fdb3c183-e816-4917-9153-2f39470b5dea · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1774-275/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27705-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovui V.

V., dėl paskleistų duomenų paneigimo bei pripažinimo žeminančiais garbę ir orumÄ bei neatitinkančiais tikrovės, neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. J. (toliau – ir ieÅ¡kovas) prašė pripažinti, kad atsakovo V. V. (toliau – ir atsakovas) teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovo veikla yra „marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, o ieÅ¡kovas yra „atskiras visuomenės atstovas, kuris, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjas“, „plokščios žemės teorijos Å¡alininkas“ neatitinka tikrovės ir žemina S. J. garbę ir orumÄ , priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 1 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad nuo 2016-11-14 iki 2019-07-01 buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2016-11-22 ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Komitetas) pirmininku. 2018-03-29 nutarimu Nr. XIII-1065 pavedė Komitetui atlikti parlamentinį tyrimÄ dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius ir finansų bÅ«klę. Komitetas 2018-04-05 raÅ¡tu Nr. S-2018-2636, kurį pasirašė ieÅ¡kovas, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl parlamentiniam tyrimui reikalingos informacijos iÅ¡reikalavimo.

Atsakovas – (duomenys neskelbtini) (toliau – Valdyba) pirmininkas, informuodamas Valdybos narius ir padalinių vadovus apie šį raÅ¡tÄ , priėmė rezoliucijÄ , kurioje nurodė: „na Å¡tai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na aÅ¡ jau visiÅ¡kai nieko nesuprantu, beprasmiÅ¡kesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia vieÅ¡uosius finansus, gal sakau, tegul ir atsakinėja už juos atsakingi. AÅ¡ skaičiuoju iki deÅ¡imt, atsigeriu vandens, nes prieÅ¡ingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru.

Galėjo dar paklausti, kas nužudė JFK, kur paslėpta Vytauto Didžiojo karÅ«na“. Banko darbuotojams skirtoje rezoliucijoje atsakovui pareiÅ¡kus iÅ¡ankstinę skeptiÅ¡kÄ iÅ¡ankstinį parlamentinio tyrimo vertinimÄ , (duomenys neskelbtini) praÅ¡ytos informacijos nepateikė. Nurodė, jog 2019 m. balandžio mėnesį vykusiuose visuotiniuose (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimuose atsakovas parlamentinį tyrimÄ lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio ekonominio tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, plokščios žemės teorijos Å¡alininkais“ ir pan.

Pažymėjo, jog Valdybos 2019-08-27 nutarime Nr. 03-159 konstatuota: „Dėl visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu pasakytų žodžių ir frazių valdybos pirmininkas V. V. paaiÅ¡kino, kad jie vaizdingi, turintys emocinį krÅ«vį ir pasakyti su tikslu – iÅ¡reikÅ¡ti asmeninę pozicijÄ , kad (duomenys neskelbtini) strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos susijusios su „ateities architektÅ«ra“, o ne su praeities archeologija“.

Taip pat savo paaiÅ¡kinime atsakovas pažymėjo, kad Å¡ie žodžiai buvo skirti ieÅ¡kovui. Atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , menkina jo reputacijÄ . Dėl atsakovo vieÅ¡ai iÅ¡sakytų teiginių apie ieÅ¡kovÄ , jam kilo sudėtingų situacijų, susijusių su jo tolesne profesine veikla ir viešųjų pareigų vykdymu. Aktyviai ir sistemingai reikÅ¡damas iÅ¡ankstinį ir Å¡aliÅ¡kÄ nusistatymÄ parlamentinio krizės tyrimo ir jį vykdančių asmenų atžvilgiu, neigiamai nuteikdamas ne tik sau pavaldžius tarnautojus, bet ir visÄ visuomenę, atsakovas naudojo netinkamÄ valstybės institucijos vadovui žeminančiÄ SeimÄ ir jo narius leksikÄ .

Teigė, jog atsakovo informacija paskleista nesÄ Å¾iningai, nes neturi objektyvaus pagrindo, be to, žinios paskleistos bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ , neatitinka tikrovės, yra ieÅ¡kovÄ Å¾eminančio pobÅ«džio. Nurodė, kad atsakovo veiksmais jam padaryta didžiulė neturtinė žala, tačiau jis neturi tikslo pasipelnyti iÅ¡ esamos situacijos.

3. Dublike papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimo oficialus vaizdo įrašas buvo prieinamas banko darbuotojams, buvo galima daryti jo įrašo kopijas, viešinti, taigi, duomenys buvo paskleisti. Teigė, jog jei nebūtų ginčo teiginių, tai jokie tretieji asmenys, pvz.: visuomenės informavimo priemonės, nebūtų pradėję komentuoti. Tvirtino, jog viešai prieinamame interneto šaltinyje yra parodyta (duomenys neskelbtini) 2018-09-14 vykusio susirinkimo medžiaga, kurios kontekste ir buvo pateikti atsakovo teiginiai.

Ginčo teiginiai pateikti ne kaip abejonė, o kaip teigimas, yra konstatuojamojo pobÅ«džio. Tai patvirtina, kad vidutiniam informacijos gavėjui aiÅ¡kiai formuojamas požiÅ«ris, kad tokie parlamentiniai tyrimai ir konkrečiai ieÅ¡kovo veikimas Å¡iame kontekste yra „beprasmis kapstymasis po praeitį“, „neprasminga finansinė archeologija“. Atsakovo teiginiai neetiÅ¡ki, nesÄ Å¾iningi, nesiremia jokiais argumentais ir faktais. Pažymėjo, kad asmens asmeninių savybių menkinimas neturi nieko bendro su vieÅ¡u interesu, visuomenės teise žinoti.

Teigė, jog atsakovo tikrovės neatitinkantys teiginiai paskleisti tyčia, buvo patalpinti internetiniuose portaluose, rodomi televizijoje, kur ženkliai padidėja informacijos gavėjų skaičius.

