2022-09-14 Nr. AB-22657-4-49-3-00262-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3805-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00262-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. Y. D., jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. Y. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. Y. D.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. Y. D. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik Centro teritorijoje iki 2022 m. lapkričio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2021 m. liepos 2 d. bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 21S42675 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 27 d., todėl Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė – jis nėra prieglobsčio prašytojas.

3. Centras teigė, jog Užsienietis 2022 m. vasario 7 d. buvo izoliuotas nuo kitų užsieniečių, nes organizavo, ruošė kitus asmenis bei pats dalyvavo Centre kilusiose riaušėse, reiškė nepasitenkinimą gyvenimo sąlygomis, skatino kitus reikšti savo nepasitenkinimą, grasino sulaužyti užtvarus ir veržtis iš apgyvendinimo sektoriaus, bandė versti centrinius sektoriaus vartus. Centro vertinimu, Užsienietis pažeidė viešąją tvarką, apgyvendinimo įstaigos vidaus taisykles, nevykdė Centro administracijos teisėtų nurodymų, todėl 2022 m. vasario 8 d. Centro pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, 114 straipsnio 1 punktu, sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. Centras pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Tarnyboje iki 2022 m. gegužės 8 d. bei pripažintas keliančiu pavojų viešajai tvarkai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 6 d. Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

4. Centras nurodė, jog Užsienietis linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaiko apgyvendinimo įstaigos vidaus taisyklių ir, siekdamas išvengti išsiuntimo, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, todėl judėjimo laisvės apribojimų netaikymas Užsieniečiui nebūtų pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes Migracijos departamento sprendimo vykdymas įmanomas tik apribojus Užsieniečio judėjimo laisvę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Centro teikimą tenkino bei pratęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik Centro teritorijoje iki 2022 m. lapkričio 8 d, bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jo asmens tapatybė nenustatyta. Teismas, įvertinęs tai, jog Užsienietis atsisakė vykdyti teismo priimtą galutinį ir neskundžiamą sprendimą jo prieglobsčio byloje, sprendė, kad, Užsieniečiui suteikus galimybę laisvai judėti už Centro teritorijos ribų, jis gali bandyti pasislėpti ar pabėgti į kitą valstybę. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis nesuinteresuotas savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį bei nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų valstybės tarnautojais.

7. Teismas taip pat nurodė, jog Užsienietis dalyvavo Centre kilusiose riaušėse, kėlė grėsmę Centro viešajai tvarkai, pareigūnų sveikatai, jo tapatybė nenustatyta, jis su pareigūnais nebendradarbiavo, nevykdė įsiteisėjusių sprendimų dėl prieglobsčio nesuteikimo, todėl Užsieniečiui buvo tikslinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 8. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis nurodo, kad jam taikomas apgyvendinimo režimas faktiškai prilygsta sulaikymui, todėl nustatant tokį apgyvendinimo režimą atitinkamai turi būti laikomasi sulaikymui taikomų standartų, t. y. kiekvienas atvejis turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu ir ar toks judėjimo ribojimas yra būtinas. Užsieniečio vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino.

10. Užsienietis taip pat teigia, jog jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas nėra nei proporcingas, nei tinkamai pagrįstas. Užsienietis pažymi, kad teismų praktikoje ilgai sulaikytiems užsieniečiams, praradusiems prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, yra skiriamos švelnesnės judėjimo ribojimo priemonės (netaikant judėjimo ribojimų). Be to, su sulaikytais trečiųjų šalių piliečiais turi būti elgiamasi humaniškai ir gerbiant jų orumą, pagrindines jų teises bei laikantis tarptautinės ir nacionalinės teisės. Užsieniečio vertinimu, nepriklausomai nuo jo statuso, jis yra sulaikytas labai ilgą laiką, todėl teismas nepagrįstai pratęsė Užsieniečio sulaikymą.

11. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Centras nurodo, kad pagrindas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę egzistuoja, nes turi būti įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas. Centras pažymi, jog Užsieniečio kilmės šalies ambasada dar nėra pateikusi galiojančio Užsieniečio grįžimo į kilmės šalį pažymėjimo, todėl išsiuntimo procedūra yra užsitęsusi. Centras akcentuoja, kad Užsienietis buvo šiurkščiai pažeidęs apgyvendinimo įstaigos vidaus taisykles, o Užsieniečio judėjimo laisvė neviršija Įstatyme numatyto 18 mėnesių termino. Centras teigia, jog Užsieniečiui Centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos, jis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – Užsieniečiui pratęsimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, jo tapatybė nenustatyta, dalyvavo riaušėse, todėl vengdamas išsiuntimo gali bandyti pasislėpti ar išvykti.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam taikomas apgyvendinimo režimas yra neproporcingas ir nepagrįstas bei faktiškai prilygsta sulaikymui. Užsienietis teigia, jog yra sulaikytas jau ilgą laiką, todėl jam gali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, neribojanti jo judėjimo laisvės.

16. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

17. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑1090‑1062/2022).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑3669‑858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

21. Nagrinėjamu atveju yra priimtas sprendimas Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, todėl įvertinus, kad jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, apgyvendintas Tarnyboje, taikant judėjimo laisvės apribojimus, dalyvavo neramumuose, kurių metu buvo pažeista gyvenimo šioje vietoje tvarka, galima būtų manyti, kad, siekiant užtikrinti sprendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymą, jam gali būti taikomas sulaikymas arba viena iš alternatyvių sulaikymui priemonių.

22. Įvertinusi aplinkybes, susijusias su Užsieniečio tapatybės ir pilietybės nustatymu – bylos duomenimis Užsieniečio, kuris nėra pateikęs jokių asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų, paaiškinimai šiuo aspektu kinta iki šiol (specialisto išvada, jog Užsienietis, kuris sulaikymo metu nurodęs esąs nepilnametis, yra ne mažiau (duomenys neskelbtini) metų amžiaus; prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu Užsienietis nurodė, kad asmens dokumentus pametė (duomenys neskelbtini), o teismo posėdyje – kad juos atėmė ir suplėšė (duomenys neskelbtini) pasieniečiai), nėra logiški (Užsienietis, kuris teismo posėdyje teigė esantis (duomenys neskelbtini), niekaip nepaaiškino duomenų, kad ir netiesiogiai patvirtinančių jo tapatybę, nepateikimo) ir nepatvirtinti (Centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) diplomatinė atstovybė tokio asmens buvimo neidentifikavo), teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo manyti, jog Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, pažeistų konstitucinį proporcingumo principą bei nurodytą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nėra galima manyti, kad Įstatymo nustatyti tikslai (sprendimo išsiųsti Užsienietį į jo kilmės valstybę įvykdymas) šiuo metu gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y., pavyzdžiui, alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

23. Išnykus Užsieniečio sulaikymo pagrindams, t. y. patvirtinus jo tapatybę ir pilietybę, Užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas Užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal Užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią Užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti Užsienietį (Įstatymo 14021 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ši nuostata turi būti taikoma ir alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – atveju, todėl pasikeitus aplinkybėms, sprendimas taikyti Užsieniečiui Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą priemonę, varžančią jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, turėtų būti svarstomas pakartotinai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. Y. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė