2020-09-02 Nr. AB-15881-3-61-3-02471-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2749-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02471-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 9 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, jautėsi stebimas. Dušu pareiškėjas galėjo pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę, o tai neatitiko pareiškėjo poreikių. Drabužiai nemokamai buvo skalbiami tik kartą per mėnesį, džiovinimui nebuvo sudarytos sąlygos. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose pagalbos iškvietimo mygtukas neveikė, o kitose patalpose (pasivaikščiojimo kiemeliuose, sporto zonose ir dušuose) jų nebuvo. Nebuvo sudarytos sąlygos pareiškėjui dalyvauti užsiėmimuose. Dienos metu atimta patalynė ir grąžinama tik nakties metu, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas visą dieną vaikščioti, o naktimis negalėdavo užmigti, dėl ko jam trūko miego. Pareiškėjas nurodė, kad į patalynės sąvoką neįeina čiužinys, tačiau jis nepagrįstai iš pareiškėjo buvo paimamas. Nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, todėl pareiškėjas negalėjo užsiimti norima veikla, kuriai reikėjo kruopštumo ir gero matomumo. Kamerose nebuvo jungiklių, skirtų valdyti apšvietimą, durys be garso izoliuojančios medžiagos, o grotos buvo ne ant langų, o prie sienos. Pareiškėjas negalėjo valdyti apšvietimo, iš lauko sklisdavo triukšmas, o dėl grotų negalėjo išvalyti langų. Dėl balandžio mėn. išimtų langų teko kęsti didžiulį šaltį. Spintelės buvo išdaužytos ir be lentynų. Kamerų sienos nebuvo švarios, apipuvusios, atsilupusios, buvo aiškiai matyti pelėsis. Nebuvo radijo taško, o laikraštį pareiškėjas gavo tik kartą per savaitę (savaitės senumo). Duše nebuvo atskirų patalpų persirengti. Negalėjo turėti daugiau kaip 2 kg vaisių ir daržovių. Pareiškėjas buvo priverstas pirkti tik termiškai apdorotą maistą. Negalėjo įsigyti maisto produktų stiklinėse ar metalinėse pakuotėse. Nebuvo galimybės įsigyti maisto papildų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji nuolat stebimi, nes taip siekiama užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuotolinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Duryse įrengtos stebėjimo akutės ar langelis. Kalinami asmenys privalo ir patys tvarkyti kameras, kuriose gyvena. Ne rečiau kaip kartą per savaitę yra skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai.

Asmeniniai daiktai irgi skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos nuteistiesiems ir suimtiesiems grąžinami tą pačią dieną sausi. Neturint asmeninių lėšų, drabužiai skalbiami taip pat nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį. Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kameroje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšveitimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Gyvenamųjų patalpų dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta teisės aktų reikalavimuose. Įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kamerose yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose esantys langai yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Nuolat prižiūrint ir vėdinant patalpas nekyla problemos dėl pelėsių.

Laikantis teisės aktų reikalavimų, įrengtos langų apsauginės grotos, kurios įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Radijo taškai yra įrengti visose kamerose. Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas.

Veikia biblioteka, kurioje nuteistieji ir suimtieji gali gauti knygų ir (arba) periodinių leidinių. Maitinimas užtikrinimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Norėdamas apsipirkti parduotuvėje, suimtasis ar nuteistasis turi pateikti prašymą. Dušų įrengimas atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus. Siekiant užtikrinti privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Dušinėse yra įrengta vieta nusirengimui (apsirengimui), veikia mechaninė vėdinimo sistema. Jeigu drabužiai paliekami tvarkingai, bet nenumesti bet kaip, per 15 min. sušlapti negali.

Nebuvo pastebėta nei vieno suimtojo ar nuteistojo, išėjusio iš dušo su šlapiais drabužiais. Pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, o pagal galiojančius teisės aktus, dienos metu tokiu atveju paimama patalynė. Pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento, kodėl ši norma neturi būti taikoma jo atžvilgiu. Norminis teisinis reguliavimas skundžiamas nustatyta specialia tvarka, o pareiškėjas nepatenka į ratą subjektų, turinčių teisę kreiptis dėl to į administracinį teismą. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, neindividualizuotas, be konkretumo.

Kadangi pareiškėjas neįrodė nei vienos valstybės viešosios atsakomybės sąlygos, jo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. birželio 20 d.

7. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su privatumo užtikrinimu, naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, pareiškėjo stebėjimo, dušų įrengimu ir naudojimosi dušu tvarka, aptarė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.5 punktą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktą ir darė išvadą, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti atskirą oro šalinimo sistemą sanitarinio mazgo patalpoje, todėl pareiškėjo argumentų dėl nemalonaus kvapo nagrinėjamu aspektu nevertino. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teismas konstatavo, kad nors Vilniaus PN kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Taisyklėse ir Eksploatavimo Taisyklėse, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje yra duomenų, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtos užuolaidos, tačiau nusprendė, kad sanitarinį mazgą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų, asmens privatumo užtikrinimo aspektu. Teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 92 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl konstatavo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

8. Teismas nustatė, kad dušuose yra įrengtos pertvaros, tačiau darė išvadą, kad Vilniaus PN nepaneigė to, kad duše pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika privatumo užtikrinimo aspektu ir nurodė, kad neatmetama galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būtų vertinamas, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

9. Teismas dėl dušuose nesančių atskirų patalpų persirengimui aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 29 ir 44 punktus bei darė išvadą, kad pagal teisinį reguliavimą nusirengimo ir apsirengimo kambariai yra atskirti kaip atskira patalpa ir nėra nurodyta, kad dušinėje tokia patalpa turi būti įrengta. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai teisės aktai nenustato reikalavimo dušinėje įrengti nusirengimo (apsirengimo) kambario, pats pareiškėjas turi elgtis apdairiai, pagal situaciją, naudodamasis dušu, susidėti daiktus taip, kad ant jų nepakliūtų vanduo ir rūbai nesušlaptų. Teismas pareiškėjo teiginį, kad Vilniaus PN netinkamai užtikrino jo teisę pasinaudoti dušu, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, susijusius su teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas šio savo argumento nepagrindė reikšmingomis aplinkybėmis, nenurodė, kada jam nebuvo leista pasinaudoti dušu, kaip dažnai jis nepertraukiamai negalėjo pasinaudoti dušu. Priešingai iš pareiškėjo skundo aišku, kad pareiškėjas realizavo savo teisę pasinaudoti dušu, jo teisės šiuo aspektu nebuvo suvaržytos. Teismas darė išvadą, kad subjektyvus pareiškėjo nesutikimas su patvirtinta tvarka, nenustačius konkretaus pareiškėjo teisės pažeidimų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.

10. Teismas vertino bylos medžiagą ir nustatė, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip numatyta HN 134:2015. Apšvietimui naudojamos lemputės atitiko Europos Sąjungoje nustatytus kokybės standartus. Šios lemputės nėra kenksmingos sveikatai. Pareiškėjas pats dėl apšvietimo nėra kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šių sąlygų būtų kreipęsis ir į įkalinimo įstaigos administraciją. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pelėsio, grybelio kamerose nustatyta nebuvo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentas dėl triukšmo taip pat nėra pagrįstas jokiomis reikšmingomis aplinkybėmis. Teismas aptarė Eksploatavimo taisyklių 14.1 punktą, Taisyklių 16.9 punktą ir darė išvadą, kad pagal šį teisinį reguliavimą, kamerose yra galimas vidinių grotų įrengimas. Teismas pareiškėjo skundo aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo išvalyti langų, nes buvo ant jų grotos, vertino kritiškai. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas dėl minimo nepatogumo nesikreipė į administraciją, todėl nusprendė, kad vertinti šią aplinkybę šiuo atveju nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, Vilniaus PN neteisėtų veiksmų fakto šiame nutarties punkte aptartais aspektais nekonstatavo.

11. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad jo teisė apsipirkti parduotuvėje yra ribojama konkrečiu vaisių ir daržovių kiekiu, draudimu įsigyti prekių stiklinėse ir metalinėse pakuotėse, negalėjimu įsigyti papildų, vertino kaip abstrakčius ir deklaratyvius, nes pareiškėjas nepateikė reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo teisė apsipirkti parduotuvėje buvo nepagrįstai suvaržyta. Teismas nustatė, kad byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad pareiškėjas nedirba, darbinių pajamų neturi, o 2019 m. balandžio 16 d. jo asmeninėje sąskaitoje buvo tik 0,04 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su jo nepasitenkinimu drabužių skalbimo tvarka, taip pat vertino kritiškai. Teismas nustatė, kad bylos duomenys paneigia pareiškėjo skundo aplinkybę, jog pareiškėjas negalėjo išsidžiovinti rūbų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo subjektyvaus pobūdžio argumentai dėl, jo nuomone, netinkamos drabužių skalbimo tvarkos, nenustačius, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos, ar dėl jų pareiškėjas buvo kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją, nesudaro pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog padarė nuobaudą ir dėl to buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Teismas aptarė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip šis teisinis reglamentavimas apribojo jo teises ir sukėlė jam neturtinę žalą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl to, kad iš jo buvo paimtas čiužinys. Teismas darė išvadą, jog vien ta aplinkybė, jog ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

13. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su elektros jungiklių įrengimo vieta ir aplinkybėmis, kad neveikė arba nebuvo pagalbos iškvietimo mygtukų bei nebuvo radijo taškų, teismas vertino bylos medžiagą ir nustatė, kad kamerose buvo įrengti ir veikė skubaus iškvietimo mygtukai ir radijo taškai. Teismas nurodė, kad kitose patalpose iškvietimo mygtukų, elektros jungiklių įrengimas teisės aktuose nenustatytas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo argumentus, todėl teismo vertino, jog jie yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių kuo konkrečiai pasireiškė jo konkrečių teisių pažeidimas. Teismas nenustatė pagrindų abejoti Vilniaus PN nurodytomis aplinkybėmis, ypač atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas dėl tokių sąlygų nesikreipė nei į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, nei į įkalinimo įstaigos administraciją.

14. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog jam buvo duodami pasenę laikraščiai ir nebuvo užtikrintas jo užimtumas.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas viso 92 paras, įvertinęs nustatytą jo privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimą (92 paras) ir aplinkybę, kad Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu (13 parų (92 / 7) kaip kumuliatyvią pareiškėjo kalinimo sąlygas bloginančią aplinkybę, priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 16. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti, išreikalauti iš atsakovo atstovo bylai reikšmingus dokumentus ir pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas M. Š. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2020 m. liepos 27 d. raštą ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, kuriuose nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalimi atsisako nuo apeliacinio skundo, sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ir prašo jo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

18. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas turėjo teismui pateikti kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais aukščiau nurodytais objektyviais kriterijais.

20. Atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo draudžiamam elgesiui pagal konvencijos 3 straipsnį. Atsakovo atstovo įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

21. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. Š. kildino iš neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. birželio 20 d., kada jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, kad pareiškėjui 92 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, bei atsižvelgęs į pareiškėjo kalinimo sąlygas bloginusią aplinkybę – 13 parų neužtikrintą pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

24. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė atsakovo atstovas Vilniaus PN ir pareiškėjas. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjo teisių pažeidimų, tačiau teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė atsisakymą nuo apeliacinio skundo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.).

26. Iš teismui pateiktų 2020 m. liepos 27 d. rašto ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymo turinio matyti pareiškėjo valia atsisakyti apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. A-2749-624/2020, be to, kad atsisakymo pasekmės, t. y. kad apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.), pareiškėjui yra žinomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktas prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, todėl nėra kliūčių priimti pareiškėjo atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nutraukti.

27. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo nekyla. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo laivės atėmimo vietoje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais (tualetu, dušu), o kitos skunde nurodytos bausmės atlikimo sąlygos iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais šiuo atveju atitinka bendruosius teisės principus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, jog atsakovo atstovas mano, kad teisių pažeidimo pripažinimas turėtų būti pakankama kompensacija pareiškėjui, teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo argumentus.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

30. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjo pažeistai teisei į privatumą apginti teisės pažeidimo pripažinimas yra tinkama satisfakcija, nes pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

32. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdama į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į ginamų vertybių pobūdį (pareiškėjo privatumas) ir pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

34. Apibendrindama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti ir apeliacinį procesą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo nutraukti.

Atsakovo atstovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Milda Vainienė