4. Atsakovas V. V. atsiliepimu prašė atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ginčo teiginių niekada nėra iÅ¡sakęs. Pažymėjo, kad atsakovas yra vieÅ¡ai kritikavęs ir ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs nuomonę apie Komiteto veiklÄ tirti 10 metų senumo įvykius ir tokius tyrimus yra vaizdingai lyginęs su marodieriavimu ir/ar santykiais su lavonais. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta nei garso įraÅ¡o, nei protokolo, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų aiÅ¡kiai matyti ginčo informacijos paskleidimo faktÄ ir patį kontekstÄ .

Teigė, jog jis nedisponuoja (duomenys neskelbtini) tarnautojų visuotinio susirinkimo garso įraÅ¡u, todėl jo pateikti negali. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pats sukÅ«rė teiginių turinį ir padarė iÅ¡vadÄ , kad tokie ginčo teiginiai yra apie ieÅ¡kovÄ . IÅ¡ Valdybos nutarimo matyti, kad 2019 m. balandžio mėnesį vykusio visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu atsakovas neįvardintus asmenis, manančius, kad bankai Lietuvoje sukėlė krizę lygino su „plokščios žemės teorijos“ Å¡alininkais ir melagingų naujienų skleidėjais“, nes ekonominė krizė buvo pasaulinė ir jos Lietuvos bankai negalėjo sukelti ir nesukėlė.

Komunikuojant su Komitetu, tiesiogiai analizuojančiu (duomenys neskelbtini) veiklÄ , neiÅ¡vengiamai tam tikru laipsniu iÅ¡sakyta atsakovo kritika, nežiÅ«rint to, kad ji buvo aÅ¡tri, iliustruojama vaizdingais iÅ¡sireiÅ¡kimais, buvo nukreipta į darbinę veiklÄ . Atsakovas pripažįsta vartojęs vaizdingÄ posakį „marodieriavimas“ , siekdamas iÅ¡reikÅ¡ti asmeninę pozicijÄ , kad (duomenys neskelbtini) strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos yra susijusios su „ateities architektÅ«ra“, o ne su „praeities archeologija“.

Teiginį „santykiai su lavonais“ pavartojo komentuodamas tyrimus, kurie nukreipti tirti deÅ¡imties metų senumo įvykius. Kiti ginčo teiginiai „melagingų naujienų skleidėjas“ ir „plokščios žemės teorijos Å¡alininkas“ yra bendro pobÅ«džio teiginiai, kurie nebuvo nukreipti į ieÅ¡kovÄ , be to, juose nėra jokio žeminančio elemento. Atsakovas pažymėjo, kad jo pasisakymai 2018-09-14 vykusiame (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkime buvo reakcija į Lietuvoje tuo metu vykusius aktualius įvykius.

Teigė, jog sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – ieÅ¡kovo garbės ir orumo ir atsakovo teisės skleisti informacijÄ ir skleisti nuomonę – kolizijÄ , pirmenybė, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡o asmens, statusÄ , turėtų bÅ«ti teikiama saviraiÅ¡kos laisvei, o ne atskiro asmens neturtinių teisių apsaugai. Nurodė, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas politiku ir naudodamasis valstybės resursais, neabejotinai yra priskiriamas aukščiausio lygmens viešųjų asmenų, t. y. politikų kategorijai, kurio neturtinės teisės gali bÅ«ti ribojamos daug labiau, nei privataus asmens.

Teigė, ieÅ¡kovas teismui nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog jis dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ .

5. Triplike papildomai nurodė, kad tokio turinio teiginių, kurie nurodyti ieÅ¡kinio reikalavime, atsakovas vieÅ¡ai nepasakė. Ginčo teiginius sukÅ«rė (sukonstravo) pats ieÅ¡kovas, apibendrindamas įvairiÄ informacijÄ : 2018-09-14 vykusį visuotinį (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimÄ ir jo metu pasakytÄ informacijÄ ; 2019-04-03 VÅ¡Ä® „Laisvės TV“ rodytÄ laidÄ â€žKarÅ¡tos kėdės“; 2019 m. balandžio mėnesį vykusį visuotinį (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimÄ ir jo metu pasakytÄ informacijÄ ; 2019-08-27 Valdybos priimtÄ nutarimÄ Nr. 03-159.

Tvirtino, jog ieÅ¡kovas neįrodė ginčo teiginių paskleidimo fakto. Pažymėjo, jog nėra nei vieno įrodymo, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų patikrinti, kokius tiksliai teiginius sakė atsakovas ir kokiame kontekste. Teigė, jog 2019-04-02 spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir pats ieÅ¡kovas, rodė nedidelę iÅ¡traukÄ iÅ¡ 2018-09-14 vykusio (duomenys neskelbtini) darbuotojų visuotinio susirinkimo, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas sukonstravo dalį ginčo teiginių. Tvirtino, kad atsakovo iÅ¡sakytos frazės visuotinio susirinkimo metu yra bendro pobÅ«džio subjektyvi atsakovo nuomonė apie tuo metu vykusius politinius procesus; atsakovo frazės neturi aiÅ¡kaus adresato, teiginiai nėra tiesiogiai nukreipti į ieÅ¡kovo asmenį.

Pažymėjo, kad visuotiniuose susirinkimuose atsakovo iÅ¡sakyti teiginiai ieÅ¡kovo nežemino, tačiau pradėjo žeminti tik tada, kai jis sužinojo, jog atsakovas savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog tam tikros frazės ir žodžiai yra skirti ieÅ¡kovui. Atsakovo teikti paaiÅ¡kinimai nėra vieÅ¡as dokumentas, jo adresatas Valdyba. PaaiÅ¡kinimuose esanti informacija nėra ir negali bÅ«ti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ginčo teiginiai yra apie ieÅ¡kovÄ . Pažymėjo, kad vien tai, kad atsakovo iÅ¡sakyti teiginiai ieÅ¡kovui nepatiko, savaime nedaro Å¡ių teiginių neetiÅ¡kais ar nesÄ Å¾iningais.

Ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-13 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 1 885 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas Komiteto pirmininku, Seimui 2018-03-29 nutarimu Nr. XIII-1065 pavedus atlikti parlamentinį tyrimÄ dėl vietinių ir regioninių veiksmų ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius ir viešųjų finansų bÅ«klę, 2018-04-05 raÅ¡tu Nr. S-2018-2636 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl Å¡iam tyrimui reikalingos informacijos pateikimo. IÅ¡ byloje esančio 2019-08-27 Valdybos nutarimo Nr. 03-159, kuriuo buvo tiriama atsakovo elgesio atitiktis (duomenys neskelbtini) tarnautojų etikos kodeksui, turinio teismas nustatė, jog atsakovas, bÅ«damas Valdybos pirmininku bei deleguodamas užduotį rengti atsakymÄ parlamentinei krizės tyrimo komisijai, vidaus dokumentų sistemoje surašė tokio turinio rezoliucijÄ :

„na, štai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na, aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus gal sakau tegu ir atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki dešimt, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru. Galėjo dar paklausti, kas nužudė JFK bei kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“.

Å iame Valdybos nutarime taip pat buvo vertinami atsakovo pasisakymai (duomenys neskelbtini) visuotiniuose darbuotojų susirinkimuose, vykusiuose 2018-09-14 ir 2019 m. balandžio mėnesį. Teikdamas paaiÅ¡kinimus Valdybai dėl jo susirinkimo metu iÅ¡sakytų žodžių bei frazių, 2019-08-09 paaiÅ¡kinime atsakovas nurodė, kad „jie yra vaizdingi, turintys emocinį krÅ«vį ir pasakyti su tikslu iÅ¡reikÅ¡ti asmeninę pozicijÄ , kad (duomenys neskelbtini) strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos susijusios su „ateities architektÅ«ra“, o ne su „praeities archeologija“.

Taip pat savo paaiškinime atsakovas pažymėjo, kad šie žodžiai buvo skirti ieškovui“. Valdyba nutarimu konstatavo, jog Etikos kodekso nuostatų atsakovas nepažeidė.

8. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog jo garbę ir orumÄ Å¾emina atsakovo teiginiai, pasakyti visuotiniuose, 2018 m. rugsėjo bei 2019 m. balandžio mėnesį vykusiuose (duomenys neskelbtini) darbuotojų visuotiniuose susirinkimuose, tačiau Å¡ių susirinkimų garso įrašų, t. y. tiesioginių Å¡altinių, leidžiančių įvertinti pilnÄ kontekstÄ , teismui nepateikė. 2019-04-02 vykusios ieÅ¡kovo ir (duomenys neskelbtini) V. P. spaudos konferencijos Seime metu pats ieÅ¡kovas pateikė trumpÄ vaizdo ir garso įraÅ¡Ä (19:33 – 20:25 min.) iÅ¡ 2018-09-14 visuotinio banko tarnautojų susirinkimo.

Nurodė, kad rezoliucijos tekstas taip pat buvo pacituotas paties ieÅ¡kovo spaudos konferencijos metu. Atsakovo teiginiai, iÅ¡sakyti 2019 m. balandžio mėn. vykusio visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu apie neįvardintus asmenis, manančius, kad bankai Lietuvoje sukėlė krizę, lygino su „ plokščios žemės teorijos Å¡alininkais“ ir „melagingų žinių skleidėjais“ yra iÅ¡dėstyti raÅ¡tu 2019-08-27 Valdybos nutarime, tačiau duomenų, kokius tiksliai teiginius ir kokiame kontekste atsakovas pasakė Å¡io susirinkimo metu, ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo teiginiai atsakovo buvo pasakyti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, galimai skirtingame kontekste, kuris, nepateikus teismui pirminių bei nefragmentuotų Å¡altinių, nebuvo atskleistas. Nurodė, kad ginčo teiginių kvalifikavimui toks selektyvus duomenų pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad bÅ«tent tokie teiginiai, kuriuos ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumÄ , atsakovo buvo paskleisti. Pažymėjo, jog sulyginus ieÅ¡kovo nurodytus ginčo teiginius su pasakytais atsakovo, matyti, kad sakinių konstrukcija ženkliai skiriasi.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovas yra iÅ¡sakęs ginčo teiginius vieÅ¡ai, žiniasklaidai ar visuomenei. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas kvestionuoja atsakovo teiginius, iÅ¡sakytus (duomenys neskelbtini) darbuotojų visuotinio susirinkimo metu, vykdant darbines pareigas, teiginių paskleidimo faktÄ grįsdamas nevieÅ¡ai prieinama informacija, banko vidaus dokumentais, skirtais nevieÅ¡am naudojimui. Konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė žinių paskleidimo fakto.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pats ieÅ¡kovas atsakovo teiginius apie „marodieriavimÄ â€œ ir „santykius su lavonais“ vertino kaip epitetus, skirtus vykusiems politiniams procesams apibÅ«dinti, pabrėždamas (duomenys neskelbtini) kritinį požiÅ«rį į vykdomÄ parlamentinį ekonominės krizės tyrimÄ , jo nenorÄ bendradarbiauti, teikti Komitetui reikalaujamÄ informacijÄ apie 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius ir viešųjų finansų bÅ«klę. IeÅ¡kovas nepriskyrė minėtų ginčo teiginių sau asmeniÅ¡kai ir tuo tik patvirtino, jog nurodytos frazės yra bendro pobÅ«džio ir nebuvo nukreiptos į konkretų asmenį.

Pažymėjo, jog panaÅ¡ius atsakovo teiginius, kuriuos kvestionuoja ieÅ¡kovas, kaip jį asmeniÅ¡kai įžeidžiančius nurodė kitas, dabar jau buvęs, (duomenys neskelbtini) darbuotojas T. R., reikalavęs Valdybos atlikti tyrimÄ dėl atsakovo teiginių. Padarė iÅ¡vadÄ , kad joks trečiasis asmuo atsakovo teiginių negalėtų priskirti ieÅ¡kovui, t. y. suprasti juos, kaip apie ieÅ¡kovÄ . Nurodė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas savo paaiÅ¡kinime, adresuotame Valdybai, t. y. nevieÅ¡ame dokumente, nurodė savo žodžius skyręs ieÅ¡kovui, nesudaro pagrindo teigti, jog beveik prieÅ¡ metus (duomenys neskelbtini) darbuotojų visuotiniame susirinkime atsakovo pasakytus teiginius galima buvo suprasti kitaip.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. IeÅ¡kovas S. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkinti.

11. Nurodė, kad įstatymas nereikalauja ginčo atveju pateikti bÅ«tent garso įraÅ¡Ä kaip vienintelį ar iÅ¡imtinį įrodymÄ aplinkybei įrodyti. Patį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) susirinkimai vyko, byloje pripažįsta visi jos dalyviai. Pažymėjo, kad byloje pats teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo ir / ar (duomenys neskelbtini) visÄ svarbiÄ medžiagÄ . Atsakovui į bylÄ nepateikus savo paties 2019-08-09 paaiÅ¡kinimų Valdybai, iÅ¡ kurių turėtų bÅ«ti suprantamas atsakovo įsivaizduotas pilnas kontekstas, ieÅ¡kovas dublike prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo ir / arba (duomenys neskelbtini) dokumentus, atsakovo paaiÅ¡kinimus, kurių pagrindu buvo parengtas Valdybos 2019-08-27 nutarimas Nr. 03-159.

Å is nutarimas, kaip matyti iÅ¡ jo turinio, buvo rengiamas ir peržiÅ«rint susirinkimų vaizdo įraÅ¡us, t. y. jie yra teismo praÅ¡yto iÅ¡reikalauti dokumento rengimo medžiagos dalis. Teismas 2021-01-27 nutartimi atmetė šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , įvertinęs tai, kad atsakovo 2019-08-09 paaiÅ¡kinimo turinys yra iÅ¡dėstytas Valdybos 2019-08-27 nutarime. Pažymėjo, kad Valdybos 2019-08-27 nutarime nurodoma, kad valdyba peržiÅ«rėjo susirinkimų vaizdo įraÅ¡us, o cituojama visa konteksto, susijusio su atsakovo pasisakymais, informacija, netgi su papildomu kontekstu.

Taigi, pats atsakovas, kaip Valdybos pirmininkas, žino apie jo vadovaujamos įstaigos turimÄ vaizdo įraÅ¡Ä , bet jo neteikia į bylÄ , o teismas Å¡iÄ situacijÄ nepagrįstai pripažįsta kaip nepakankamÄ konteksto pateikimÄ ir suvokimÄ . Byloje pateiktų ilgo laikotarpio įvairaus pobÅ«džio atsakovo veiksmų (rezoliucijos, pasisakymų susirinkimuose, televizijos laidose) yra daugiau negu pakankamai, kad bÅ«tų galima suvokti visÄ ginčo teiginių kontekstÄ . Pažymėjo, kad Valdybos 2019-08-27 nutarime nenurodyta, kad jis slaptas, skirtas nevieÅ¡am naudojimui ar pan., jis buvo pateiktas ir kitiems asmenims (pvz.

T. R.). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) visuotiniai susirinkimai, juose dalyvavo daug asmenų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ , kurio garbė ir orumas buvo įžeidžiami, teiginiai buvo skleidžiami žodžiu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo teiginiai, iÅ¡sakyti 2019 m. balandžio mėn. vykusio visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu, kad neįvardinti asmenys, manantys, jog bankai Lietuvoje sukėlė krizę, yra „plokščios žemės teorijos Å¡alininkai“ ir „melagingų žinių skleidėjai“, iÅ¡dėstyti raÅ¡tu Valdybos 2019-08-27 nutarime.

Tai savaime akivaizdus asmens garbės ir orumo įžeidimas. Pats atsakovas Valdybos nariams vienareikÅ¡miÅ¡kai pasakė, kad Å¡ie žodžiai yra apie ieÅ¡kovÄ . Valdybos nariai yra tretieji asmenys ieÅ¡kovo atžvilgiu.

12. Nurodė, kad savo 2019-08-09 paaiÅ¡kinime Valdybai, po to, kai T. R. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Etikos komisijÄ , pats atsakovas pažymėjo, kad žodžiai „plokščios žemės teorijos Å¡alininkas“ ir „melagingų žinių skleidėjas“ buvo skirti ieÅ¡kovui. Pats atsakovas įvardino, kad žodžiai yra apie ieÅ¡kovÄ . Teismas teigia, kad Å¡is dokumentas yra nevieÅ¡as, nors jis cituojamas Valdybos 2019-08-27 nutarime Nr. 03-159. Teigė, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suprato teiginius kaip skirtus ir sau, parlamento pavedimu vykdančiam tÄ tyrimÄ ir vadovaujantį jam.

Visuomenei tai taip pat buvo žinoma ir suprantama. R. J. 2019-04-03 laidoje „KarÅ¡tos kėdės“ atsakovas taip pat patvirtino, kad jo iÅ¡sireiÅ¡kimai 2018-09-14 vykusiame visuotiniame (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkime buvo skirti ieÅ¡kovui. Po Å¡ių viešų atsakovo komentarų niekam neturėtų likti abejonių, kam buvo skirti anksčiau jo iÅ¡sakyti teiginiai apie marodieriavimÄ , santykius su lavonais, kapstymÄ si po praeitį ir t.t.

13. Atsakovas V. V. atsiliepimu prašė atmesti apelianto apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Pažymėjo, kad ginčo dalykÄ sudarė ieÅ¡kinio reikalavime nurodyta ginčo informacija: „S. J. veikla yra „marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, o S. J. yra „atskiras visuomenės atstovas, kuris, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjas“, „plokščios žemės teorijos Å¡alininkas“. Nurodė, kad atsakovas niekada nėra sakęs bÅ«tent tokių teiginių, kuriuos ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti kaip neatitinkančius tikrovės. Pažymėjo, kad Å¡ioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad konkretus ginčo teiginys buvo paskleistas konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje.

IeÅ¡kovas apibendrino savo nuožiÅ«ra vykusius įvairius įvykius bei įvarius atsakovo pasisakymus ir tokiu bÅ«du pats sukonstravo (sukÅ«rė) ginčo teiginius. Ginčo teiginius ieÅ¡kovas sukÅ«rė (sukonstravo) apibendrindamas įvairiÄ bei skirtingo laikotarpio atsakovo pasakytÄ informacijÄ : 2018-09-14 vykusio visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu pasakytÄ informacijÄ ; 2019-04-03 VÅ¡Ä® „Laisvės TV“ rodytÄ laidÄ â€žKarÅ¡tos kėdės“; 2019 m. balandžio mėnesį vykusį visuotinį (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimÄ ir jo metu pasakytÄ informacijÄ ; 2019-09-27 Valdybos priimtÄ nutarimÄ Nr. 03-159.

Teigė, kad ginčo teiginiu atsakovas nėra pasakęs.

15. PaaiÅ¡kino, kad 2019-08-09 paaiÅ¡kinime nurodyta aplinkybė, kad žodžiai ar frazės skirti ieÅ¡kovui yra sietini ne su selektyviai iÅ¡rinktais žodžiais ar su ieÅ¡kovo sukonstruotais ginčo teiginiais, o bendrai su situacija, t. y. praėjus deÅ¡imčiai metų tirti krizės priežastis, kas, pasak atsakovo, nėra pati efektyviausia parlamentinės kontrolės forma dėl laiko faktoriaus, pasikeitusio teisinio reguliavimo, pasikeitusios aplinkos ir veikėjų. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas savo paaiÅ¡kinime, adresuotame Valdybai, nurodė savo žodžius skyręs ieÅ¡kovui, nesudaro pagrindo teigti, jog beveik prieÅ¡ metus (duomenys neskelbtini) darbuotojų visuotiniame susirinkime atsakovo pasakytus teiginius galima bÅ«tų suprasti, kad jie yra apie ieÅ¡kovÄ .

Atkreipė dėmesį, kad sugretinus visus įvykius laike neįmanoma identifikuoti, jog atsakovo iÅ¡sakytos mintys visuotiniuose (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimuose bei Laisvės TV laidoje yra apie ieÅ¡kovÄ . Atsakovo pasakytos informacijos turinys aiÅ¡kiai rodo, kad atsakovo mintys yra nukreiptos į Komiteto atliekamÄ tyrimÄ , kuris buvo skirtas deÅ¡imties metų senumo įvykių tyrimui. Be to, joks subjektas ir/ar informacijos gavėjas be paÅ¡alinio poveikio (t. y. atitinkamų paaiÅ¡kinimų ir interpretacijų) negalėtų suvokti, jog atsakovo pasakytos bendro pobÅ«džio frazės apie tÄ laikmetį ir politinius procesus įvairiose tyrimo komisijose, liečia ieÅ¡kovÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. IeÅ¡kovas ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime teismui nurodė, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo mėn. ir 2019 m. balandžio mėn. vykusiuose visuotiniuose (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimuose parlamentinį ekonominės krizės tyrimÄ lygino su marodieriavimu, santykiais su lavonais, o Å¡ios krizės tyrimo vadovus vadino atskirais visuomenės atstovais, kurie nemoka kurti, dėl to geriau kapstosi po praeitį, vadino „melagingų naujienų skleidėjais“, „plokščios žemės teorijos Å¡alininkais“.

IeÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad tai buvo atsakovo teiginiai apie S. J. veiklÄ , ir įvertinimas, koks yra ieÅ¡kovas - atskiras visuomenės atstovas, kuris nemoka kurti, dėl to geriau kapstosi po praeitį, yra melagingų naujienų skleidėjas, plokščios žemės teorijos Å¡alininkas.

17. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys atmestinas dėl to, kad selektyvus duomenų pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad bÅ«tent tokie teiginiai, kuriuos ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumÄ , atsakovo buvo paskleisti. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netenkino jo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo ir (duomenys neskelbtini) visÄ svarbiÄ medžiagÄ , iÅ¡reikalauti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dokumentus, atsakovo paaiÅ¡kinimus, kurių pagrindu buvo parengtas Valdybos 2019-08-27 nutarimas Nr. 03-1059. PraÅ¡ymo apeliacinės instancijos teismui iÅ¡reikalauti Å¡iuos įrodymus nepateikė. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas vertina byloje esančius įrodymus pakankamais ieÅ¡kinio tenkinimui.

18. CPK 160 straipsnis numato teisėjų įgaliojimus, nagrinėjant bylÄ . Å io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti iÅ¡ kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog teismo posėdžio pirmininkas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva Å¡io Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais.

Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nėra nuostatos, kad teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva tokios kategorijos, kaip Å¡i, bylose, t. y. asmens garbės ir orumo gynimo bylose. Dėl to teismas negali rinkti įrodymų, kuriuos prašė ieÅ¡kovas iÅ¡reikalauti pirmosios instancijos teismo, tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas. Tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kinį patenkinti ir nesant įrodymų, kuriuos jis prašė iÅ¡reikalauti pirmosios instancijos teismo, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nesiekia papildomų įrodymų gavimo į bylÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 19. IeÅ¡kovui nurodžius, kad jo teisės buvo pažeistos 2018 m. rugsėjo mėn.14 d. ir 2019 m. balandžio mėn. vykusiuose visuotiniuose (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimuose, atsakovui vieÅ¡ai pasakius teiginius apie ieÅ¡kovÄ ir jo veiklÄ parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu, o atsakovui neigiant iÅ¡sakius ieÅ¡kovo nurodytus teiginius, tačiau pripažinus, kad 2019 m. balandžio mėnesį vykusio visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu neįvardintus asmenims, manančius, kad bankai Lietuvoje sukėlė krizę, lygino su plokščios žemės teorijos Å¡alininkais ir melagingų naujienų skleidėjais, byloje turi bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, ar atsakovas iÅ¡sakė ieÅ¡kovo nurodytus žodžius ir teiginius, jei taip, kam adresuoti buvo jo žodžiai ir teiginiai, ar kiti asmenys galėjo suprasti, kad Å¡iais žodžiais ir teiginiais atsakovas apibÅ«dina ieÅ¡kovÄ ir jo veiklÄ .

20. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad vartojo žodį „moradieriavimas“, jis įvardijo kaip posakį, nurodė, kad tuo siekė iÅ¡reikÅ¡ti asmeninę pozicijÄ , kad (duomenys neskelbtini) strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos yra susijusios su „ ateities architektÅ«ra“, o ne su „praeities archeologija“. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo 2019-04-02 spaudos konferencijos metu pateikto trumpo visuotinio banko darbuotojų susirinkimo vaizdo įraÅ¡o, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas pasakė : < ... ta prasme mes žiÅ«rime į priekį, mÅ«sų nedomina marodieriavimas, mÅ«sų nedomina santykiai su lavonais, ta prasme, mes žiÅ«rime į priekį.

Na, bet yra visuomenės dalis, atskiri atstovai, kurie, jei nemoka kurti, tai jie geriau, ta prasme, tada kapstosi po praeitį...>. Teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Å¡ie teiginiai yra apie ieÅ¡kovÄ ir kad Å¡iais teiginiais atsakovas pasakė, jog ieÅ¡kovo veikla, tiriant vietinius ir regioninius veiksnius ir aplinkybes, lėmusias 2009 - 2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius ( vykdant LR Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimÄ Nr.XIII-1065), yra „ marodieriavimas“ ir „santykiai su lavonais“.

Å iais teiginiais buvo pasisakyta apie (duomenys neskelbtini), t. y. kokios veiklos krypties jis laikosi, juo nebuvo vertinama ieÅ¡kovo veikla. Tai, kad šį banko krypties apibÅ«dinimÄ lėmė atliekamas parlamentinės komisijos tyrimas, nereiÅ¡kia, kad susirinkime dalyvavusių dauguma galėjo šį teiginį suprasti kaip tyrimÄ atliekančios komisijos ir jos vadovo veiklos vertinimÄ marodieriavimu ir santykiais su lavonais.

21. Iš ieškovo pateikto byloje vaizdo įrašo, paskelbto 2019-04-02 spaudos konferencijos metu, matyti, kad atsakovas, kalbėdamas Visuotiniame banko darbuotojų susirinkime teigė, jog visuomenės dalis, atskiri jos atstovai, nemoka kurti, todėl geriau kapstosi po praeitį. Ieškovas šiuos teiginius įvardija kaip duomenis. Tai, kad teiginiu įvertinama asmens veikla, pats asmuo, yra nuomone apie asmenį, o ne žinia, nes iš teiginio yra aišku, jog taip vertina asmenį pasisakantysis. Kai nėra galimybės patikrinti, ar teiginys atitinka tikrovę, ar egzistuoja toks faktas, tokie teiginiai nėra duomenimis, jie vertintini kaip pasisakiusiojo nuomonė.

Å iuo pasisakymu atsakovas iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl atliekamo parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius ir viešųjų finansų bÅ«klę, tuo pačiu ir apie komiteto, kuriam buvo pavesta atlikti tyrimÄ , vadovÄ S. J.. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad visi teiginiai, kuriuos nurodė ieÅ¡kovas kaip žeminančius jo garbę ir orumÄ , atitinka tikrovę. Tai, kad asmens nuomonė negali bÅ«ti patikrinta, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neatitinkančia tikrovės ir žeminančia jo garbę ir orumÄ atsakovo nuomonę.

Asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ reikalaudamas paneigimo paskleistų duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių jo garbę ir orumÄ ( CK 2.24 straipsnis ), o tuo atveju, jei paskleista nuomonė, kuria pažeista asmens garbė ir orumas, asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės, praÅ¡ydamas pripažinti iÅ¡sakytÄ nuomonę pažeidimu, taikyti asmeniui, pareiÅ¡kusiam kito asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ nuomonę, deliktinę civilinę atsakomybę CK 1.137 ir 6.263 straipsnių pagrindais.

Tokia teisminė praktika buvo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020. Nutartyje teigiama, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieÅ¡kovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo bÅ«dus, be kita ko, pažeidimo pripažinimÄ (t. y. pripažinimÄ , kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumÄ ar dalykinę reputacijÄ ).

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taikant nuomonės nepagrįstumo prezumpcijÄ ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamÄ faktinį pagrindÄ ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieÅ¡kovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sÄ Å¾iningumo, etiÅ¡kumo turi bÅ«ti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimÄ gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumÄ ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputacijÄ .

Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius. Nuomonei įvertinti teismui visų pirma reikia nustatyti, kokia nuomonė buvo paskleista, t. y. nustatyti jos turinį ir paskleidimo faktÄ . Nuomonės turinį, kuris yra fakto klausimas, kaip ir jos paskleidimo faktÄ , teismas nustato pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Å ių faktų įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui.

Tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato ieškovas, savaime nereiškia, kad būtent tokia nuomonė apie jį buvo paskleista.

22. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog teigimu, kad asmuo nemoka kurti, dėl to geriau kapstosi po praeitį, atsakovas sumenkina kitÄ asmenį, įvertina, kaip nesugebantį kurti, ir kaip neigiamÄ savybę nurodo tai, jog jis dėl nesugebėjimo kurti kapstosi po praeitį. Tokie teiginiai bÅ«tų tinkamai reiÅ¡kiama nuomone tuo atveju, jei pasisakantis asmuo pagrįstų asmenų, apie kuriuos kalba, nesugebėjimÄ kurti. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta dėl nuomonės, jog asmuo nesugeba kurti, tenka atsakovui, todėl atsakovas turėjo pateikti įrodymus, jog pasisakydamas apie asmenį ar kelis asmenis, turėjo pagrindo teigti, jog jie nesugeba kurti ir dėl to užsiima, kaip teigia atsakovas „ kapstymųsi po praeitį“, arba, kaip matyti iÅ¡ konteksto, įvykių, buvusių 2009-2010 metais, tyrimu.

Tai, kad įrodinėjimo pareiga paskirstoma taikant nuomonės nepagrįstumo prezumpcijÄ ir todėl atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamÄ faktinį pagrindÄ ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieÅ¡kovo ar kitaip specialiai jam ar kitiems asmenims pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis), o tik praneÅ¡ta apie aplinkybes, sÄ lygojusias susidaryti tokiai nuomonei, reiÅ¡kia, kad nepateikus įrodymų dėl iÅ¡sakytos nuomonės pagrįstumo, asmens teisė į garbę ir orumÄ turi bÅ«ti apginta, pripažįstant teiginius, iÅ¡sakytus kaip nuomonę, pažeidžiančiais asmens garbę ir orumÄ .

23. Tai, kad atsakovas yra pasisakęs apie tai, kad atskiri asmenys nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį, matyti iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimo (duomenys neskelbtini) valdybai, kuriame buvo nurodyta, kad Å¡is teiginys apie ieÅ¡kovÄ . Tai nurodyta 2019 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini) nutarime Nr. 03-159 „Dėl V. V.“, jame nurodyti V. V. teiginiai, pasakyti 2018-09-14 visuotiniame banko tarnautojų susirinkime, ir kÄ dėl Å¡ių teiginių paaiÅ¡kinime valdybai nurodė V. V.. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas 2018-04-19 visuotiniame banko darbuotojų susirinkime iÅ¡sakė savo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , nurodydamas, kad atskiri asmenys nemoka kurti, todėl kapstosi po praeitį.

Iš pasisakymo temos ir tos aplinkybės, kad pasisakydamas atsakovas kritikavo parlamentinės komisijos, tiriančios 2009-2010 metų krizės priežastis, veiksmus, bei darytina išvada, kad asmenys, dalyvavę susirinkime, galėjo suprasti, jog tokiais žodžiais apibūdinamas ieškovas, kaip komisijos pirmininkas. Tai, kad atsakovas neįvardino pavarde ieškovo, tačiau klausytojams buvo aišku, jog šis įvertinimas skiriamas ieškovui, tai yra pagrindu asmeniui gintis nuo garbės ir orumo žeminimo.

Tai, kad šie teiginiai žemina, menkina asmens gebėjimus, tai vertintina kaip nuomonė, kuria nepagrįstai, neetiškai buvo pažeminta asmens garbė ir orumas.

24. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo teiginius yra iÅ¡sakęs vieÅ¡ai, žiniasklaidai ar visuomenei. Tai, kad ginčijami teiginiai buvo iÅ¡sakyti banko darbuotojų visuotiniame susirinkime ir juos girdėjo daugelis asmenų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pasisakymas buvo vieÅ¡as ir tuo atsakovas paskleidė savo nuomonę pakankamai didelei žmonių grupei.

25. Teiginiai, pasakyti atsakovo 2019 m. balandžio mėn. visuotiniame susirinkime, t.y. kad ieÅ¡kovas yra „melagingų naujienų skleidėjas“ vertintini analogiÅ¡kai, kaip teiginiai, jog asmuo nemoka kurti, dėl to geriau kapstosi po praeitį. Teigiant, kad asmuo skleidžia melagingas naujienas, tuo įvertinama asmens pasakytos kalbos, todėl ieÅ¡kovui reikalaujant pripažinti, kad toks jo kalbos vertinimas nėra pagrįstas ir tai žeidžia jo garbę ir orumÄ , įvertinimÄ paskleidęs asmuo turi pateikti įrodymus, jog jis turėjo pagrindo tokiam vertinimui, nurodyti, kada ir kokios melagingos naujienos buvo paskleistos.

Atsakovui nepateikus įrodymų, kad ieÅ¡kovo kada nors iÅ¡sakyti teiginiai buvo melagingi, kokie tai teiginiai, darytina iÅ¡vada, kad tokia atsakovo iÅ¡sakyta nuomonė buvo siekiant pažeminti, sumenkinti ieÅ¡kovÄ kaip asmenį, Å¡i nuomonė buvo paskleista visuotiniame darbuotojų susirinkime, ji yra neetiÅ¡ka ir nepagrįsta. Tai, kad susirinkime dalyvavę asmenys iÅ¡ kalbos konteksto galėjo suprasti, kad taip reiÅ¡kiama nuomonė apie ieÅ¡kovÄ , vertintina, kad Å¡iuo teiginiu buvo pažeminta bÅ«tent ieÅ¡kovo garbė ir orumas, nors ir neįvardijant pavardės, kas toks yra melagingų žinių skleidėjas.

