fdb3ea14-7c3b-4ec7-a844-4a67f08e76e3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2013-343/2013(Proceso Nr. 2-05-3-12816-2012-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5; 37; 114.4; 114.9.3.5; 121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Palubinskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės B. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1642-752/2013 pagal ieÅ¡kovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei B.

J. dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kiniu (b.l. 22-23) ieÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės 1 315,25 Lt skolos, 337,98 Lt delspinigių, bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 72 Lt žyminio mokesčio ir 423,50 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 20 d. atsakovė su pradine kreditore UAB „TELE2“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria atsakovei buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io tinklo paslaugos, o atsakovė įsipareigojo už paslaugas sumokėti sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. Atsakovei buvo teikiamos mobiliojo telefono ryÅ¡io paslaugos, pateikiamos apmokėjimui sÄ skaitos, tačiau atsakovė su pradine kreditore tinkamai neatsiskaitė ir pagal 2004 m. spalio 31 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ liko skolinga 1 315,25 Lt.

IeÅ¡kovas reikalavimo teisę į atsakovę įgijo remiantis pradinės kreditorės ir ieÅ¡kovo 2005 m. gruodžio 29 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi, atsakovę apie reikalavimo perleidimÄ informavo raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu, siųstu paprastu laiÅ¡ku. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu (b.l. 122-125) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 315,25 Lt skolos, 239,73 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ (1 554,98 Lt) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 736,59 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 20,77 iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2002m. rugsėjo 20 d. tarp UAB „TELE2“ ir atsakovės buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei suteiktas telefono numeris, numatytas mokėjimo planas – „Joker – laisvalaikis“, sutarties terminas – 18 mėnesių. Paslaugų teikėja, pirminė kreditorė iÅ¡rašė atsakovei sÄ skaitų už 1 496,43 Lt sumÄ , o atsakovė yra sumokėjusi dvi įmokas – 2002 m. lapkričio 15 d.

– 44,83 Lt ir 2003 m. vasario 28 d. – 136,35 Lt. 2009 m. gruodžio 29 d. tarp pirminės kreditorės ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis, kuria UAB „TELE2“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės 1 315,25 Lt skolÄ . Nors teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei bÅ«tų praneÅ¡ta apie reikalavimo perleidimÄ , tačiau teismas, atsižvelgdamas į tarp Å¡alių vykusį susiraÅ¡inėjimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ gavo 2008 m. birželio 26 d. ir kad jai buvo tinkamai praneÅ¡ta apie reikalavimo perleidimo faktÄ ieÅ¡kovui.

Teismas, remdamasis teismų praktika ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei sutarties ir jos priedo kopijos buvo pateiktos kartu su ieÅ¡kiniu, laikė, kad atsakovei buvo tinkamai praneÅ¡ta apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumento, jog virÅ¡ijus nustatytÄ 300 Lt limitÄ paslaugų teikėja turėjo imtis tam tikrų priemonių ir sankcijų, nurodė, kad paslaugų teikėja turėjo teisę, o ne prievolę nustatyti teikiamų paslaugų limitÄ , neteikti klientui paslaugų ar sustabdyti jų teikimÄ , kai klientas neapmokėjo už suteiktas paslaugas, nutraukti sutartį iki termino pabaigos sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 4 p., 9 p.).

Teismas nepagrįstais laikė atsakovės teiginius, jog ji tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu kreipėsi į paslaugų teikėjÄ dėl sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, jog byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės pozicijÄ , o liudytojo A. J., kuris susijęs su atsakove Å¡eimyniniais ryÅ¡iais, parodymus vertino kritiÅ¡kai ir jais nesirėmė. Teismas nurodė, kad duomenų apie atsakovės pareikÅ¡tas pretenzijas paslaugų teikėjui nėra, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė nesinaudojo telefonu.

