2024-04-17 Nr. AB-6418-3-61-3-00302-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-518-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00302-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija”, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ICECO žuvis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 388 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas Sprendimu patvirtino Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Marijampolės apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio (toliau – ir Poskyris) 2018 m. spalio 19 d. patikrinimo aktą Nr. M-7 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl pareiškėjui priskaičiuoto 2 231 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2015 metais. Pareiškėjas paaiškino, kad vykdydamas teisės aktuose gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2015 m. spalio 1 d. sutarties dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/15/094 pagrindu, buvo pavedęs kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įmonei (toliau – VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir Organizacija, PTO) vykdyti pareiškėjui nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjo pakuočių atliekų tvarkymą 2015 m. ir išdavė pareiškėjui metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1514VI0001-5513-6563 (toliau – ir Patvirtinimas). Šis Organizacijos išduotas Patvirtinimas patvirtino pareiškėjo teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis juo pareiškėjas atitinkamai 2015 m. realizavo savo teisę į jam priklausančią mokestinę lengvatą. Pareiškėjas gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547, kuriuo buvo informuotas, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino Organizacijos pareiškėjui išrašytą Patvirtinimą. Departamento Poskyris atliko pareiškėjo patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. raštu pateikė pastabas ir argumentavo, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 2 231 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir mokestis) sumą.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, kadangi šis administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Sprendime nurodoma, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikino Organizacijos pareiškėjui išrašytus Patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, todėl pareiškėjui atsirado mokestinė prievolė – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį už 2015 m.

Ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi pareiškėjas yra tinkamai ir laiku įvykdęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavęs pakuočių atliekų tvarkymą. Taigi, pareiškėjo nuomone, jam tinkamai ir laiku vykdžiusiam pareigas iš to neturi ir negali kilti neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti Mokestį.

Sprendimu pareiškėjas įpareigojamas antrą kartą sumokėti jau sumokėtą faktinio atliekų tvarkymo kainą, t. y. pareiškėjui yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jo kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Sprendime ir Patikrinimo akte nurodoma, kad Vilniaus RAAD sprendimu pareiškėjas turėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį, tikslinant deklaracijas, tačiau deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo.

Pareiškėjas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 buvo informuotas, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti patvirtinimai, taip pat pareiškėjo buvo prašyta iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir susimokėti mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konkrečiu atveju yra išaiškinęs, kad Vilniaus RAAD sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl tiek Sprendime, tiek ir Patikrinimo akte daromos nepagrįstos ir neteisėtos išvados. Pareiškėjas pagrįstai netikslino deklaracijos ir nemokėjo mokesčio, kadangi pareiškėjo pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, atitinkamai ir šiuo metu nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti patvirtinimai.

4. Pareiškėjas nurodė, jog Departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjui mokestinė prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį atsirado dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikino Organizacijos išrašytą Patvirtinimą pareiškėjui. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas, kuris buvo pagrindas skundžiamo Sprendimo priėmimui, yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir dėl jo teisėtumo vyksta teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. el-142-789/2019. Papildomai pažymėjo, kad Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo pagrindu buvę kiti Vilniaus RAAD sprendimai panaikinti UAB „Metrail“ išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, taip pat yra apskųsti teismui ir administracinės bylos dėl jų teisėtumo nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurios Vilniaus RAAD prašymu sustabdytos iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-2341-1053/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00069-2013-9).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatytos reikšmingos aplinkybės tiek dėl padarytų / nepadarytų teisės aktų pažeidimų (nusikaltimų), juos padariusių asmenų, kas gali būti reikšminga vertinant UAB „Metrail“ Organizacijai išduotų įrodančių dokumentų panaikinimo teisėtumą administracinėse bylose. Nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai yra panaikinti. Taip pat nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad Organizacijos išduoti patvirtinimai yra panaikinti.

Įmonė sumokėjusi mokestį patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Pareiškėjo nuomone, teisinės valstybės ir teisingumo principams prieštarauja situacija, kai pareiškėjas Sprendimo pagrindu verčiamas sumokėti mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdęs, o Vilniaus RAAD sprendimas ir jį sąlygoję sprendimai yra ginčijami teisme (t. y. sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas). Iš Organizacijos skunde dėl Vilniaus RAAD sprendimo neteisėtumo, buvo matyti, kad Organizacija šio administracinio akto negaliojimą grindžia visais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nurodytais pagrindais, t. y.

Organizacijos įsitikinimu, Vilniaus RAAD sprendimas:

1) yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.);

2) yra neteisėtas, nes jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.);

3) yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.);

4) yra neteisėtas, nes poveikio priemonės buvo pritaikytos nesant kaltės ir neteisėtų veiksmų (ABTĮ 91 str. 2 d.). Atsižvelgiant į minėtą, pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nepagrįsto ir neteisėto Vilniaus RAAD sprendimo pagrindu, todėl Sprendimas naikintinas.

5. Pareiškėjas pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad:

5.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, 106 punkte pažymėjo, kad Vilniaus RAAD sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (toliau – ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, Aprašas) 55, 56 ir 57 punktais.

Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai.

Pareiškėjas nesutiko su tokia LVAT išvada, nes LVAT nutartimi buvo panaikintas Vilniaus RAAD sprendimas dalyje dėl patvirtinimų, kurie PTO buvo išduoti gamintojams / importuotojams pasibaigus 2013–2015 mokestiniams metams. Tai reiškė, kad judriniai faktai – atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų paskirstymas įvyko 2014–2016 metų laikotarpiu. Tuo tarpu Aprašas, kurio pagrindu Vilniaus RAAD priėmė sprendimą ir LVAT motyvuoja savo nutartį įsigaliojo tik nuo 2017 metų vasario 15 dienos. Vadinasi, teisinio poveikio priemonė buvo pritaikyta tik vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu, kas akivaizdžiai pažeidžia lex retro non agit principą.

Taip pat tokia LVAT nutartimi pažeidžiamas ūkio subjektų priežiūros minimalios administracinės naštos principas, įtvirtintas Sprendimo priėmimo metu galiojusiame VAĮ 362 straipsnyje ir nustatantis, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio) poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai.

5.2. Bylos kontekste aktualu tai, ką LVAT pažymėjo nutarties 128 punkte, pasisakydamas kad byloje nesprendžiamas gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą klausimas, o vertinamas Vilniaus RAAD sprendimo, kuriuo patvirtinus Patikrinimo aktą atitinkami PTO išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą buvo pripažinti išduotais neteisėtai ir negaliojančiais, teisėtumas bei pagrįstumas. Atitinkamai, tik šioje individualioje byloje turi būti įvertintas Bendrovės apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą klausimas, patvirtinant, kad Bendrovė 2015 metais teisėtai pasinaudojo teise į mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis lengvatą. Ginčijamu Sprendime neįvertinta, tai, kad UAB „Metrail“ dar 2015 m. liepos 21 d. išbraukta iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo, tuo tarpu Bendrovė buvo įregistruota tik 2015 m. rugsėjo 21 d. Atitinkamai, nesuprantama kaip Departamentas galėjo ginčijamu Sprendimu nustatyti, kad Bendrovei PTO patvirtinimas buvo išduotas UAB „Metrail“ 2015 m. birželio 3 d. dokumento Nr. 1514VI008-4994-5513 pagrindu. Bendrovė pažymėjo, kad dėl to, jog Sprendimu buvo panaikintas Bendrovei PTO išduotas Patvirtinimas, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai PTO, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei Bendrovės, nei PTO – Bendrovės sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Departamento siekis, kad Bendrovė antrą kartą sumokėtų daug kartų didesnę sumą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, reiškia, kad Bendrovei yra skiriama sankcija ir taikoma atsakomybė, nesant jos kaltės. Bendrovė nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė ir vykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų, o teisės aktų pažeidimus galimai padarė UAB „Metrail“, su kuriuo Bendrovė neturi ir neturėjo jokių teisinių santykių.

5.3. LVAT byloje esantys duomenys patvirtino, kad Vilniaus RAAD PTO patikrinimą už 2013–2015 metus atliko tik 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. pasibaigus Aprašo 11 punkte nustatytam terminui. Pagal Aprašo 3 punktą mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo patikrinimas atliekamas už praėjusius metus ir pradedamas ne anksčiau kaip Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytam mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikimo terminui pasibaigus. Pasibaigus 2015 metų mokestiniam laikotarpiui, PTO pažeidimai iki atitinkamai 2016 metų liepos 1 d. nustatyti nebuvo. Taigi, darytina išvada, kad Bendrovei mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas ne tik Bendrovei pasinaudojus šia mokesčio lengvata, bet ir pasibaigus įstatyme nustatytam mokestiniam laikotarpiui. Bendrovei skundžiamu Sprendimu mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas praėjus beveik trejiems metams nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. Bendrovė, neturėjo nei teisės nei pareigos kontroliuoti atliekų tvarkytojų veiklos ar jų išduodamų dokumentų teisėtumo ar pagrįstumo. Įstatyminė pareiga vykdyti atliekų tvarkytojų ir organizacijų priežiūrą ir kontrolę yra išskirtinai pavesta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Šiuo konkrečiu atveju, Bendrovė, pasinaudodama teise į mokesčio lengvatą neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo abejoti tiek UAB „Metrai“, tiek PTO vykdoma veikla, tiek jų išduodamų dokumentų teisėtumu. Bendrovei, kuri veikė teisėtai ir sąžiningai negali būti perkeliamos PTO ar UAB „Metrail“ galimai netinkamos veiklos vykdymo pasekmės, nes tai nesuderinama su pamatiniais teisinės valstybės principais. Byloje jokių duomenų apie Bendrovės ar PTO neteisėtus veiksmus, sudariusius galimybę Bendrovei pasinaudoti mokestine lengvata, nėra. Patikrinimo akte tokie pažeidimai nekonstatuoti, apsiribota faktinių aplinkybių apie PTO ir UAB „Metrail“ dokumentų negaliojimo konstatavimu, nevertinant nei Bendrovės, nei PTO veiksmų. Tai, kad valstybės įstaigos neužtikrino ir / ar netinkamai užtikrino tinkamą teisinį reguliavimą ir atliekų tvarkytojų kontrolę, nesant jokių Bendrovės neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) negali būti pagrindas Bendrovės atsakomybei kilti ir juolab pagrindas finansinei sankcijai atsirasti.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Departamentas paaiškino, kad pareiškėjas įvertinęs savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai. Pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, Bendrovė žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (7 str. 3 d.). Vilniaus RAAD sprendimu panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-142-789/2019 dėl Vilniaus RAAD sprendimo. Atsižvelgiant į tai, Departamentas dėl Organizacijos atžvilgiu priimto sprendimo nepasisakė, nes tai nebuvo šios bylos ginčo objektas. Departamento 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Bendrovė buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 m. mokestinį laikotarpį. Departamentas, atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu. Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38- 19)-VR-1.7-9639 pateiktą informaciją apie sprendimą panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktą deklaraciją (forma FR0524) bei Ataskaitą apie Organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo patvirtintus duomenis deklaracijos FR0524 formoje, 2015 m. Bendrovė į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas, elektroniniu būdu pildydamas ir teikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaraciją, pateikė Organizacijos išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio už 2015 m. nemokėjo. Vilniaus RAAD sprendimu panaikino Organizacijos Bendrovei išduotą 2015 m. patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-6563, išrašytą 1,145 t metalinės pakuotės. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 m. mokestinį laikotarpį.

Tačiau pareiškėjas iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčių nesumokėjo. Departamento atliekamo patikrinimo metu įvertinus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad įmonė neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo (perdirbimo) užduoties – 2015 metais sutvarkyti 54 proc.

į vidaus rinką išleistos metalinės pakuotės atliekų. Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už 2015 m. į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 2 231 Eur. Mokėtino mokesčio dydis paskaičiuotas įvertinus mokesčio sumažinimo koeficientą (dFAK-dDEK) ir atsižvelgiant į 2015 m. mokestiniu laikotarpiui įvykdytą metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduoties procentą.

Po atlikto mokestinio patikrinimo buvo surašytas Patikrinimo aktas ir įteiktas pareiškėjui. Pareiškėjas pateikė rašytines pastabas nurodydamas, kad laiku ir tinkamai įvykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas, o tai, kad buvo panaikinti atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra pareiškėjo kaltės. Nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, kuriomis būtų sustabdytas Vilniaus RAAD sprendimas, Departamentas pagal VAĮ 364 straipsnio 16 dalies nuostatas, atliko patikrinimą ir nustatė Bendrovei mokestinę prievolę.

9. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu Bendrovė nepateikė jokių kitų įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotis (54 proc.). Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsniu, Patikrinimo aktas ir 2 231 Eur mokestinė prievolė už 2015 m. laikotarpį patvirtinti Sprendimu. Mokestinė prievolė – pareiga sumokėti mokestį kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjui. Mokestinės prievolės dydis negali apspręsti teisinio santykio pobūdžio. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, nurodyta tik sumokėti mokestinę prievolę už 2015 m. laikotarpį. Organizacijos išrašytas Patvirtinimas apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas pareiškėjui buvo pripažintas negaliojančiu remiantis Aprašo 55 punktu (suvestinė redakcija (2017 m. gegužės 17 d. – 2017 m. gruodžio 31 d.), galiojusi 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 priėmimo metu), kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Taigi, patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne Organizacijos išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

10. Departamentas pateiktuose papildomuose paaiškinimuose teigė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes susipažinus su LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, minėto sprendimo turinį vertinant kartu su Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto Nr. VR-19.2-54, Vilniaus RAAD sprendimu bei Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 turiniu, buvo matyti, jog LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl PTO pareiškėjui 2016 m. vasario 4 d. išrašyto 1,145 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-6563, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą, o tai reiškia, kad PTO pareiškėjui 2016 m. vasario 4 d. išrašytas 1,145 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-6563, Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu panaikintas pagrįstai ir teisėtai. Departamento Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, yra pagrįstas ir teisėtas. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis įtakos Departamento Sprendimu patvirtinto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės (metalinės) atliekomis dydžiui (2 231 Eur) neturi.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „ICECO žuvis“ skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1. Pareiškėjas iki 2018 m. vasario 15 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotas patvirtinimas apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, ir vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjui apskaičiuotas 2 231 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 metus.

12.2. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėjas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus ir netekusius galios metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo Patvirtinimus, kuriuos išrašė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, ir nepatikslino 2015 m. deklaracijos (FR0524), neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimo. Kadangi pareiškėjas neatliko mokestinės prievolės, kurios terminas buvo nurodytas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl, vadovaujantis Tvarkos aprašo (galiojanti redakcija) 7 punktu, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį, nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos, apskaičiuota 2015 m. mokestinio laikotarpio mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma yra 2 231 Eur.

12.3. LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Departamentui, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, t. y. panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Taip pat pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio. Likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį palikti nepakeistą (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022).

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėjas 2015 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydamas gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (toliau – ir patvirtinimai), todėl buvo atleistas nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.

14. Teismas nustatė, jog bylos medžiaga patvirtino, kad Vilniaus RAAD sprendimu patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54. Vilniaus RAAD sprendimo 1 punktu nusprendė, jog patvirtinimai, nurodyti 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto 1 priede (už 2015 m.), laikomi išrašytais neteisėtai. Patikrinimo akto 2017 m. lapkričio 8 d. 1 priede nurodytas pareiškėjui išrašytas Patvirtinimas už 1,145 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2015 metus. Departamento poskyris atlikęs patikrinimą, priėmė Patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, jog pareiškėjas nesumokėjo 2 231 Eur mokesčio už 2015 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą metalinę gaminių pakuotę. Ginčijamu Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas ir pareiškėjas įpareigotas sumokėti 2 231 Eur sumą. Departamentas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu Nr. ATKS-41 atliko neplaninį PTO patikrinimą ir dalyje dėl 2015 m. ataskaitinio laikotarpio nustatė, jog Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti patvirtinimai (patvirtinimą gavęs gamintojas ir (ar) importuotojas, sutvarkytas pakuočių kiekis ir įrodančio dokumento numeris) sutampa su PTO pateiktais duomenimis ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje, kuria buvo remtasi 2017 m. lapkričio 8 d. atliekant PTO patikrinimą. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl pareiškėjui išrašyto Patvirtinimo paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki 2018 m. vasario 15 d. nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 m. Atsižvelgiant į tai, kad LVAT nepanaikino Vilniaus RAAD sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog pareiškėjui išrašytas Patvirtinimas yra išrašytas neteisėtai, taip pat į tai, kad pareiškėjas nustatytu terminu nesumokėjo Sprendimu nustatyto mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 m., teismas sprendė, kad mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu pagrįstai apskaičiuotas.

15. Teismas apžvelgė Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies, 128 straipsnio 1 ir 2 dalių, 168 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei pažymėjo, kad LVAT savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai yra atliekamas mokestinis patikrinimas, MAĮ 168 straipsnio 1 dalyje nurodytas senaties terminas skaičiuojamas atgal nuo tų kalendorinių metų, kada buvo išrašytas pavedimas tikrinti (pvz., žr. 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009; 2012 m. liepos 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-2226/2012; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-374-442/2018; kt.).

16. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas patikrinimą atliko 2018 m. spalio 19 d. ir pareiškėjo mokestinę prievolę už 2015 metų laikotarpį (2 231 Eur) patvirtino ginčo Sprendimu. Taigi, Departamentas 2018 metais pareiškėjui apskaičiavo mokestį ir už 2015 metus, nes pagal MAĮ 168 straipsnio 1 dalį 2018 metais galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus. Teismo vertinimu, Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėjas privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojęs šio mokesčio lengvata, kurią patvirtino pareiškėjui VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotas Patvirtinimas.

17. Teismas nurodė, kad aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>. Tačiau, LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl pareiškėjo PTO išrašyto Patvirtinimo už 2015 metus, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento pagrindu paliko nepakeistą, todėl Vilniaus RAAD sprendimu panaikintas Patvirtinimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjui išliko pareiga sumokėti 2 231 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2015 metų mokestinį laikotarpį, tai atsispindėjo Patikrinimo akte, kuris patvirtintas ginčijamu Sprendimu. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo mokėti 2 231 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 metų mokestinį laikotarpį.

18. Teismas nurodė, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir skunde nebuvo nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjui apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose taikyto mokesčio dydį vertino kaip įpareigojimą antrą kartą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, tačiau, kaip buvo minėta, Vilniaus RAAD sprendimu panaikino pareiškėjui išrašytą Patvirtinimą, kurį LVAT minėtoje nutartyje paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad jam taikoma sankcija ir taikoma atsakomybė, nėra laikytinos pagrįstomis, kadangi Patvirtinimas buvo panaikintas, kas sudarė pareigą mokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinėmis pakuotėmis. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad atliekos buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nebuvo pagrindo sumažinti pareiškėjui nustatyto mokesčio dydį.

20. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nebuvo teisinio pagrindo, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).

21. Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III. 22. Pareiškėjas UAB „ICECO žuvis“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto šiuos pagrindinius argumentus:

23.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmetant Bendrovės pateiktą skundą, yra nemotyvuotas ir priimtas visiškai neatsižvelgiant nei į faktinę situaciją, nei į Bendrovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą argumentaciją. Teismas netyrė ir nesiaiškino Departamento Sprendimo priėmimo aplinkybių bei jo teisėtumo ir pagrįstumo.

23.2. Bendrovė yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi visas Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su PTO pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Bendrovės įsitikinimu, būtent Valstybė turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamo institucijų veikimo ir kontrolės mechanizmo trūkumų, dėl kurių už pakuočių atliekų perdirbimo patvirtinimų panaikinimą gamintojams ir importuotojams (tame tarpe ir Bendrovei) permetama finansinė naštą. Bendrovei, kuri veikė teisėtai ir sąžiningai negali būti perkeliamos PTO ar UAB „Metrail“ galimai netinkamos veiklos vykdymo pasekmės, nes tai nesuderinama su pamatiniais teisinės valstybės principais. Bendrovė ne tik vykdė įstatymų numatytas pareigas, bet ir susimokėjo už atliekų perdirbimą, t. y. Bendrovė jau yra sumokėjusi už perdirbimą, kad netektų mokėti už teršimą pakuotės atliekomis. Be to, byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad aplinka buvo užteršta Bendrovės pakuotėmis. Todėl nesuprantama, kodėl šiuo atveju būtent Bendrovė yra laikoma teršėja, kuriai kyla pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pareiškėjas akcentuoja, kad pakuočių atliekų perdirbimo patvirtinimų panaikinimas dėl netinkamo institucijų veikimo yra tiesioginės valstybės institucijų klaidos padarinys. Tai reiškia, kad valstybės institucijos netinkamai vykdė savo pareigas ir taip sukėlė žalą gamintojams ir importuotojams.

23.3. Sprendime nurodoma, kad Bendrovei atsiradusi mokestinė nepriemoka nėra sankcija, tačiau Bendrovė įsitikinusi, kad yra priešingai – apskaičiuota mokestinė nepriemoka už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis yra teisiškai vertinama kaip sankcija gamintojui ar importuotojui, kuris laikėsi teisės aktų reikalavimų ir atliko visus reikalingus veiksmus dėl pakuočių atliekų tvarkymo. Mokestinės lengvatos paneigimas, kuomet Bendrovė nėra padariusi nei vieno su pakuočių atliekų tvarkymu susijusio teisės akto pažeidimo, visiškai nesiderina su teisėtų lūkesčių principu, neužtikrina teisinio tikrumo ir yra socialiai neteisingas. Sprendimas pagrįstas bene vienintele aplinkybe – Bendrovė negali pasinaudoti mokestine lengvata, nes negali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Toks Sprendimo motyvas yra nepagrįstas bylos duomenimis ir neaiškus, nes pareiškėjui negalima suvokti esminės priežasties, lėmusios tokio Sprendimo priėmimą.

23.4. Bendrovė yra gamintojas ir importuotas, tad kitaip, nei pateikiant licencijas turinčių atliekų perdirbėjų, išrašančių patvirtinimus apie tinkamą pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra ir būti negali. Bendrovei nėra jokių kitų galimybių kitaip įrodyti pakuočių perdirbimą, nes ji, vadovaudamasi įstatymų numatyta pareiga, pakuočių atliekų perdirbimą patikėjo institucijai, turinčiai licenciją verstis šia veikla. Tai, kad valstybės įstaigos neužtikrino ir / ar netinkamai užtikrino tinkama teisinį reguliavimą ir atliekų tvarkytojų kontrolę, nesant jokių Bendrovės neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) negali būti pagrindas Bendrovės atsakomybei kilti ir juolab pagrindas finansinei sankcijai atsirasti. Todėl akivaizdu, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių Departamento Sprendimas negali būti laikomas teisėtas ir pagristas, todėl turėtų būti panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

23.5. Sprendime liko neįvertinta, tai, kad UAB „Metrail“ dar 2015 m. liepos 21 d. išbraukta iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo, tuo tarpu Bendrovė buvo įregistruota tik 2015 m. rugsėjo 21 d. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas Sprendimą šios aplinkybės apskritai nevertino ir Sprendime dėl jos apskritai nepasisakė, nors ji buvo reikšminga bylos teisingam išsprendimui.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „ICECO žuvis“ apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų argumentų ar motyvų, kurių nebūtų nurodęs savo pirminiame skunde ir kurių nebūtų tyręs pirmosios instancijos teismas ar dėl kurių nebūtų pasisakęs atsakovas. Pareiškėjas apeliacinės instancijos (ir pirmosios instancijos) teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jo atliekos buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Bankrutuojanti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkyta ir kiek buvo sutvarkyta pareiškėjo į vidaus rinką išleistų metalinės pakuotės atliekų. Taigi, Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 388, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas dėl priskaičiuoto 2 231 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2015 metais, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir priimtas visiškai neatsižvelgiant nei į faktinę situaciją, nei į Bendrovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą argumentaciją. Pareiškėjo manymu, teismas netyrė ir nesiaiškino Departamento Sprendimo priėmimo aplinkybių bei jo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

29. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).

30. Byloje nustatyta, kad Vilniaus RAAD, atlikęs PTO patikrinimą, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikino PTO pareiškėjui išrašytą 1,145 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-6563. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie prievolę iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, tačiau pareiškėjas iki 2018 m. vasario 15 d. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2015 metus nepatikslino, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki nustatyto termino Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintos deklaracijos nepateikė ir mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus nesumokėjo, Departamento Poskyris atliko patikrinimą ir 2018 m. spalio 19 d. surašė Patikrinimo aktą. Departamento atliekamo patikrinimo metu, įvertinus Vilniaus RAAD sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad įmonė neįvykdė metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo (perdirbimo) užduoties, todėl apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už 2015 m. į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą dėl priskaičiuoto 2 231 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2015 metais, vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu, numatančiu, kad mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 3422 straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį, nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, konstatavo, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais Vilniaus RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodyta nutartimi Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl pareiškėjui išrašyto Patvirtinimo paliko nepakeistą.

32. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti (pagrįsti), jog metalinių pakuočių atliekos (1,145 t) yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėjas 2015 metais įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to jis galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjas iki 2018 m. vasario 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų nepateikė ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, o LVAT nepanaikino Vilniaus RAAD sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog pareiškėjui išrašytas Patvirtinimas yra išrašytas neteisėtai. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu, apskaičiuotas pagrįstai.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog ne dėl Bendrovės, o dėl kitų asmenų kaltės ir veiksmų atsirado mokestinė nepriemoka ir negalėjimas pareiškėjui pasinaudoti mokesčio lengvata. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad byloje pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys taip pat kelia klausimą dėl jų kaltės nebuvimo. Pasisakydama dėl šių argumentų, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Vertintina, jog nagrinėjamu atveju Bendrovės kaltės klausimas taip pat nėra reikšmingas.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia (be kita ko) suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtent paties pareiškėjo nepakankamas aktyvumas, atidumas ir rūpestingumas sukėlė jam teisines pasekmes. Todėl pareiškėjo teisės, vadovaujantis konstituciniais teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo, negintinos.

35. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

36. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepasisakyta dėl pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmesdamas, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė