2021-08-19 Nr. AB-16102-4-44-3-00098-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3763-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00098-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui, prisistatančiam H. R.,

užsieniečio atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjams N. M. A. ir S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu H. R. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu H. R. prisistatančio asmens sulaikymo ir laikino apgyvendinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti Centre (duomenys neskelbtini) piliečiu H. R. prisistatantį asmenį (toliau – ir užsienietis) iki 2021 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad užsienietis į Lietuvą atvyko 2021 m. birželio 13 d. (grupėje kartu su kitais asmenimis) ir buvo sulaikytas, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 18 d. rašte pateikė nuomonę, kad užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, jo kelionės tikslas buvo Vokietija, Lietuvoje jis nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Migracijos departamento vertinimu, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos asmuo gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno zonos valstybes. Todėl šiuo atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai.

3. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jis atvyko iš (duomenys neskelbtini), iš savo šalies pabėgo dėl persekiojimų. Teigė nesakęs, kad nori į Vokietiją. Nurodė, kad nori čia dirbti, jo pasas (duomenys neskelbtini), pasą iš jo atėmė.

4. Užsieniečio atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Teikimą patenkino ir sulaikė užsienietį Centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

6. Teismas nustatė, kad užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. birželio 13 d. kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Jis neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas.

7. Atsižvelgęs į tai, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, jis nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo tapatybę, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

8. Teismas nurodė, kad šiuo metu taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo, kadangi jos taikomos tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė. Kadangi užsienietis faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. birželio 13 d., teismas sulaikymo terminą nustatė iki 2021 m. rugsėjo 13 d.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Jis yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, todėl yra įvykdęs visas pareigas jo prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti. Teismas klaidingai nurodė, kad užsienietis nebendradarbiauja. Teismo keliamų tikslų galima pasiekti apeliantą apgyvendinus Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje. Nors teismas konstatavo, kad apelianto tapatybė nenustatyta, tai laikytina formaliu reikalavimu sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Taikius alternatyvią sulaikymui priemonę būtų proporcingiau varžoma užsieniečio judėjimo laisvė ir būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės dėl to, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau šie teismo nurodyti motyvai nėra įtvirtinti įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino apelianto atvejį, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas savo veiksmais nėra leidęs suprasti, kad ketina išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis pažeis buvimo Lietuvoje ir apgyvendinimo Centre tvarką. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati.

12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13. Pareiškėjas, be Teikime nurodytų aplinkybių, pažymi, kad Migracijos departamentas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant atvykti 2 metus. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 10 d. Centrui pateikė asmens dokumento, atspausdinto iš telefono, nuotrauką, kuri perduota Migracijos departamentui. Apelianto elgesys vertintinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Tai, jog Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl prieglobsčio užsieniečiui nesuteikimo, dar nereiškia, kad buvo nustatyta jo asmens tapatybė. Užsieniečio registro duomenimis apelianto tapatybė taip pat nėra nustatyta. Apelianto pateikto dokumento nuotrauka negali būti laikoma tinkamu tapatybę patvirtinančiu dokumentu, kadangi nėra įrodymų, kad šis dokumentas priklauso būtent jam. Be to, praėjus keliems mėnesiams po atvykimo pateikta dokumento nuotrauka nepanaikina aplinkybės, kad apeliantas atvyko neturėdamas tapatybę patvirtinančio dokumento. Įvertinus tai, kad apeliantas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo jokių dokumentų, prisistatė netikrais asmens duomenimis, jo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas nagrinėjo skubos tvarka, kadangi užsienietis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, nekyla jokių abejonių dėl to, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 23 d. sprendime, atsižvelgęs į tai, kad užsienietis į Lietuvą atvyko be jokio tapatybės dokumento, tokiu būdu siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės šalį procedūros, priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsisakius jam suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti, todėl jam nesuteikė laikotarpio savanoriškai išvykti ir priėmė sprendimą dėl jo išsiuntimo bei draudimo atvykti į Lietuvą 2 metus. Pareiškėjas nurodo, kad netenkinus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui būtinų sąlygų (tapatybės nustatymas, bendradarbiavimas, grėsmės nebuvimas valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ir kt.), tokios priemonės taikymas negali būti svarstomas.

14. Užsienietis apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė, kad būtų paleistas iš sulaikymo įstaigos.

15. Užsienietis nurodė, kad jis atvykęs savanoriškai pasidavė ir nebandė pasišalinti iš šalies ar apgyvendinimo vietos ir neturėjo tokių ketinimų, pateikė savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Nesupranta, kodėl yra laikomas tokiomis griežtomis sąlygomis. Apeliantas pageidauja, kad būtų paleistas iš sulaikymo įstaigos ir būtų apgyvendintas neribojant laisvės stovyklos ribose. Visi jo dokumentų originalai yra (duomenys neskelbtini).

16. Užsieniečio atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė tenkinti apeliacinį skundą.

17. Užsieniečio atstovė nurodė, kad šiuo atveju aktualus lygybės prieš įstatymą principas, kadangi tik mažai daliai panašiomis aplinkybėmis atvykusių užsieniečių taikomas sulaikymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių ypatingų aplinkybių, todėl turėtų būti taikomos įprastos alternatyvios sulaikymui priemonės.

18. Pareiškėjo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje palaikė Teikimą ir prašė atmesti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta laikinai sulaikyti užsienietį Centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Pirmosios instancijos teismas sulaikė užsienietį Centre, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai ir nėra pagrindo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

21. Užsieniečio apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad užsienietis bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, savo elgesiu nedavė pagrindo vertinimui, kad jis gali pažeisti judėjimo ir apgyvendinimo Centre tvarką. Pakankama ir proporcinga priemonė yra užsieniečio apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

22. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).

23. Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje ginčo, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, nėra.

24. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

25. Nagrinėjamu atveju užsienietis teikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 12PR-209 nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant atvykti 2 metus. Užsienietis, patvirtindamas, kad gavo šį sprendimą, nurodė, kad su juo nesutinka ir kad nori jį skųsti teismui. Užsieniečio ketinimus skųsti minėtą sprendimą dėl prieglobsčio jam nesuteikimo patvirtino ir jo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Taigi, atsižvelgiant į užsieniečio aiškiai išreikštą valią skųsti teismui Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio jam nesuteikimo, darytina išvada, kad galutinis įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo nėra priimtas. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar nurodyti naujas aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos ar sprendimo priėmimo. Taigi, teismas vertina, kad užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, dar nėra galutinai išsiaiškinti.

27. Įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamento 2021 m. birželio 18 d. rašte Nr. 14VR-1680 „Dėl nuomonės pateikimo“, be kita ko, nurodyta, kad, remiantis pirminės apklausos metu pateikta informacija, užsienietis iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Baltarusijos Respubliką, o iš Baltarusijos buvo atvežtas ir paleistas prie Lietuvos valstybės sienos, kur jis ėjo pėsčiomis, kol buvo sulaikytas VSAT pareigūnų. Užsienietis nurodė, kad jo tikslas buvo Vokietija, nes ten gyvena jo giminaičiai. Užsienietis asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Migracijos departamento vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tikrasis tikslas yra pasiekti Vokietiją, kad jis nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o, tikėtina, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, į tai, kad kirtęs Lietuvos valstybės sieną neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip siekdamas apsunkinti jo tapatybės ir teisinės padėties nustatymą, prieglobsčio pašytojas piktnaudžiavo migracine sistema. Tokios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietis gali pasislėpti ar net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno zonos valstybes.

28. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog užsienietis bendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis. Be to, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

29. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą, jis yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, todėl yra įvykdęs visas pareigas jo prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie apelianto teiginiai yra paneigti bylos medžiaga (žr. šios nutarties 25 p.).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti sprendimą sulaikyti užsienietį.

31. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje), mano, jog toks judėjimo laisvės ribojimas būtų proporcingas ir teisingas.

32. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra pagrindas manyti, jog užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti. Nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

34. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu H. R., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė