fdaeb845-03d2-4bb5-a1f6-e8196682cc30 · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-75-530/2023 Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00285-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Departamentas) atstovo I. K. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. vasario 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : 1. 2022 m. rugsėjo 21 d. Departamento Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ (ROIK: (duomenys neskelbtini)) su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A.

M., vykdydama darbus pagal sutartį, sudarytÄ su AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kelio juostoje augančių pavojingų medžių Å¡alinimo, Å¡io kelio apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ribose, kelio ruožuose nuo 9,9 km iki 10,1 km, nuo 10,9 km iki 11,5 km ir nuo 13,4 km iki 14,5 km, neturėdama nustatyta tvarka iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos leidimo, savavaliÅ¡kai sunaikino (nupjovė) 106 (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is) saugotinus želdinius: 27 mažalapes liepas, 26 paprastuosius klevus, 1 paprastÄ jį kaÅ¡tonÄ , 15 juodalksnių, 28 paprastuosius uosius, 1 paprastÄ jį Ä Å¾uolÄ , 1 paprastÄ jÄ eglę ir 7 karpotuosius beržus, t. y.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama leidimo, sunaikino - iÅ¡pjovė saugotinus želdinius, augusius už kelio juostos ribų - kelio apsaugos zonoje. A. M., bÅ«damas atsakingas už sutarties sÄ lygų vykdymÄ darbų metu, nevykdė medžių pjovimo darbų kontrolės, todėl saugotini želdiniai ir buvo sunaikinti. Tuo A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

2. A. M. per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius administracinio nurodymo t. y. nesumokėjus baudos, lygios pusei minimalios baudos, numatytos ANK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje, 2022 m. spalio 25 d. buvo priimtas nutarimas ir A. M. buvo pripažintas kaltu bei jam paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda dėl įvykdymo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje.

3. A. M., nesutikdamas su minėtu Departamento nutarimu, šį apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris jo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir Departamento nutarimÄ skirti administracinę nuobaudÄ A. M. panaikino kaip nepagrįstÄ bei bylÄ grÄ Å¾ino papildomam aplinkybių tyrimui - papildomų faktinių duomenų surinkimui, jų pakartotiniam įvertinimui ir naujo procesinio sprendimo priėmimui dėl nagrinėjamo įvykio byloje.

4. Apeliaciniame skunde Departamentas praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti 2022 m. spalio 25 d. priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. 2.1. Skunde nurodoma, kad ginčo, jog valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ribose, kelio ruožuose nuo 9,9 km iki 10,1 km, nuo 10,9 km iki 11,5 km ir nuo 13,4 km iki 14,5 km, neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos leidimo, savavaliÅ¡kai buvo sunaikinti (nupjauti) 106 (Å¡imtas Å¡eÅ¡i) saugotini želdiniai, nėra.

Kaip ir nėra ginčo dėl to, kad fizinį medžių pjovimo darbus už sutarties ribų atliko „(duomenys neskelbtini)“ - samdyti medkirčiai. Tačiau nesutinkama su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti saugotinus medžius iÅ¡pjovusius pjÅ«klininkus ir juos apklausti. 2.2. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismo reikalavimas (pageidavimas) atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir nusižengimo vietoje atlikti pakartotinį faktinių aplinkybių patikrinimÄ tam, kad įsitikinti, jog neteisėtai nupjauti saugotini medžiai jų kamienų apatinėje dalyje tikrai nebuvo paženklinti specialiu ženklu ir specialiais dažais kaip pjautini, yra perteklinis ir įvykio aplinkybių vertinimui neduodantis praktinės naudos. 2.3.

Skunde pažymima, kad Rangovo atstovas A. B. 2022 m. birželio 2 d. liudytojo apklausos protokole yra nurodęs, jog nukirsti medžius už sutarties ribų paprašė (duomenys neskelbtini) seniÅ«nas R. K., su seniÅ«nu sutarė, kad A. B. atstovaujama įmonė, t. y. Rangovas, už suteiktÄ paslaugÄ pasiims medienÄ ir tai rodo Rangovo turtinį interesÄ . Liudytojas taip pat nurodė, kad medžių pjovimo rytÄ atvyko seniÅ«naitė ir parodė vietas, kuriose reikia pjauti medžius bei teigė, kad medžių pjovimui vadovavo D.

D.. Patvirtino, jog nepaprašė leidimo, nes R. K. pasitikėjo. IÅ¡ tokių A. B. parodymų akivaizdu, kad sprendimÄ kirsti medžius už sutarties ribų priėmė ne medkirčiai iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o Rangovo atstovai, kurie suprato ir matė, kad medžiai bus pjaunami už sutarties ribų, ir, kad Å¡ie medžiai kaip kirstini projekte nenumatyti bei medžių ir krÅ«mų paÅ¡alinimo žiniaraÅ¡tyje neapskaityti, ir tai yra papildomas darbas, iÅ¡ kurio atstovaujama įmonė gali uždirbti žaliavos biokuro gamybai.

Tuo tarpu Užsakovo atstovė I. B. 2022 m. liepos 14 d. liudytojo apklausos protokole, taip pat yra parodžiusi, kad ji, (duomenys neskelbtini) kaimo seniÅ«nas, ir A. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitikę ir kartu pravažiavo kelio ruoÅ¾Ä , o susitikimo tikslas buvo aptarti pjaunamus medžius, nes įmonė norėjo pjauti tuopas augančias už kelio apsaugos juostos ribų, esančias gyventojų sklypuose. SeniÅ«nas buvo reikalingas tam, kad nustatyti gyventojus, kurių sklypuose auga minėtos tuopos.

IÅ¡ tokių liudytojos parodymų akivaizdu, kad Rangovas, o ne Subrangovas, planavo atlikinėti medžių Å¡alinimo darbus už sutarties su Užsakovu ribų, ir tie darbai vėliau buvo atlikti. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje situacijoje pirmiausiai turi bÅ«ti tiriamas, vertinamas ir iÅ¡spręstas tiesiogiai neteisėtÄ saugotinų medžių iÅ¡pjovimÄ atlikusio asmens (-ų) administracinės atsakomybės klausimas. Departamentas nesutindamas su tuo teigia, jog Å¡iuo atveju atsakomybė už neteisėtÄ saugotinų želdinių sunaikinimÄ (iÅ¡kirtimÄ ) kyla Rangovo vadovui, t. y.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M.. 2.4. Skunde nurodoma, jog Departamentas neįrodinėja, kad Rangovo vadovas pats fiziÅ¡kai atlikinėjo želdinių kirtimo darbus ar organizavo tokių neteisėtų darbų atlikimÄ . Rangovo vadovas prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ padarė savo neveikimu, kadangi A. M. jokiam savo darbuotojui nedelegavo atsakomybės už tinkamÄ darbų vykdymÄ , už darbų proceso priežiÅ«rÄ ir tuo pačiu už sutarties sÄ lygų vykdymÄ , todėl atsakomybė Å¡iuo atveju tenka pačiam įmonės vadovui.

Akcentuojant ir tai, kad įmonės vadovui taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės reikalavimai nei eiliniam darbuotojui, todėl jis, vykdydamas savo pareigas, privalo vadovautis ne tik teisės aktais, bet ir tiesiogiai jo veiklÄ reglamentuojančiais dokumentais bei bendraisiais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo, veiklÄ organizuoti ir vykdyti taip, kad ji neprieÅ¡tarautų jo vadovaujamos bendrovės veiklos tikslams. Pasielgus prieÅ¡ingai, kyla juridinio asmens vadovo atsakomybės klausimas. 2.5.

Pasak Departamento, Å¡iuo konkrečiu atveju atsakomybė kyla ne iÅ¡ tiesioginio dalyvavimo teisės aktų reikalavimams prieÅ¡ingoje veikoje, o iÅ¡ to, kad A. M., bÅ«damas juridinio asmens vadovas, pasirašęs sutartį su Užsakovu ir bÅ«damas atsakingas už sutartyje numatytų sÄ lygų vykdymÄ , neužtikrino tinkamos ir pakankamos darbų kontrolės, tinkamai neiÅ¡sprendė jam pavaldžių ir/ar samdomų darbuotojų atsakomybės klausimo, ko pasėkoje ir atsirado pažeidimas. 2.6. Skunde teigiama, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tam tikri Rangovui pavaldžių darbuotojų veiksmai buvo daromi peržengiant sutarties objekto ribas (tarėsi su seniÅ«nu dėl želdinių kirtimo už kelio juostos ribų, nors sutartis buvo sudaryta tik dėl želdinių kirtimo kelio juostos ribose, žymėjo želdinius, esančius už kelio juostos ribos, iÅ¡kirtimui) ir be vadovo žinios.

IÅ¡ 2022 m. sausio 1 d. įgaliojimo matyti, kad Rangovo atstovams suteiktos beveik neribotos teisės, bet įgaliotinio kontrolė iÅ¡ vadovo pusės buvo nepakankama. Pažymint, kad ir formuojama teismų praktika reikalauja iÅ¡ įmonių vadovų kontroliuoti asmenis, kurie įgalioti atlikti tam tikras funkcijas, kad bÅ«tų iÅ¡vengta pažeidimų, dėl kurių gresia administracinė atsakomybė. 2.7. Skunde pažymima, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiant tinkamo subjekto klausimÄ , taikytinos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kuriose nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis).

Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , o subrangovams - už užsakovo prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ (3 dalis). CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties Å¡alių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principÄ . Å is principas reiÅ¡kia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas jÄ sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims.

Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties Å¡alys gali reikÅ¡ti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos - sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-357-313/2019, 80 punktas; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197- 469/2020, 32 punktas). Aptartos CK 6.650 straipsnio nuostatos, atspindinčios sutarties privalomumo ir sutarties uždarumo principus esant užsakovo-rangovo-subrangovo sutarčių grandinei, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia sutarčių grandinės santykio nepertraukiamumÄ ir negalėjimÄ â€žÅ¡okinėti per grandis“ - Å¡alys tarpusavio reikalavimus esant sutarčių grandinei gali reikÅ¡ti tik tai Å¡aliai (-ims), su kuria (-iomis) yra susisaisčiusios sutartimi.

Nurodytos užsakovo-rangovo-subrangovo tarpusavio santykius ir jų rizikÄ paskirstančios CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalyse esančios taisyklės, kad užsakovas turi reikalavimo teisę tik į rangovÄ , bet ne subrangovÄ ar jo subrangovÄ , užtikrina teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir stabilumÄ . Å io sutarties uždarumo principo laikymasis užkerta keliÄ rangovui samdytis nekompetentingus subrangovus ir juos kaip skydÄ naudoti atsakomybei iÅ¡vengti. Be to ir ANK 281 straipsnio 1 dalyje, už neteisėtÄ saugotinų želdinių naikinimÄ yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams, kurie kaip žinia patys fizinius darbus retai atlieka.

Todėl neteisinga būtų manyti, kad įmonės vadovui šiame straipsnyje numatyta sankcija galėtų būti taikoma tik tuomet, kai jis pats tiesiogiai dalyvavo kertant medžius ar davė tiesioginius nurodymus tai daryti.

2. Atsiliepime A. M. atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė praÅ¡o Departamento apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistÄ . 3.1. Atsiliepime teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo darbus atlikti iÅ¡imtinai tik sutartyse numatytose vietose ir A. M., kaip Rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas, yra atsakingas tik už atliktus medžių kirtimo darbus kelio juostoje. Tuo tarpu nei AB „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pretenzijų dėl sutartimis prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, todėl Departamentas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. M. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 281 straipsnyje. Teismas k o n s t a t u o j a : Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo I. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

4. Nagrinėjamu atveju, Departamentas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinio nusižengimo byloje atlikti papildomus tyrimo veiksmus, t. y. atlikti pakartotinį faktinių aplinkybių patikrinimÄ tam, kad įsitikinti, jog neteisėtai nupjauti saugotini medžiai jų kamienų apatinėje dalyje nebuvo paženklinti specialiu ženklu ir specialiais dažais kaip pjautini bei nustatyti saugotinus medžius iÅ¡pjovusius pjÅ«klininkus ir juos apklausti, kadangi Å¡ie veiksmai Departamento tvirtinimu yra pertekliniai ir įvykio aplinkybių teisiniam vertinimui neturintys reikÅ¡mės, todėl praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Departamento 2022 m. spalio 25 d. priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje.

5. Apygardos teismas pažymi, kad remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigÅ«nas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima operatyviai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

7. IÅ¡ apylinkės teismo nutarties matyti, jog ji buvo priimta, o administracinio nusižengimo byla Departamentui buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo tirti bei nagrinėti vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Å iame kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas grÄ Å¾inti bylÄ tyrimo įstaigai gali ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, tačiau tik iÅ¡imtinais atvejais – kai reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylÄ (taip pat ir skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose) yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes. Teismo pozicija, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimÄ , be kita ko yra užtikrintas ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostatose, leidžiančiose bylÄ nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytÄ proceso veiksmÄ , taip pat ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose, leidžiančiose teismui Å¡alių praÅ¡ymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trÅ«ksta įrodymų, juos iÅ¡reikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimÄ tyrusiÄ institucijÄ Ä¯rodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik nusižengimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu ir kaip nurodyta aukščiau, prireikus turi bÅ«ti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, įpareigoti teikti įrodymus teismui bei imtis iniciatyvos, kad nustatyti neaiÅ¡kumai bÅ«tų paÅ¡alinti, tačiau apylinkės teismas Å¡iuo nagrinėjamu atveju to nepadarė ir įpareigojo DepartamentÄ atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ , įvertinti visas bylai nagrinėti reikÅ¡mingas aplinkybes ir laikantis įstatymu nustatytų administracinės teisenos taisyklių priimti pagal tyrimo rezultatus bylos duomenimis pagrįstus procesinius sprendimus.

Å iuo atveju, jeigu apylinkės teismas manė, kad skundo iÅ¡nagrinėjimui yra reikalinga papildoma medžiaga, jis galėjo pavesti tai padaryti Institucijai. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu toks apylinkės teismo sprendimas neatitinka teisingam ir teisėtam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis naikinama ir administracinio nusižengimo byla grÄ Å¾inama apylinkės teismui, nagrinėti iÅ¡ esmės. Pirmosios instancijos teismui neiÅ¡tyrus visų aplinkybių ir neįvertinus proceso dalyvių argumentų, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės apribotų jų teisę į apeliacijÄ , todėl apygardos teismas Departamento apeliaciniame skunde ir A.

M. atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė atsiliepime dėstomų aplinkybių plačiau nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi teisės iÅ¡ anksto nustatyti iÅ¡vadų, kurias gali padaryti pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , nes taip bÅ«tų pažeistas skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų nagrinėjančio teismo nepriklausomumas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a :

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo I. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. vasario 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Danutė Giačaitė