fda9bc6c-5b06-4c66-88d0-e036c8026d32 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-308-519/2018 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00216-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.1.2.14.1.1.; 1.2.14.10.1.; 2.1.2.7.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 12 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorams Daivai Kaučikienei, A.

E., iÅ¡teisintajam E. G. ir jo gynėjui advokatui D. D., nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. B., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei, nukentėjusiajam T. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro A. E. ir nukentėjusiosios, civilinės ieÅ¡kovės V. B. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. iÅ¡teisintas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. B. ir T. B. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, iÅ¡aiÅ¡kinat, jog jie turi teisę ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. E. G. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimÄ turtÄ â€“ V. B. ir T. B. priklausančiame name sugadino elektros instaliacijÄ , nukirpdamas ir iÅ¡traukdamas laidus, padarant 3500 eurų žalÄ , bei sugadino elektros paskirstymo – saugiklių dėžutę, joje nukirpdamas laidus ir juos sumaiÅ¡ydamas, padarant 770 eurų turtinę žalÄ , virtuvėje sugadino keraminių plytelių sienų apdailÄ , jas nuskeldamas ir nulupdamas, padarant 850 eurų žalÄ , sugadino ventiliacijos angÄ , sulankstydamas ir sukiÅ¡damas į vidų metalinius angos kraÅ¡tus, padarant 20 eurų žalÄ , svetainėje sugadino sienų apdailÄ , nuplėšdamas sieninės spintos duris, padarant 300 eurų žalÄ , pirmo aukÅ¡to kambaryje sugadino sienos apdailÄ dažais paraÅ¡ydamas užraÅ¡Ä ,,svetimomis vaikų aÅ¡aromis ir žmonių skausmu gyvenimo nepastatysite“, padarant 900 eurų žalÄ , laiptinėje į pastogę sugadino sienų apdailÄ nudaužydamas keramines plyteles, padarant 650 eurų žalÄ , antro aukÅ¡to kambaryje sugadino sienų ir lubų apdailÄ iÅ¡dauždamas skyles, padarant 900 eurų žalÄ , antro aukÅ¡to kambaryje sugadino sienų apdailÄ , padarant 1100 eurų turtinę žalÄ , sugadino vandens gręžinį į jį prikiÅ¡damas skudurų ir Å¡iukÅ¡lių, padarant 250 eurų žalÄ , svetainėje ir pirmo aukÅ¡to kambaryje sugadino Å¡ildymo sistemÄ keturiose vietose pradurdamas cirkuliacinius radiatorių vamzdelius, padarant 200 eurų žalÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ viso sugadino 9440 eurų vertės V. ir T.

B. turto, padarydamas jiems turtinę žalÄ , tai yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. 1.1. Be to, E. G. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, Raseinių r., Girkalnio sen., Rizgių k. 3, V. B. ir T. B. priklausančiame gyvenamajame name, tyčia pagrobė koridoriaus durų rankenÄ , 15 eurų vertės, iÅ¡ namo rÅ«sio hidroforÄ su prijungimo sistema, 170 eurų vertės, iÅ¡ holo Å¡viestuvÄ , 10 eurų vertės, iÅ¡ virtuvės dvi rozetes, 6 eurų vertės, 2 vnt. apÅ¡vietimo LED lempučių su panelėmis, 20 eurų vertės, 1 radiatorių, 300 eurų vertės, iÅ¡ sandėliuko Å¡viestuvÄ , 10 eurų vertės, iÅ¡ vonios kambario voniÄ , 400 eurų vertės, ir maiÅ¡ytuvÄ su vandens prijungimo sistema, 100 eurų vertės, klozetÄ , 100 eurų vertės, su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 50 eurų vertės, iÅ¡ duÅ¡o maiÅ¡ytuvÄ su vandens prijungimo sistema, 100 eurų vertės, kriauklę su maiÅ¡ytuvu, vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 100 eurų vertės, 6 apÅ¡vietimo LED lemputes su panelėmis, 60 eurų vertės, iÅ¡ svetainės 10 apÅ¡vietimo LED lempučių su panelėmis, 100 eurų vertės, 1 rozetę, 3 eurų vertės, sieninės spintos duris, 200 eurų vertės, židinio ventiliacijos angos dėklÄ , 10 eurų vertės, tris radiatorių Å¡ilumos reguliatorius, 60 eurų vertės, iÅ¡ kambario pirmame aukÅ¡te 10 apÅ¡vietimo LED lempučių su panelėmis, 100 eurų vertės, 2 radiatorius su prijungimo vamzdeliais, 600 eurų vertės, iÅ¡ laiptinės 2 apÅ¡vietimo LED lemputes su panelėmis, 20 eurų vertės, vienÄ radiatoriaus Å¡ilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, iÅ¡ antro aukÅ¡to koridoriaus 5-ių sieninių spintelių 10 vnt. stumdomų durelių, 50 eurų vertės, Å¡viestuvÄ , 10 eurų vertės, iÅ¡ antro aukÅ¡to kambario klozetÄ , 100 eurų vertės, 1 radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 200 eurų vertės, sieninės spintos slankiojančios sistemos duris, 500 eurų vertės, du Å¡viestuvus, 20 eurų vertės, iÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te 23 apÅ¡vietimo LED lemputes su panelėmis, 414 eurų vertės, stoglangio guminę tarpinę, 200 eurų vertės, iÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te 3 Å¡viestuvus, 30 eurų vertės, radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 300 eurų vertės, vienÄ radiatoriaus Å¡ilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, iÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te 2 Å¡viestuvus, 20 eurų vertės, 1 radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 300 eurų vertės, vienÄ radiatoriaus Å¡ilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, iÅ¡ palėpės apÅ¡iltinimo medžiagÄ , 300 eurų vertės, iÅ¡ kiemo giluminį vandens siurblį su prijungimo ir vandens kėlimo sistema, 200 eurų vertės, tuo iÅ¡ viso padarė Vaivai ir T.

B. 5238 eurų turtinę žalÄ , tai yra nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras A. E. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėjos 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį dėl E. G. iÅ¡teisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas. 2.1. Nurodo, kad E. G. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir teigė, jog iÅ¡ Vaivos ir T.

B. nuosavybe tapusio namo pasiėmė tik jam priklausančius daiktus, svetimo turto tyčia negadino, o užraÅ¡Ä ant kambario sienos užrašė iÅ¡reikÅ¡damas neigiamÄ emocijÄ naujųjų savininkų atžvilgiu, o ne norėdamas sugadinti turtÄ . Pažymi, kad teismas Å¡iÄ jo gynybinę versijÄ priėmė be iÅ¡lygų, kas, pasak prokuroro, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . 2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje dėl iÅ¡teisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį teismas nurodė, kad gyvenamojo namo techniniame projekte numatyta inžinerinė įranga buvo suprojektuota, pastatyta ir naudojama vandens, elektros tiekimui, nuotekų Å¡alinimui iÅ¡ jo užtikrinti.

Techniniame namo projekte buvo numatyta tik tai, kad name turi bÅ«ti įrengti elektros, vandens įvadai, buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklai, specialių reikalavimų pastato vidaus inžineriniams tinklams nenustatyta, nurodant, jog vandentiekio, nuotekų, Å¡ildymo, elektrotechnikos ir kiti tinklai užsakovo įrengiami savo nuožiÅ«ra. Pažymi, jog iÅ¡ to teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tam, kad gyvenamasis namas bÅ«tų pripažintas tinkamu naudotis, užtenka, kad jame bÅ«tų įrengti elektros, vandens įvadai, buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklai.

Teismas tai grindė naujai pastatytų būstų rinkoje susiformavusiais santykiais, kad gyvenamasis būstas parduodamas tik su jame įrengtai elektros, vandens tiekimo įvadais, buitinių nuotekų šalinimo sistema, o visus vidaus inžinerinius tinklus įsirengia būsto įgijėjai savo nuožiūra. Paprotinėje teisėje neva susiformavę tokie santykiai, kad kai parduodamo būsto savininkai palieka būste kokius nors daiktus, paprastai tai aptaria sutartyje, nurodydami konkrečius paliekamus daiktus. Tai, kad E. G. siūlė nukentėjusiesiems Vaivai ir T.

B. pirkti name buvusius baldus ir buitinę technikÄ , o Å¡ie atsisakė tai daryti, prokuroro teigimu, teismas įvertino kaip įrodymÄ , jog jis suvokė visus name esančius daiktus kaip savo nuosavybę ir priėjo iÅ¡vados, kad kaltinime nurodyti daiktai buvo ir yra kaltinamojo E. G. nuosavybė, jie kaltininkui nėra svetimi, o tai reiÅ¡kia, kad nėra nusikalstamos veikos sudėties – dalyko. 2.3. Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnyje, gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėti taip veikti, numatyti jos padarinius ir to norėti, o kaltinamasis E. G. pasiėmė savo daiktus, svetimų daiktų neėmė, siÅ«lė juos pirkti nukentėjusiesiems, Å¡ie pirkti atsisakė, o tai reiÅ¡kia, kad nėra nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios. 2.4.

Teigia, kad nuosprendyje, prieÅ¡ingai, nei matosi iÅ¡ surinktų įrodymų bei teismo proceso metu duotų asmenų parodymų, nurodoma, kad nukentėjusieji gyvena minėtame name nuo tada, kai iÅ¡sikraustė kaltinamasis, o visi inžineriniai tinklai veikė, jie sugadinti nebuvo, galimybę naudotis inžineriniais tinklais Vaiva ir T. B. turėjo, jais naudojosi ir naudojasi. Pažymi, jog tokie teismo teiginiai yra klaidinantys ir neteisingi, prieÅ¡taraujantys byloje esantiems faktiniams duomenims. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad nukentėjusieji tam, kad E. G. nuniokotas namas, kai jis iÅ¡montavo Å¡ildymo radiatorius, klozetus, vandens maiÅ¡ytuvus ir kitÄ namo įrangÄ , taptų tinkamu gyventi Å¡eimai su mažamečiais vaikais, turėjo atlikti ilgai trukusius ir brangiai kainavusius elektros, vandentiekio, Å¡ildymo sistemų atstatymo darbus. 2.5.

Pažymi, kad teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nurodė, jog Å¡viestuvai, lemputės, klozetas, kriauklės, rozetės, kranai, vonia, vandens plėtimosi bakelis, maiÅ¡ytuvas, durų rankena, radiatoriai, Å¡ilumos reguliatoriai, sieninės, kad ir įmontuojamos, spintos, nėra namo inžinerinių sistemų dalis, be vieno ar kito iÅ¡ Å¡ių daiktų namas gali funkcionuoti, tai nėra esminės gyvenamojo namo dalys, kokiomis galėtų bÅ«ti stogo anga, langai, įėjimo durys, laikančios sienos ir konstrukcijos, nors prieÅ¡ tai, aiÅ¡kindamas daiktinės teisės normas, pažymėjo pagrindinio ir antraeilio daiktų (priklausinio) paskirtį, bei nurodė, kad civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai „seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio likimas.

Pasak prokuroro, tokie teiginiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.14 straipsnio nuostatoms, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas. Prokuroro teigimu, teismo išvada, kad pavyzdžiui radiatorius yra namo šildymo sistemos dalis, ar klozetas yra nuotėkų šalinimo sistemos dalis, ir kad be jų šios sistemos veikia, o namas yra tinkamas gyventi, prieštarauja elementariai logikai.

Pažymi, jog Å¡ių, o taip pat ir kitų kaltinime nurodytų daiktų paskirtis yra užtikrinti Å¡ildymo, vandentiekio, elektros tiekimo, nuotekų Å¡alinimo funkcijas, jie yra neatskiriama gyvenamojo namo dalis ir negali bÅ«ti prilyginta baldams ar buitinei technikai. Pažymi ir tai, kad teismas iÅ¡teisindamas E. G. dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, rėmėsi E. G. gynybine versija ir neatsižvelgė į kitus byloje esančius faktinius duomenis. 2.6. Prokuroro teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad E. G., bÅ«damas skolininkas ir įkeitęs savo turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , turėjo laikytis 2007-01-24 sudarytos Hipotekos sutarties sÄ lygų, kuriose buvo nurodyta:

„Įkeičiamo daikto savininkas be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti Å¡iuo lakÅ¡tu įkeičiamo daikto. Visi įkeistame žemės sklype esantys, ar vėliau atsiradę įrenginiai, tame tarpe, bet neapsiribojant elektros ir ryÅ¡ių linijos, pastotės, Å¡ilumos trÄ Å¡os, vandentiekio, kanalizacijos, keliai ir Å¡aligatviai bei kiti infrastruktÅ«riniai elementai yra įkeisti pagal šį lakÅ¡tÄ , jei įkeitimas nėra forminamas atskiru lakÅ¡tu. 2.7.

Nurodo, kad nuosprendyje dėl E. G. iÅ¡teisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, teismas taip pat iÅ¡ esmės rėmėsi tik kaltinamojo parodymais, jog jis nurodyto turto negadino, name ir taip buvo nusidėvėjimo požymių, nes namas buvo eksploatuojamas, kad jis nežinojo, jog Å¡ildymo sistemoje yra skylių, jei taip, kas jas ir kada padarė. Pažymi, jog teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurių viseto pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad turtas buvo sugadintas, nes namas savo funkcinės gyvenamosios paskirties neprarado, nukentėjusieji jame gyvena, jog buvo atliekami tyčiniai turto sugadinimo veiksmai ir kad tokius veiksmus atliko kaltinamasis. 2.8.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad po E. G. veiksmų namas liko tiek suniokotas, kad nukentėjusieji jame apsigyveno po ilgai trukusių ir brangiai kainavusių darbų. E. G., duodamas teisme parodymus, pats patvirtino, kad iÅ¡montuodamas rozetes, paskirstymo dėžutę ir kitÄ elektros įrangÄ , jis sudarė tokiÄ situacijÄ , jog be specialisto pagalbos atstatyti elektros sistemos veikimÄ buvo neįmanoma. Prokuroro teigimu, tai patvirtino liudytojai S. K., M. M. ir S. D., jog tai matyti iÅ¡ byloje esančių kitų įrodymų.

Pažymi, kad elektros instaliacijai sutvarkyti nukentėjusiesiems prireikė 1065,28 eurų sumos. Tam, kad Å¡ildymo sezono metu name bÅ«tų galima gyventi, nukentėjusiesiems teko skolintis radiatorius, be kurių Å¡ildymo sistemos veikimas neįmanomas. Užpildžius Å¡ildymo sistemÄ vandeniu pastebėta, jog cirkuliaciniuose vamzdeliuose padarytos skylės. Pro jas iÅ¡siveržęs vanduo užliejo grindis ir sienas, todėl, pasak prokuroro, E. G. parodymai apie tai, kad galimai jos buvo jam gyvenant, nes Å¡ildymo sistemÄ vandeniu kartais tekdavo papildyti, vertintini kritiÅ¡kai. 2.9.

Apgadinimų pobÅ«dis, kai laidai nukerpami su lyg siena taip, kad prie jų nebÅ«tų galima nieko prijungti, stacionarių, statinio projekte numatytų sieninių spintelių durelių išėmimas, Å¡viestuvų su panelėmis iÅ¡plėšimas, stoglangio tarpinės išėmimas, Å¡ildymo sistemos cirkuliacinių vamzdelių prakiurdymas ir kiti kaltinamojo veiksmai, prokuroro teigimu, parodo, kad E. G. veikos buvo tyčinės. Pažymi, jog E. G. duodamas parodymus apie užraÅ¡o aerozoliniais dažais užraÅ¡ymÄ ant kambario sienos patvirtino, kad norėjo, jog jo namÄ iÅ¡ bankroto administratoriaus įsigiję asmenys jame negyventų.

Teismas patikėjo kaltinamojo versija apie tokiu bÅ«du „iÅ¡reikÅ¡tÄ emocijÄ â€œ, „spontaniÅ¡kÄ veiksmÄ â€œ, ir nelaikė tokių tyčinių kaltinamojo veiksmų svetimo turto sugadinimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje nurodyta, jog nukentėjusiųjų civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta 200 eurų suma tik minėto kambario sutvarkymui reikalingų medžiagų pirkimui nėra pagrindas nustatyti turto vertę. Pažymi, jog visiÅ¡kai neatsižvelgta į darbų vertę, nes dažams įsigėrus į tinkÄ ir nesant galimybės užraÅ¡o uždažyti, buvo numuÅ¡amas tinkas, siena iÅ¡ naujo tinkuojama, glaistoma ir t. t.

Nurodo, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiesiems užduodamų klausimų apie tai, koks sienos plotas buvo sugadintas, pobÅ«dis nurodo į tai, kad teismas nenuplaunamo ir neuždažomo užraÅ¡o „svetimomis vaikų aÅ¡aromis ir žmonių skausmu gyvenimo nepastatysite“ užraÅ¡ymÄ gyvenamajame kambaryje laikė tik tos vienos sienos konkretaus ploto, ant kurio buvo užpurkÅ¡ti dažai, galimu sugadinimu. Prokuroro teigimu, kaip iÅ¡ rÅ«bo iÅ¡kirpus skiautę sugadinamas visas rÅ«bas, o ne tik minėta skiautė, taip ir užraÅ¡o ant sienos padarymas sugadino visÄ kambario sienų apdailÄ ir turi bÅ«ti atitinkamai vertinamas.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji, civilinė ieÅ¡kovė V. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį, kuriuo E. G. buvo iÅ¡teisintas, ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo valstybės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, suteikiant nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbÄ . 3.1. Teigia, kad teismas priimdamas E. G. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jį motyvavo tuo, kad asmuo pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir jeigu jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pažymi, jog teismas pasisakydamas dėl iÅ¡teisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nurodė, kad techniniame namo projekte buvo numatyta tik tai, jog name turi bÅ«ti įrengti elektros, vandens įvadai, bitinių nuotekų Å¡alinimo tinklai, specialių reikalavimų pastato vidaus inžineriniams tinklams nenustatyta, nurodant, jog vandentiekio, nuotekų, Å¡ildymo, elektrotechnikos ir kiti tinklai užsakovo įrengiami savo nuožiÅ«ra. IÅ¡ to teismas padaro iÅ¡vadÄ , jog tam, kad gyvenamasis namas bÅ«tų pripažintas tinkamu naudotis, pakako, jog jame bÅ«tų įrengti elektros, vandens įvadai, buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklai.

Teismas tai patvirtino argumentu, kad ir naujai pastatytų bÅ«stų rinkoje susiformavę santykiai, jog gyvenamasis bÅ«stas parduodamas tik su jame įrengtai elektros, vandens tiekimo įvadais, buitinių nuotekų Å¡alinimo sistema, o visus vidaus inžinerinius tinklus įsirengia bÅ«sto įgijėjai savo nuožiÅ«ra, o kai parduodamo bÅ«sto savininkai palieka bÅ«ste kokius nors daiktus, paprastai tai aptaria sutartyje, nurodydami konkrečius paliekamus daiktus. Pasak nukentėjusiosios, teismas taip pat akcentuoja, jog E. G. netgi siÅ«lė jiems pirkti name buvusius baldus, buitinę technikÄ , bet jie atsisakėme pirkti.

Nukentėjusiosios teigimu, teismas iÅ¡ to padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodyti daiktai buvo ir yra kaltinamojo E. G. nuosavybė, jie kaltininkui nėra svetimi, o tai reiÅ¡kia, kad nėra nusikalstamos veikos sudėties dalyko ir nėra nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios. Teigia, jog teismas nuosprendyje ypatingai didelį dėmesį skyrė aiÅ¡kindamas daiktinės teisės normas, pagrindinio ir antraeilio daiktų (priklausinio) paskirtį, akcentuodamas, kad antraeiliai daiktai yra tokie, kurie susiję su pagrindiniais daiktais: tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susijęs daiktai (CK 4.13 straipsnis), kad civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai „seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio likimas.

Tačiau toliau nuosprendyje nurodoma, kad šviestuvai, lemputės, klozetas, kriauklės, rozetės, kranai, vonia, vandens plėtimosi bakelis, maišytuvas, durų rankena, radiatoriai, šilumos reguliatoriai, sieninės, kad ir įmontuojamos spintos, nėra namo inžinerinių sistemų dalis, be vieno ar kito iš šių daiktų namas gali funkcionuoti, tai nėra esminės gyvenamojo namo dalys, kokiomis galėtų būti stogo anga, langai, įėjimo durys, laikančios sienos ir konstrukcijos. Nukentėjusiosios nuomone, tokie teismo teiginiai prieštarauja nuosprendyje minimo CK 4.14 straipsnio nuostatoms, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas. 3.2.

Teigia, jog nuosprendyje visiÅ¡kai neteisingai nurodyta, kad jie, t. y. nukentėjusieji, gyvena minėtame name nuo tada, kai iÅ¡sikraustė kaltinamasis. Visi inžineriniai tinklai veikė, jie sugadinti nebuvo, galimybę naudotis inžineriniais tinklais jie, Vaiva ir T. B., turėjo, jais naudojosi ir naudojasi. Nurodo, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai E. G. turėjo jiems perduoti raktus, nuvykę į sodybÄ ir pamatę, kas joje yra padaryta, kreipėsi į Policijos komisariatÄ . Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė nurodo, kad dėl pavogtų daiktų ir sugadintų sistemų jie negalėjo įsikelti į namÄ ir jame apsigyventi, nes nuo pirmo žingsnio susidÅ«rė su problemomis – nebuvo vonios, klozetų, dalies radiatorių, rozečių, Å¡viestuvų, kurie buvo nuimti, o norint pajungti savus Å¡viestuvus, iÅ¡ naujo teko pervesti elektros instaliacijÄ . 3.3.

Nurodo, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris atstovavo E. ir I. G. pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarė sutartį pagal kuriÄ Ä¯sigijo E. I. G. įkeistÄ turtÄ . Pažymi, kad turto vertintojas V. L. apklaustas liudytoju nurodė, jog jis negali pasakyti nei kokios lemputės, nei kokia santechnika buvo name, tačiau nurodė, kad pastato vertei įtakos turi tai, kad name yra įvesta elektros instaliacija, iÅ¡vedžiota Å¡ildymo sistema, vandentiekis. Jeigu Å¡ių sistemų name nebÅ«tų, namo vertė bÅ«tų mažesnė.

Pažymi, jog bendraujant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), pardavimo, nebuvo nurodyta, kad namas būtų įrengtas tik iš dalies. Teigia, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kiek name yra radiatorių, rozečių, šviestuvų, kokios yra sieninių spintų durys, tačiau tokie duomenys pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodomos, net jeigu tokios nutartys sudaromos ir notarų biure.

Pažymi ir tai, kad E. G. siÅ«lė jiems pirkti baldus, buitinę technikÄ , tačiau kalbos, jog jie atskirai turi sumokėti už radiatorius, voniÄ , klozetus, Å¡viestuvus, rozetes, nebuvo. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad turtas, kurį E. L. G. vardu jiems pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įkeistas hipotekai ir E. I. G. nepriklausė. Jų asmeninės lėšos ir lėšos, kurias jie pasiskolino iÅ¡ banko, buvo panaudotos E. G. skoloms padengti. 3.4. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V.

B. kategoriÅ¡kai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad radiatoriai, vonia, klozetai su prijungimo sistemomis, maiÅ¡ytuvai, elektros instaliacija, yra asmeninė E. G. nuosavybė. Jos nuomone, Å¡ių daiktų paskirtis yra užtikrinti gyvenamajame name Å¡ildymo, vandentiekio, elektros tiekimo funkcijas, ir yra neatskiriama pastato dalis. 3.5. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės nuomone, E. G. veikė tiesiogine tyčia, jis suprato savo veiksmų pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, nes bÅ«damas skolingas ir įkeitęs jam priklausiusį turtÄ , turėjo laikytis Hipotekos sutarties sÄ lygų.

Pažymi, kad 2007-01-24 Hipotekos sutartyje buvo nurodyta, jog įkeičiamo daikto savininkas be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti Å¡iuo lakÅ¡tu įkeičiamo daikto. Visi įkeistame žemės sklype esantys, ar vėliau atsiradę įrenginiai, tame tarpe, bet neapsiribojant elektros ir ryÅ¡ių linijos pastotės, Å¡ilumos trÄ Å¡os, vandentiekio, kanalizacijos, keliai ir Å¡aligatviai bei kiti infrastruktÅ«riniai elementai yra įkeisti pagal šį lakÅ¡tÄ , jei įkeitimas nėra forminamas atskiru lakÅ¡tu.

Pažymi, kad E. G. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesidomėjo, kas paraÅ¡yta hipotekos sutartyje, nors teigė supratęs, kad įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. 3.6. Atkreipia dėmesį į CK 4.171 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nurodo, kad kai įkeičiamas nekilnojamasis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, laikoma, kad hipotekos objektu tampa ir tokiam daiktui naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, įskaitant ir tuos, kurie taps įkaito davėjo nuosavybe ateityje, jeigu kitaip dėl kilnojamųjų daiktų įkeitimo (neįkeitimo) nebuvo nustatyta hipotekos sutartyje ar įkeičiamo nekilnojamojo daikto savininko vienaÅ¡aliame pareiÅ¡kime įkeisti daiktÄ . 3.7.

Nukentėjusiosios teigimu, teismas pasisakydamas dėl E. G. kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovavosi daugiau E. G. gynybine versija, nei liudytojų parodymais, ar kitais rašytiniais įrodymais. 3.8. Nurodo, kad įsigytame name jie apsigyvenome, tačiau tam, kad bent minimaliai funkcionuotų gyvenamajame name veikusios sistemos, teko samdyti specialistus, papildomai pirkti medžiagų. Teigia, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. M., S. D. patvirtino, kad elektros laidai buvo ištampyti ir susukti taip, kad galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas.

Pats kaltinamasis patvirtino, kad jis sugadino elektros instaliacijÄ taip, kad „naujai atėjęs žmogus nesuprastų“. Nurodo, kad elektros instaliacijai sutvarkyti iÅ¡leido 1065,28 eurus. Už darbÄ liko skolingi S. K. 3400 eurus. PrieÅ¡ Å¡ildymo sezonÄ , pasiskolino radiatorius, kuriuos E. G. pasisavino. Pažymi ir tai, kad užpildžius Å¡ildymo sistemÄ , pro cirkuliaciniuose vamzdeliuose padarytas skylutes, pradėjo fontanais veržtis vanduo. E. G. nurodė, kad sistemÄ kartas nuo karto tekdavo papildyti, tačiau akivaizdu, kad esant pragręžtiems vamzdeliams ir iÅ¡ sienų bei grindų besiveržiant vandeniui E. G.

Å¡eima nebÅ«tų galėjusi normaliai gyventi. Mano, kad vandens gręžinys buvo sugadintas užkemÅ¡ant jį skudurais, Å¡iukÅ¡lėmis. Teigia, kad SMS žinutėje E. G. buvo nurodęs, kad palieka jiems vandens gręžinį, o teisme jis iÅ¡sisukinėjo, teigdamas, kad jam gręžinio įranga nepriklausė, ji priklausė kitam asmeniui, tačiau neįvardijo kam, akivaizdžiai slėpdamas tariamÄ kitÄ asmenį. Nukentėjusiosios teigimu, iÅ¡plėštos sieninių spintelių durelės, nišų apdaila, Å¡viestuvų su panelėmis iÅ¡plėšimas, paliekant skyles sienose, stoglangio sugadinimas pavagiant tarpinę, net Å¡iltinimo medžiagos iÅ¡ardymas ir pavogimas, rodo, kad kaltinamojo veika nebuvo atsitiktinė ir neatsargi.

E. G. pasinaudodamas tuo, kad žmogiÅ¡kai įvertindami situacijÄ ir leisdami jam iki 2017-08-01 pagyventi jų įsigytame name iki susiras kitÄ bÅ«stÄ , jis sugadino kÄ tik galima sugadinti. Tokias aplinkybes nurodė liudytojas T. Å . ir dar paaiÅ¡kino, jog buvo demontuota viskas, kÄ galima buvo demontuoti. 3.9. Teigia, kad ant sienos su aerozoliniais dažais iÅ¡purkÅ¡tas užraÅ¡as „svetimomis vaikų aÅ¡aromis ir žmonių skausmu gyvenimo nepastatysite“ svetainėje buvo paskutinis veiksmas, kuriuo, kaip nurodė E. G., jis iÅ¡reiÅ¡kė savo emocijÄ .

Po to teigė gailėjęsis, daugiau taip nebÅ«tų elgęsis. Nukentėjusiosios nuomone, neatsargiai padaryti tokių veikų, kuriomis kaltinamas E. G., yra neįmanoma. Kaltinamasis nurodė nesÄ s registruotas dėl psichikos sutrikimų, todėl mano, jog jis puikiai suprato savo veiksmų esmę, ir siekė tokių pasekmių, kurias jiems sukėlė. Jis apklausiamas teisme patvirtino, kad turėjo tikslÄ , kad namas nebÅ«tų parduotas, o jiems nusipirkus pastatus, siekė, kad jie (nukentėjusieji) neapsigyventu Å¡iame name.

Mano, kad vien gero nelinkintis užraÅ¡as ant sienos, patvirtina kaltinamojo tikslus, jog SMS žinučių T. B. turinys leidžia suprasti, kad E. G. suprato ne tik savo veiksmus, bet ir tų veiksmų pasekmes, ir sÄ moningai, kryptingai jų siekė. 3.10. Pripažinus E. G. kaltu, nukentėjusiosios manymu, žalÄ galbÅ«t atlygintų ir draudimo bendrovė, kurioje buvo apsidraudę pastatus. Kadangi yra priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, Å¡is įvykis laikomas nedraudiminiu, todėl draudikas atsisakė jiems iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

4. Teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis E. G. ir jo gynėjas prašė prokuroro, nuketėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės apeliacinius skundus atmesti, prokuroras prašė skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė bei jos atstovė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir E. G. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nukentėjusiosios, civilinės ieÅ¡kovės V.

B. apeliacinis skundas tenkintinas 5. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Prokuroras apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas E. G. atžvilgiu priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį buvo Å¡aliÅ¡kas, nes E. G. kaltės klausimÄ sprendė iÅ¡ esmės remdamasis tik paties E. G. pateikta versija, kad iÅ¡ Vaivos ir T. B. nuosavybe tapusio namo pasiėmė tik jam priklausančius daiktus, svetimo turto negadino, o užraÅ¡Ä ant kambario sienos užrašė iÅ¡reikÅ¡damas neigiamÄ emocijÄ naujųjų savininkų atžvilgiu, o ne norėdamas sugadinti turtÄ . Taigi prokuroras pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su netinkamu įrodymų vertinimu. 6.1.

Pažymėtina, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Svarbu pažymėti ir tai, kad konstatuoti neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009; Nr. 2K-198/2009; Nr. 2K-195/2010; Nr. 2K-75-677/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai.

Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturi bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus T. T. praktikoje procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumu ir kt., paprastai taip pat nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieÅ¡ RumunijÄ (Boldea c.

Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). 6.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumai, t. y. netinkamas įrodymų vertinimas, neduoda pagrindo spręsti, jog Å¡ios aplinkybės rodo pirmosios instancijos teismo objektyvųjį Å¡aliÅ¡kumÄ . Todėl prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, atmestinas.

7. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje nors ir išnagrinėjo įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, tai yra nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, nėra aiškiai ir išsamiai nurodytos šio teismo išvados dėl kaltinamojo E. G. išteisinimo, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų nuostatos.

Tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , prokuroro bei nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. B. apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryti pažeidimai – netinkamas byloje surinktų įrodymų vertinimas, prioritetas teiktas kaltinamojo E. G. nurodytiems parodymams jų nevertinant ir neanalizuojant kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, netinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų aiÅ¡kinimas – apeliacinės instancijos teismo iÅ¡taisytini.

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados – kaltinime nurodyti daiktai buvo ir yra kaltinamojo E. G. nuosavybė, jie kaltinamajam nėra svetimi, jog byloje nėra įrodymų, kad turtas buvo sugadintas, nes namas savo funkcinės gyvenamosios paskirties neprarado, nukentėjusieji jame gyvena, nėra įrodymų, jog buvo atliekami tyčiniai turto sugadinimo veiksmai ir kad tokius veiksmus atliko kaltinamasis, kurios padarytos vertinant tik paties kaltinamojo E. G. duotus parodymus, aiÅ¡kinant CK normas, Statybos įstatymo nuostatas, techninio namo projekto duomenis – neteisingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, jis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

9. Teisiamojo posėdžio metu E. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytus daiktus iÅ¡sikraustydamas pasiėmė, nes tai jo nuosavybė. Durų rankenos neėmė, nes jau seniai jos nebuvo duryse, gal prieÅ¡ kokius dvejus sulūžo, todėl jÄ išėmė, o naujos taip ir neįstatė. Neėmė giluminio vandens siurblio su prijungimo ir vandens kėlimo sistema, nes Å¡is siurblys priklausė kitam asmeniui. Nusikabino visus Å¡viestuvus. IÅ¡ virtuvės pasiėmė rozetes, nes jos buvo su laikmačiais.

Led lempučių nebuvo, lemputės buvo paprastos. Jam atrodo, kad tas lemputes jis paliko. IÅ¡ virtuvės pasiėmė radiatorių, iÅ¡ sandėliuko Å¡viestuvÄ . Taip pat pasiėmė voniÄ , maiÅ¡ytuvÄ , kuriais naudojosi nuo 2005 metų. Taip pat pasiėmė klozetÄ su gofru, duÅ¡o maiÅ¡ytuvÄ , užuolaidÄ . Pasiėmė kambaryje buvusias halogenines lemputes. IÅ¡ svetainės pasiėmė Led lemputes, gal bÅ«t jų vertė 100 eurų. Rozetę vienÄ iÅ¡siėmė. Sieninės spintos durys buvo ant bėgelių, jas pasiėmė ir bėgelius.

Židinio grotelės vienos nebuvo vienoje pusėje. Radiatorius su vadinamais reguliatoriais nusiėmė, bet vadinamas reguliatorius tikrai ne 60 eurų vertės. Antrame aukÅ¡te nusiėmė 16 lempučių, bet ten buvo ne Led lemputės, nemano, jog jų vertė 100 Eur. Pirmame aukÅ¡te irgi nuėmė du radiatorius, o vamzdeliai pasiliko. IÅ¡ laiptinės paėmė dvi Led lemputes. IÅ¡ antro aukÅ¡to pasiėmė stumdomas dureles su bėgeliais. Kur buvo klijuota, tai gal kažkiek apdailÄ sugadino. Pasiėmė antrame aukÅ¡te sieninės spintos duris, jos irgi buvo su bėgeliais.

IÅ¡ laiptinės Å¡viestuvų neėmė, nes nebuvo jie visai pajungti. IÅ¡ kambario su mėnuliu paėmė apÅ¡vietimo sistemÄ , ten jo buvo padaryta, sukurta vietoje Å¡viestuvo. IÅ¡ stoglangio tarpinės neėmė, jos ten nebuvo keli metai, net lubos nebuvo visos apÅ¡iltintos. IÅ¡ vaikų kambario pasiėmė tris Å¡viestuvus, buvo halogeninės lemputės. IÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te, raudoname kambaryje, paėmė Å¡viestuvus, tikrai iÅ¡imdamas paliko labai trumpus laidus, tiesiog nuimant Å¡viestuvus taip gavosi, galbÅ«t vienas buvo paplėštas.

Radiatorius su vadinamais reguliatoriais irgi pasiėmė. IÅ¡ palėpės stiklo vata buvo nuimta gyvenat, nes žmonai prasidėjo alergija. Tai buvo padaryta prieÅ¡ metus laiko. Antras aukÅ¡tas buvo neÅ¡iltintas. Dėl elektros instaliacijos sugadinimo paaiÅ¡kino, kad jis atjungė gręžinio sistemÄ , buvo palikti pliki laidai, tačiau kabelis tikrai nebuvo pažeistas. Laidai iÅ¡ rozečių tikrai nebuvo nukarpyti, jų jis tikrai netrumpino. Antrame aukÅ¡te, kai elektros sistema atsijungė, tai ten nuo tų lempučių buvo likę laidai.

Sienos tikrai nesugadintos. Virtuvėje plytelės buvo priklijuotos prie asbestinės plokÅ¡tės, jos buvo atÅ¡okusios už garintuvo, bet nesimatė. Kai nusiėmė spintelės, tai ir pasimatė. Ä® ventiliacijos angÄ buvo pajungtas garintuvas. GarintuvÄ jis nusiėmė ir nusiimant gal kažkiek apsigadino, o viena anga buvo nenaudojama, užlankstyta buvo ir skuduru užkimÅ¡ta. IÅ¡imant spintÄ prie židinio, ji iÅ¡siėmė su bėgeliais ir su brÅ«seliu. Sienos buvo nesugadintos. Nuėmus viskÄ kažkiek liko žymių.

BrÅ«selį nusiėmė todėl, kad durys buvo ten įstatytos. Ant sienos jis užrašė užraÅ¡Ä , bet tai buvo tik jo emocija. UžraÅ¡yta paprastais aerozoliniais dažais. Siena buvo 15 kvadratų. GalbÅ«t reikėjo kažkokios cheminės priemonės panaikinti užraÅ¡Ä , bet nemano, jog dažai įsigėrę į tinkÄ . NeÅ¡ant baldus iÅ¡ antro aukÅ¡to numušė vienÄ plytelę. Gręžinys buvo apriÅ¡tas skudurais, nes nebuvo niekada dangtelio. Jokių Å¡iukÅ¡lių ir skudurų specialiai jis nekimÅ¡o.

Paprasčiausiai buvo užkimÅ¡ta jo kelnėmis ir apsukta celofanu su lipnia juosta. Sienoje vamzdelių tikrai neperdÅ«rė. Visi daiktai, kuriuos iÅ¡sivežė ir iÅ¡sinešė, nebuvo areÅ¡tuoti. Jam iÅ¡sikraustant, namas nepasiliko blogesnės bÅ«klės, nei jis buvo įkeistas. IÅ¡ namų jis pasiėmė savo daiktus. Jis nieko nedarė tyčia. Pripažįsta, kad sugadino sienÄ su dažais. Ä®keitimo momentu, kai buvo atliekamas vertinimas apžiÅ«rint namo vidų, jis buvo suinteresuotas, kad namo vertė bÅ«tų didesnė.

Jo nuomone, hipotekai buvo įkeistas namas ir žemė. Hipotekos lakÅ¡to jis neskaitė. Taip pat E. G. parodė, kad jis negadino jokio turto. Namas buvo pastatytas 2005 m., todėl natÅ«ralu, kad iki 2017 m. nusidėvėjo, atsirado trÅ«kumų. Akivaizdu, jog pasiimant daiktus, atsivėrė visos sienos ir lubos, pasimatė trÅ«kumai, kurių anksčiau nesimatė. Skylių Å¡ildymo sistemoje jis negręžė. Kažkada buvo perkaitinęs Å¡ildymo sistemÄ , todėl jÄ nuolat reikėdavo papildyti. SiÅ«lė nukentėjusiajai pirkti daiktus, esančius name, tačiau pastaroji atsisakė. (3 t., b. l. 137–141) 9.1.

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. G. priklausiusį namÄ pirko be varžytinių iÅ¡ turto administratoriaus. Turto administratorius jiems davė E. G. kontaktinius duomenis, su juo susisiekus, jis sutiko, kad jie atvyks apžiÅ«rėti. E. G. papasakojo apie galimus trÅ«kumus, kad elektros pastotė nuosava, kad vanduo atvestas iÅ¡ kito sklypo, tačiau į vidų neįsileido. PrieÅ¡ tai E. G. buvo atvykęs pas juos į namus ir bandė įtikinti, kad namo pirkti neverta.

Po iÅ¡orinės namo apžiÅ«ros jie nusprendė, kad namÄ pirkti verta. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialÄ dėl paskolos gavimo, banko darbuotoja pasakė, kad reikalingas turto vertinimas. Turto vertinimÄ 2017-03-07 atliko VÄ® (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. L.. Atliekant vertinimÄ dalyvavo pats E. G.. Atliekant vertinimÄ buvo užfiksuoti, nufotografuoti, namuose buvę daiktai ir įrenginiai, taip pat namų valdoje esantis turtas. Remiantis Å¡iuo vertinimu, (duomenys neskelbtini) bankas jai su vyru suteikė paskolÄ ir šį namÄ su žeme 2017-06-13 įsigijo už 18500 eurų. 2017-06-14 namÄ su žemės sklypu užregistravo Å¡eimos vardu. 2017-06-16 iÅ¡ VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ gavo Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje iÅ¡ minėto namo buvo iÅ¡registruota G.

Å¡eima, o name prisiregistravo jos trijų asmenų Å¡eima. 2017-06-18 su vyru nuvyko į namÄ susitarti su E. G. dėl jo iÅ¡sikėlimo. E. G. jiems aprodė namo vidų ir sklypÄ . Susitarė, kad E. G. iÅ¡ namo iÅ¡sikraustys iki 2017-07-20. 2017 m. liepos 20 d. E. G. dar nebuvo iÅ¡sikraustęs ir prašė pratęsti iÅ¡sikraustymo terminÄ iki 2017-07-31. MinėtÄ dienÄ vyrui paskambino E. G. ir paprašė leisti pernakvoti paskutinę naktį, nes jis neturėjo kur miegoti. Raktus nuo namo jis pažadėjo atvežti į vyro darbovietę. 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 9.00 val., kartu su vyru, mama ir patėviu, nuvyko į minėtÄ namÄ .

Raktus rado dėžutėje. Viduje pamatė, kad namo vidus yra suniokotas ir paskambino savo advokatei, kuri nurodė kviesti policijos pareigÅ«nus. Dar skambino E. G., bet Å¡is neatsiliepė. Jie iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, su kuriais apžiÅ«rėjo namo vidų. Koridoriuje pirmame aukÅ¡te buvo sugadinta elektros paskirstymo – saugiklių dėžutė, dėžutės viduje saugiklių buvo likę tik du ir laidai visi sumaiÅ¡yti, tuo padarė 770 Eur žalÄ . Visame name yra sugadinta elektros instaliacija, nes elektros laidai yra nukirpti prie pat sienos, o antrame aukÅ¡te visi elektros laidai yra iÅ¡plėšti ir jų nėra.

Norint sutvarkyti elektros instaliacijÄ visame name reikia gadinti sienų ir lubų apdailÄ , nes laidai buvo iÅ¡vedžioti po gipso plokÅ¡tėmis. Tuo E. G. padarė 3500 Eur žalÄ . Virtuvėje plytelės nuskilusios ir nuluptos tose vietose, kur buvo pakabintos spintelės. Siena apie 7 m2, nuimtos senos plytelės ir sudėtos naujos plytelės, Å¡is darbas yra jau padarytas, medžiagos kainavo 250 eurų, darbas 600 eurų, bendra suma 850 eurų. Virtuvėje ventiliacijos anga sugadinta sulankstant ir į vidų sukiÅ¡ant metalinius angos kraÅ¡tus taip juos užlenkiant, kuriÄ vertina 20 eurų.

Svetainėje sugadinta sienų apdaila toje vietoje, kur buvo sieninės durys, siena sugadinta nuplėšiant sienines duris. Siena yra apie 5 m2, jÄ reikia paruoÅ¡ti dažymui. Medžiagos kainuotų apie 100 eurų, o darbas apie 200 eurų, bendra suma 300 eurų. Kambaryje pirmame aukÅ¡te yra sugadinta siena užraÅ¡ant užraÅ¡Ä , siena yra apie 10 m2, užraÅ¡as yra paraÅ¡ytas su neoniniais giluminiais dažais, norit juos panaikinti reikia ardyti sienos konstrukcija ir iÅ¡ naujo tinkuoti, paruoÅ¡ti dažymui, dažyti.

Medžiagos kainuotų apie 200 eurų, o darbas apie 700 eurų, tai bendra suma 900 eurų. Laiptinėje į pastogę buvo nudaužytos plytelės nuo sienos. Siena apie 20 m2, medžiagos kainavo 150 eurų, darbas 500 eurų, bendra suma 650 eurų. Vaiko kambaryje 2 aukÅ¡te sugadinta sienų ir lubų apdaila iÅ¡daužiant skyles. Reikia skyles užtaisyti ir paruoÅ¡ti sienÄ dažymui ir dažyti. Plotas sienų ir lubų apie 40 m2, medžiagos kainuotų 300 eurų, o darbas 600 eurų, bendra suma 900 eurų.

Kitame antro aukÅ¡to kambaryje sugadinta sienų apdaila, nes toje vietoje, kur nukirptas elektros laida, yra iÅ¡daužyta apdaila. Reikia grandyti struktÅ«rinį tinkÄ , iÅ¡ naujo tinkuoti ir vėl dėti struktÅ«rÄ . Sienos plotas apie 10 m2, medžiagos kainuotų apie 300 eurų, o darbas 800 eurų, bendra suma 1100 eurų. Vandens gręžinys buvo prikiÅ¡tas skudurų, Å¡iukÅ¡lių ir jo iÅ¡valymas bei sutvarkymas kainavo 250 eurų. Pirmame aukÅ¡te, svetainės kambaryje ir valgomajame, yra pradurti cirkuliaciniai radiatorių vamzdeliai, kurie pravesti po grindimis.

Kiekviename kambaryje yra pradurta po dvi skyles. Apsitvarkius vandens sistemÄ ir bandant pripildyti jÄ vandeniu pastebėjo, kad pro grindis pradėjo bėgti vanduo ir tada pamatė, kad vamzdeliai yra pradurti. Å iuo metu jie lakinai yra užtaisyti, tačiau neaiÅ¡ku kiek laikys ir jų pakeitimas kainuos 200 eurų. Taip pat parodė, kad dingusi durų rankena, kuriÄ vertina 15 eurų. IÅ¡ rÅ«sio pavogtas hidroforas su prijungimo sistema, vertina 100 eurų. Jo pajungimas kainavo 70 eurų. Hole sugadinta elektros instaliacija, nes nukirptas elektros laidas ir pavogtas Å¡viestuvas, Å¡viestuvÄ vertina 10 eurų.

Virtuvėje pavogtos 2 rozetės, kurios vertė 6 eurai, 2 vienetai Å¡viesos diodų LED lempučių su panelėmis ir prijungimo dalimis, vertina apie 20 eurų. Pavogtas radiatorius su prijungimo sistema, vertina 300 eurų. Sandėliuke sugadinta elektros instaliacija nukerpant elektros laidÄ ir pavogtas Å¡viestuvas, jį vertina 10 eurų. IÅ¡ vonios kambario pavogta vonia, vertina 400 eurų, maiÅ¡ytuvas, vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, vertina 100 eurų. Pavogtas klozetas, 100 eurų vertės, su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 50 eurų vertės. IÅ¡ duÅ¡o pavogtas vandens maiÅ¡ytuvas su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, vertina 100 eurų.

Pavogta kriauklė su vandens maišytuvu ir vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, vertina 100 eurų. Taip pat sugadinta elektros instaliacija nukerpant laidus ir pavogtos 6 šviesos LED lemputės su panelėmis ir prijungimo dalimis, jas vertina 60 eurų. Svetainės kambaryje sugadinta elektros instaliacija nukerpant laidus ir pavogta 10 šviesos LED lempučių su panelėmis ir prijungimo dalimis, jas vertina 100 eurų. Pavogta 1 rozetė, vertina 3 eurais. Pavogtos sieninės spintos durys, kurias vertina 200 eurų.

Pavogtas židinio ventiliacijos angos dėklas, vertina 10 eurų. Svetainėje palikti trys radiatoriai, tačiau nuo jų pavogti trys šilumos reguliatoriai, vertina 60 eurų (vienetas – 20 Eur). Kambaryje pirmame aukšte sugadinta elektros instaliacija nukerpant laidus ir pavogta 10 šviesos LED lempučių su panelėmis ir prijungimo dalimis, jas vertina 100 eurų. Pavogti du radiatoriai 180x60 cm su prijungimo sistema (vieno vertė 300 eurų) vertina 600 eurų. Iš laiptinės pavogtos 2 šviesos diodų LED lemputės su panelėmis ir prijungimo dalimis, vertina apie 20 eurų.

Pavogtas vienas radiatoriaus šilumos reguliatorius jį vertina 20 eurų. Koridoriuje antrame aukšte pavogtos 5 sieninių spintelių stumdomos durelės, vertina 50 eurų. Pavogtas šviestuvas jį vertina 10 eurų. Kambaryje antrame aukšte, t. y. iš vonios kambario klozetas su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, jį vertina 100 eurų. Pavogtas radiatorius 30x90 cm su prijungimo sistema, vertina 200 eurų. Pavogtos sieninės spintos durys, jas vertina 500 eurų. Pavogti du šviestuvai, juos vertina 20 eurų.

Kambaryje antrame aukÅ¡te, vadinamame miegamajame kambaryje, sugadinta elektros instaliacija, nes laidai visi iÅ¡lupti. Pavogtos 23 Å¡viesos diodų LED lemputės su panelėmis ir prijungimo dalimis, vertina apie 414 eurų (vieneto kaina 18 eurų). Pavogta stoglangio guminė tarpinė, jÄ vertina 200 eurų. Jos draudimui neparodė, nes tik vėliau pamatė. Kambaryje antrame aukÅ¡te, vadiname vaikų kambaryje, sugadinta elektros instaliacija taip pat laidai visi iÅ¡plėšti ir jų nėra. Pavogti trys Å¡viestuvai, vertina 30 eurų.

Pavogtas radiatorius 140x40 cm su prijungimo vamzdeliai, vertina jį 300 eurų. Pavogtas radiatoriaus šilumos reguliatorius jį vertina 20 eurų. Kambaryje antrame aukšte sugadinta elektros instaliacija, laidai išplėšti ir jų nėra. Pavogti du šviestuvai, vertina 20 eurų. Pavogtas radiatorius 140x40 cm su prijungimo vamzdeliais, vertina jį 300 eurų. Pavogtas radiatoriaus šilumos reguliatorius vertina 20 eurų. Iš vandens gręžinio yra pavogtas giluminis vandens siurblys su visa prijungimo ir vandens kėlimo sistema, jį vertina 200 eurų.

IÅ¡ palėpės pavogtos apÅ¡iltinimo medžiagos – vata ir polistirolas iÅ¡ 40 m3 ploto, kurį vertina 300 eurų. (1 t., b. l. 49–50, 64–68, 73–76) 9.2. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V. B. iÅ¡ esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Ji parodė, kad E. G. priklausiusį namÄ pirko be varžytinių iÅ¡ turto administratoriaus. Turto administratorius jiems davė E. G. kontaktinius duomenis, su juo susisiekus, jis sutiko, kad jie atvyks apžiÅ«rėti.

Su S. K. nuvyko apžiÅ«rėti namo, tačiau E. G. į namo vidų neįsileido. Po to bendravo su brokeriui Č.. Namo dokumentų administratorius iki namo pirkimo neturėjo. Jie užsakė kadastro duomenis, vertinimÄ . NamÄ pirko su visais jame esančiai daiktais, iÅ¡skyrus asmeninius daiktus. Namui priklausė vanduo ir elektra. Namo baigtumas buvo 90 procentų, t. y. neįrengtas rÅ«sys. Ä®sigijus namÄ , nepraėjus savaitei, pats E. G. su jais susisiekė. Konkrečiai su E. G. nesitarė kas lieka name. Kai įsigijo turtÄ pats E. G. susitiko su jais ir siÅ«lė jiems pirkti name buvusius baldus, buitinę technikÄ , gręžinį, sakė, kad iÅ¡siveÅ¡ savo daiktus.

E. G. jai sakė, jog ji nenori, jog jis nuimtų radiatorius, iÅ¡draskytų sieninę spintÄ . Ji kreipėsi į advokatę, buvo suraÅ¡ytas ir E. G. iÅ¡siųstas raÅ¡tas dėl iÅ¡sikraustymo. E. G. parašė, kad jÅ«sų raktai yra padėti ir darykit kÄ norit. 9.2.1. Prie namo įėjimo buvo sugadinti elektros laidai, name buvo palikti atviri laidai. Nusileidus į rÅ«sį iÅ¡ pažiÅ«ros krosnis buvo sveika, bet buvo sugadinta, jÄ susitvarkė. Prie krosnies nebuvo vandens plėtimosi bakelio, kurį ikiteisminio tyrimo metu pavadino hidroforu.

RÅ«syje buvo apgadinti laidai. Pirmame aukÅ¡te virtuvėje buvo nukritusios kelios plytelės, o kelios plytelės buvo nuskeltos, todėl manė, jog jos buvo tyčia sugadintos. TrÅ«ko radiatoriaus, likęs vienas laikiklis ir skylutės, likę ant grindų vamzdeliai, buvo likusios tik kelios lemputės, o kokių 5–6 nebuvo. Buvo sugadintos rozetės, laidai susukti į vienÄ , tos kurios buvo iÅ¡imtos, tos buvo susuktos į krÅ«vÄ . Buvo sugadintos ventiliacijos angos, jos buvo sukiÅ¡tos į vidų. Virtuvėje visiÅ¡kai sugadintas elektros laidas.

Už virtuvės esančiame sandėliuke buvo nukirptas šviestuvas. Hole trūko durų rankenos, nukirptas šviestuvas iki pat lubų, tuo būdu buvo sugadinta elektros instaliacija. Vonios kambaryje trūko šešių lempučių, išdraskyti laidai, nebuvo vonios su visais kranais. Trūko vonioje dalies vamzdžių, nebuvo maišytuvo, paliktos tik skylės. Taip pat nebuvo kriauklės su maišytuvu, klozeto. Dušo padėklas buvo likęs, tačiau nebuvo kranų. Vonioje palikta tik bide. Svetainė nebuvo iš viso elektros laidų lubose.