26. Dėl teiginio „ plokščios žemės teorijos Å¡alininkas“, ieÅ¡kovas nurodė, kad kaip ir kiti ginčo teiginiai Å¡is teiginys tarsi reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas ir jo veikla laikytini saviveikla, kuriÄ jis vykdo kažkokiu iÅ¡kreiptu bÅ«du, kad tai gali reikÅ¡ti, jog tautos atstovai neturi nuovokos, ar žemė plokščia, ar apvali. Atsakovas byloje nurodė, kad ieÅ¡kovas sukonstravo ginčo teiginius, tačiau iÅ¡ 2019-09-27 (duomenys neskelbtini) nutarimo matyti, kad valdyba nustatė, jog V.

V. paaiÅ¡kinime banko valdybai nurodė, kad sakydamas Å¡iuos teiginius jis turėjo omenyje S. J.. Darytina iÅ¡vada, kad šį ieÅ¡kovo asmenį apibÅ«dinantį įvertinimÄ atsakovas iÅ¡sakė ieÅ¡kovo atžvilgiu susirinkime, tačiau Å¡io teiginio nėra pagrindo vertinti kaip apibÅ«dinančio tautos atstovus neturinčiais nuovokos, ar žemė plokščia, ar apvali. Žodžiai buvo panaudoti perkeltine prasme, daryti iÅ¡vados, kad Å¡iais teiginiais buvo pasakyta, kad ieÅ¡kovas užsiima saviveikla, vykdo veiklÄ iÅ¡kreiptu bÅ«du nėra pagrindo, nes toks teiginys naudotinas tuo atveju, jei asmuo prieÅ¡ingai, nei visuotinai priimta ir žinoma neginčytina tiesa, vertina faktus ar reiÅ¡kinius.

Kadangi ieškovo nurodytas tokio teiginio vertinimas neatitinka jo prasmės, darytina išvada, kad toks pažeidimas jo asmens atžvilgiu, kokį nurodo ieškovas, jo atžvilgiu nebuvo padarytas. Reikalavimas šioje dalyje buvo atmestas pagrįstai.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo pateikti įrodymus, kokius tiksliai ginčo teiginius ir kokiame kontekste pasakė atsakovas, jų nepateikus, turinys pasakytų žodžių nebuvo atskleistas, dėl to nėra duomenų, kad atsakovas yra iÅ¡sakęs ginčo teiginius. Pripažintina, kad įrodymus byloje turi pateikti tas proceso dalyvis, kuris turi reikalingus bylos aplinkybėms nustatyti įrodymus. Atsakovas, neigdamas, jog jis pasakė bÅ«tent tokius teiginius, kokius nurodo ieÅ¡kovas, kad nurodyti teiginiai yra iÅ¡traukti iÅ¡ konteksto, turėjo pareigÄ pateikti susirinkimų vaizdo įraÅ¡us, kad bÅ«tų galimybė atmesti ieÅ¡kovo pateiktus paaiÅ¡kinimus, kas buvo paskelbta apie jį.

Tai, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) valdytojas ir jis bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę pateikti susirinkimų, kuriuose jo pasakytus teiginius praÅ¡o pripažinti pažeidžiančiais jo garbę ir orumÄ ieÅ¡kovas, vaizdo įraÅ¡us, tačiau Å¡ių įrodymų neteikė byloje, teismas vertina kaip priimtinus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus apie tai, kokius teiginius pasakė atsakovas susirinkimuose, vertina paaiÅ¡kinimus kartu su kitais įrodymais byloje apie susirinkimuose pasakytus teiginius ir daro iÅ¡vadÄ , kuriais teiginiais atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ nepagrįstai, neetiÅ¡kai, todėl tenkina dalinai ieÅ¡kovo reikalavimus.

28. Tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o apginti jo pažeistÄ teisę CK 2.24 straipsnio pagrindu, tačiau teismas vertina, kad teisė gintina CK 1.137 straipsnio pagrindu, nereiÅ¡kia, kad teismas virÅ¡ija pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės įvertinamos kaip atitinkančios CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kuri draudžia piktnaudžiauti savo teise ir įgyvendinti civilines teises taip, kad jos be pagrindo pažeistų įstatymo saugomÄ interesÄ . Pripažintina, kad įstatymas saugo asmens teisę į jo garbę ir orumÄ , asmens vieÅ¡as žeminimas, niekinimas yra pažeidimu, kuris ginamas, pripažįstant padarytÄ pažeidimÄ teismo sprendimu. Padarius iÅ¡vadÄ , kad pareikÅ¡ta nuomone apie ieÅ¡kovÄ atsakovas pažeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , ieÅ¡kinys dalinai tenkinamas.

29. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 1 euro neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas, įvertinus tai, kad pripažinimas pažeidimo dalyje yra pakankamu apgynimu pažeistos ieÅ¡kovo teisės. Tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas dalinai, kad neturtinės žalos dydžiui įvertinti kriterijų byloje nepateikta, reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestinas.

30. Dalinai patenkinus reikalavimus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteitinas žyminis mokestis, sumokėtas už neturtinį reikalavimÄ â€“ 75 Eur pateikiant ieÅ¡kinį ir pateikiant apeliacinį skundÄ , bendra suma – 150 Eur. Å alių praÅ¡ymai priteisti atstovavimo iÅ¡laidas netenkinami, nes ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti dalinai, abi Å¡alys turėjo atstovavimo iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimÄ pakeisti.

IeÅ¡kinį tenkinti dalinai. Pripažinti, kad atsakovas V. V. 2018 m. rugsėjo 14 . ir 2019 m. balandžio mėn. vykusiuose (duomenys neskelbtini) visuotiniuose tarnautojų susirinkimuose teiginiais, jog ieÅ¡kovas S. J. yra atskiras visuomenės atstovas, kuris nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį, bei teiginiu, kad jis yra melagingų naujienų skleidėjas, iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, žeminančiÄ ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui V. V. priteista iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J. 1885 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui S. J. iÅ¡ atsakovo V. V. 175 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjos Rita Kisielienė Danutė Kutrienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė