fdb4d16e-04b0-409f-ab6b-4155329bee2e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracin? byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1021-827/2020 Teisminio proceso Nr4-68-3-00816-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. spalio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje J.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. rezoliucija J. A. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, nuo 2015 m. balandžio 10 d. bÅ«dama bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, privalėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei, pažeidžiant kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM)– teises.

VMI prie FM pareiÅ¡kime su priedais nurodoma, jog VMI prie FM yra Bendrovės kreditorė. Pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles Bendrovės įsiskolinimas 2020 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 124 079,10 Eur, iÅ¡ jos: 1 710,51 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 83,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 53 082,89 Eur pelno mokesčio, 18 458,81 Eur pelno mokesčio delspinigių, 17,15 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių ir 50 725,89 Eur pagal teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Bendrovės mokestinė nepriemokÄ susidarė pagal 2019 m. kovo 6 d. patikrinimo aktÄ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir pateikus privalomų deklaruoti mokesčių deklaracijas. VMI prie FM nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. vykdė mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ lėšų banko sÄ skaitose, kadangi sprendimai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lėšų banko sÄ skaitose nebuvo įvykdyti, VMI prie FM 2019 m. spalio 22 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ Bendrovės turto ir 2019 m. spalio 29 d.

– sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , užtikrintÄ priverstiniu įkeitimu, iÅ¡ įkeisto turto. VMI prie FM sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto buvo pateiktas vykdyti antstoliui V. M., tačiau mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko. Atsižvelgiant į Ä®BÄ® 5 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas (galiojusias iki 2020 m. sausio 1 d.) VMI prie FM su 2019 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei.

PareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo dienÄ Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 72 989,57 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡kėlė Bendrovei bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui Bendrovė yra pateikusi tik už 2015 metus. Pagal vieÅ¡us duomenis Bendrovė neturi registruotų darbuotojų, VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, įmonės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, VÄ® „Regitra“ duomenimis, jos vardu registruota viena transporto priemonė, tačiau jos dalyvavimas vieÅ¡ajame eisme draudžiamas, transporto priemonei taikomas areÅ¡tas, įkeitimas.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės atžvilgiu yra vykdomi trys iÅ¡ieÅ¡kojimai VMI prie FM ir VSDFV naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Bendrovė yra nemoki, ji negali laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl jai keltina bankroto byla. Taigi, Bendrovė tinkamai ir laiku nepasinaudojo teise iÅ¡dėstyti ir apginti savo pozicijÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PareiÅ¡kime nurodoma, kad Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui yra pateikusi tik už 2015 metus (už vėlesnius metus jų iÅ¡ viso neteikė), nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje.

Bendrovės turtas pateiktame už 2015 m. balanse sudarė – 1 174 091 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 963 617 Eur, t. y. įmonė jau 2015 m. buvo nemoki, nes įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Tai leidžia VMI prie FM daryti iÅ¡vadÄ , kad Bendrovės finansiniai sunkumai nebuvo laikini. PareiÅ¡kime taip pat pažymėtina, jog Bendrovės vadovė J. A. ne tik neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų, bet ir savo veiksmais siekė iÅ¡vengti nemokios Bendrovės bankroto (b. l. 2-21).

Iš išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad J. A. draudimo laikotarpis Bendrovėje buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23). 2020 m. kovo 25 d. J. A. atsiliepime nurodoma, kad vadovės pareigas Bendrovėje „Sodros“ duomenimis vykdė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), po jos atleidimo iš direktorės pareigų, įmonėje darbo funkcijas vykdė du darbuotojai: komercijos direktorius – O.

P. (O. P.) ir buhalterė – J. Å . bei akcininkai V. Å . ir T. V.. Minėtiems akcininkams nepaskyrus naujojo vadovo, VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazėje iki Å¡iol figÅ«ruoja jos (J. A.) vardas ir pavardė, nors nuo atleidimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), su minėta įmone neturėjo jokių darbinių santykių ir nedisponavo įmonės dokumentais. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad vykdydama Bendrovės veiklÄ , ji rÅ«pestingai atliko įmonės vadovės pareigas, paisydama bendrovės interesų atsakingai ir kvalifikuotai vertino įmonės mokestinę veiklÄ .

Jos vadovavimo laikotarpiu Bendrovė neturėjo įsiskolinimų VMI prie FM ir „Sodrai“, visuomet laiku atsiskaitydavo su darbuotojais. Teismui pateikia VÄ® „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų 2015 m. balansÄ , kurio duomenimis, Bendrovė uždirbo 54 610 Eur pelno, nepaskirstytas pelnas sudarė 191 359 Eur (eil. Nr. 16); ilgalaikis turtas 380 157 Eur (eil. Nr. 1); gautos pajamos sudarė 791 732 Eur (eil. Nr. 8); kurios sumažina mokėtinas 963 617 Eur sumas (eil. Nr.

20) iki 171 885 Eur. Å iÄ sumÄ Ä¯monė pilnai galėtų padengi iÅ¡ nepaskirstyto pelno. Kadangi Bendrovės pajamos pilnai padengia įsiskolinimÄ , ji (J. A.) nematė pagrindo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nes įmonė buvo moki. Pažymėtina, kad negalėjo pateikti VÄ® „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų 2016 m. balansÄ , kadangi darbo santykiams nutrÅ«kus nedisponavo įmonės veiklos dokumentais, todėl Juridinių asmenų registrui balanso už 2016 m. nepateikė, nes balansÄ reikėjo pateikti iki 2017 m. gegužės 31 d. (b. l. 25-26).

IÅ¡ VÄ® „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro raÅ¡to dėl dokumentų kopijų ir informacijos pateikimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės už 2016 m. nepateikė, pridedami UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. duomenys apie balansÄ , pelno (nuostolių) ataskaitÄ , nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitÄ , 2015 m. metinės finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (b. l. 67-73, 80-86).

PareiÅ¡kėjo atstovas į teismo posėdžius neatvyko, nors apie posėdžių vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla buvo iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama J. A. paaiÅ¡kino, kad VMI pažiÅ«rėjo į Registrų centro duomenis, kad ji yra įmonės direktorė ir kreipėsi į teismÄ , bet faktiÅ¡kai ji (duomenys neskelbtini) yra atleista, t. y. išėjo savo noru, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų.

Čia buvo jos antraeilės pareigos, daugiau įmonėje negalėjo dirbti, kadangi nesutapo pažiūros, iš jos tiesiog buvo tyčiojamasi. Įmonė dar veikė 2019 metais, nors vadovas nebuvo paskirtas. Kai išėjo iš darbo, įmonėje buvo du žmonės, vėliau atsirado 7, 10 žmonių. 2019 metais pradėjo augti skolos. Žinojo, kad „Registrų centro“ duomenimis, yra direktorė, kad vadovas keičiamas akcininkų sprendimu. Akcininkai buvo V. Š. ir T. V., vadovavo O. P.. Po to, kai išėjo, nebuvo mokami mokesčiai.

Kol dirbo, buvo pelno. Dėl pažeidimo savo kaltės nemato, nes nevadovavo įmonei. Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja J. Å . parodė, kad pažįsta O. P., J. A., dirbo toje pačioje įmonėje. Bendrovėje nedirba nuo 2019 metų vasaros. Su J. A. dirbo ilgai, tačiau J. A. 2019 metų vasarÄ tikrai jau nedirbo. PrieÅ¡ iÅ¡einant, J. A. nedirbo metus, o gal dvejus. Bendrovėje direktoriaus nebuvo. IeÅ¡kojo akcininkų (duomenys neskelbtini), kad pakeistų direktorių, akcininkai dar yra O. P. ir V.

Å ., T. V. yra O. P. (duomenys neskelbtini). Liudytojos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo klestinti įmonė, buvo skaičiuojami mokesčiai, kurių negalėjo sumokėti. Buvo gal du patikrinimai, viename patikrinime dalyvavo J. A.. Kai ji (J. Å .) išėjo iÅ¡ darbo, įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Neprisimena, kada atsirado mokestinė skola. Ji nebuvo įgaliotas asmuo, kuris galėtų gauti informacijÄ apie įmonės finansinę padėtį, o ir paskutiniu laiku finansinių dokumentų nerengė.

Iki tol finansinius dokumentus tvarkė kartu su J. A.. Pasak liudytojos, buvo gautas raÅ¡tas, reikėjo atsakyti bankroto administratoriui, nes paprašė duomenų, sakė, kad įtaria tyčinį bankrotÄ . Kai dirbo bendrovėje, buvo parduodamos prekės, teikiamos paslaugos, tačiau pagrindinių įmonės veiklų nežino. Daugiausiai buvo parduodamos prekės. Negali pasakyti, iÅ¡ kur atsirado skola. Ji suvesdavo duomenis į apskaitÄ , rašė sÄ skaitas, jeigu papraÅ¡ydavo. Buvo darbuotojai, kurie teikė paslaugas „(duomenys neskelbtini)“, tai organizavo O.

P., kuris galbūt buvo finansų direktoriumi. Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas O. P. parodė, kad su J. A. kartu dirbo gal (duomenys neskelbtini) metų, maždaug dvejus metus kartu nedirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo (duomenys neskelbtini) T. V., kurioje buvo 4 akcininkai – tai T. V., du (duomenys neskelbtini) ir V. Š.. Įmonė vertėsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekyba, turėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)įmonę. Paskutine direktore buvo J.

A., kuri prieÅ¡ dvejus metus išėjo iÅ¡ darbo savo noru. Ä® pastabas, kad ji netinkamai atliko pareigas, kad atsirado skola, J. A. nereagavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų nebuvo, įmonė bankrutavo, nes direktorė nusiÅ¡alino iÅ¡ pareigų netinkamai. Ä®monė „paskendo“. Pasak liudytojo, J. A. galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, bet turėjo kreiptis į akcininkus, suÅ¡aukti susirinkimÄ ir nelikti direktore. „Registrų centro“ duomenimis, ji liko direktore. Kreipėsi į jÄ , prašė tinkamai iÅ¡eiti, kad galėtų skirti naujÄ direktorių.

Po akcininkų susirinkimo direktorė turėjo teisę iÅ¡siregistruoti iÅ¡ pareigų. Kai direktorė pabėgo, vyko patikrinimas. Jie negalėjo skaityti praneÅ¡imų, teikti atsikirtimų, negalėjo apsiginti, praneÅ¡imus galėjo skaityti tik vadovas. Be to, advokatÄ samdyti galėjo direktorė. Kai iÅ¡ darbo išėjo direktorė, dar vyko tyrimas, įmonė dar buvo moki, skolų dar nebuvo. Kai VMI priėmė verdiktÄ , jau negalėjo nieko padaryti, bankrotÄ inicijavo VMI. T. V. yra tikroji įmonės akcininkė, o jis kontroliavo veiklÄ , yra įformintas vienai valandai vadybininko pareigoms ir yra atsakingas už finansinę kontrolę.

Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja T. V. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamÄ J. A. matė vienÄ kartÄ . Kai buvo įsteigta bendrovė, pavedė viskÄ tvarkyti (duomenys neskelbtini) O. P., asmeniÅ¡kai įmonėje pati nedirbo, tik davė pinigų. Pati pradėjo domėtis, kai situacija pablogėjo. Akcininke tapo gal prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) metų nuo įmonės įsteigimo. Dirbo kitoje įstaigoje, todėl įmonės veikloje nedalyvavo. Norėjo turėti įmonės akcijų ir tiek, jai priklausė (duomenys neskelbtini) proc. akcijų, kurių vertė apie 200 tÅ«kst. (duomenys neskelbtini) proc. akcijų priklausė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) proc.

V. Å .. Direktore dirbo J. A.. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jie seniai pažįstami, viskas bus gerai. turėjo įgaliojimÄ veikti jos (T. V.) vardu. Sakė (duomenys neskelbtini), kad praneÅ¡tų, jeigu bus sunkumų, bet laiku nepranešė, tik pasakė, kad dingo direktorė. PapraÅ¡ius parodyti balansÄ , (duomenys neskelbtini) sakė, kad VMI neteikia, bendrauja tik su vadovu. Sakė jam, kaip gali dingti direktorė, kai yra tokia skola. Direktoriaus veikla nesustabdyta, mano, kad J. A. tyčia taip pasielgė.

Atsirado 700 tÅ«kst. eurų skola įmonei iÅ¡ (duomenys neskelbtini), skolos pradžia atsirado dar esant direktorei, o direktorė dingo prieÅ¡ porÄ metų, kai atsirado sunkumų, bet įmonė tuo metu dar vykdė veiklÄ . Sakė (duomenys neskelbtini) ir V. Å ., kad ieÅ¡kotų kito direktoriaus. Liudytojos manymu, dabar, atrodo, įmonė jokios veiklos nevykdo. Å iuo metu įmonės veiklos neprisimena. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudos negavo. Pirmus 5 metus dar buvo įdomu, o vėliau veikla nesidomėjo.

Pagal pavedimÄ Ä¯monę turėjo tvarkyti (duomenys neskelbtini) ir V. Å ., bet dirbo direktorė. Kai direktorės jau nebuvo, nežino, kas dirbo įmonėje, nesigilino ir į tai, ar (duomenys neskelbtini) su V. Å . kažkÄ dirbo. Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas V. Å . parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas galbÅ«t nuo (duomenys neskelbtini) metų. Vadovų Å¡ioje įmonėje pasikeitė ne vienas, tačiau J. A. buvo Å¡ios įmonės direktorė gal nuo (duomenys neskelbtini) ar nuo (duomenys neskelbtini) metų.

Po jos nebuvo jokio kito direktoriaus iÅ¡rinkta. Jis mažai jau kiÅ¡osi į tos įmonės darbÄ . Toje įmonėje yra du akcininkai, dar (duomenys neskelbtini) yra. Ä®monės veiklÄ organizavo O. P. ir J. A.. Apie J. A. atleidimÄ sužinojo (duomenys neskelbtini) m. iÅ¡ O. P., kad ji paraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ išėjo ir, kad reikia naujÄ direktorių paskirti, kad (duomenys neskelbtini) nekontaktuoja ir neįmanoma paskirti naujo direktoriaus. Nepavyko paskirti kito direktoriaus, taip ir „pakibo“ ore viskas.

Žino, kad įmonė paslaugų veiklÄ vykdė dar kažkokiÄ , tačiau negali tvirtai pasakyti, kad J. A. išėjus dar buvo vykdoma veikla. Dėl įmonės likimo sužinojo, kai jį pakvietė FNTT. Jis net nežinojo, kad su VMI vyksta kažkokia byla. Ä®monė veiklos pradžioje užsiėmė prekyba (duomenys neskelbtini), bandė (duomenys neskelbtini) investuoti į (duomenys neskelbtini), bet su (duomenys neskelbtini) įstrigo visas procesas. Pati idėja buvo investuoti į gamybÄ (duomenys neskelbtini) ir gaminti (duomenys neskelbtini).

Taip suprato, kad įmonė suteikdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugas. Tai galėtų daugiau O. P. apie tai papasakoti, kuris buvo finansų direktorius, o kita akcininkė jo (duomenys neskelbtini) T. V.. BÅ«davo, kad su pastarÄ ja T. V. Å¡nekėdavosi, tačiau nežino, kokius įmonės reikalus ji tvarkė. Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, bÅ«dingi Å¡ie keturi objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s požymiai:

a) objektas;

b) objektyvieji požymiai;

c) subjektas;

d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018). ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimÄ ar pavėluotÄ pateikimÄ teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymuose nustatytais atvejais).

Å i teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotÄ (nemokumÄ ). Ä®monių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi, pagal Å¡ias Ä®BÄ® nuostatas, pagrindas, nustatantis pareigÄ Ä¯monės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetencijÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra įmonės nemokumas, kuris pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi tam, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ ) bÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ neveikimÄ ar netinkamÄ veikimÄ â€“ pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimÄ (ar pavėluotÄ pateikimÄ ) teismui, bÅ«tina buvo nustatyti tokias sÄ lygas:

1) įmonė tapo nemoki;

2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti;

3) nė vienas kreditorius, iki sueinant Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetencijÄ ) kilo pareiga kreiptis į teismÄ , nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nagrinėjamu atveju, VMI prie FM pareiÅ¡kime nurodė, kad Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui yra pateikusi tik už 2015 metus (už vėlesnius metus jų iÅ¡ viso neteikė), nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje.

Bendrovės turtas pateiktame už 2015 m. balanse sudarė – 1174091 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 963617 Eur, t. y. įmonė jau 2015 m. buvo nemoki, nes įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Tai leidžia VMI prie FM daryti iÅ¡vadÄ , kad Bendrovės finansiniai sunkumai nebuvo laikini. PareiÅ¡kėjos nuomone, Bendrovės vadovė J. A. ne tik neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų, bet ir savo veiksmais siekė iÅ¡vengti nemokios Bendrovės bankroto, todėl prašė bendrovės vadovei iÅ¡kelti administracinio nusižengimo bylÄ pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jai sankcijoje numatytÄ baudos vidurkį (b. l. 2-21).

Tačiau pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiÅ¡kindamas Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymÄ , ne kartÄ yra pažymėjęs, jog vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytinas bÅ«tent Å¡ioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (LAT Nr. 3K-3-567/2014).

Todėl remiantis Å¡iais iÅ¡aiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, jog įmonės vadovas privalo inicijuoti įmonės bankrotÄ , tik tuo atveju, kai įmonė laikytina nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus. Apklausiama teismo posėdžio metu J. A. paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) ji jau nebevadovavo įmonei, iÅ¡ jos išėjo savo noru. Be to, čia buvo jos antraeilės pareigos. Ä®monė dar veikė 2019 metais, nors vadovas nebuvo paskirtas. Kai išėjo iÅ¡ darbo, įmonėje buvo du žmonės, vėliau atsirado 7, 10 žmonių ir tik 2019 metais pradėjo augti skolos.

Žinojo, kad „Registrų centro“ duomenimis, yra direktorė, kad vadovas keičiamas akcininkų sprendimu. Po to, kai išėjo, nebuvo mokami mokesčiai. Pasak J. A., kol dirbo, buvo pelno, dėl pažeidimo savo kaltės nemato, nes nevadovavo įmonei. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes J. A. nurodė ir savo 2020 m. kovo 25 d. atsiliepime, kad jos vadovavimo laikotarpiu Bendrovė neturėjo įsiskolinimų VMI ir „Sodrai“, visuomet laiku atsiskaitydavo su darbuotojais. Kadangi Bendrovės pajamos pilnai padengė įsiskolinimÄ , ji nematė pagrindo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nes įmonė buvo moki.

Be to, negalėjo pateikti VÄ® „Registrų centras“ 2016 m. balansÄ , kadangi darbo santykiams nutrÅ«kus nedisponavo įmonės veiklos dokumentais, nes balansÄ reikėjo pateikti iki 2017 m. gegužės 31 d., o jos darbo santykiai nutrÅ«ko (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26). Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamos J. A. parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja J. Å .. Pastarosios teigimu, J. A. 2019 metų vasarÄ tikrai jau nedirbo. PrieÅ¡ iÅ¡einant, J. A. nedirbo metus, o gal dvejus.

Kai ji (J. Š.) išėjo iš darbo (2019 m.), įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Neprisimena, kada atsirado mokestinė skola. Tačiau kai dirbo bendrovėje, buvo parduodamos prekės, teikiamos paslaugos, tačiau pagrindinių įmonės veiklų nežino. Taigi matyti, kad iš esmės J. Š. nenurodė, jog vadovaujant J. A. įmonės padėtis buvo sunki. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojas O. P.. Jo teigimu, Bendrovėje skolų nebuvo, įmonė bankrutavo, nes direktorė nusišalino iš pareigų netinkamai.

Ä®monė „paskendo“. Kai iÅ¡ darbo išėjo direktorė, dar vyko tyrimas, įmonė dar buvo moki, skolų dar nebuvo. Kai VMI priėmė verdiktÄ , jau negalėjo nieko padaryti, bankrotÄ inicijavo VMI. Nors apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja T. V. parodė, kad mano, jog J. A. tyčia taip pasielgė, tačiau parodė, jog direktorė dingo prieÅ¡ porÄ metų, kai atsirado sunkumų, bet įmonė tuo metu dar vykdė veiklÄ . Tuo tarpu apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas V.

Å . parodė, kad įmonės veiklÄ organizavo O. P. ir J. A.. Apie J. A. atleidimÄ sužinojo (duomenys neskelbtini) m. iÅ¡ O. P., kad ji paraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ išėjo ir, kad reikia naujÄ direktorių paskirti, kad (duomenys neskelbtini) nekontaktuoja ir neįmanoma paskirti naujo direktoriaus. Nepavyko paskirti kito direktoriaus, taip ir „pakibo“ ore viskas. Žino, kad įmonė paslaugų veiklÄ vykdė dar kažkokiÄ , tačiau negali tvirtai pasakyti, kad J. A. išėjus dar buvo vykdoma veikla.

Kaip patvirtina duomenys iÅ¡ VSDFV apie J. A. draudimo laikotarpį Bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nebedirba įmonėje nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23).VMI teigia, kad dar 2015 metais įmonė turėjo finansinių sunkumų, nes įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto, tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat kiti byloje apklausti asmenys patvirtino, kad įmonė dar ir po to, kai J. A. išėjo iÅ¡ darbo, vykdė veiklÄ , įmonėje buvo darbuotojų.

Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad J. A. darbo laikotarpiu įmonė nevykdė savo įsipareigojimų (nemokėjo skolų, neatliko iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir pan.), todėl vertintina, kad byloje neįrodyta, jog tuo laikotarpiu kai dirbo įmonėje J. A. turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo (duomenys neskelbtini) J. A. įmonėje nevykdė vadovo pareigų, kadangi savo noru išėjo iÅ¡ įmonės vadovo pareigų. Atsižvelgiant į tai manytina, kad J.

A. neturėjo pareigos nei pateikti Juridinių asmenų registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės duomenų už 2016 ir 2017 ir kt. metus, nei kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, nes faktiÅ¡kai vadovo pareigų nevykdė. Atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumÄ , nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad traukti J. A. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra, nes padaryta veika neturi Å¡io administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Be to, kaip minėta J. A. nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo (duomenys neskelbtini). ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobÅ«džio – tęsiasi tol, kol egzistuoja Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba iÅ¡nyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai:

1) kaltininkas pats jÄ nutraukia;

2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos;

3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymÄ ;

4) iÅ¡nyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti. Manytina, kad J. A. išėjus į darbo iÅ¡nyko jos pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi nuo galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymo iki VMI kreipimosi į teismÄ dėl administracinio nusižengimo bylos iÅ¡kėlimo J. A. dėl nevykdymo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokiai įmonei praėjo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai.

ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos. Teismas vertina, kad (duomenys neskelbtini) J. A. nutraukus darbo santykius su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrÅ«ko jos pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Net jeigu vertinti, kad J. A. iki (duomenys neskelbtini) turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, tai praėjus daugiau nei trims metams nuo Å¡ios pareigos pasibaigimo, ji negalėtų bÅ«ti traukiama administracinės atsakomybėn dėl Å¡ios pareigos nevykdymo dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, numatyti ANK 39 straipsnyje, pasibaigimo (ANK 591 straipsnio 7 punktas).

Atsižvelgiant į visa tai administracinio nusižengimo teisena J. A. atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta, kadangi jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu ir 7 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais. n u t a r i a : administracinio nusižengimo bylos teisenÄ J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Inga Å tuopienė