2021-09-03 Nr. AB-17440-4-52-3-00449-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3890-815/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00449-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjams A. Z. ir J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis, apeliantas) prisistačiusį užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. (duomenys neskelbtini) (taip pat žinomas kaip (duomenys neskelbtini)) prisistatęs užsienietis 2021 m. liepos 29 d. sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir tą pačią dieną kartu su kitais 8 užsieniečiais buvo sulaikytas kelyje (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pirmą kartą (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 13 d., veikdamas 48 asmenų grupėje, su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas prieglobsčio prašymą nagrinėja skubos tvarka.

2.2. Migracijos departamentas išnagrinėjo prieglobsčio prašymą skubos tvarka ir 2021 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio ir išsiųsti į kilmės šalį. Kartu pažymėjo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Atsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, taip pat į tai, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, Migracijos departamentas prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) prisistačiusį užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 29 d.

3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

4. Užsienietis su Teikimu nesutiko, prašė jo neįkalinti.

5. (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio atstovė advokatė teismo posėdžio metu nepritarė Teikimui. Manė, kad galima taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti vertinamas kaip bausmė.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusį užsienietį Užsieniečių registracijos centre 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis 2021 m. birželio 13 d. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Teismas konstatavo, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

9. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis nesilaiko Lietuvos įstatymų ir tvarkos, nevykdo Užsieniečių registracijos centro taisyklių ir Migracijos departamento sprendimo dėl apgyvendinimo. Nurodytos aplinkybės (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio atžvilgiu neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantui turėjo būti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismo nurodyti motyvai, dėl ko buvo atsisakyta taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Remiantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tiekia pagalbą teismui bei valstybės institucijoms nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikos bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nenustatė.

11.2. Sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga Apelianto laisvės suvaržymo priemonė. Apeliantas, nors kartą buvo išvykęs ir Lietuvos, suprato savo elgesį, pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos. Tai buvo vienkartinis, epizodiškas veiksmas, įtakotas žmogiškosios baimės jausmo būti grąžintam į pavojingą vietovę, o ne tyčinio siekio pažeisti nustatytą tvarką. Apeliantas yra nusipelnęs galimybės, kad juo būtų vėl patikėta skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri būtų artima sulaikymui, bet vis tik mažiau varžytų jo judėjimo laisvę.

11.3. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai nesuvaržyti jo laisvės.

11.4. Apeliantas nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

12. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą. Centras nurodo, kad 2021 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatantis užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko veikdamas 48 asmenų grupėje, nepateikė asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio ir išsiųsti į kilmės šalį. Su minėtu sprendimu užsienietis buvo supažindintas ir šį sprendimą apskundė.

13. Centras atkreipia dėmesį, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad kai sužinojo, kad jo atžvilgiu yra priimtas neigiamas Migracijos departamento sprendimas, bijodamas galimo išsiuntimo bandė išvykti į kitą šalį. Jis nenori būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Anot Centro, galima spręsti, kad iš Lietuvos Respublikos jis bandė pasišalinti tyčia, tai sąmoningai suprasdamas ir žinodamas galimas tolimesnes pasišalinimo iš Lietuvos Respublikos pasekmes. Centro vertinimu, apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

14. Centras pažymi, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nurodo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir tokio dokumento iki šiol nepateikė.

15. Centras nurodo, kad apeliantui atvykus į Lietuvos Respubliką ir paprašius prieglobsčio, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, taip pat pateiktas inspektoriaus darbinis elektroninio pašto adresas, kuriuo jie galėtų atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas.

16. Centro nuomone, suteikus apeliantui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį.

17. Centras nesutinka su apeliantu, kad jis nebuvo tinkamai išklausytas, kadangi posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Nurodo, kad apeliantui teisme buvo suteikta teisė pasisakyti ir duoti parodymus, jis davė paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, uždavė klausimus. Pažymi, kad apeliantas skunde nenurodo, kokių konkrečiai aplinkybių jis tariamai negalėjo paaiškinti pirmosios instancijos teisme ir kokių aplinkybių teismas negalėjo individualizuoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusį užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21. Užsieniečio – prieglobsčio prašytojo – sulaikymo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 punktas), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, neturėjo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę patvirtinančių dokumentų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad dar nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, kad užsienietis nebendradarbiauja, kad gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (ypač atsižvelgiant, jog pareiškėjas siekė išvykti į kitą valstybę).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, kad nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos sprendimu, esant Įstatymo 113 straipsnyje 4 dalies 2 punkte nustatytam pagrindui, užsienietis sulaikytas pagrįstai. Paminėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas nenurodė Įstatymo 113 straipsnyje 4 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo, tačiau byloje buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjo tapatybė ir (arba) pilietybė nėra nustatyta.

25. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Įstatymo 115 straipsnyje numatytas alternatyvias sulaikymui priemones, pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis). Nesant nustatytai užsieniečio tapatybei šioje byloje alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas negalimas.

26. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi užsieniečiai buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, kalba ta pačia kalba, tuo pačiu dialektu, todėl vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo principais nusprendė visus teikimus nagrinėti tame pačiame teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė užsieniečio paaiškinimus, jį atstovavo advokatė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

27. Paminėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu sulaikė užsienietį iki 2021 m. spalio 30 d., nors Teikime buvo prašoma sulaikyti pareiškėją iki 2021 m. spalio 29 d. Ši fakto klaida padaryta niekaip neargumentuojant, tačiau ji nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą laikyti neteisėtu. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje tikslintina data, vietoj formuluotės „iki 2021 m. spalio 30 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. spalio 29 d.“.

28. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą, vietoj formuluotės „iki 2021 m. spalio 30 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. spalio 29 d.“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą, vietoj formuluotės „iki 2021 m. spalio 30 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. spalio 29 d.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis