2016-03-01 Nr. AB-4749-3-62-3-01888-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2473-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01888-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui K. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo K. V. (toliau – ir atsakovas) 194 Eur (672 Lt) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 50 Lt patirtas išlaidas dėl skundo surašymo ir pateikimo teismui.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 194 Eur (672 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintais Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 13–14 punktus jam yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovo atžvilgiu Prienų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad jis gamtos neteršia, už tai nėra nei baustas, nei perspėtas, atliekas renka ir išsirūšiuoja bei kartą į metus priduoda eko taške. Pareiškėjas šiukšlių vežimo paslaugų jam neteikia. Norėtų mokėti už atliekų kiekį arba žmonių skaičių, tada būtų apmokestinama už paslaugą. Pareiškėjo skunde nurodytą vietinę rinkliavą jis atsisako mokėti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu skundą patenkino ir priteisė iš atsakovo K. V. UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro naudai 194 Eur (672 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 14 Eur (50 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, Nuostatų 4, 5, 11, 17–19 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014.

Teismas pagal byloje esančius duomenis, t. y. 2014 m. spalio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir Gyventojų registro tarnybos 2014 m. spalio 17 d. išrašą apie asmenį, nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas (gyvenamasis namas, tvartas, garažas, kiti kiemo statiniai), esantis: (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. nemokėjo jam paskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 194 Eur (672 Lt) įsiskolinimas. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Teismas nurodė, kad esant tokiai situacijai, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Teismui nekilo abejonių, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kurie leistų nustatyti tikrąjį faktiškai susidariusių ar deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį, todėl pareiškėjas, apskaičiuodamas mokėtiną vietinės rinkliavos dydį, neturėjo pagrindo nesivadovauti Nuostatuose įtvirtintomis taisyklėmis ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydį tinkamai skaičiavo pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį ar žmonių skaičių, kaip pageidautų pareiškėjas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo yra galimas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. T3-331 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų nustatymo“ pagrindu, tačiau ginčo situacijoje atsakovas nenurodo ir nepateikia įrodymų, jog jis būtų kreipęsis dėl lengvatos taikymo ir toks sprendimas būtų priimtas. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl skunde nurodytos vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 194 Eur (672 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo tenkintinas.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 14 Eur (50 Lt) dydžio su skundo surašymu ir pateikimu teismui susijusias išlaidas, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“. Teismas nurodė, kad už skundo surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imama teisinių paslaugų teikimo metu galiojusi MMA, t. y. 1 035 Lt. Iš pareiškėjo 2014 m. gruodžio 11 d. prašymo „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, 2014 m. rugpjūčio 26 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 225, 2014 m. rugsėjo 2 d. atstovavimo sutarties ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovavo advokatė Jurga Šakienė. Į bylą pateikti 2014 m. lapkričio 25 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1025 bei 2014 m. lapkričio 27 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo operacijos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras už dokumentų paruošimą teismui pagal sutartį Nr. 225 UAB „Juris LT“ sumokėjo 50 Lt. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 899 Eur (3 105 Lt; 1 035 x 3 = 3 105 Lt) suma. Pareiškėjo prašoma priteisti 14 Eur (50 Lt) suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina iš atsakovo. Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir 20 straipsnį, iš atsakovo pareiškėjui priteista 194 Eur (672 Lt) vietinės rinkliavos suma ir 14 Eur (50 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų suma.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atliekas rūšiuoja, jas tinkamai panaudoja, tam turi tinkamas sąlygas, nes gyvena ne mieste. Atsakovas nėra atliekų turėtojas, nes jokia veikla neužsiima, ir šis mokestis neturi būti jam privalomas. Be to, atsakovas yra 88 metų pensininkas, gauna mažą pensiją, kitų pajamų neturi, todėl prašo teismo vadovautis protingumo kriterijumi.

Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą – 157,25 kv. m bendro ploto, taip pat tvartą, garažą Prienų rajono savivaldybėje. Pagal Nuostatų 3 punktą, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje, yra komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai, todėl turi mokėti vietinę rinkliavą. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad atsakovas nėra pateikęs duomenų apie jo kreipimąsi dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal faktinį arba deklaruojamą atliekų kiekį. Atsakovas nėra pateikęs objektyvių ir leistinų įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jo komunalinės atliekos nebuvo tvarkomos savivaldybės organizuotoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi atleidimas atsakovo nuo pareigos prisidėti prie komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išlaikymo regione leistų atsakovui nepagrįstai praturtėti kitų sąskaita.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IV. Administracinėje byloje iškeltas ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo K. V. už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu skundą tenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 194 Eur (672 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 14 Eur (50 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad jis nėra atliekų turėtojas, todėl vietine rinkliava apmokestintas nepagrįstai.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jog ginčo laikotarpiu jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas rūšiuoja pats, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui ginčo laikotarpiu priklausė nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jis atitiko rinkliavos mokėtojo statusą.

Bylos duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas ginčo laikotarpiu negalėjo būti pripažintas „atliekų turėtoju“ paminėtų Nuostatų prasme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.) ir negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jos surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Todėl šie atsakovo argumentai nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pastebėjo, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas atsakovo naudai dėl netinkamai taikytos senaties (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Esama administracinių teismų jurisprudencija aptariamu klausimu lemia, jog vietinės rinkliavos priteisimas atliktinas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015 ir kt.) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 11 d. Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m. (16 Lt), o tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas aptarta apimtimi turi būti pataisytas atsakovo naudai (672 Lt – 16 Lt = 656 Lt). Dėl išdėstytų priežasčių atliktina skundžiamo teismo sprendimo korektūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus 656 Lt sumą į eurus, ji yra lygi 189,99 Eur, kuri ir priteistina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl sunkios materialinės padėties, yra teisinis pagrindas teismo sprendimu priteistos vietinės rinkliavos sumokėjimą atsakovui išdėstyti vieneriems metams lygiomis dalimis – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant po 15,83 Eur (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo K. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo K. V. 189,99 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

Priteisti pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo K. V. 14 Eur (keturiolika eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Teismo sprendimu priteistos vietinės rinkliavos sumokėjimą atsakovui K. V. išdėstyti vieneriems metams lygiomis dalimis – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant po 15,83 Eur (penkiolika eurų ir aštuoniasdešimt tris euro centus).“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

\