fdb2f957-5059-4ad5-91c6-2f06fb586fe6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-1183-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01693-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.19.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „GrÅ«stė“ ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos delikatesai“ ir SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „GrÅ«stė“ ieÅ¡kinį atsakovei Europos socialinio fondo agentÅ«rai dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties dalies nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, tretieji asmenys SIA „Taimins“, SIA „Zvani Ltd“, SIA „Zenetes Zivju Kombinats“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos delikatesai“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti atsakovės Europos socialinio fondo agentÅ«ros 2018 m. rugsėjo 16 d. vienaÅ¡alį sprendimÄ nutraukti su ieÅ¡kove 2017 m. lapkričio 13 d. sudarytos sutarties Nr. S-2017-00143 (toliau – Sutartis) dalį, susijusiÄ su skumbrės aliejuje konservų tiekimu, neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iÅ¡ atsakovės 368 435,93 Eur skolÄ bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. sudarė Sutartį, kuria ieÅ¡kovė, be kita ko, įsipareigojo atsakovei teikti penkių rÅ«Å¡ių maisto produktus. IeÅ¡kovė pagal atsakovės pateiktÄ grafikÄ 2018 m. birželio mėn. pristatė 543 165 skumbrės aliejuje konservų dėžutes (21 skirtingos partijos) į atsakovės partnerių sandėlius, 2018 m. birželio 28 d. pateikė atsakovei maisto produktų pristatymÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau pastaroji elektroniniu paÅ¡tu įpareigojo pateikti trÅ«kstamus dokumentus ir (ar) patikslintus dokumentus, kurie vėliau buvo pateikti.

Atsakovė 2018 m. liepos 3 d. informavo ieÅ¡kovę, kad buvo gauti vartotojų nusiskundimai ir paskleista žinia apie dalinamus kokybės reikalavimų neatitinkančius skumbrės aliejuje konservus, taip pat jog dalis konservų neatitinka kokybės reikalavimų. Atsakovė nurodė ketinanti nutraukti Sutartį dalyje, susijusia su skumbrės aliejuje konservų tiekimu. Atsižvelgusi į gautÄ informacijÄ , ieÅ¡kovė pateikė atsakovei pristatytų partijų mėginius nepriklausomai akredituotai laboratorijai tyrimams, kuri konstatavo, jog skumbrės aliejuje konservai atitinka visus keliamus kokybės reikalavimus.

Apie gautas iÅ¡vadas ieÅ¡kovė informavo atsakovę ir prašė susitikti deryboms. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) jokių neatitikimų ar kokybės trÅ«kumų ginčo produkcijoje nenustatė. Nepaisant to, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. praneÅ¡imu nurodė nutraukianti Sutarties dalį dėl skumbrės aliejuje konservų tiekimo ir atsisakė apmokėti už jai pristatytÄ produkcijÄ .

3. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai reikalavo papildomų itin brangių tyrimų protokolų, kurių neprašo nei iš vieno kito savo tiekėjo. Pabrėžė, kad pagal Sutartį ieškovė kartu su pristatytais skumbrės aliejuje konservais turėtų pristatyti tik maistingumo tyrimo protokolus, bet ne visų įmanomų maisto produktų tyrimų protokolus. Tuo tarpu pristatytų skumbrės konservų maistingumo tyrimo protokolai atsakovei yra pateikti. Be to, atsakovės užsakyti juslinės analizės tyrimai atlikti neakredituotoje laboratorijoje, todėl jais nėra pagrindo vadovautis.

Pažymėjo, kad Lietuvoje vienintelė tokiems tyrimams akredituota laboratorija yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – NMVRVI), kuris, ieÅ¡kovei kreipusis, ir atliko tyrimus bei nenustatė jokių konservų kokybės trÅ«kumų. Atsakovės turimų tyrimų rezultatus galbÅ«t nulėmė netinkamas pakuočių sandėliavimas ir (ar) gabenimas, netinkamas mėginių paėmimas, laikymas ar pristatymas į laboratorijÄ .

Ieškovei saugiai pristačius skumbrės aliejuje konservus atsakovės partneriams, už dėl vėlesnio netinkamo tokių konservų sandėliavimo ar gabenimo atsiradusias pasekmes atsakomybė negali kilti. Be to, atsakovė privalėjo ieškovę informuoti apie planuojamus atlikti tyrimus ir sudaryti galimybes dalyvauti atrenkant tyrimams teikiamus mėginius, įsitikinti, kad atrenkami mėginiai buvo ir yra tinkamai sandėliuojami, tinkamai gabenami ir pakuotės nepažeistos pristatomos į laboratorijas.

4. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovė privalo atsiskaityti už pristatytus ginčo produktus. Atsakovė didžiÄ jÄ dalį Å¡ių maisto produktų iÅ¡dalino paramos gavėjams, kurie, tikėtina, juos jau suvartojo ir niekas nesiskundė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei – 8 349 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei – 15,71 Eur procesinių dokumentų vertimo iÅ¡laidų.

6. Teismas nustatė, kad ginčo Sutartis sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo pagrindu, kuriuo atsakovė pirko maisto produktus, be kita ko, skumbrės aliejuje konservus, skirtus labiausiai skurstantiems asmenimis, įgyvendinant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis finansuojamus projektus (toliau – Pirkimas). Nurodyti konservai atsakovei buvo pristatyti 2018 m. birželio 4-18 d. 2018 m. birželio 19 d. atsakovė sulaukė vartotojų skundų dėl netinkamos skumbrės aliejuje konservų kokybės, dėl ko sustabdė jų dalinimÄ ir kreipėsi į UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ dėl konservų atitinkamų partijų kokybės įvertinimo.

Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ laboratorija nėra akredituota juslinės analizės tyrimams atlikti. 2018 m. rugpjūčio mėn. NMVRVI atsakovės užsakymu atliko produktų kokybės tyrimus. Ieškovė teikė atsakovei jos iniciatyva UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ ir NMVRVI atliktus produktų kokybės tyrimus, siekdama įrodyti, jog produkcijos kokybė yra tinkama. 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaujantis Sutarties 7.5.2 punktu dėl esminio sutarties pažeidimo ji nutraukia Sutartį 10, 27, 44, 61, 78, 95, 112, 129, 146 ir 163 dalyse (skumbrės aliejuje konservai) nuo 2018 m. rugsėjo 15 d., nustačius, kad žuvies konservai yra netinkami žmonių mitybai.

Be to, atsakovė atsisakė sumokėti už visÄ produkcijÄ (nors didesnė dalis produkcijos buvo iÅ¡dalinta gavėjams) vadovaujantis Sutarties 4.4, 4.3 punktais, nes, atsakovės teigimu, maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, bei ieÅ¡kovė nepateikė Sutartyje reikalaujamų kokybę patvirtinančių dokumentų (terÅ¡alų tyrimo protokolų, mikrobiologinių tyrimų protokolai ginčo nagrinėjimo metu panaikinti). 2018 m. rugpjūčio 23 d., t. y. po praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ , NMVRVI pateikė tyrimo protokolus, kuriuose konstatuotas histamino kiekio konservuose virÅ¡ijimas.

7. Teismas nurodė, kad pirmiau paminėtų faktinių bylos aplinkybių Å¡alys neginčija, tačiau nesutinka dėl jų abiejų pateiktų produktų kokybės tyrimo protokolų vertinimo, taip pat dėl Sutarties 7.5.2 punkto aiÅ¡kinimo, dėl bendradarbiavimo vykdant Sutartį bei atsakovės pareigos atsiskaityti už visÄ jai perduotÄ produkcijÄ . Dėl Sutarties 7.5.2 punkto aiÅ¡kinimo 8. Teismas nurodė, kad Sutarties 7.5.2 punktas nustato, jog tuo atveju, jeigu institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, ir iÅ¡dalintas maisto produktas yra netinkamas žmonių mitybai, atsakovė tokį Sutarties nuostatų pažeidimÄ laiko esminiu, pasinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukia Sutartį arba, kai Sutartis yra sudaroma su tuo pačiu tiekėju dėl kelių Pirkimo dalių, atsisako tos (tų) Pirkimo dalies (dalių) maisto produkto (produktų) tiekimo, kurioje (kuriose) tiekėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus.

9. Pažymėjo, kad aiÅ¡kinant Sutarties 7.5.2 punktÄ , atsižvelgtina į Sutarties 10.2.3 punkte nustatytÄ Sutarties nutraukimo atvejį, kai kita Å¡alis nevykdo arba netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

10. Nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta dėl skirtingų maisto produktų pirkimo. Pirkimas buvo suskaidytas į 170 pirkimo dalių ir Pirkimo sÄ lygose buvo numatyta, kad kiekvienai Pirkimo daliai bus sudaroma atskira Pirkimo sutartis, iÅ¡skyrus atvejus, kai tas pats tiekėjas keliose Pirkimo dalyse bus pripažintas laimėtoju. Susidarius tokiai situacijai, kuomet ieÅ¡kovė buvo pripažinta laimėtoja keliose Pirkimo dalyse, su ieÅ¡kove buvo sudaryta viena Pirkimo sutartis.

11. Ä®vertinęs aptartÄ Sutarties specifikÄ , teismas sprendė, kad gramatinis sÄ vokų „nutraukimas“ ar „atsisakymas“ aiÅ¡kinimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas – akivaizdu, kad, nustačius esminį Sutarties pažeidimÄ tam tikroje Pirkimo dalyje, dėl kurios galėjo bÅ«ti sudaryta atskira vieÅ¡ojo pirkimo sutartis (Å¡iuo atveju – dėl skumbrės aliejuje konservų pardavimo), Sutartis visoje atitinkamoje Pirkimo dalyje turėjo bÅ«ti nutraukta. Dėl produktų kokybės vertinimo ir Å¡alių bendradarbiavimo 12.

Ä®vertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad abi Å¡alys netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigÄ , sprendžiant klausimÄ dėl produkcijos kokybės vertinimo: siekdama maksimaliai objektyviai nustatyti jai perduotos produkcijos kokybę, atsakovė galėjo paimti produkcijos mėginius ir juos pristatyti tyrimo laboratorijai pakviečiant Å¡iame procese dalyvauti ieÅ¡kovę, o pastaroji, siekdama įrodyti atsakovei perduotos produkcijos kokybę, galėjo paimti mėginius bÅ«tent iÅ¡ tos produkcijos, kuri buvo perduota atsakovei.

13. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad pagal Sutarties 6.1 punktÄ , vertinant maisto produktų kokybę ir jÄ kontroliuojant, teikiami tyrimų protokolai turi bÅ«ti iÅ¡duoti akredituotos laboratorijos. Pažymėjo, kad Å¡i Sutarties sÄ lyga yra skirta ieÅ¡kovei, kuri su pristatoma maisto produktų siunta turėjo pateikti tyrimo protokolÄ , patvirtinantį, kad pristatytas maisto produktas atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus. Tuo tarpu Sutarties 7.5.2 punktas reglamentuoja atsakovės prievolę nutraukti Sutartį, jei institucijos ar kitos kompetentingos įstaigos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad laboratorijos akreditacijos neturėjimas nesudaro pagrindo nesivadovauti Å¡ios įstaigos tyrimo protokolais, jei ji buvo kompetentinga Å¡iuos tyrimus atlikti.

14. Teismas nurodė, kad atsakovė, reaguodama į vartotojų skundus dėl skumbrės aliejuje konservų, užsakė Å¡io produkto tyrimus UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“, kuri akredituota atlikti laboratorinius tyrimus pagal LST EN ISO/ISC 17025:2005 StandartÄ . Nurodė, kad nepaisant to, jog Å¡ios laboratorijos atlikti maisto produktų iÅ¡vaizdos, kvapo ir skonio tyrimai negali bÅ«ti prilyginti oficialiems raÅ¡ytiniams įrodymams, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡i bendrovė buvo nekompetentinga atlikti laboratorinius tyrimus. Tuo labiau kad pati ieÅ¡kovė 2018 m. liepos 12 d. raÅ¡tu taip pat teikė atsakovei jos 2018 m. birželio 29 d. užsakytus UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ juslinių tyrimų ir histamino tyrimo protokolÄ , siekdama patvirtinti tiekiamų produktų kokybę. Sprendė, kad tokiais veiksmais ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pripažino, jog paminėta bendrovė yra kompetentinga atlikti nurodytus laboratorinius tyrimus.

15. Teismas nustatė, kad UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. birželio 26-27 d. tyrimų protokoluose užfiksuota, jog mėginyje jaučiamas pašalinis kvapas, jaučiamas specifinis kvapas ir spalva nebūdinga produktui, spalva pakitusi, kartus skonis, nepriimtinas vartotojui, kad skonis cheminės kilmės. 2018 m. liepos 19 d. tyrimų protokole užfiksuota, kad mėginyje žuvies gabalėliai yra tamsiame, neskaidriame, produktui nebūdingame skystyje, taip pat jaučiamas rūgštokas prieskonis. 2018 m. liepos 12 d. tyrimų protokole nurodyta, kad mėginyje iš perduotos atsakovei partijos Nr. 340L74A006096 nustatytas 411 mg/kg histamino kiekis. 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. NMVRVI atliktų tyrimų metu nustatyta, kad atsakovei perduotos produkcijos gaminių atitinkamose partijose yra itin didelis histamino kiekis bei šios medžiagos kiekio neleistinas viršijimas.

16. Teismas nurodė, kad atsakovė nėra žuvies konservų gamintoja ir (ar) pardavėja, byloje nėra duomenų, kad ji galėjo turėti kitų (ne iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytų) žuvies konservų, tyrimus atsakovė užsakė reaguojant į maisto produktų gavėjų skundus, taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovės teisinį suinteresuotumÄ gauti neigiamus tyrimų rezultatus. Dėl paminėtų aplinkybių teismas sprendė nesant pagrindo abejoti, jog atsakovė pristatė tyrimų įstaigoms bÅ«tent tuos konservus, kuriuos jai pristatė ieÅ¡kovė.

17. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog NMVRVI tyrimų rezultatai buvo nustatyti po praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį dėl žuvies konservų pirkimo, remiantis netinkama jų kokybe, yra nepagrįstas.

18. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kokia temperatūra buvo palaikoma saugojant ir transportuojant tyrimams ginčo produktus. Ieškovė neginčija, kad centrinis sandėlis ir maisto dalinimo punktai turi maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus produktų sandėliavimui ir laikymui. Duomenų, patvirtinančių sandėliavimo ir maisto produktų laikymo reikalavimų pažeidimus, nėra. Byloje nėra duomenų, kad tyrimo laboratorijoms buvo pristatytos prekės su pažeistomis pakuotėmis.

Nurodė, kad liudytoja G. Z., kuri asmeniÅ¡kai NMVRVI vežė tyrimams Å¡aldiklyje produktus, 2018 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdyje davė parodymus, jog, pristačius konservus, iÅ¡ nurodytos institucijos negavo jokių pastabų dėl mėginių tinkamumo. Teismas nurodė neturįs duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, per kokį konkrečiai laikotarpį konservuose susidarytų padidintas histamino kiekis juos laikant virÅ¡ + 25? C temperatÅ«roje. Ä®vertinęs atsakovės paaiÅ¡kinimus apie konservų transportavimo eigÄ ir trukmę, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie dienos metu oro temperatÅ«rÄ 2018 m. vasarÄ neturėjo esminės reikÅ¡mės konservų kokybei (histamino kiekiui konservuose).

19. Nurodytų aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsniu, teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog atsakovės veiksmai – produktų saugojimas, transportavimas, pristatymas tyrimo įstaigoms – nedarė įtakos tyrimo rezultatams. Tuo tarpu tai, kad nėra duomenų apie susirgusius žmones dėl netinkamos konservų kokybės, nepaneigia tyrimo iÅ¡vados apie tyrimui pateiktos produkcijos neatitikimÄ kokybės reikalavimams bei nepanaikina atsakovės pareigos nutraukti Sutartį dėl konservų pirkimo, nepriklausomai nuo to, kiek perduotų atsakovei produktų buvo netinkamos kokybės (Sutarties 7.5.2 punktas).

20. Teismas pažymėjo, kad dėl skirtingų ginčų dalykų ir faktinių aplinkybių nagrinėjamu atveju nesivadovautina ieškovės nurodytais Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2020 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eI3-1344-1066/2020.

21. Pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovė, skirtingai negu atsakovė, turi tiesioginį turtinį suinteresuotumÄ dėl tyrimo rezultatų. Be to, ieÅ¡kovė yra žuvies konservų pardavėja ir ji savo dispozicijoje turi žuvies konservų, neperduotų atsakovei. Teismas nurodė, kad dėl to, aplinkybė, jog tyrimo įstaigoms ieÅ¡kovė pateikė konservus, kurie atsakovei nebuvo perduoti, sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovės pateiktų tyrimų protokolų įrodomÄ ja verte, sprendžiant dėl atsakovei perduotų produktų kokybės. Dėl nurodyto teismas atsisakė remtis ieÅ¡kovės pateiktais tyrimų protokolais.

22. Ä®vertinęs atsakovės pateiktus tyrimų protokolus bei gautus vartotojų skundus dėl skumbrės konservų kokybės, atsakovei pateiktas Å¡ių produktų nuotraukas, kuriose pavaizduota aiÅ¡kiai netinkama vartojimui produkcija, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė netinkamai įvykdė Sutartį – pateikė netinkamos kokybės prekes. Teismas sprendė, kad toks pažeidimas yra esminis ir atsakovė turėjo pareigÄ Sutartį nutraukti. Nurodė, kad aplinkybę, jog pažeidimas yra esminis, patvirtina ir tai, kad maisto produktai buvo įsigyjami visuomenės poreikiams ir tuo pačiu vieÅ¡ajam interesui tenkinti – aprÅ«pinti labiausiai skurstančius asmenis maistu.

23. Sprendė, kad nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga nustatyti, kokia produkcijos partija, kiek produktų buvo netinkamos kokybės, todėl faktinė aplinkybė, kuris konkrečiai trečiasis asmuo ieÅ¡kovei pardavė nekokybiÅ¡kÄ produkcijÄ â€“ neturi teisinės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų tarpusavio teisiniai santykiai nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko. Dėl atsiskaitymo už perduotÄ produkcijÄ 24. Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 4.4 punktÄ atsakovė nemoka tiekėjui už pristatytus maisto produktus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede. Pagal Sutarties 4.3 punktÄ atsakovė turi teisę sustabdyti mokėjimus, jei nepateikti Sutartyje reikalaujami kokybės dokumentai, kol tiekėjas iÅ¡taisys trÅ«kumus. Pagal sutarties 6.1, 6.2 punktus ieÅ¡kovė įsipareigojo pateikti tyrimo protokolus, patvirtinančius, kad pristatyti maisto produktai atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Sutarties priede Nr. 1.

25. Nustatęs, kad dalis produkcijos turėjo kokybės trÅ«kumų, teismas sprendė, kad atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 4.4 punktu, neturi prievolės už jÄ atsiskaityti.

26. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad jai nėra suprantama, kokius kokybės dokumentus ji turi pateikti atsakovei. IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieÅ¡kovės raÅ¡to teismas nustatė, kad pastaroji aiÅ¡kiai suprato, kokių kokybės dokumentų ji nepateikė atsakovei (mikrobiologinių, juslinių, terÅ¡alų rodiklių protokolų). Nurodęs, kad nepaisant to, jo Sutartyje nubuvo konkrečiai nurodyta, kokius kokybę patvirtinančius dokumentus turi pateikti ieÅ¡kovė, teismas sprendė, kad, bÅ«dama profesionalia verslininke ir Pirkimo dalyve, kuriai nekilo neaiÅ¡kumų Pirkimo procedÅ«rų atlikimo metu dėl sÄ lygos pateikti kokybės dokumentus, ieÅ¡kovė žinojo ir turėjo žinoti, kokius bÅ«tinus dokumentus ji turės pateikti atsakovei, siekdama įrodyti žuvies konservų kokybę.

27. Nurodė, kad Sutarties sÄ lygos dėl mokėjimo sustabdymo tikslas yra atsakovės teisės įsitikinti prekių kokybe užtikrinimas. Teismas sprendė, kad ginčo faktinėje situacijoje atsakovė turėjo pagrindo abejoti visos jai perduotos produkcijos kokybe, todėl pagrįstai pasinaudojo Sutartyje numatyta teise pareikalauti kokybę patvirtinančių dokumentų ir sustabdyti mokėjimÄ , kol tokie dokumentai nepateikti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 28. IeÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoju (duomenys neskelbtini) M.

B., iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės informacijÄ apie ginčo konservus dalinusius ir už jų laikymÄ atsakingus asmenis ir atitinkamai tuos asmenis apklausti liudytojais teismo posėdyje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 28.1. Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi kardinaliai prieÅ¡taringais argumentais, neatskleidė bylos esmės. Sprendimas priimtas klaidingai įvertinus bylos faktus. 28.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutarties nutraukimo metu atsakovė neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nutraukti Sutartį.

Atsakovė neturėjo jokios kompetentingos institucijos iÅ¡vados dėl pristatytų maisto produktų netinkamos kokybės ir netinkamumo žmonių mitybai, tuo tarpu ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, kad pristatyta produkcija atitiko visus keliamus kokybės reikalavimus. 28.3. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Sutartis buvo nutraukta pagrįstai, jei nebuvo įgyvendintos dvi privalomos sÄ lygos: kompetentingos institucijos atliktos kokybės patikros rezultatai turi rodyti, kad maisto produktas neatitinka kokybės reikalavimų, ir toks produktas yra netinkamas žmonių mitybai (Sutarties 7.5.2 punktas). 28.4.

Teismas sprendimÄ grindė prielaidomis. Nors ir pripažino, kad atsakovė neturi kompetencijos priimti sprendimus dėl maisto produktų kokybės, toliau sprendimÄ argumentavo preziumuodamas, kad atsakovė visus veiksmus, įskaitant ir mėginių paėmimÄ , atliko tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nors teisės aktai, bylos medžiaga ir ieÅ¡kovės ne kartÄ iÅ¡sakyta pozicija patvirtina prieÅ¡ingai. 28.5. Teisę priimti sprendimus dėl maisto produktų pripažinimo netinkama produkcija turi tik VMVT, tačiau ginčo atveju atsakovė nusprendė perimti VMVT funkcijas ir remdamasi prielaidomis konstatavo, kad ieÅ¡kovės pristatyta produkcija neva yra netinkamos kokybės. 28.6.

Galima suprasti, kad teismas pripažino, jog atsakovė nesilaikė mėginių paėmimo tvarkos, bet vis tiek priėjo prie iÅ¡vados, kad tyrimų rezultatais galima vadovautis, nors tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja fundamentaliems teisės principams. Mėginių ėmimo tvarkos nesilaikymas negali bÅ«ti teisėtų rezultatų pagrindas. 28.7. Mėginių paėmimo tvarka yra reguliuojama VMVT direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu patvirtintais Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymais (toliau – Nurodymai), kurių 5 punktas nustato, jog produktų mėginiai imami vadovaujantis atitinkamais mėginių paėmimÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Žuvies ir jų produktų mėginių, skirtų jusliniams, fizikiniams ir cheminiams rodikliams nustatyti paėmimas reglamentuojamas LST ISO 1613:2000 Standarto. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad paminėti teisės aktai nagrinėjamu atveju netaikytini, nes ginčas yra kilęs dėl žuvies konservų, o ne dėl žuvies produktų kokybės. 28.8. Teismo iÅ¡vada, kad žuvies konservai nėra žuvies produktas, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta. Žuvies konservai yra tie patys žuvies produktai, uždaryti į specialiÄ tarÄ ir apdoroti specialiu bÅ«du.

Tokia teismo iÅ¡vada tik patvirtina bylos esmės neatskleidimÄ . Akivaizdu, kad teismas neturėjo bÅ«tinų žinių ir kompetencijos spręsti klausimus, susijusius su maisto pramonės ir saugos sritimi. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ prašė kreiptis į VMVT dėl iÅ¡vados pateikimo, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino. 28.9. 2020 m. birželio 29 d. teismo posėdyje apklausta atsakovės darbuotoja G. Z., kuri gabeno produkcijos mėginius tyrimams atlikti, patvirtino, jog mėginiai buvo imami bet kaip.

Tuo tarpu pirmiau paminėtuose teisės aktuose yra nustatytas preciziškas mėginių ėmimas, nes tik tokio mėginio rezultatai bus patikimi. Tai yra, jeigu mėginys bus paimtas ar transportuotas netinkamai, produkcijos tyrimo rezultatai gali būti neigiami būtent dėl šios priežasties. Dėl to šiuo atveju negalima vadovautis atsakovės inicijuotų tyrimų rezultatais. 28.10. Ieškovei, net ir paprašius, nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti atsakovei atrenkant tyrimams teikiamus mėginius. 28.11. LST ISO 1613:2000 Standarto reikalavimų nesilaikymas tyrimo paėmimo metu yra esminė aplinkybė, dėl kurios tyrimo aktas gali būti laikomas negaliojančiu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-1344-1066/2020).

Nurodyta teismo praktika yra aktuali ir nagrinėjamu atveju, nes abiejose bylose yra sprendžiamas mėginių paėmimo tyrimams klausimas. 28.12. Teismas nevertino ir neanalizavo, kad atsakovės užsakyti juslinės analizės tyrimai atlikti neakredituotoje laboratorijoje. Ieškovės byloje pateiktų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų visuma patvirtina, kad tokiais tyrimais nėra pagrindo vadovautis. 28.13. Atsakovė skumbrės aliejuje konservų mėginius juslinės analizės tyrimams pateikė UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ laboratorijai.

Tačiau, kaip patvirtino Nacionalinis akreditacijos biuras, ši laboratorija nėra akredituota atlikti tokio pobūdžio tyrimų. Vienintelis akredituotas atlikti nurodyto pobūdžio tyrimus – NMVRVI, kuris, ieškovei kreipusis, atliko tyrimus ir nenustatė jokių konservų kokybės trūkumų. Vertinant aplinkybę, kad vėliau užsakytiems tyrimams atsakovė irgi rinkosi NMVRVI, manytina, jog ir atsakovė abejojo UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ gebėjimu tinkamai atlikti tyrimus. Taigi teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo remtis atsakovės pasirinktoje neakredituotoje laboratorijoje atliktais juslinės analizės tyrimų rezultatais, ypač atsižvelgiant, kad akredituotos laboratorijos tyrimų rezultatai yra priešingi. 28.14.

Teismas ignoravo įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovės pristatyti skumbrės aliejuje konservai visiškai atitiko jiems keliamus reikalavimus. Kompetentingos institucijos atlikti visų pristatytų konservų partijų įvairiapusiški tyrimų rezultatai patvirtina, kad pristatyta produkcija yra kokybiška ir tinkama žmonių mitybai, todėl atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį yra visiškai nepagrįstas. 28.15. Visi gamintojai ieškovei pateikė ne tik pažymėjimus, patvirtinančius, jog šių įmonių gaminami žuvų gaminiai visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, bet ir kokybės atitikties deklaracijas, patvirtinančias, jog konkrečių ieškovės užsakytų partijų konservai visiškai atitinka pramoninio sterilumo ir teisės normų reikalavimus.

Atitinkamai ieškovė neturėjo pagrindo abejoti tokių produktų kokybe. 28.16. Daugelis įrodymų teismo nebuvo ištirti ir įvertinti. Teismas neanalizavo ir nevertino, kad NMVRVI atliktų tyrimų išvadose pažymėta, kokių gamintojų ir kokių partijų konservų pakuotės yra tiriamos, todėl atsakovės argumentai dėl neva negalėjimo įsitikinti, kokių partijų mėginiai buvo tiriami, yra visiškai nelogiški. Ieškovė lygiai taip pat negali įsitikinti, kad atsakovė laboratorijai pateikė būtent ieškovės pristatytų skumbrės konservų mėginius, nes atsakovė nepateikė tokių įrodymų.

Nėra suprantama, kodėl teismo vertinimu, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi atsakovės atliktų tyrimų rezultatais, ypač atsižvelgiant į tai, kad mėginius tyrimams pristatė net ne pati atsakovė ir ne jos pasitelkti partneriai, o mėginiai, mėnesį laikyti dalinimo punktuose, buvo siunčiami per autobusų siuntas. 28.17. Atsakovė pakartotinius tyrimus, kurių rezultatai įforminti 2018 m. rugsėjo 14 d. protokole, užsakė jau priėmusi sprendimÄ nutraukti Sutarties dalį. Toks pakartotinis tyrimų užsakymas tik patvirtina, kad atsakovė suprato savo sprendimo nepagrįstumÄ ir siekė rasti argumentų Å¡iam sprendimui pagrįsti. 28.18.

Teismas nebuvo objektyvus, į bylÄ pateiktus įrodymus vertino selektyviai ir iÅ¡imtinai tik atsakovės naudai. Teismas nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų dėl žuvies konservų laikymo ir gabenimo sÄ lygų įtakos konservų kokybei. IeÅ¡kovės pateikti argumentai ir dokumentai patvirtina, kad netinkamos konservų pakuočių laikymo ir gabenimo sÄ lygos neabejotinai galėjo turėti įtakos atsakovės atliktų tyrimų rezultatams. Teismas dėl Å¡ių aplinkybių sprendime nepasisakė.

Net jeigu, teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pozicija yra nepagrįsta, teismas turėjo motyvuoti savo iÅ¡vadas. 28.19. 2018 m. birželio 14-16 d. skumbrės aliejuje konservų pakuotės buvo pristatytos į dalinimo punktus, 2020 m. birželio 20 d. atsakovei sustabdžius konservų dalinimÄ , pakuotės jau buvo dalinimo punktuose. Neatsargus konservų gabenimas ar laikymas tam tikromis sÄ lygomis, netinkamoje temperatÅ«roje rekordiniu karščiu pasižymėjusiÄ vasarÄ galėjo sukelti žuvies mikroorganizmų pakitimus. 28.20.

Atsakovė, siekdama įsitikinti, ar jos turima informacija apie privalomas žuvies konservų laikymo sÄ lygas, yra pagrįstÄ , ne kartÄ kreipėsi į ekspertus, dirbančius su maisto produktų saugumu, tačiau Å¡iÄ aplinkybę nusprendė nutylėti. Atsakovei pateiktame Kauno technologijos universiteto vadovės dr. G. G. atsakyme, be kita ko, pažymėta, jog daugiausiai histamino susidaro esant aukÅ¡tesnei temperatÅ«rai (+ 30? C). 28.21. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, kad tyrimams pateikti konservų mėginiai buvo paimti iÅ¡ Tauragės ir Marijampolės dalinimo punktų, kurių patalpose užtikrintos laikymo sÄ lygos, tačiau atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina, kad nurodytose punktuose yra užtikrintas tinkamas temperatÅ«ros rėžimas, reikalingas skumbrės konservų sandėliavimui (iki + 25? C).

Tuo tarpu remiantis vieÅ¡ai prieinama informacija apie oro temperatÅ«rÄ 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, Marijampolėje faktinė oro temperatÅ«ra nemaÅ¾Ä vasaros dalį siekė + 29-32? C, Tauragėje – + 28-33? C. 28.22. Ä®vertinus istorinę informacijÄ matyti, kad vidutinė temperatÅ«ra nurodytose vietovėse nurodytu laikotarpiu buvo + 20-24? C, todėl suprantama, jog patalpų higienos normos ir reikalavimai gali bÅ«ti nepritaikyti tokiam itin karÅ¡tam orui, kaip buvo 2018 m. Pažymėtina, kad ant konservų pakuočių yra aiÅ¡kiai nurodytos jų laikymo sÄ lygos, todėl konservus sandėliuojant tam aiÅ¡kiai per aukÅ¡toje temperatÅ«roje ir juose įvykus mikroorganizmų pokyčiams, ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už tai, ko nepagrįstai siekia atsakovė. 28.23.

Be to, ne tik netinkamos laikymo, bet ir gabenimo sÄ lygos tam aiÅ¡kiai per aukÅ¡toje temperatÅ«roje gali sukelti histamino kiekio padidėjimÄ konservų pakuotėse. 2020 m. birželio 29 d. teismo posėdyje apklausta atsakovės darbuotoja G. Z. patvirtino, jog paimti žuvies konservų mėginiai iki iÅ¡tyrimo ilgÄ laikÄ buvo laikomi senuose Å¡aldymo krepÅ¡iuose, kurie nėra elektriniai, įkraunami ir neužtikrina temperatÅ«ros rėžimo. Negana to, G. Z. mėginius buvo pasiėmusi pas save į namus visai nakčiai, įdėjusi į savo Å¡aldytuvÄ .

Akivaizdu, kad iki iÅ¡tyrimo konservų mėginiai buvo laikomi kardinaliai skirtinguose temperatÅ«ros rėžimuose. Tikėtina, kad bet kokį maisto produktÄ laikant rekordiniu karščiu pasižymėjusios vasaros dienÄ skirtingoje temperatÅ«roje galima tikėtis tokio maisto produkto gedimo. 28.24. Priimdamas sprendimÄ teismas bet kokį ieÅ¡kovės pateiktÄ Ä¯rodymÄ vertino kaip prieÅ¡taringÄ , tuo tarpu atsakovės pateiktus įrodymus pripažino tikėtinai pagrįstais. Galima spręsti, kad teismas siekė pateisinti atsakovės veiksmus, o ieÅ¡kovės – be objektyvaus pagrindo laikyti kone neteisėtais. 28.25.

IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė VMVT protokolÄ , kuris patvirtina, jog nebuvo nustatyta jokių ginčo konservų kokybės trÅ«kumų. Teismas visiÅ¡kai nesivadovavo nurodyto protokolo iÅ¡vadomis. 28.26. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ieÅ¡kovės atžvilgiu. Vien tai, kad padarė iÅ¡vadÄ apie tariamÄ Sutarties pažeidimÄ , remdamasis žuvies konservų nuotrauka, yra racionaliai nepaaiÅ¡kinama, nes iÅ¡ nuotraukos nustatyti histamino kiekio žuvies konservuose nėra įmanoma. 28.27. Teismas netinkamai teisiÅ¡kai kvalifikavo atsakovės veiksmus dėl Sutarties atsisakymo.

Teismas be jokio teisinio pagrindo nusprendė, kad atsakovė tinkamai taikė Sutarties 7.5.2 punktÄ , t. y. pagrįstai nutraukė, o ne atsisakė Sutarties dalies. Tokia teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir nesuderinama su sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), įskaitant ir CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, bei teismų praktikoje. 28.28. IeÅ¡kovės nuomone, jeigu ji netinkamai įvykdė Sutarties dalį, atsakovė turėjo teisę ne nutraukti Sutartį, o atsisakyti Sutarties dalyje, kuriÄ ieÅ¡kovė netinkamai vykdo.

Tai atsakovė faktiÅ¡kai ir padarė. Nors teismas nurodė, kad Sutarties 7.5.2 punkte nurodytas žodis „atsisako“ turi bÅ«ti vertinamas kaip žodis „nutraukia“, nėra aiÅ¡ku, kodėl tokiu atveju tai tiesiogiai nebuvo nurodyta Sutarties tekste. Manytina, kad toje pačioje Sutarties sÄ lygoje ir net tame pačiame sakinyje dviejų skirtingų sÄ vokų vartojimas turi prasmę ir abi jos turi skirtingÄ paskirtį. 2018 m. spalio 26 d. atsakovės paskelbtame naujame analogiÅ¡kame vieÅ¡ajame pirkime sutarties projekto tekste vartojama viena bendra sÄ voka „nutraukia“, todėl, manytina, kad ir atsakovė sÄ vokas „atsisako“ ir „nutraukia“ vertina skirtingai. 28.29.

Neaišku kodėl, ieškovė turėtų sulaukti pačių griežčiausių sankcijų, kai kitas Sutarties dalis įvykdė tinkamai. Teismas visiškai nevertino, kad sprendimas vienašališkai nutraukti Sutarties dalį, kuris priimtas esant abejotiniems atsakovės veiksmams, sukels itin skaudžias pasekmes – ieškovė bus priversta bankrutuoti ir atleisti šimtus darbuotojų. 28.30. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neprivalo atsiskaityti su ieškove už pristatytus ir suvartotus žuvies konservus.

Atsakovei neįrodžius kitaip, laikytina, kad visi ieÅ¡kovės atsakovei perduoti žuvies konservai yra iÅ¡dalinti ir suvartoti, todėl atsakovė privalo atsiskaityti. Atsakovė neįrodė, kad ji ar kiti subjektai bÅ«tų uždraudę atitinkamus konservus vartoti, kad jie bÅ«tų nesuvartoti ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. FaktiÅ¡kai nebuvo grÄ Å¾inta nei viena dėžutė, bet tuo pačiu nesumokėtas nei vienas euras. 28.31. IeÅ¡kovė yra pateikusi atsakovei visus Sutartyje nustatytus tyrimų protokolus, todėl pastaroji neturi jokio teisinio pagrindo neatsiskaityti.

Nei iÅ¡ Sutarties, nei iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų, nei iÅ¡ teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų skundžiamame sprendime nėra aiÅ¡ku, kokio konkrečiai tyrimo ieÅ¡kovė neatliko ir pagal kokį konkretų teisės akto punktÄ atitinkamus tyrimus reiktų atlikti. 28.32. Atsakovė tendencingai ir klaidingai interpretuodama Sutarties dalį dėl menamai neatliktų mikrobiologinių ir terÅ¡alų tyrimų, nėra nuosekli, nes tokiu atveju turėtų bÅ«ti dar atliekami ir (ne)leistinų maisto priedų tyrimai, dėl kurių atsakovė visiÅ¡kai nepasisako.

Tik po Sutarties nutraukimo, atsisakydama sumokėti už dalį produkcijos, dėl kurios kokybės nekyla ginčų, atsakovė pradėjo nepagrįstai remtis nuostata, kad ieÅ¡kovė neva privalo pateikti pirmiau nurodytus tyrimus, tokiu bÅ«du klaidindama ieÅ¡kovę ir teismÄ , nes Sutartyje tokia ieÅ¡kovės pareiga nenustatyta. 28.33. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ . Teismas neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovei bendradarbiauti trukdė piktybiÅ¡ki atsakovės veiksmai, tuo tarpu atsakovė elgėsi savo nuožiÅ«ra, turėdama akivaizdų siekį piktybiÅ¡kai paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ rinkos. 28.34.

Atsakovė, jeigu jos vertinimu, jai buvo pateikta netinkamos kokybės produkcija, pasirinko kraÅ¡tutinę priemonę savo pažeistų teisių gynybai. Atsakovė nesikreipė į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu pakeisti neva netinkamus produktus tinkamais, neprašė sumažinti produkcijos kainÄ ir pasirinko bÅ«dÄ , kuris, ieÅ¡kovei net nesudarius galimybės objektyviai įvertinti situacijos, veda prie to, kad kyla grėsmė sužlugdyti ieÅ¡kovės verslÄ . 28.35. Skundo argumentai patvirtina, kad bylos esmė nebuvo atskleista, todėl byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka.

TokiÄ bÅ«tinybę patvirtina ir didelė ginčo apimtis, ginčo sudėtingumas. BylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme VMVT turi bÅ«ti įtraukta į bylÄ kaip iÅ¡vadÄ teikianti institucija ir pateikti iÅ¡vadÄ dėl esminių Å¡ioje byloje keliamų klausimų. 28.36. Teismas nemotyvuotai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo apklausti liudytoju (duomenys neskelbtini) M. B., kuris buvo atsakingas už konservų paskirstymÄ nepasiturintiems asmenims. Å iam asmeniui turi bÅ«ti žinomos reikÅ¡mingos aplinkybės apie tai, kokioje patalpoje ir kiek laiko buvo laikomi konservai prieÅ¡ paskirstant juos nepasiturintiems asmenims. 28.37.

Be to, teismas 2018 m. gruodžio 3 d. atsisakė iÅ¡ atsakovės iÅ¡reikalauti bet kokiÄ informacijÄ apie konservų laikymÄ , gabenimÄ . Nebuvo iÅ¡reikalauti jokie duomenys apie atsakovės partnerius ir nebuvo apklaustas nei vienas iÅ¡ asmenų, kurie buvo atsakingi už ginčo konservų laikymÄ , gabenimÄ , dalinimÄ , vartojimo leidimÄ ar draudimÄ . Nurodytos aplinkybės patvirtina bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje pagrindÄ .

29. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos delikatesai“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ nutraukti su ieÅ¡kove sudarytos Sutarties dalį, susijusiÄ su trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ patiektais skumbrės aliejuje konservais, pripažino teisėtu, arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 29.1. Teismas be jokio pagrindo nusprendė, kad atsakovė tinkamai taikė Sutarties 7.5.2 punktÄ ir nutraukė Sutarties dalį dėl skumbrės aliejuje konservų tiekimo. Tokia teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir nesuderinama su sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, numatytomis CK, tame tarpe ir CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, bei teismų praktika. 29.2. Trečiojo asmens gaminama produkcija yra tinkama vartojimui ir atitinka visus tokiai produkcijai keliamus reikalavimus.

Skundžiamu sprendimu nėra nustatyta, kad trečiojo asmens produkcija bÅ«tų buvusi nekokybiÅ¡ka, nesaugi ir netinkama vartoti, todėl už jÄ turi bÅ«ti atsiskaityta. 29.3. UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ nėra akredituota atlikti juslinės analizės tyrimus, ji neturi teisės atlikti tokius tyrimus, todėl Å¡ios bendrovės tyrimų laboratorijos parengti tyrimų protokolai ir tyrimų rezultatai iÅ¡ esmės yra niekiniai ir negaliojantys. 29.4. UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ atlikti tyrimai negalėtų bÅ«ti pripažinti galiojančiais dar ir dėl padarytų pažeidimų – nėra mėginio paėmimo akto, mėginio paėmimas vyko nesilaikant mėginio paėmimo procedÅ«ros ir galiojančių taisyklių, mėginio paėmimo metu nedalyvavo nei gamintojo, nei kompetentingos valdžios institucijos atstovai. 29.5.

Atsakovė savo atsiliepime pateikia, jos vertinimu, neigiamas tyrimų protokolų išvadas, tame tarpe ir dėl trečiojo asmens produkcijos, nors tokių išvadų jos pasitelkta tyrimų laboratorija nėra padariusi. Tyrimų protokole Nr. TP18-11234 nėra nurodyta, kad jame pateiktos išvados yra neigiamos, atsakovė tokias išvadas daro pati, nors jos kompetencijai tokie klausimai nėra priskirti. Nurodytame protokole nėra paminėta, kuo vadovaujantis atliktas tyrimas ir ar jis atliktas tinkamai, laikantis visų tokiam tyrimui nustatytų reikalavimų. 29.6.

Trečiasis asmuo patvirtina, kad jo produkcija yra saugi ir tinkama vartoti, nėra jokių nukrypimų, kaip ir nėra jokio kompetentingos institucijos sprendimo, patvirtinančio, kad yra prieÅ¡ingai. 29.7. Teismas nepagrįstai nurodo, kad gramatinis sÄ vokų „nutraukimas“ ir „atsisakymas“ aiÅ¡kinimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, Å¡ios sÄ vokos turi skirtingÄ paskirtį. Atsakovė bÅ«tų galėjusi nutraukti visÄ Sutarties dalį dėl žuvies konservų, jei bÅ«tų įrodžiusi, kad visi konservai yra netinkami žmonių mitybai.

Tačiau Sutarties dalies nutraukimas dėl trečiojo asmens patiektos produkcijos yra neteisėtas, nes nurodyta produkcija yra kokybiÅ¡ka, byloje nebuvo nustatyta prieÅ¡ingai. 29.8. Atsakovė neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl maisto produktų pripažinimo netinkamais. Atsakovė peržengė savo kompetencijos ribas. Tokias teises turi tik VMVT, kuri nėra priėmusi sprendimo uždrausti tiekti rinkai trečiojo asmens gaminamus žuvies konservus. 29.9. Atsakovė, gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiojo asmens patiektÄ kokybiÅ¡kÄ Å¾uvies konservų produkcijÄ , bei jÄ suvartojusi, tačiau atsisakydama atsiskaityti už kokybiÅ¡kÄ produkcijÄ , elgiasi akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja teise. 29.10.

Byloje buvo argumentuota, kad mėginių paėmimas laboratoriniams tyrimams yra teisės aktais reglamentuota procedūra, kurios privalu laikytis. CK 1.6 punktas nustato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose nustatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

30. Trečiasis asmuo SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 20 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 30.1. Nagrinėjamu atveju teismas byloje priėmė sprendimÄ esant situacijai, kada trečiajam asmeniui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdį. Sprendimas byloje buvo priimtas teismui žinant, kad procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui nebuvo įteikti, į bylÄ nebuvo pateikta jo pozicija, trečiasis asmuo nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, neturėjo galimybės pateikti įrodymų dėl produkcijos kokybės. 30.2.

Trečiojo asmens vertinimu, teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus. 30.3. Tokia situacija vienareikÅ¡miÅ¡kai pažeidžia trečiojo asmens teisę į teisminę gynybÄ â€“ trečiasis asmuo bus priverstas gintis nuo pasekmių, kylančių iÅ¡ teismo proceso, apie kurį nebuvo informuotas. 30.4. Asmens teisė bÅ«ti informuotam apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam yra viena iÅ¡ asmens teisės į teisingÄ teismÄ garantijų. Teisė į teisingÄ teismÄ â€“ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija.

31. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 31.1. Atlikus tyrimus kompetentingose laboratorijose, atitinkamose ieÅ¡kovės patiektose žuvies konservų partijose nustatytas teisės aktuose įtvirtintas ribas virÅ¡ijantis histamino kiekis. Taigi ieÅ¡kovės pateikta produkcija, kurios didžioji dalis buvo iÅ¡dalinta paramos gavėjams, buvo netinkama žmonių mitybai. Å ios aplinkybės suponavo pareigÄ nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo pagal Sutarties 7.5.2 punkto nuostatas.

Po Sutarties nutraukimo, 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo gauta papildoma kompetentingos laboratorijos iÅ¡vada, kurioje vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kad tirti mėginiai neatitinka 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų reikalavimų. 31.2. IeÅ¡kovės abejones dėl galimai netinkamų produktų sandėliavimo sÄ lygų paneigia aplinkybės, kad žuvies konservai, kurių mėginiuose nustatytas virÅ¡ytas histamino kiekis, buvo laikomi iÅ¡imtinai tiktai sandėliuose ir dalinimo punktuose, turinčiuose VMVT iÅ¡duotus maisto tvarkymo subjektų pažymėjimus. 31.3. 2018 m. rugsėjo 14 d. gauta papildoma kompetentingos laboratorijos iÅ¡vada taip pat paneigia ieÅ¡kovės argumentus dėl ankstesnių mėginių galimo sugedimo juos transportuojant, nes vėliau pristatyti mėginiai buvo gabenti atsakovės transportu, užtikrinant, kad konservų pakuotės nebÅ«tų veikiamos aukÅ¡tesnės nei + 25? C temperatÅ«ros. 31.4.

IeÅ¡kovė iki Å¡iol nėra pateikusi visų tyrimų protokolų, kurie privalo bÅ«ti pateikiami vadovaujantis Sutarties 6.2 punkto ir 1 priedo nuostatomis. 31.5. Dalis ieÅ¡kovės pateiktų tyrimų protokolų apskritai buvo pripažinti negaliojančiais dėl jų suklastojimo fakto (žr. tripliko 2 priedÄ ). 31.6. Didelė dalis ieÅ¡kovės pateiktų tyrimų protokolų yra atlikti po to, kai produktai buvo pristatyti atsakovei ir atsakovė informavo apie nustatytus neatitikimus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ aplinkybę dėl dokumentų klastojimo, atsakovei kyla pagrįstų abejonių dėl Å¡ių protokolų tikrumo bei teisėtumo.

IeÅ¡kovės inicijuoti tyrimai buvo atlikti ne iÅ¡ atsakovei pateiktų, o pačios ieÅ¡kovės turimų produktų, todėl nėra aktualÅ«s sprendžiant bÅ«tent dėl atsakovei pagal Sutartį pateiktos produkcijos kokybės. 31.7. Teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . 31.8. IeÅ¡kovės pateiktų produktų netinkamumas žmonių mitybai buvo patvirtintas dviejų skirtingų partijų atveju net dviejų skirtingų nepriklausomų tyrimo laboratorijų.

Be to, siekiant iÅ¡sklaidyti bet kokias abejones dėl netinkamai atrinktų ir nugabentų laboratorijai mėginių, atsakovė pristatė net po devynis atitinkamų partijų mėginius bei užtikrino, kad jie bÅ«tų pervežami tinkamomis sÄ lygomis. Å io papildomo tyrimo rezultatai galutinai patvirtino, kad ieÅ¡kovės produkcija yra netinkama žmonių mitybai. Nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia Sutarties 7.5.2 punkte nustatytų aplinkybių egzistavimÄ ir pagrindÄ Sutarties dalies nutraukimui. 31.9.

Ne atsakovė laikytina priėmusia sprendimÄ dėl maisto produktų pripažinimo netinkamais. Atsakovė tik priėmė sprendimÄ , kad kompetentingų laboratorijų tyrimų rezultatai, kuriuose užfiksuoti ieÅ¡kovės pateiktos produkcijos trÅ«kumai, sudaro pagrindÄ taikyti Sutarties 7.5.2 punkto nuostatÄ . 31.10. Dėl mėginių netinkamo paėmimo pažymėtina, kad pirma, mėginiai imti ne vykdant valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, o siekiant įvertinti prievolės, kylančios iÅ¡ sutartinių santykių, įvykdymo tinkamumÄ .

Antra, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad Lietuvos standartai taikomi savanoriÅ¡kai ir tampa privalomi tik savanoriÅ¡kÄ pasirikimÄ deklaravusiems subjektams. Trečia, skunde akcentuojamas LST ISO 1613:2000 Standarto 5.4.2 punktas taikomas tik kontrolės organizacijoms. Ketvirta, pati ieÅ¡kovė, teikdama įvairius tyrimo protokolus, nesivadovavo nurodytu teisės aktu. 31.11. Nesutiktina su skundo argumentu, kad mėginiai atsakovės darbuotojų buvo imami bet kaip. Teikiant mėginius NMVRVI, atsitiktine tvarka atrinkta net po devynis mėginius, konservai buvo vežami Å¡aldymo krepÅ¡yje, kuris buvo laikomas keleivio vietoje, kur yra kondicionierius, taip pat gabenimo metu konservai (per naktį) buvo laikomi Å¡aldytuve.

Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad konservai nebūtų aukštesnėje nei + 25? C temperatūroje. Be to, NMVRVI 2019 m. sausio 3 d. raštu patvirtino, kad atsakovės pateiktų mėginių tara nepažeista, tyrimams atlikti tinkama. Pažymėtina ir tai, kad vartotojų skundai dėl ginčo produkcijos buvo gauti iki produktų transportavimo. 31.12. Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi. Nurodyta nutartis buvo priimta byloje, kurioje buvo nagrinėtas klausimas dėl valstybinės maisto kontrolės, atliktos VMVT, mėginys buvo paimtas iš šaldytos žuvies. 31.13.

Nors UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ nėra akredituota atlikti juslinius tyrimus, ji akredituota laboratorija pagal tarptautinį standartÄ LST EN ISO/IEC17025:2005. Be to, ieÅ¡kovė atsakovei teikė nurodytos bendrovės 2018 m. liepos 12 d. atliktų juslinių tyrimų ir histamino tyrimo protokolÄ . Taigi pačios ieÅ¡kovės veiksmai rodo, kad Å¡iÄ laboratorijÄ ji laikė tinkama įvertinti produktų juslinius rodiklius. 31.14. Pažymėtina, kad atsakovė į kitÄ laboratorijÄ kreipėsi tik dėl histamino, o ne dėl juslinių tyrimų.

Histamino tyrimus nutarta atlikti kitoje laboratorijoje, siekiant galutinai įsitikinti produkto netinkamumu žmonių mitybai, nes nustačius Å¡iÄ aplinkybę, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, privaloma taikyti ultima ratio priemonę – Sutarties nutraukimÄ . 31.15. Nesutiktina su skundo argumentu dėl neįvertintų ieÅ¡kovės įrodymų. Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų patikimumas abejotinas. Be to, sprendimo 57 punkte teismas aiÅ¡kiai įvardino, kodėl nesiremia ieÅ¡kovės pateiktais tyrimų protokolais. 31.16.

IeÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina Å¡ios aplinkybės: Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – FNTT) ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko ikiteisminį tyrimÄ dėl pasikėsinimo sukčiauti, dokumentų klastojimo, siekiant neteisėtai gauti ES paramos lėšas atsakovės įgyvendiname projekte, Å¡io tyrimo pagrindu ieÅ¡kovės darbuotojas pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo; bandant įteikti teismo procesinius dokumentus vienam iÅ¡ ieÅ¡kovės pasitelktų gamintojų, paaiÅ¡kėjo, kad Å¡is Å«kio subjektas buvo melagingai nurodęs savo buveinės adresÄ , o atsakingas asmuo vengė priimti siunčiamus dokumentus; abejotina, ar ieÅ¡kovė savo sandėliuose galėjo turėti visų atsakovei pateiktų partijų likučius; kadangi ieÅ¡kovės tyrimų protokolai pateikti po to, kai atsakovė informavo apie produktų kokybės neatitikimus, ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ suinteresuotumÄ Ä¯rodyti pateiktos produkcijos tinkamumÄ ; ieÅ¡kovės pateikti produkcijos tyrimai buvo atliekami tiriant ne atsakovei pateiktÄ , o pačios ieÅ¡kovės turimÄ produkcijÄ . 31.17.

Vien tai, kad mėginiai laboratorijoms buvo siunčiami autobusų siuntomis, neįrodo ieÅ¡kovės teiginių dėl netinkamo jų gabenimo. Pažymėtina, kad žuvies konservai yra ilgai negendantis produktas, kurio gabenimui nėra nustatyta ypatingų sÄ lygų, dėl to gabenimas autobusu atitinka įprastinį Å¡io produkto naudojimÄ . Be to, siekdama paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl galimai netinkamo mėginių pristatymo, atsakovė pakartotinai atliko atitinkamų produkcijos partijų mėginių tyrimus, užtikrindama praktiÅ¡kai idealias gabenimo į laboratorijÄ sÄ lygas.

Pakartotinio tyrimo duomenys paÅ¡alina bet kokias abejones dėl galimai netinkamo mėginių gabenimo. 31.18. IeÅ¡kovė atsakovei teikė ir kitus produktus, pavyzdžiui, konservuotus žirnelius, kurių laikymo sÄ lygos yra identiÅ¡kos ginčo produkcijai, tačiau konservuotų žirnelių atžvilgiu nebuvo sulaukta jokių vartotojų nusiskundimų. 31.19. Vien tai, kad tam tikromis dienomis maksimali temperatÅ«ra lauke virÅ¡ijo + 25? C, niekaip neįrodo, kad uždarose patalpose, kuriose buvo laikomi ginčo produktai, temperatÅ«ra virÅ¡ijo nustatytÄ + 25? C ribÄ . 31.20.

Ä®vertinus tai, kad Sutartis su ieÅ¡kove sudaryta ne dėl vieno konkretaus produkto, bet dėl didelio kiekio skaičiaus skirtingų produktų, Sutartyje pavartota sÄ voka „atsisako“ aiÅ¡kintina taip, kad nustačius vieno iÅ¡ nurodytų produktų netinkamumÄ Å¾monių mitybai, Sutartis yra nutraukiama tik Å¡ios kategorijos produkto apimtyje. 31.21. AtsisakymÄ apmokėti už visÄ produkcijÄ lemia ne tik tai, kad dalies partijų atžvilgiu nustatyta juslinių ir mikrobiologinių rodiklių neatitiktis, bet ir tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė visų pagal Sutartį reikalaujamų tyrimų protokolų (pavyzdžiui, dėl terÅ¡alų).

Be to, dalis protokolų buvo pripažinti negaliojančiais. Galiausiai, ieÅ¡kovės pateikto tyrimo protokolai buvo atlikti tiriant ne atsakovei pagal Sutartį perduotÄ , o ieÅ¡kovės turimÄ produkcijÄ . 31.22. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ nepateikė informacijos apie turimÄ konservų likutį. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė ieÅ¡kovės praÅ¡ytÄ informacijÄ apie ginčo produktų likučius. 31.23. IeÅ¡kovės skundo argumentai dėl neva neatskleistos bylos esmės atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eiga, kurios metu ieÅ¡kovė teikė gausybę praÅ¡ymų, teismo pripažintų nepagrįstais, rodo, kad ieÅ¡kovė visais įmanomais bÅ«dais siekia vilkinti teismo procesÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo argumentų matyti, kad ji siekia pakartotinio bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo, kas neatitinka apeliacinio proceso esmės. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstais pripažintini ir praÅ¡ymai į bylÄ Ä¯traukti VMVT, iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės informacijÄ apie tai, kaip ginčo konservai buvo laikomi, gabenami bei apklausti liudytojais atitinkamus asmenis.

32. Atsakovė atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 32.1. Skundžiamas sprendimas nėra nepalankus trečiajam asmeniui, nepažeidžia jo teisių bei teisėtų interesų, todėl trečiojo asmens skundas turi piktnaudžiavimo apeliacijos teise požymių. Teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl trečiojo asmens produkcijos kokybės, nes tai iÅ¡eina už bylos nagrinėjimo ribų ir Å¡iai bylai teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.

Taigi sprendimas trečiajam asmeniui nėra nepalankus ir nesukelia jokių neigiamų prejudicinių faktų, todėl, teikdamas apeliacinį skundÄ , trečiasis asmuo iÅ¡ esmės veikia prieÅ¡ operatyvų ir ekonomiÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (CPK 95 straipsnis). 32.2. Skundo argumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo netinkamai suvokia sprendimo turinį bei įtakÄ jo teisėms ir pareigoms, dėl ko neaiÅ¡kiai formuoja savo skundo dalykÄ . IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas Sutartį pripažino atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta ne dėl to, kad bÅ«tent trečiojo asmens patiekta produkcija buvo nekokybiÅ¡ka, o dėl to, jog kitų tiekėjų pateikta produkcija buvo netinkama žmonių mitybai.

Tuo tarpu atsiskaitymo pagal Sutartį ieÅ¡kovei teismas nepriteisė nepriklausomai nuo Sutarties nutraukimo teisėtumo ir trečiojo asmens produkcijos nekokybiÅ¡kumo, o dėl to, kad ieÅ¡kovė nepateikė visų reikiamų produkcijos kokybę patvirtinančių įrodymų. 32.3. Skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovei taikytini Nuostatai ir LST ISO 1613:2000 Standartas ir atsakovė privalėjo imti ginčo konservų mėginius, laikydamasi nurodytame Standarte nustatytos tvarkos, ko nepadarius, NMVRVI iÅ¡vados dėl histamino kiekio virÅ¡ijimo nustatytose partijose esÄ yra niekinės. Tokiais argumentais trečiasis asmuo, kaip ir ieÅ¡kovė, nepagrįstai atsakovę sutapatina su valstybinės maisto ir veterinarijos kontrolę atliekančiais subjektais. 32.4.

Trečiasis asmuo nepagrįstai apeliuoja teismo iÅ¡vadÄ , kad konservai nėra žuvies produktai. Klausimas, ar mėginių ėmimas iÅ¡ konservų patenka į LST ISO 1613:2000 Standarto taikymo sritį yra fakultatyvus, atitinkamai ir teismo iÅ¡vada, kad tai nėra žuvies produktai paminėto teisės akto prasme irgi yra Å¡alutinė. 32.5. Skundo argumentas, kad atsakovė bÅ«tų galėjusi nutraukti visÄ Sutarties dalį dėl žuvies konservų, jei bÅ«tų įrodžiusi, kad visi konservai yra netinkami žmonių mitybai, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Sutarties 7.5.2 punktui.

33. Atsakovė atsiliepimu į trečiojo asmens SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 33.1. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas dėjo maksimalias pastangas įteikti procesinius dokumentus trečiajam asmeniui, t. y. iÅ¡ pradžių Å¡iuos dokumentus įteikinėjo ieÅ¡kovė per Latvijos antstolį registruotu adresu, (duomenys neskelbtini), po to teismas keletÄ kartų bandė juos įteikti trečiojo asmens registruotu ir su advokatu sudarytoje atstovavimo sutartyje nurodytu adresais, tačiau to nepavyko padaryti, nes, kaip nurodė Latvijos antstolis, tokiu adresu nėra trečiojo asmens biuro, o įmonė registruota be patalpų savininko sutikimo ir žinios.

Po to, teismas procesinius dokumentus trečiajam asmeniui bandė įteikti pastarojo internetinėje svetainėje nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau atsakymo nebuvo gauta. Galiausiai dokumentus buvo bandoma įteikti pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas Nr. 1393/2007) nuostatas per Latvijos antstolį, tačiau trečiojo asmens atstovas A.

L. atsisakė atsiimti dokumentus. Nurodytos aplinkybės nesutrukdė trečiajam asmeniui gauti ieÅ¡kovės atstovo siųstų praneÅ¡imų apie priimtÄ teismo sprendimÄ , o nurodytam trečiojo asmens atstovui sudaryti su advokatu atstovavimo sutartį bei pateikti apeliacinį skundÄ . 33.2. Trečiasis asmuo veikia nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia vilkinti bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovės naudai, nes teismo siųstų procesinių dokumentų nepriėmė nei registruotu, nei veiklos adresais, nei elektroniniu paÅ¡tu, tuo tarpu jo atstovas akivaizdžiai vengė dokumentus priimti iÅ¡ antstolio, tačiau tik teismui priėmus ieÅ¡kovei nepalankų sprendimÄ ir ieÅ¡kovės atstovui „netikėtai“ sėkmingai susisiekus su trečiuoju asmeniu tas pats jo atstovas jau ėmėsi ginti tariamai pažeistas savo teises. 33.3.

EŽTT, aiÅ¡kindamas Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatas, yra pasisakęs, kad nusprendus, jog adresatas dokumentus atsisakė priimti nepagrįstai, nėra jokių kliūčių nacionaliniam teismui taikyti nacionalinėje proceso teisėje numatytų padarinių dėl adresato nepagrįsto atsisakymo priimti dokumentÄ (EŽTT sprendimo Alta Realitat 78-81 punktai). 33.4. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. EŽTT praktikoje, visų pirma, akcentuojama atsakovo, t. y. asmens, prieÅ¡ kurį pradėtas procesas, informavimo apie tokį faktÄ svarba.

Ginčo atveju apeliantas yra trečiasis asmuo ieÅ¡kovės pusėje. Antra, akcentuojamas teismo rÅ«pestingumas ir pareiga dėti ne formalias, bet maksimalias pastangas informuojant bÅ«tent atsakovÄ apie prieÅ¡ jį pradėtÄ procesÄ . Nagrinėjamu atveju teismas dėjo maksimalias pastangas informuoti trečiÄ jį asmenį apie pradėtÄ teismo procesÄ .

34. IeÅ¡kovė atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinius skundus praÅ¡o juos tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 34.1. Ä® bylÄ pateikta Latvijos advokato nuomonė patvirtina, kad nei Latvijos antstolės, nei teismo elektroniniu paÅ¡tu atliktas procesinių dokumentų įteikimas trečiajam asmeniui negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir sėkmingu procesinių dokumentų įteikimu. Remiantis Å¡ia nuomone, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui turėjo bÅ«ti bandomi įteikti pakartotinai per antstolį, tačiau tai nebuvo padaryta.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, trečiojo asmens skundo argumentai dėl jo neinformavimo apie bylÄ laikytini pagrįstais. 34.2. Sutiktina su trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ skundo argumentais, kad atsakovė neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl žuvies konservų kokybės, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino mėginių paėmimo tyrimui tvarkÄ reglamentuojančius teisės aktus. Pritartina ir trečiojo asmens pozicijai, kad teismas netinkamai kvalifikavo atsakovės veiksmus dėl Sutarties atsisakymo.

Skunde pagrįstai nurodoma, kad atsakovės užsakyti juslinės analizės tyrimai atlikti neakredituotoje laboratorijoje, todėl tokiais tyrimais nėra pagrindo vadovautis, kad teismas visiÅ¡kai atmestinai vertino byloje esančius įrodymus dėl žuvies konservų laikymo ir gabenimo sÄ lygų įtakos konservų kokybei.

35. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos delikatesai“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 35.1. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pripažino atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ nutraukti su ieÅ¡kove Sutarties dalį teisėtu. Atsakovė neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nutraukti Sutartį, nes neturėjo jokios kompetentingos institucijos iÅ¡vados, kuri patvirtintų, jog ieÅ¡kovės pristatyti produktai neatitinka kokybės reikalavimų ir yra netinkami žmonių mitybai. 35.2.

Sutiktina su ieÅ¡kove, kad teismas sprendimÄ pagrindė prielaidomis. Nesutiktina su teismo iÅ¡vadomis, ypač susijusiomis su mėginių paėmimo vertinimu. 35.3. Trečiasis asmuo sutiko ir sutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti VMVT. 35.4. Pritartina ieÅ¡kovės skundo argumentams, kad teismas be jokio teisinio pagrindo nusprendė, jog atsakovė tinkamai taikė Sutarties 7.5.2 punktÄ . 35.5. Teismo sprendime yra viena kitai prieÅ¡taraujančių iÅ¡vadų, pavyzdžiui, teismas nurodo, kad byloje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga nustatyti, kokia produkcijos partija, kiek produktų buvo netinkamos kokybės (sprendimo 59 punktas), vėliau teigia, kad atsakovė turėjo pakankamÄ pagrindÄ abejoti visos ieÅ¡kovės perduotos produkcijos kokybe (sprendimo 67 punktas).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 36. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų 37. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė vykdė vieÅ¡ojo pirkimo, skirto įsigyti maisto produktus labiausiai skurstantiems asmenims (Pirkimo Nr. 189478), pagrindu su atsakove 2017 m. lapkričio 13 d. sudarytÄ Sutartį, pagal kuriÄ tiekė atitinkamus maisto produktus į atsakovės partnerių sandėlius. 2018 m. birželio 19 d. atsakovė sulaukė vartotojų skundų dėl 2018 m. birželio 4-18 d. ieÅ¡kovės pristatytų maisto produktų – skumbrės aliejuje konservų, netinkamos kokybės. Dėl nurodyto atsakovė kreipėsi į maisto produktų tyrimo laboratorijÄ UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ dėl atitinkamų skumbrės aliejuje konservų partijų kokybės įvertinimo, kuri 2018 m. birželio 26, 27 d. tyrimų protokoluose nurodė, kad atitinkamų partijų produktuose jaučiamas paÅ¡alinis kvapas, kartus skonis, pakitusi spalva, kurie vartotojui nėra priimtini.

Dėl gautų rezultatų atsakovė nusprendė atlikti ir daugiau ieÅ¡kovės pateiktų skumbrės aliejuje konservų tyrimų ir informavo pastarÄ jÄ apie ketinimÄ nutraukti Sutartį dalyje dėl nurodytos produkcijos įsigijimo ir tiekimo. Gavusi papildomų tyrimų rezultatus, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. pranešė ieÅ¡kovei, kad, vadovaudamasi Sutarties 4.3, 4.4, 7.5.2 punktais, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia Sutartį paminėtoje dalyje dėl esminio jos pažeidimo ir atsisako atsiskaityti už visÄ skumbrės aliejuje konservų produkcijÄ .

38. IeÅ¡kovė byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekė pripažinti atsakovės inicijuotÄ vienaÅ¡alį Sutarties dalies nutraukimÄ neteisėtu ir prisiteisti iÅ¡ atsakovės 368 435,93 Eur skolÄ už patiektÄ produkcijÄ . Byloje įrodinėjo, kad atsakovė nepagrįstai jos reikalavo pateikti papildomus ginčo maisto produktų kokybę patvirtinančius dokumentus, kad atsakovės pasitelkta maisto tyrimo laboratorija nėra kompetentinga atitinkamų tyrimų srityje, todėl gauti tyrimų rezultatai nepatvirtina iÅ¡tirtų produktų neatitikimo kokybės reikalavimams, kad atsakovei pristatė tinkamos kokybės skumbrės aliejuje konservus, kad Å¡ių produktų kokybei bei atsakovės inicijuotų tyrimų rezultatams įtakos galėjo turėti netinkamos jų laikymo, mėginių paėmimo tvarkos ir transportavimo sÄ lygos.

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovės pasitelktos tyrimų laboratorijos kompetencija yra pakankama pateikti iÅ¡vadoms, reikalingoms atsakovės, kaip Sutarties Å¡alies, sprendimui dėl ieÅ¡kovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo priimti. Teismas vadovavosi atsakovės pateiktais UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimų protokolais, patvirtinančiais netinkamÄ dalies ieÅ¡kovės pateiktų skumbrės aliejuje konservų kokybę, pažymėdamas, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kitos atsakovės pasitelktos institucijos – NMVRVI, ginčo produktų mėginių tyrimų rezultatai.

Sprendė, kad ieÅ¡kovės iniciatyva atlikti skumbrės aliejuje konservų mėginių, neperduotų atsakovei, tyrimų rezultatai neįrodo jos pozicijos dėl atsakovei pristatytų ginčo produktų tinkamos kokybės. Atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl netinkamo ginčo produktų laikymo, mėginių tyrimams paėmimo ir transportavimo. Nustatytų aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis Sutarties 4.3, 4.4, 6.1, 6.2, 7.5.2 punktais konstatavo, kad atsakovė pagrįstai nutraukė ginčo Sutarties dalį ir atsisakė apmokėti už visÄ jai patiektÄ skumbrės aliejuje konservų produkcijÄ .

40. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ , kuriuo bÅ«tų visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai, arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Pagrindiniai nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentai – sprendimo motyvų prieÅ¡taringumas, teismo objektyvumo stoka, netinkama atsakovės veiksmų dėl Sutarties dalies atsisakymo kvalifikacija, teismo iÅ¡vadų dėl atsakovės bendradarbiavimo pareigos ir pareigos atsiskaityti nepagrįstumas.

41. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos delikatesai“ apeliaciniame skunde ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ nutraukti Sutarties dalį, susijusiÄ su trečiojo asmens patiektais skumbrės aliejuje konservais, pripažino teisėtu, praÅ¡o Å¡iÄ sprendimo dalį panaikinti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. NesutikimÄ su skundžiama teismo sprendimo dalimi iÅ¡ esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu bei ginčo Sutarties nuostatų aiÅ¡kinimu.

42. Trečiasis asmuo SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas nagrinėjamu atveju egzistuojančiu CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu – byla iÅ¡nagrinėta apeliantui neįteikus procesinių dokumentų bei neinformavus jo apie teismo posėdžius. Dėl ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde pareikÅ¡tų procesinių praÅ¡ymų 43. Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Tokį praÅ¡ymÄ motyvuoja bylos esmės neatskleidimu, skundžiamo sprendimo motyvų prieÅ¡taringumu. Be to, ginčas – sudėtingas, jį žymia dalimi sudaro specifinių žinių maisto pramonės srityje reikalaujančios aplinkybės bei tokių aplinkybių teisingas nustatymas, ir yra didelės apimties.

44. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Taigi įstatymas nustato teismo diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuri gali bÅ«ti ribojama tik iÅ¡imtinais atvejais.

45. Kolegijos vertinimu, apeliantės akcentuojamos aplinkybės neįrodo bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje būtinybės.

46. Pirma, nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta žodiniuose teismo posėdžiuose, kurių buvo ne vienas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsižvelgiant į tai, kad visapusiÅ¡kai savo pozicijÄ dėl ginčo iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių Å¡alys galėjo ir turėjo iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kad teisėjų kolegija gali iÅ¡klausyti pirmojoje instancijoje vykusių teismo posėdžių garso įraÅ¡us, nėra pagrindo ginčo faktinių aplinkybių analizę atlikti pakartotinai iÅ¡klausant Å¡alis, kaip turėtų bÅ«ti vertinamos atitinkamos faktinės aplinkybės, įrodymai.

47. Antra, nekvestionuotina, kad Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui buvo reikalingos specialios maisto pramonės srities žinios. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad tokiomis žiniomis bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pasinaudota. Tiek apeliantė, tiek atsakovė teikė į bylÄ kompetentingų institucijų iÅ¡vadas dėl ginčo produktų kokybės įvertinimo. Aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvams pagrįsti rėmėsi atitinkamų tyrimų rezultatais, o kitų tyrimų iÅ¡vadas atmetė, yra susijusi su tinkamo įrodymų vertinimo klausimu, į kurį teisėjų kolegija gali atsakyti visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , tam nėra bÅ«tinybės pakartotinai iÅ¡klausyti Å¡alių žodinius paaiÅ¡kinimus.

48. Trečia, didelė Å¡alių procesinių dokumentų apimtis, byloje nustatinėtų faktinių aplinkybių gausa bei skunde akcentuojamos aplinkybės dėl byloje egzistuojančio vieÅ¡ojo intereso ir apeliantės teisių ateityje užtikrinimo (galimybės dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose) taip pat pačios savaime nelemia poreikio ginÄÄ nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

49. Atmestinas ir apeliantės praÅ¡ymas į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ â€“ VMVT, kuris grindžiamas tuo, kad tai vienintelė kompetentinga institucija, galinti atsakyti į klausimÄ , susijusį su ginčo produktų mėginių tyrimams paėmimu ir laikymu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti šį praÅ¡ymÄ .

50. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė nurodytÄ praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui pateikė, nesilaikydama proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų (CPK 7 straipsnis). Nors pozicijÄ dėl netinkamo ginčo produktų mėginių laboratoriniams tyrimams paėmimo iÅ¡reiÅ¡kė dar ieÅ¡kinyje, praÅ¡ymÄ dėl VMVT įtraukimo į bylÄ pareiÅ¡kė jau pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai ir pradėjus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

51. Be to, valstybės ir savivaldybės institucijos į bylÄ Ä¯traukiamos proceso dalyviais, kad duotų iÅ¡vadÄ byloje, siekiant įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai susiję su vieÅ¡ojo intereso gynimu (CPK 49 straipsnio 3 dalis). Nurodytoje normoje nustatytos sÄ lygos VMVT įtraukimui į bylÄ iÅ¡vadai pateikti neegzistavo (Å¡ios institucijos pareigų vykdymas niekaip nesusijęs su iÅ¡vadų teismų nagrinėjamose tokio kaip Å¡io pobÅ«džio bylose teikimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 445 patvirtintos VMVT nuostatos)). Apeliantė galėjo savo iniciatyva kreiptis į nurodytÄ institucijÄ , kad Å¡i pateiktų atsakymus į ginčui aktualius klausimus, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo net ir po to, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl VMVT įtraukimo į bylÄ iÅ¡vadai pateikti.

52. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pozicija atitinkamu klausimu teismui neturi privalomosios galios ir jÄ teismas vertina visų bylos duomenų kontekste (CPK 185, 252 straipsniai).

53. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė aptariamÄ jos praÅ¡ymÄ ir dėl pirmiau nurodytų argumentų nemato pagrindo jį patenkinti Å¡ioje proceso stadijoje.

54. Netenkinus apeliantės praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje, netenkinti ir jos praÅ¡ymai apklausti liudytoju (duomenys neskelbtini) M. B. bei iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės informacijÄ apie ginčo konservus dalinusius ir už jų laikymÄ atsakingus asmenis bei atitinkamai Å¡iuos asmenis apklausti teismo posėdyje. Papildomai pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kuriÄ reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebÅ«dingus procesui pirmosios instancijos teisme.

Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai). Kolegijos vertinimu, aplinkybės dėl ginčo konservų laikymo ir dalinimo nepasiturintiems asmenims sÄ lygų iÅ¡ esmės nėra susijusios su ginčo dalyku, be to, abejotina ir pavienių asmenų atsiminimų, jeigu tokių bÅ«tų, apie 2018 m. vasarÄ buvusias apeliantės atsakovei perduotų produktų, įvertinus, kad Å¡iuos produktus sudarė ne tik skumbrės aliejuje konservai, laikymo bei dalinimo sÄ lygas, įrodomoji vertė.

Dėl trečiojo asmens SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ apeliacinio skundo argumentų 55. Kaip minėta, Å¡io apelianto skundo pagrindinis argumentas – absoliutus teismo spendimo negaliojimas dėl apelianto neinformavimo apie jo teisėms ir pareigoms įtakos ateityje turėsiantį teismo procesÄ (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – procesinių dokumentų bei teismo Å¡aukimų į teismo posėdžius neįteikimas.

56. Kasacinis teismas, civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020 aiÅ¡kinęs CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymÄ , rėmėsi EŽTT praktika, kurioje pažymima, kad galimybė bylos Å¡alims dalyvauti teisminiame nagrinėjime iÅ¡plaukia iÅ¡ Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr.38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiÅ¡kumo principas, kuris yra teisės į teisingÄ teismÄ sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos Å¡aliai bÅ«tų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo pozicijÄ tokiomis sÄ lygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu prieÅ¡inga bylos Å¡alis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ , peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

57. EŽTT yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui bÅ«tų tinkamai įteiktas pirmasis praneÅ¡imas apie civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos iÅ¡nagrinėjamos nedalyvaujant vienai iÅ¡ proceso Å¡alių, reikia įvertinti Å¡ias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rÅ«pestingas (angl. diligent), informuodamas Å¡alis apie teisminį procesÄ , ir ar Å¡alys gali bÅ«ti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieÅ¡ teismÄ ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieÅ¡ juos priimtÄ teismo sprendimÄ , reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principÄ (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

58. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiÅ¡kinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigÄ turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar Å¡aliai iÅ¡ties praneÅ¡ta apie procesÄ , įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

59. EŽTT jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos Å¡alį apie procesÄ vertinama pakankamai griežtai, draudžianti formalų požiÅ«rį į jos vykdymÄ (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ byloje Strizhak prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimÄ byloje Prokopenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimÄ byloje Ovus prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 42981/04; ir kt.). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad Å¡alių lygybė netektų prasmės, jei bylos Å¡aliai nebÅ«tų praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimÄ taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvienÄ situacijÄ analizuoja individualiai ir vertina proceso visumÄ ; tam tikri informavimo trÅ«kumai gali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡ esmės nepažeidžiantys Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iÅ¡ proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo pozicijÄ , pastabas byloje (žr. mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) 2007 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Zagorodnikov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 66941/01, par. 30, 34).

60. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ atitinkamus trečiuosius asmenis, tame tarpe ir apeliantÄ â€“ Latvijos Respublikoje registruotÄ juridinį asmenį, procesinius dokumentus jam bandė įteikti ne vienÄ kartÄ ir įvairiais bÅ«dais. Visų pirma, procesinius dokumentus apeliantui buvo bandoma įteikti per Latvijos antstolę jo registruotos buveinės adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti kartu su antstolės S. R. paaiÅ¡kinimu, jog nurodytu adresu apelianto atstovo nerasta, kad Å¡iuo adresu nematyti jokių nuorodų į apelianto bendrovę.

Vėliau, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, procesinius dokumentus tretiesiems asmenims – Latvijos įmonėms, tame tarpe ir apeliantui, buvo nuspręsta įteikti pagal ReglamentÄ Nr.1393/2007, tačiau apeliantui siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nurodant, kad pastarasis pirmiau nurodytu jo registruotos buveinės adresu negali bÅ«ti surastas, kad apeliantas Å¡iuo adresu savo buveinę yra užregistravęs be pastato savininko sutikimo. Po to, teismas procesinius dokumentus apeliantui iÅ¡siuntė jo internetinėje svetainėje nurodytu elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) adresu, o Å¡aukimÄ Ä¯ 2019 m. spalio 21 d. paskirtÄ teismo posėdį – registruotos buveinės adresu.

IeÅ¡kovei pateikus į bylÄ Latvijos advokato nuomonę, kad pirmiau aptartas procesinių dokumentų apeliantui įteikimas nebuvo tinkamas, nes dokumentus turėjo bÅ«ti bandoma įteikti ir kitu žinomu apelianto veiklos adresu, teismas nutarė procesinius dokumentus pagal Reglamento Nr.1393/2007 nuostatas apeliantui iÅ¡siųsti ir adresu, (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 30 d. teisme gautas Latvijos institucijos praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad antstolis P. B. bandė įteikti procesinius dokumentus apelianto valdybos nariui – A.

L., su kuriuo antstolis papildomai susisiekė telefonu ir paaiškino, jog reikia atsiimti teismo siųstus dokumentus. Apelianto atstovas pažadėjo dokumentus atsiimti antstolio kontoroje, tačiau neatvyko jų atsiimti ir į antstolio telefono skambučius neatsakė.

61. Aptarti bylos duomenys, kolegijos vertinimu, tvirtina, kad nagrinėjamu atveju teismas dėjo visas pastangas informuoti apeliantÄ apie šį teismo procesÄ , kad pastarasis buvo informuotas apie teismo procesÄ , tačiau atsisakė pasinaudoti teise bÅ«ti iÅ¡klausytu.

62. Tokia iÅ¡vada grindžiama tuo, kad apeliantui, konkrečiai jo valdymo organo nariui – A. L., buvo žinoma aplinkybė apie siekiamus įteikti teismo procesinius dokumentus, tačiau juos priimti nurodytas apelianto atstovas piktybiÅ¡kai vengė – pasakęs, jog atvyks jų atsiimti į antstolio kontorÄ , to nepadarė, vėliau neatsiliepė į antstolio skambučius. Toks elgesys neatitinka pakankamai protingo ir rÅ«pestingo asmens, kokiu laikytini ir apeliantas, atsižvelgiant į tai, kad yra juridinis asmuo, atitinkama veikla užsiimantis verslo subjektas, ir jo atstovas – juridinio asmens valdymo organo narys, standarto, todėl pareiga prisiimti tokio elgesio pasekmes tenka apeliantui.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės atstovo siųstÄ teismo sprendimÄ , nors ir adresuotÄ tuo pačiu pirmiau paminėtu registruotos buveinės adresu bei nenurodytu elektroninio paÅ¡to adresu, apeliantas priėmė ir savo neva pažeistas teises ėmėsi ginti atstovavimo su advokatu sutartį sudarydamas per tÄ patį atstovÄ â€“ A. L.. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad A. L. yra ne formaliai, o realiai apelianto interesus atstovaujantis asmuo, turintis įgaliojimÄ prisiimti teises ir pareigas apelianto vardu, todėl pirmiau nurodytas jo elgesys, kuomet žinodamas apie apeliantui norimus įteikti teismo procesinius dokumentus ir neabejotinai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ protingo ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , suvokdamas tokių dokumentų neatsiėmimo galimas teisines pasekmes, nesudaro pagrindo spręsti apie nagrinėjamu atveju pažeistÄ apelianto teisę bÅ«ti iÅ¡klausytu.

Dėl ieÅ¡kovės skundo argumentų 63. Vienas iÅ¡ argumentų, kuriuo apeliantė grindžia savo nesutikimÄ su skundžiamu teismo sprendimu yra tai, kad teismas padarė nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovės sprendimas nutraukti ginčo Sutarties dalį yra pagrįstas ir nepažeidžia Sutartyje nustatytos tvarkos. Teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo Sutarties 7.5.2 punkte nustatytos sÄ lygos vienaÅ¡aliÅ¡kam Sutarties nutraukimui.

64. Paminėtas Sutarties punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, jog maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, ir iÅ¡dalintas maisto produktas yra netinkamas žmonių mitybai, AgentÅ«ra tokį Sutarties nuostatų pažeidimÄ laiko esminiu, pasinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukia Sutartį arba, kai Sutartis yra sudaroma su tuo pačiu tiekėju dėl kelių Pirkimo dalių, atsisako tos (tų) Pirkimo dalies (dalių) maisto produkto (produktų) tiekimo, kurioje (kuriose) tiekėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus.

65. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pagal pacituotÄ Sutarties nuostatÄ , Sutarties ar jos atitinkamos dalies vienaÅ¡aliÅ¡kam nutraukimui yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) institucijos arba kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai rodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų;

2) maisto produktas yra netinkamas žmonių mitybai.

66. Apeliuodama į tai, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo pirmiau nurodytos bÅ«tinosios sÄ lygos Sutarties dalies vienaÅ¡aliam nutraukimui, apeliantė, visų pirma, teigia, jog atsakovė neturėjo teisės imti žuvies konservų mėginių tyrimams atlikti, taip pat neturi kompetencijos maisto priežiÅ«ros srityje ir neturi teisės priimti sprendimų dėl maisto produktų pripažinimo netinkama produkcija. Anot apeliantės, tokias teises turi tik VMVT. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad atsakovė neturi kompetencijos priimti sprendimus dėl maisto produktų kokybės, sprendimÄ motyvavo tarsi atsakovė visus veiksmus, įskaitant ir mėginių paėmimÄ , atliko tinkamai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų.

67. PrieÅ¡ pasisakydama dėl nurodyto, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė savo skundo argumentams pagrįsti teismo sprendimo motyvus vertina ne visapusiÅ¡kai ir vadovaudamasi sisteminiu metodu, o akcentuodama vienÄ jos pozicijai palankų motyvuojamosios dalies sakinį.

68. IÅ¡ tiesų, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad VMVT vykdant valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, mėginių ėmimo laboratoriniams tyrimams reikalavimus nustato atitinkami teisės aktai (Nurodymai, LST ISO 1613:2000 Standartas). Kita vertus, teismas nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas nėra susijęs su mėginių laboratoriniams tyrimams paėmimu vykdant valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, todėl atsakovė, imdama ginčo produkcijos – skumbrės aliejuje konservų, mėginius neprivalėjo vadovautis apeliantės akcentuojamais teisės aktais. Teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju gauti ginčo produktų tyrimų rezultatai buvo skirti įvertinti ieÅ¡kovės prievolės, kylančios iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, vykdymo tinkamumÄ . Taigi sisteminiu metodu vertinant nurodytus teismo motyvus, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad jie yra prieÅ¡taringi.

69. Neginčytina, kad atsakovė neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl maisto produkto kokybės įvertinimo, tačiau tokio sprendimo ginčo atveju ji ir nepriėmė. Atsakovė, vadovaudamasi atitinkamų institucijų atliktų laboratorinių tyrimų rezultatais, priėmė sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutarties dalį ir tokios jos teisės įgyvendinimui pirmiau paminėtas Sutarties 7.5.2 punktas nenustatė reikalavimo gauti bÅ«tent VMVT atlikto laboratorinio tyrimo rezultatus ar Å¡ios institucijos pozicijÄ dėl kitų subjektų atliktų laboratorinių tyrimų rezultatų įvertinimo.

70. Skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, imdama skumbrės aliejuje konservų mėginius, neprivalėjo laikytis LST ISO 1613:2000 Standarto reikalavimų, buvo grindžiama ir tuo, kad ginčas yra kilęs dėl konservų, o ne dėl žuvies produktų kokybės. Apeliantė kvestionuoja Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teigia, kad žuvies konservai taip pat yra žuvies produktai, tačiau kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė nagrinėjamam ginčui nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga.

71. Kaip minėta, pareiga vadovautis atitinkamais teisės aktų reikalavimais, imant mėginius laboratoriniams tyrimams, nustatyta vykdant valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, žuvies ir jų produktų mėginių, skirtų jusliniams, fizikiniams ir cheminiams rodikliams nustatyti, paėmimas reglamentuojamas LST ISO 1613:2000 Standarto 5.4.2 punkte. Tačiau tai, ar žuvies konservų mėginių paėmimui taip pat yra taikomas nurodytas teisės aktas, nėra reikšminga, nes, kaip pagrįstai konstatavo apygardos teismas, šiuo atveju nėra sprendžiamas žuvies konservų mėginių paėmimo, vykdant valstybinę šio maisto produkto kontrolę, tinkamumo klausimas.

72. Teigdama, kad ginčo produkcijos mėginiai buvo paimti netinkamai, apeliantė akcentuoja pirmiau paminėto teisės akto 5.4.2 punktÄ , kuris nustato, kad kontrolės organizacijai vykdant produktų kokybę, kiekvieno pavadinimo mėginys dalijamas į tris dalis. Dvi mėginio dalys supakuojamos į tarÄ , kuri plombuojama arba žymima spaudu taip, kad neatidarius taros, bÅ«tų neįmanoma pakeisti mėginį. Jos siunčiamos į kontrolės organizacijos laboratorijÄ . Trečioji mėginio dalis nepakuojama ir tiriama įmonės gamintojos laboratorijoje arba, kaip dvi pirmosios, siunčiama į pasirinktÄ laboratorijÄ . Kontrolės organizacijos laboratorijoje tiriama tik viena mėginio dalis. Antroji iÅ¡pakuojama tik tuo atveju, kai kyla nesutarimų su gamintoju dėl pirmosios mėginio dalies kokybės. Tada antroji mėginio dalis tiriama dalyvaujant įmonės gamintojo atstovui.

73. Pacituotos teisės akto nuostatos pagrindu spręsti, ar ginčo atveju atsakovė tinkamai paėmė mėginius ir pateikė juos jų laboratorinius tyrimus atlikusiems subjektams, nėra pagrindo ne tik dėl to, kad, kaip jau buvo minėta, ginčo produktai buvo tiriami vykdant ne valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, bet ir įvertinus tai, jog ginčo produktai – žuvies konservai, t. y. Å¡ie produktai jau yra sandarioje taroje, kuriÄ atsakovei reikėjo tik paimti ir perduoti atitinkamiems jų kokybę ir tinkamumÄ vartoti žmonėms galintiems įvertinti subjektams. Taigi ginčo produkcijos pobÅ«dis lemia, kad mėginių paėmimui konservai nebuvo atidarinėjami ir skirstomi į skirtingas taras, tyrimams jie buvo perduoti tokia forma, kokia apeliantės buvo pateikti atsakovei. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės laboratoriniams tyrimams perduotų mėginių – konservų, pakuotės bÅ«tų pažeistos ar kaip nors kitaip paveiktos.

74. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-1344-1066/2020 pateiktais išaiškinimais dėl privalomo LTS ISO 1613:2000 Standarto laikymosi, motyvuodamas, jog šioje byloje, priešingai nei paminėtoje, nagrinėjamas klausimas nėra susijęs su laboratorinių tyrimų atlikimu vykdant valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę.

75. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apygardos teismo pozicija, pagrįsta teismų praktikoje suformuota bendro pobūdžio taisykle, kuri apeliantei, atstovaujamai profesionalaus teisininko, taip pat turėtų būti žinoma, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Tuo tarpu apeliantės teiginys, kad pirmiau nurodyta administracinio teismo praktika nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma, nes abejose bylose yra sprendžiamas maisto produktų mėginių tyrimams paėmimo klausimas, vėlgi yra grindžiamas ne visapusiÅ¡ku ginčo faktinių aplinkybių vertinimu, o suabsoliutinant tam tikrÄ ginčų faktinę aplinkybę, t. y. neatsižvelgiant, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra sprendžiamas maisto produktų mėginių paėmimas valstybinei maisto kontrolei užtikrinti.

76. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl apeliantės argumentų, jog atsakovės užsakyti juslinės analizės tyrimai buvo atlikti neakredituotoje laboratorijoje, kaip tai nustato Å¡alių sudarytos Sutarties 6.1 punktas. Teismas nurodė, kad paminėta sutarties nuostata nustato pareigÄ pateikti akredituotos laboratorijos tyrimų protokolus, vertinant maisto produktų kokybę ir jÄ kontroliuojant, ir Å¡i pareiga skirta bÅ«tent apeliantei, tuo tarpu Sutarties 7.5.2 punktas atsakovės prievolės nutraukti Sutartį privalomai nesieja su akredituotos laboratorijos tyrimų protokolais, pakanka institucijos ar kitos kompetentingos įstaigos kokybės patikros rezultatų.

Kaip jau buvo minėta, apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo (CPK 314, 320 straipsniai), todėl apeliantei, skunde pakartotinai teikiant argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė, nenurodant nesutikimo su pirmiau nurodyta teismo iÅ¡vada motyvų, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl tokių skundo argumentų pasisakyti.

77. Kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai, kad UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ nėra akredituota laboratorija, todėl jos gautais ginčo maisto produktų tyrimų rezultatais atsakovė negalėjo vadovautis sprendimui dėl Sutarties dalies nutraukimo priimti, neatitinka minėto Sutarties 7.5.2 punkto nuostatų. Be to, bylos duomenys tvirtina, kad ir pati apeliantė, siekdama pagrįsti savo tiekiamos produkcijos kokybę, naudojosi nurodytos laboratorijos paslaugomis (apeliantė 2018 m. liepos 12 d. atsakovei teikė 2018 m. birželio 29 d. užsakytus UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ juslinių tyrimų ir histamino tyrimo protokolÄ ). Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, tokiais savo veiksmais apeliantė iÅ¡ esmės pripažino, kad Å¡i laboratorija yra kompetentinga atlikti nurodytus tyrimus (CPK 185 straipsnis).

78. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apygardos teismo pozicija, kad apeliantės pateikti jos tiekiamų maisto produktų tyrimų protokolai nepatvirtina ginčo produktų kokybės. Tokia teismo išvada buvo grindžiama tuo, kad atitinkamoms laboratorijoms tirti buvo pateikti ne atsakovei perduoti skumbrės aliejuje konservai, t. y. ne ginčo maisto produktai.

79. Å ios iÅ¡vados, kolegijos vertinimu, nepaneigia skundo argumentas, kad NMVRVI atliktų tyrimų iÅ¡vadose pažymėta, kokių gamintojų ir kokių partijų konservų pakuotės yra tiriamos. Ginčo dalykas yra susijęs su bÅ«tent atsakovei perduotų skumbrės aliejuje konservų, o ne apskirtai apeliantės platinimų Å¡ių produktų kokybe, todėl tai, kad apeliantės iniciatyva atliktų tyrimų protokolų rezultatai rodo, jog kitų nei ginčo skumbrės aliejuje konservų kokybė atitinka nustatytus reikalavimus, nepaneigia į bylÄ pateiktų atsakovės iniciatyva atliktų tyrimų protokolų rezultatų, kuriuose užfiksuota, jog dalis atsakovei perduotos skumbrės aliejuje konservų produkcijos – nekokybiÅ¡ka ir netinkama vartoti žmonėms (CPK 185 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovės partnerių atstovams kiti subjektai ginčo Sutarties vykdymo metu taip pat tiekė skumbrės aliejuje konservus, t. y. atsakovės dispozicijoje buvo kitų nei apeliantės patiektų tokių produktų. Atsižvelgiant į tai, apeliacija, kad nėra galimybės įsitikinti, jog atsakovė laboratorijai pateikė būtent apeliantės pristatytus skumbrės aliejuje konservų mėginius, atmestina kaip nepagrįsta. Atsakovės iniciatyva atliktų laboratorinių tyrimų rezultatų, kuriais buvo patvirtina netinkama ginčo produktų kokybė, nepaneigia ir skunde akcentuojama aplinkybė, jog mėginiai, mėnesį laikyti dalinimo punktuose, buvo siunčiami per autobusų siuntas.

Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovės iniciatyva buvo atliktas ne vienas ginčo produkcijos tyrimas, juos atliko skirtingos laboratorijos – UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ ir NMVRVI, ir ne visi mėginiai šioms įstaigoms buvo pristatyti pirmiau nurodytu būdu. Dalis jų taip pat buvo nuvežti atsakovės atstovės automobiliu mėginius laikant atitinkamose šaldikliuose.

80. Nesutiktina su apeliantės vertinimu, kad atsakovės inicijuotas pakartotinių ginčo produktų kokybės tyrimų atlikimas suponuoja, jog ji suprato savo sprendimo, priimto UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimų protokolų pagrindu, nepagrįstumÄ ir siekė rasti argumentų Å¡iam sprendimui pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepasiÅ«lė apeliantei dalyvauti atrenkant konkrečius ginčo produktų mėginius ir pateikiant juos UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ kokybės tyrimams atlikti, o apeliantė nesutiko su nurodytos laboratorijos gautais rezultatais, kolegijos nuomone, atsakovė tinkamai pasielgė, nusprendusi pasitelkti kitÄ institucijÄ papildomų ginčo produktų tyrimų atlikimui.

Svarbu pažymėti, kad tiek UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“, tiek NMVRVI atliktų laboratorinių tyrimų rezultatai iÅ¡ esmės patvirtino tÄ pačiÄ faktinę aplinkybę – dalis ginčo produkcijos neatitiko kokybės reikalavimų ir nebuvo tinkami vartoti žmonėms.

81. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, kad vien tai, jog NMVRVI tyrimų rezultatai buvo pateikti 2018 m. rugsėjo 14 d., t. y. po atsakovės sprendimo nutraukti Sutarties dalį, nėra pakankamas pagrindas pripažinti paminėto sprendimo nepagrįstumÄ . Tuo labiau kad iki Å¡io sprendimo priėmimo gauti UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimų rezultatai taip pat patvirtino ginčo maisto produktų netinkamÄ kokybę.

82. Atmestinas skundo argumentas, kad teismas į bylÄ pateiktus įrodymus vertino selektyviai ir iÅ¡imtinai tik atsakovės naudai.

83. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias teisės nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visapusiÅ¡kai įvertinus bylos medžiagÄ .

84. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas atmestinai vertino byloje esančius įrodymus dėl ginčo produktų laikymo ir gabenimo sÄ lygų įtakos jų kokybei.