Nustatęs, kad atsakovė savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, t. y. neužtikrino savalaikio apmokėjimo, teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė prievolę, dėl ko nurodė atsakovę privalant sumokėti ieÅ¡kovui reikalaujamÄ skolÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tinkamÄ prievolės įvykdymÄ , sprendė, kad ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ atsakovės priteisė ieÅ¡kovui 1 315,25 Lt skolos. Vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis reikalavimo teisės perleidimÄ teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas atsakovės atžvilgiu įgijo iÅ¡ pradinės prievolės kylančias teises ir gali jomis disponuoti, be kita ko ir pasinaudoti teise praÅ¡yti priteisti delspinigius ir palÅ«kanas.

Teismas, pažymėjęs, kad ieškovas netiksliai paskaičiavo prašomas priteisti netesybas, jas perskaičiavo nurodydamas, kad jos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateiktas 2012 m. rugsėjo 27 d., skaičiuojamos nuo 2012 m. kovo 27 d. už 183 dienas ir priteisė ieškovui iš atsakovės 239,73Lt delspinigių. Teismas, patenkinęs ieškovo materialinius reikalavimus, patenkino reikalavimus ir dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 132-135) atsakovė B. J. praÅ¡o panaikinti 2013 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Savo pozicijÄ apeliantė grindžia Å¡iais argumentais:Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad apeliantė kokiu nors bÅ«du bÅ«tų buvusi informuota apie reikalavimo perleidimo faktÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie apeliantės sutikimÄ dėl reikalavimo teisės į skolÄ perleidimo ar raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas, įgijęs reikalavimo teisę į apeliantės įsiskolinimÄ , bÅ«tų pranešęs jai apie reikalavimo teisės perleidimo faktÄ , ar bÅ«tų įteikęs jai reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuoraÅ¡Ä , dėl ko reikalavimo perleidimo faktas negali bÅ«ti panaudotas apeliantės atžvilgiu.

Nėra pagrindo laikyti, jog ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę į apeliantę, kadangi tik iÅ¡kėlus bylÄ teisme apeliantei tapo žinoma apie naujÄ jį kreditorių.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė 2005 m. gruodžio 29 d. sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, tačiau byloje yra pateikta tik 2005 m. gruodžio 29 d. skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis, t. y. pirminės kreditorės patvirtinimas apie teisių į skolas perdavimÄ Lindorff Oy. Pagal 2006 m. rugsėjo 25 d. skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį skolos detaliau apraÅ¡omos pridedame sÄ raÅ¡e. Nurodytas patvirtinimas yra pasiraÅ¡ytas pradinės kreditorės įgalioto atstovo, tačiau nurodytas dokumentas neatitinka juridinio asmens dokumentams keliamų reikalavimų, t. y. pasiraÅ¡ytas kompetentingo įmonės darbuotojo, patvirtintas dokumentÄ iÅ¡davusios įmonės antspaudu ir kt. . 2005 m. gruodžio 29 d. sutartis nėra patvirtinta pirminės kreditorės antspaudu, todėl toks į bylÄ pateiktas dokumentas negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, patvirtinantis skolos perleidimo faktÄ , kadangi jis neatitinka juridinio asmens dokumentams keliamų reikalavimų ir juo labiau negali sukelti neigiamų pasekmių.

Be to, patvirtinimas nėra ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis, atitinkanti įstatymo reikalaujamÄ formÄ ir turinį. IeÅ¡kovas nepateikė teismui reikalavimo perleidimo sutarties bei patvirtinime nurodomo detalaus apraÅ¡omų skolų sÄ raÅ¡o, dėl ko teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas 2005 m. gruodžio 29 d. patvirtinimu apie teisę į skolas įgijo reikalavimo teisę bÅ«tent į atsakovės įsiskolinimÄ .Priimant sprendimÄ teismas susidariusį įsiskolinimÄ grindė ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktomis sÄ skaitomis faktÅ«romis, iÅ¡raÅ¡ytomis pirminės kreditorės, kurios patvirtintos paties ieÅ¡kovo.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sÄ skaitas iÅ¡rašė bÅ«tent pirminė kreditorė, nors skola susidariusi bÅ«tent pirminei kreditorei.IÅ¡ byloje esančių sÄ skaitų nėra aiÅ¡ku, už kokias suteiktas paslaugas privalo mokėti apeliantė, taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du skaičiuojamas įsiskolinimas. IÅ¡ sÄ skaitos Nr. 3698640 (paslaugų gavimo laikotarpis 2003 m. sausio 1 d. – 2003 m. sausio 3 d.) matyti, kad skola periodo pradžiai sudarė 0,00 Lt, už suteiktas paslaugas paskaičiuota 136,35 Lt, sÄ skaitoje Nr. 4393566 (paslaugų gavimo laikotarpis 2003 m. vasario 1 d. - 2003 m. vasario 28 d.) paskaičiuota už suteiktas paslaugas 30 Lt, skola periodo pradžiai nenurodyta, todėl laikytina, kad jos ir nebuvo, nors sÄ skaitoje Nr. 45258211 (paslaugų gavimo laikotarpis 2003 m. kovo 1 d.

– 2003 m. kovo 31 d.) nurodyta, kad skola periodo pradžiai sudaro 715,25 Lt. Todėl nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du susidarė 715,25 Lt įsiskolinimas ir kaip jis buvo apskaičiuotas. Teismas, priimdamas sprendimÄ , Å¡ių aplinkybių nevertino ir Å¡iuo klausimu visai nepasisakė.IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog apeliantė naudojosi pirminės kreditorės teikiamomis paslaugomis, nors tokius duomenis buvo praÅ¡oma pateikti. IeÅ¡kovas nurodė, kad negali pateikti detalių sÄ skaitų ir iÅ¡klotinių, kadangi jos saugomos tik 6 mėnesius, tačiau nesant tokių įrodymų laikytina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio neįrodė ir ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi praėjus beveik 10 metų nuo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl toks ieÅ¡kovo elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu bei sudaro prielaidas manyti, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai vilkino skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tam, kad galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo nuostatomis dėl srauto duomenų saugojimo ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryÅ¡io datos. Tokių duomenų ir negalėjo bÅ«ti, kadangi apeliantė ryÅ¡io paslaugomis nesinaudojo, už naudojimÄ si paslaugomis buvo visiÅ¡kai atsiskaičiusi su pradine kreditore, tačiau, kadangi praėjo labai ilgas laiko tarpas, tai kvitai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes, nėra iÅ¡likę.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 138-140) ieÅ¡kovas nurodė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apeliantė nebuvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimÄ . Visų pirma, apeliantė apie kreditoriaus pasikeitimÄ buvo informuota dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme, kÄ patvirtina į bylÄ pateikta apeliantės ir ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimo medžiaga. Be to, apeliantė apie kreditoriaus pasikeitimÄ buvo papildomai informuota kartu su ieÅ¡kiniu pateikiant Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutarties bei jos priedo, patvirtinančio, kad ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę bÅ«tent į apeliantės skolÄ , iÅ¡traukų kopijas, kas teismų praktikoje pripažįstama tinkamu skolininko, kai jo sutikimo nereikia sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, informavimu apie reikalavimo teisių perleidimÄ .

PraneÅ¡us apie reikalavimo teisės perleidimÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia skolininkui teisinius padarinius nuo ieÅ¡kinio priedų gavimo momento.Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieÅ¡kovo pateiktos sÄ skaitos - faktÅ«ros neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jos yra patvirtintos paties ieÅ¡kovo. CK 6.104 straipsnyje įtvirtinta pradiniam kreditoriui numatyta prievolė kartu su perleidžiamu reikalavimu perduoti jį pagrindžiančius dokumentus, todėl ieÅ¡kovas, gavęs minėtų dokumentų originalus, remdamasis CPK 113 straipsnio 2 dalimi, 114 straipsniu, kaip oficialiai CPK nustatyta tvarka dokumentus gavęs asmuo, pateikė jo paties patvirtintas kopijas į bylÄ kartu su procesiniais dokumentais.IeÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs skolos susiformavimÄ detalizuojančiÄ duomenų lentelę bei joje pateiktus duomenis patvirtinančių apeliantei už suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų kopijas, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, jog ieÅ¡kovas neįrodė 715,25 Lt skolos susiformavimo.

Sutarties 6.2 punkte įtvirtinta, kad į sÄ skaitÄ visuomet įtraukiamas fiksuotas mokestis už naudojimÄ si techninėmis priemonėmis už bÅ«simÄ mėnesį bei mokesčiai už paslaugas, suteiktas per atitinkamÄ praėjusį kalendorinį mėnesį, todėl sutartyje nenumatyta pradinio kreditoriaus pareiga į sÄ skaitas įtraukti mokesčių už ankstesniais laikotarpiais suteiktas paslaugas (skola periodo pradžiai). Dėl pradinės kreditorės UAB „TELE2“ apskaitos programos techninių ypatumų, tam tikrÄ laikotarpį sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡omos be skolos sumos periodo pradžiai ir tik į vėlesnes sÄ skaitas buvo pradėta įtraukti skolos suma periodo pradžiai.

Apeliantė nepateikė jokių pretenzijų dėl iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų dydžio, todėl pradinė kreditorė neturėjo pagrindo saugoti srauto duomenų ilgiau, nei kad numato įstatymas. Apeliantė, nesutikdama su Å¡iuo teiginiu, nepateikė teismui įrydomų, kurie leistų manyti prieÅ¡ingai, dėl ko spręstina, kad įsiskolinimas susidarė bÅ«tent nurodytu laikotarpiu. Sudarydama sutartį apeliantė įsipareigojo apmokėti pradinio kreditoriaus pateiktas sÄ skaitas už suteiktas paslaugas, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė, todėl bÅ«dama sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis, apeliantė, suvokdama, kad naudojasi pagal sutartį jai teikiamomis paslaugomis, privalėjo arba apmokėti sÄ skaitas, arba, nesutikdama su sÄ skaitos dydžiu, pareikÅ¡ti pretenzijÄ dėl, jos manymu, ginčytinų pateiktose sÄ skaitose nurodytų mokesčių, tačiau nei vieno nei kito nepadarė.Apeliaciniame skunde nenurodytas nei vienas argumentas ar aplinkybė, leidžianti abejoti priimto teismo sprendimo pagrįstumu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigÄ byloje, o taip pat įrodymų vertinimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skolininko informavimÄ apie reikalavimo perleidimo faktÄ , ir nenukrypo nuo teismų praktikos Å¡iuo klausimu, dėl ko laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsiskaitymo už suteiktas mobiliojo ryÅ¡io paslaugas. Faktinės bylos aplinkybės Nustatyta, kad 2002 m. rugsėjo 20 d. apeliantė B. J. ir UAB „TELE2“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-26), pagal kuriÄ UAB „TELE2“ įsipareigojo, atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sÄ lygas, suteikti apeliantei mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io tinklo paslaugas, ir, jei yra numatyta sutartyje, papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir/ar mobilaus ryÅ¡io telefono aparatÄ , o apeliantė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis mokesčius, nustatytus UAB „TELE2“ patvirtintose vartojimo instrukcijose.

Apeliantei pagal nurodytÄ sutartį buvo suteiktas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, SIM kortelė, pasirinktas mokėjimo planas „Joker Laisvalaikis“, o sutartis sudaryta 18 mėnesių laikotarpiui. 2004 m. spalio 31 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kurioje nurodyta mokėtina suma 1 315,25 Lt, iÅ¡ kurios 30 Lt mėnesinis mokestis ir 1 285,25 Lt skola (b.l. 29). 2005 m. gruodžio 29 d. skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „TELE2“ ir Lindorff Oy filialo, pardavėjas, t. y.

UAB „TELE2“ pardavė ir perdavė pirkėjui, t. y. Lindorff Oy filialui skolas sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais, o pirkėjas sutiko pirkti skolas bei sumokėjo įsigijimo kainÄ , tarp jų ir apeliantės 1 315,25 Lt dydžio skolÄ su visais papildomais turtiniais reikalavimais. (b.l. 30-33). IeÅ¡kovas, įgyvendindamas reikalavimo teisę, kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ apeliantės priteisimo. Dėl tinkamo informavimo apie reikalavimo teisės perleidimÄ CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad gali bÅ«ti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė, kilusi iÅ¡ bet kokios prievolės, tačiau Å¡is principas nėra absoliutus ir yra taikomas su tam tikromis iÅ¡imtimis, kurios įtvirtintos CK (CK 6.102 straipsnis), kituose teisės aktuose, taip pat gali iÅ¡plaukti iÅ¡ prievolės prigimties.

Negalima perleisti reikalavimo, dėl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); draudžiama perleisti reikalavimÄ be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis), ir kt. .Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik bendrÄ ja CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog reikalavimo perleidimas negali pažeisti skolininko teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas naujojo kreditoriaus reikalavimams turi teisę reikÅ¡ti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ (CK 6.107 straipsnio 1 dalis); skolininkas, turintis prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimÄ (CK 6.108 straipsnis, 6.136 straipsnis); po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iÅ¡ kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiÅ¡kės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis).

Taigi įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimÄ , nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sÄ lyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesijÄ skolininkas bÅ«tų informuotas atskiru praneÅ¡imu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-105/2011).Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija paslaugų sutarties su UAB „TELE2“ sudarymo fakto, o Å¡i sutartis nedraudė kreditorei perleisti iÅ¡ jos kilusių reikalavimų. PrieÅ¡ingai, sutarties 10.6 punkte numatyta pirminės kreditorės teisė perleisti reikalavimo teisę tretiesiems asmenims.

Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus asmuo apeliantei turi esminės reikÅ¡mės, o jo pasikeitimas kokiu nors bÅ«du pažeistų apeliantės teises (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 17 punktas). Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė nebuvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimÄ , todėl negalima laikyti, kad ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę į apeliantę. Apeliantė nurodė, jog byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių apeliantės sutikimÄ dėl reikalavimo teisės į skolÄ perleidimo ar raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas, įgijęs reikalavimo teisę į apeliantės įsiskolinimÄ , bÅ«tų pranešęs jai apie reikalavimo teisės perleidimo faktÄ , ar bÅ«tų įteikęs jai reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuoraÅ¡Ä .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimÄ , o kartu ir apeliantės informavimÄ apie tai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantei apie naujÄ jį kreditorių tapo žinoma tik iÅ¡kėlus bylÄ teisme, tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad reikalavimo teisės perleidimas nesukelia apeliantei teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantei bÅ«tų praneÅ¡ta apie reikalavimo perleidimÄ , tačiau pagrįstai konstatavo, kad apeliantei apie reikalavimo teisės perleidimÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai.

IeÅ¡kovas nurodė, kad praneÅ¡imÄ apie reikalavimo teisės perleidimÄ apeliantei siuntė paprastu laiÅ¡ku, todėl įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, teismui nepateikė, tačiau, kaip galima matyti iÅ¡ apeliantės ir ieÅ¡kovo tarpusavio susiraÅ¡inėjimo (t. 55-57), apeliantė buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir jai Å¡i aplinkybė buvo žinoma dar iki ieÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ dėl skolos priteisimo. Nors byloje ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad dar iki kreipiantis į teismÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų pateikęs apeliantei reikalavimo teisės perleidimo faktÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau apeliantei kartu su ieÅ¡kiniu pateikta ir reikalavimo perleidimo sutartis, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, leidžia konstatuoti, kad apeliantė apie reikalavimo teisės perleidimÄ buvo informuota tinkamai, nepažeidžiant CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatų ir reikalavimo teisės perleidimas jai sukelia teisinius padarinius.

Vien ta aplinkybė, kad apeliantei apie reikalavimo teisės perleidimÄ galimai tapo žinoma tik iÅ¡kėlus bylÄ teisme, nesudaro pagrindo spręsti, kad reikalavimo teisės perleidimo faktas negali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ apeliantę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei tapo žinomas reikalavimo teisės perleidimo faktas, todėl, pirmiau nurodytų motyvų pagrindu, nesutiktina su minėtu apeliantės apeliacinio skundo argumentu. Dėl naudojimosi pirminės kreditorės teikiamomis paslaugomis ir priteistinos skolos dydžio Apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų nėra aiÅ¡ku, už kokias suteiktas paslaugas privalo mokėti apeliantė, o taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du skaičiuojamas įsiskolinimas.

Apeliantės teigimu, ji ryÅ¡io paslaugomis nesinaudojo, o už naudojimÄ si paslaugomis buvo visiÅ¡kai atsiskaičiusi su pradine kreditore. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevertino aplinkybių, susijusių su apeliantės pateiktomis sÄ skaitomis faktÅ«romis ir jose nurodytais įsiskolinimo dydžiais, ir Å¡iuo klausimu visai nepasisakė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė naudojosi pirminės kreditorės UAB „TELE2“ teikiamomis mobiliojo ryÅ¡io paslaugomis.

Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė nesinaudojo pirminės kreditorės teikiamomis paslaugomis. Apeliantės teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad ji naudojosi pirminės kreditorės teikiamomis paslaugomis, nors tokius duomenis buvo prašoma pateikti, todėl, apeliantės manymu, ieškinys yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė nagrinėjamu atveju reikalavo, kad ieÅ¡kovas pateiktų įrodymus, jog ji naudojosi pirminės kreditorės teikiamomis paslaugomis, nors apeliantei yra žinoma, kad pagal teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kovas tokių įrodymų pateikti negalėjo, kadangi pagal Elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 66 straipsnio 4 dalį sukaupti abonentų srauto duomenys gali bÅ«ti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryÅ¡io datos. Dėl nurodytų priežasčių paslaugų teikėjas nėra tokių duomenų iÅ¡saugojęs ir ieÅ¡kovas objektyviai neturėjo galimybės teismui pateikti tokių duomenų.

Tačiau tiesioginių įrodymų apie suteiktas paslaugas nepateikimas nepaneigia kitų ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų įrodymų, kurie leidžia spręsti, kad pirminė kreditorė apeliantei apmokėjimui pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡rašė pagrįstai. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija sutarties su pirmine kreditore sudarymo fakto, todėl esant pateiktoms sÄ skaitoms faktÅ«roms, apeliantei dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipus į pirminę kreditorę dėl jų nepagrįstumo ar neteisėtumo, nepateikus įrodymų, jog apeliantė nesinaudojo pirminės kreditorės teikiamomis paslaugomis, labiau tikėtina, kad apeliantė naudojosi pirminės kreditorės teiktomis mobiliojo ryÅ¡io paslaugomis, dėl ko apeliantei buvo pateiktos apmokėjimui sÄ skaitos faktÅ«ros.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas į teismÄ dėl skolos priteisimo kreipėsi jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui abonentų srauto duomenų saugojimui, nerodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo bei nesudaro prielaidų manyti, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai vilkino skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tam, kad galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo nuostatomis dėl srauto duomenų saugojimo ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryÅ¡io datos. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, o teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad ieÅ¡kovas reikalavimo teisę iÅ¡ pirminės kreditorės įsigijo jau pasibaigus pirmiau paminėtam duomenų saugojimo terminui, todėl negalima sutikti, kad jo elgesys nagrinėjamu atveju yra nesÄ Å¾iningas, kadangi jau reikalavimo teisės įgijimo metu tokių duomenų nebuvo.

Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė ne tik įrodymų, patvirtinančių, jog ji nesinaudojo pirminės kreditorės teikiamomis paslaugomis, bet ir įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių sÄ skaitų faktÅ«rų, pirminė kreditorė buvo iÅ¡raÅ¡iusi sÄ skaitų faktÅ«rų 1496,43Lt sumai, o apeliantė, sumokėjusi dvi įmokas (atitinkamai 2002 m. lapkričio 15 d. – 44,83Lt ir 2003 m. vasario 28 d. – 136,35 Lt), iÅ¡ viso sumokėjo pagal pateiktas sÄ skaitas pirminei kreditorei 181,18 Lt ir liko skolinga 1 315,25 Lt .

Apeliantės teigimu, byloje esančios sÄ skaitos faktÅ«ros nepatvirtina skolos susidarymo fakto, nes pirminėse sÄ skaitose nėra nurodomas susidariusios skolos dydis ir tik sÄ skaitoje Nr. 45258211 (paslaugų gavimo laikotarpis 2003 m. kovo 1 d. – 2003 m. kovo 31 d.) nurodyta, kad skola periodo pradžiai sudaro 715,25 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tas faktas, kad susidariusios skolos dydis nebuvo nurodomas apeliantei apmokėjimui pateitose sÄ skaitose, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir nustatyta tvarka bei terminais atsiskaitydavo už suteikiamas paslaugas.

Pažymėtina, kad pirminės kreditorės ir apeliantės sudarytos sutarties 6.2 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ Ä¯ sÄ skaitÄ Ä¯traukiamas fiksuotas mokestis už naudojimÄ si techninėmis priemonėmis už bÅ«simÄ mėnesį bei mokesčiai už paslaugas, suteiktas per atitinkamÄ praėjusį kalendorinį mėnesį, tačiau sutartyje nėra reglamentuota, kad į pateiktas sÄ skaitas bÅ«tų įtraukta nesumokėtų mokesčių už ankstesniais laikotarpiais suteiktas paslaugas suma.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalima reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės, to, ko ji negali pateikti dėl pirminės kreditorės naudotos apskaitos programos. Jei nurodytu laikotarpiu pirminės kreditorės naudota apskaitos programa negalėjo pateikti duomenų apie skolos dydį, reikalauti, kad apeliantei pateiktose sÄ skaitose bÅ«tų nurodytas įsiskolinimo dydis bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir nepagrįsta. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina apeliantės įsiskolinimo pirminei kreditorei faktÄ , apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji savo pareigas pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį bÅ«tų vykdžiusi tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, o kartu ir jį panaikinti apeliacinio skundo argumentų pagrindu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas grindžiamas ir argumentais dėl netinkamo raÅ¡ytinių įrodymų, pateiktų kaip ieÅ¡kinio priedai, patvirtinimo, o taip pat dėl netinkamo 2005 m. gruodžio 29 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp pirminės kreditorės UAB „TELE2“ ir Lindorff Oy filialo, patvirtinimo, teigiant, kad ji neatitinka juridinio asmens dokumentams keliamų reikalavimų, nes nėra patvirtinta pirminės kreditorės antspaudu, taip pat dėl Å¡io sutarties teisinio pobÅ«džio teigiant, kad skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis nėra tinkamas dokumentas, patvirtinantis reikalavimo teisės perleidimÄ .

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde yra kalba apie patvirtinimÄ apie teisę į skolas, tačiau tokiu pavadinimu dokumentas teismui nėra pateiktas. Byloje yra tik 2005m. gruodžio 29 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „TELE2“ ir Lindorff Oy. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, pažymi, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantė savo atsikirtimų į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodytomis aplinkybėmis negrindė, nurodytų argumentų nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl įstatymų leidėjo valia įtvirtinto teismų kompetencijos pasiskirstymo ir tiesiogiai nustatytų draudimų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis) Å¡ių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , atsižvelgė į visas tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimÄ ir skolininko informavimÄ apie tai, todėl pagrįstai sprendė, jog apeliantė turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei susidariusį įsiskolinimÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl jis paliktinas galioti. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                        RÅ«ta Palubinskaitė