85. Pažymėtina, kad apeliantė nepaneigė byloje atsakovės nurodytos aplinkybės, kad sandėliai, kuriuose buvo laikomi ginčo produktai, turi galiojantį VMVT iÅ¡duotÄ Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimÄ (CPK 12, 178 straipsniai). Å i aplinkybė, kolegijos nuomone, sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad ginčo produktų laikymo sÄ lygos buvo tinkamos ir tokios prezumpcijos savaime nepaneigia nei tai, kad produktai buvo dalinami iÅ¡ atitinkamų dalinimo punktų (seniÅ«nijų patalpos, socialinės paramos centrai, mokyklos ir pan.), nei tai, kad produktų laikymas bei gabenimas vyko, anot apeliantės, rekordiniu karščiu pasižymėjusiÄ vasarÄ .

Pirma, byloje nėra duomenų, kad visi skumbrės aliejuje konservai atitinkamiems tyrimams atlikti buvo paimti ne iÅ¡ sandėlių, kuriuose jie buvo laikomi, o iÅ¡ maisto dalinimo punktų, todėl Å¡iose punktuose buvusių sÄ lygų nustatymas ir jų įvertinimas nėra reikÅ¡mingas (CPK 12, 178 straipsniai). Antra, tai kad atitinkamomis vasaros dienomis Tauragės ir Marijampolės miestuose, kuriuose buvo dalinami ginčo maisto produktai, dėl kurių kokybės buvo gauti vartotojų skundai, lauko temperatÅ«ra virÅ¡ijo + 25? C, neįrodo, kad analogiÅ¡ka temperatÅ«ra buvo patalpose, kuriose buvo laikomi ginčo skumbrės aliejuje konservai (CPK 185 straipsnis).

86. Dėl skundo argumento, kad dalis ginčo produktų tyrimams buvo gabenami autobusų siuntomis, kolegija pasisakė šios nutarties 79 punkte, todėl pakartotinai skunde akcentuojamos šios aplinkybės nevertina.

87. Kolegijos nuomone, visas pirmiau nurodytas apeliantės prielaidas, susijusias su netinkamomis ginčo produktų laikymo ir gabenimo sÄ lygomis, tame tarpe ir tai, kad produktai buvo gabenami atitinkamame Å¡aldiklyje, kuris neužtikrina temperatÅ«ros rėžimo, naktį buvo laikomi atsakovo darbuotojos Å¡aldytuve, paneigia aplinkybė, jog tiek UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“, tiek NMVRVI, atliekant atsakovės pristatytų ginčo produktų tyrimus, nebuvo nustatyta, jog pristatyti mėginiai – konservai, bÅ«tų pažeisti ar kaip nors kitaip paveikti, dėl ko nebÅ«tų buvę galima atlikti jų laboratorinių tyrimų (CPK 185 straipsnis).

88. Pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo ir (ar) neobjektyvaus įrodymų vertinimo nepatvirtina skundo argumentai, kad iÅ¡vadÄ dėl ginčo produkcijos kokybės teismas padarė, remdamasis atsakovės pateikta žuvies konservų nuotrauka, kad teismas, vertindamas apeliantės pateiktus atitinkamų institucijų tyrimų rezultatus, nurodė, jog pastaroji turi turtinį suinteresuotumÄ dėl tyrimų rezultatų.

89. Pirma, teismo iÅ¡vada dėl netinkamos kokybės apeliantės patiektų skumbrės aliejuje konservų, buvo grindžiama ne tik paminėta nuotrauka, bet ir kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir kompetentingų institucijų atliktų tyrimų rezultatais. Antra, teismo prielaida, kad apeliantė yra labiau suinteresuota, jog jos iniciatyva atliktų tyrimų rezultatai bÅ«tų jai palankÅ«s, savaime nėra klaidinga, be to, sudaro pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti jos pateiktus tyrimų rezultatus. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantės iniciatyva buvo tiriami ne ginčo produktai, t. y. ne bÅ«tent atsakovei perduoti skumbrės aliejuje konservai, bei byloje esančius duomenis apie ginčo sutarties su atsakove vykdymo metu apeliantės darbuotojo kartu su kitais asmenimis klastotus skumbrės aliejuje konservų kokybę patvirtinančius dokumentus (Å iaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. baudžiamasis įsakymas civilinėje byloje Nr. 1-1041-953/2019).

90. Kita apeliantės skundo argumentų grupė susijusi su teismo atliktu atsakovės veiksmų nutraukiant ginčo Sutarties dalį kvalifikavimu. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiÅ¡kino Sutarties 7.5.2 punkte pavartotas sÄ vokas, dėl ko priėjo prie nepagrįstos iÅ¡vados, kad atsakovė teisėtai nutraukė Sutarties dalį dėl skumbrės aliejuje konservų tiekimo.

91. Apeliantės nuomone, jeigu ji netinkamai įvykdė Sutarties dalį, atsakovė turėjo teisę ne nutraukti Sutartį, o atsisakyti Sutarties dalies, kuriÄ apeliantė netinkamai vykdo. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

92. Sutarties 7.5.2 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, jog maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, ir iÅ¡dalintas maisto produktas yra netinkamas žmonių mitybai, AgentÅ«ra tokį Sutarties nuostatų pažeidimÄ laiko esminiu, pasinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukia Sutartį arba, kai Sutartis yra sudaroma su tuo pačiu tiekėju dėl kelių Pirkimo dalių, atsisako tos (tų) Pirkimo dalies (dalių) maisto produkto (produktų) tiekimo, kurioje (kuriose) tiekėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus.

93. Kaip minėta, remiantis Å¡ia Sutarties nuostata, esminį Sutarties pažeidimÄ sudaro aplinkybės, jog tiekėjo pateiktas maisto produktas neatitinka kokybės reikalavimų ir yra netinkamas žmonių mitybai. Kolegijos vertinimu, tai, kad tiekėjas tiekia maisto produktus dėl kelių Pirkimo dalių (ne vienos rÅ«Å¡ies maisto produktÄ ), tuo tarpu pirmiau paminėtos aplinkybės, sudarančios esminį Sutarties pažeidimÄ , nustatomos tik vienos iÅ¡ tiekėjo tiekiamų maisto produktų rÅ«Å¡ių atžvilgiu, nesudaro pagrindo tiekėjui tikėtis, kad Sutartis toje dalyje, kurios pagrindu buvo patiekti nekokybiÅ¡ki ir žmonių mitybai netinkami produktai, nebus nutraukta ir jam bus taikoma Å¡velnesnio pobÅ«džio sutartinė atsakomybė.

Dėl nurodyto, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sÄ vokų „nutraukimas“ ir „atsisakymas“ gramatinis aiÅ¡kinimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes nustačius esminį Sutarties pažeidimÄ tam tikroje Pirkimo dalyje, dėl kurios galėjo bÅ«ti sudaryta atskira Pirkimo sutartis, Sutartis visoje atitinkamoje Pirkimo dalyje turėjo bÅ«ti nutraukta. Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia apeliantės prielaida, kad dviejų skirtingų sÄ vokų vartojimas toje pačioje Sutarties sÄ lygoje protingo asmens neabejotinai bÅ«tų vertinamas kaip reiÅ¡kiantis du skirtingus dalykus, t. y. skirtingus veiksmus ir pasekmes.

Kolegijos nuomone, protingas asmuo negalėtų ir neturėtų tikėtis, kad patiekus nekokybiÅ¡kus ir žmonių mitybai neatitinkančius vienos rÅ«Å¡ies maisto produktus, Å¡ių produktų pirkėjas jam netaikytų sutartinės atsakomybės vien dėl to, kad tiekėjas tiekia ne vienos, o kelių rÅ«Å¡ių maisto produktus. Kitų atsakovės vykdytų viešųjų pirkimų pagrindu parengtų sutarčių sÄ lygos nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo argumento, susijusio su kito vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygos formuluote.

94. Skunde apeliantė taip pat kvestionuoja teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neprivalo atsiskaityti už ginčo maisto produktus. Teigia, kad Sutarties 4.4 punktas numato, jog atsakovė turi teisę nemokėti už produktus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, tačiau ne už visiÅ¡kai visus patiektus maisto produktus. Pažymi, kad pačios atsakovės atliktų tyrimų rezultatai nerodo, jog visi jai patiekti skumbrės aliejuje konservai neatitiko kokybės reikalavimų.

95. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodytų Sutarties 4.4 punkto aiÅ¡kinimu. Kita vertus, iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su apeliante už visÄ pastarosios patiektÄ ginčo produkcijÄ grindė ne tik paminėta Sutarties nuostata, bet ir bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybe, kad apeliantė kartu su ginčo produkcija nepateikė visų pagal Sutartį reikalaujamų tyrimų protokolų, kas suteikia teisę atsakovei sustabdyti mokėjimus (Sutarties 4.3 punktas).

96. Bylos duomenys taip pat paneigia skundo argumentus, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos sandėliuose turimos ginčo produkcijos likučius, kad atsakovė nei karto konkrečiai nenurodė, kokio bÅ«tent tyrimo pagal Sutartį apeliantė nepateikė. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡te nurodė informacijÄ apie partnerių sandėliuose turimus skumbrės aliejuje konservų likučius (ieÅ¡kinio priedas Nr. 13), 2018 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡te (ieÅ¡kinio priedas Nr.

10) nurodė tyrimus, kurių apeliantė nebuvo pateikusi.

97. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į skundÄ argumentu, kad apeliantė yra maisto produktų tiekimo, viešųjų pirkimų profesionalė, nuolat dalyvaujanti panaÅ¡aus pobÅ«džio pirkimuose (iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų nustatyta, kad vieÅ¡uosiuose pirkimuose apeliantė dalyvauja nuo 2015 m., laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m. kiekvienais metais laimėdavo daugiau nei 300 viešųjų pirkimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), todėl preziumuotina, kad ji negalėjo nežinoti, kokie tyrimai patvirtina maisto produktų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

98. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės atsiliepime į skundÄ iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad, nustačiusi esminio Sutarties pažeidimo sÄ lygas, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo ginčo santykiuose su apeliante prioritetÄ teikti bendradarbiavimo pareigai, ieÅ¡kant galimybių, kaip iÅ¡spręsti klausimÄ dėl nekokybiÅ¡kos ir žmonių mitybai netinkančios dalies maisto produkcijos pateikimo. Nustačiusi nurodytas aplinkybes atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip nutraukti Sutarties dalį.

Sutarties pobÅ«dis, t. y. vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, taip pat lemia, kad Å¡iuo atveju atsakovė turėjo pareigÄ , o ne teisę nutraukti ginčo Sutarties dalį (VPÄ® 91 straipsnis), todėl atmestini skundo argumentai dėl visiÅ¡kai neproporcingo, neprotingo ir aiÅ¡kiai apeliantės interesus pažeidžiančio atsakovės elgesio pasirenkant pažeistų teisių gynimo priemonę. Atsakovės elgesys su kitomis jos sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių Å¡alimis nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija skunde nurodomų Å¡ių aplinkybių pagrindu nevertina atitinkamų skundžiamo sprendimo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ skundo argumentų 99. Å io apelianto skundo argumentai dėl atsakovės nesilaikytos mėginių paėmimo laboratoriniams tyrimams tvarkos, dėl atsakovės teisės priimti sprendimÄ dėl ginčo maisto produktų pripažinimo netinkama produkcija ir dėl teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo bei Sutarties 7.5.2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki ieÅ¡kovės skundo argumentams, kuriuos teisėjų kolegija pirmiau nurodytais motyvais įvertino ir atmetė, todėl pakartotinai dėl jų nepasisakytina. 100.

Skundo dalykÄ â€“ praÅ¡ymÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Sutarties dalies, susijusios su apelianto patiektais skumbrės aliejuje konservais, nutraukimÄ teisėtu, arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, apeliantas, be nurodytų argumentų, grindžia ir nesutikimu su teismo pozicija dėl apelianto patiektų ginčo produktų kokybės. 101. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apelianto skundÄ argumentu, kad pastarasis, formuluodamas pirmiau nurodytÄ praÅ¡ymÄ , netinkamai suvokia skundžiamo sprendimo turinį.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė teisėtai nutraukė Sutarties dalį dėl apeliantės patiektos nekokybiÅ¡kos ginčo produkcijos, nenustatė, kad Å¡iÄ produkcijÄ apeliantė įsigijo bÅ«tent iÅ¡ apelianto. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir skundžiamo sprendimo 59 punktas, kuriame nurodyta, kad byloje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga nustatyti kokia produkcijos partija, kiek produktų buvo netinkamos kokybės, todėl faktinė aplinkybė, kuris konkrečiai trečiasis asmuo ieÅ¡kovei pardavė nekokybiÅ¡kÄ produkcijÄ (pvz., ar bÅ«tent trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ ieÅ¡kovei parduota produkcija buvo nekokybiÅ¡ka) – neturi teisinės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų tarpusavio teisiniai santykiai nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko. 102.

Kiti apelianto skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 103. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). 104.

Atmetus ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 105. IÅ¡ į bylÄ pateiktų bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815 Eur atsiliepimo į ieÅ¡kovės skundÄ parengimo iÅ¡laidų, 907,50 Eur atsiliepimo į trečiojo asmens SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ skundÄ parengimo iÅ¡laidų ir 423,50 Eur atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ skundÄ parengimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 3 146 Eur iÅ¡laidų. 106.

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių už nurodytų procesinių dokumentų parengimÄ , yra pagrįstos, todėl priteistinos. IÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų pirmiau nurodytomis dalimis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei Europos socialinio fondo agentÅ«rai (j. a. k. 192050725) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „GrÅ«stė“ (j. a. k. 166576122) 1 815 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika eurų), iÅ¡ trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos delikatesai“ (j. a. k. 141776414) 423,50 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus ir 50 ct), iÅ¡ trečiojo asmens SIA „Zenetes Zivju Kombinats“ (j. a. k. 40003710859) 907,50 Eur (devynis Å¡imtus septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Teisėjai Artūras Driukas Aldona Tilindienė Jūratė Varanauskaitė