Matėsi stumdomos durys iÅ¡draskytos, jos buvo kaip atitvaras nuo kambario. Buvo paliktos tik plytos, iÅ¡draskyta apdaila, siena. Taip pat prie židinio iÅ¡draskytas ventiliacijos dėklas. Su arka atskirtame kambaryje matėsi ant sienos užraÅ¡as, kuris labiausiai skaudino. Bandė uždažyti, bet nepavyko, todėl teko tapetais klijuoti. Reikėjo nuimti dažų sluoksnį, tinkÄ , meistras naudojo gruntÄ , bandė užglaistyti, uždažyti, tačiau dažai, kuriais buvo užraÅ¡ytas užraÅ¡as, vis tiek matėsi, todėl teko klijuoti tapetus.

Nebuvo radiatoriaus, likę buvo tik prijungimo vamzdeliai. Lubose nebuvo 10 lempučių ir vieno Å¡viestuvo. Kai pasijungė kelis likusius radiatorius, pradėjo bėgti vanduo, todėl teko iÅ¡imti parketÄ . Rado vamzdžiuose padarytas skyles, po to dar keliose vietose rado tÄ patį. Tarp valgomojo ir svetainės nebuvo 3 lempučių. VirÅ¡ židinio nebuvo dviejų lempučių. Buvo nudaužtos dvi apdailos plytelės, lipant į antrÄ aukÅ¡tÄ . Užlipus į antrÄ aukÅ¡tÄ , buvo akivaizdžiai matyti, jog iÅ¡plėštos spintelių durelės. Ten tikrai buvo stumdomos durelės. Antrame aukÅ¡te nebuvo nė vienos lemputės. Antrame aukÅ¡te pirmame kambaryje buvo klozetas, ten yra likusi tik skylė.

Nebuvo dviejų Å¡viestuvų ir radiatoriaus. Ä® palėpę iÅ¡ karto su policija nelipo, tačiau vėliau su meistru nuėjus, pamatė, kad buvo apÅ¡iltinta, bet buvo viskas iÅ¡plėšta. Toliau buvo kambarys su daugybe lempučių, tai jų nebuvo. Skylės dar yra likusios, dabar ten pakabintas vienas Å¡viestuvas. IÅ¡ stoglangio iÅ¡imta tarpinė. Pro stoglangį jau pirmÄ dienÄ nakvojant bėgo vanduo. Buvusiame vaikų kambaryje sugadinti jungtukai, nebuvo Å¡viestuvų, sienoje buvo skylutės, nebuvo radiatoriaus.

Paskutiniame kambaryje sienų apdaila buvo iÅ¡skirtinė. Ten nebuvo sienoje buvusių Å¡viestuvų, padarytos dvi skylutės ir nebuvo radiatoriaus. Kieme buvo gręžinys, kuris buvo prikiÅ¡tas skudurų ir Å¡iukÅ¡lių, kurį reikėjo susitvarkyti ir iÅ¡sivalyti. Vamzdyje rado vyriÅ¡kas trumpikes, Å¡ortus, duonos maiÅ¡elių. Taip pat nukentėjusioji parodė, jog į namo vidų pateko tik po kelių dienų nuo namo pirkimo. PrieÅ¡ pirkimÄ matė tik namo iÅ¡orę, o iÅ¡ nuotraukų matė, kaip įrengtas namo vidus. (3 t., b. l. 110–112) 9.3.

Nukentėjusysis T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su žmona ir pažįstamu statybininku nuvyko prie namo. Jį apžiÅ«rėjo iÅ¡ iÅ¡orės. Ä® namÄ E. G. jų neįleido. PrieÅ¡ tai E. G. buvo atvykęs pas juos į namus ir bandė įtikinti, kad namo pirkti neverta dėl blogos jo bÅ«klės. Po iÅ¡orinės namo apžiÅ«ros minėtas statybininkas pasakė, kad namÄ pirkti verta. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini)filialÄ dėl paskolos gavimo, banko darbuotoja pasakė, kad reikalingas turto vertinimas.

Turto vertinimÄ 2017-03-07 atliko VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojas V. L.. Atliekant vertinimÄ dalyvavo pats E. G.. Atliekant vertinimÄ buvo užfiksuoti, nufotografuoti, namuose buvę daiktai ir įrenginiai, taip pat namų valdoje esantis turtas. Remiantis Å¡iuo vertinimu, (duomenys neskelbtini) bankas suteikė paskolÄ ir šį namÄ su žeme 2017-06-13 jie įsigijo už 18500 eurų. 2017-06-14 namÄ su žemės sklypu užregistravo Å¡eimos vardu. 2017-06-16 iÅ¡ VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ gavo Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje buvo iÅ¡registruota G.

Å¡eima, o name prisiregistravo jo trijų asmenų Å¡eima. 2017-06-18 jis su žmona ir tėčiu nuvyko į namÄ susitarti su E. G. dėl jo iÅ¡sikėlimo. E. G. jiems aprodė namų vidų ir sklypÄ . Susitarė, kad E. G. iÅ¡ namo iÅ¡sikraustys iki 2017-07-20. 2017-07-20 E. G. dar nebuvo iÅ¡sikraustęs ir prašė pratęsti iÅ¡sikraustymo terminÄ iki 2017-07-31. 2017-07-31 vakare jis paskambino ir prašė leisti pernakvoti paskutinę naktį, nes neturi kur miegoti. 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 7.00 val. paskambinęs E. G. pasakė, kad namo raktus paliko saldainių dėžutėje prie namo.

Apie 9:00 val. jis su žmona nuvyko į minėtÄ namÄ . Ten pamatė, kad namo vidus yra suniokotas (1 t., b. l. 106–109). 9.3.1. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis T. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pritarė savo sutuoktinės V. B. teisme duotiems parodymams, paaiÅ¡kindamas, jog visus reikalus tvarkė jo žmona. Jo nuomone E. G. visa tai padarė, nes tai sprendžia iÅ¡ jo bendravimo ir tai, kad jis turėjo namo raktus. (3 t., b. l. 112) 9.4. Liudytojas V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V.

B. užsakė atlikti turto vertinimÄ . Å io vertinimo tikslas – turto rinkos vertės nustatytas įkeitimo tikslu banke. Jis susisiekė su turto savininku ir sutarė, kada atvyks. Sutartu laiku, t. y. 2017 m. kovo 7 d., nuvyko į sodybÄ , nufotografavo, po to surašė vertinimo ataskaitÄ . Vertinant turtÄ kreipė dėmesį į viskÄ , t. y. visur apėjo ir viskÄ apžiÅ«rėjo, fotografavo, aprašė ir po to vertino. TurtÄ apžiÅ«rėjo detaliai. Jei daiktai integruoti, tai kartu vertinami su visu turtu.

Jei vonios kambarys, tai vertiname ne tik baldus, bet kas integruota. Dėl durų rankenos pasakyti nieko negali, nes į tai nežiÅ«rėjo. Hidroforo nuotraukos ataskaitoje nemato, todėl negali tvirtinti, kad jis buvo. Mano, jog bÅ«tų pažymėjęs, jeigu bÅ«tų buvęs. Nuotraukose mato panašų daiktÄ Ä¯ hidroforÄ , tačiau negali tvirtinti, jog tai hidroforas. Nuotraukose yra fiksuotas hole esantis Å¡viestuvas, atskirai tokio daikto nevertina. Virtuvėje paprastai rozečių nefiksuoja, nes tai bendra patalpos apdaila.

Nuotraukoje matyti, kad virtuvėje yra trys apÅ¡vietimo lemputės, ar jos LED, negali pasakyti, tačiau jos įleidžiamos. IÅ¡ nuotraukos matyti, jog virtuvėje kabo radiatorius. Kokia jo vertė, nusidėvėjimo vertė negali pasakyti. Apie sandėliuko Å¡viestuvÄ nieko negali pasakyti. Nuotraukoje mato, jog vonios kambaryje yra pusvonia, kokia jos vertė, negali pasakyti. Vonios kambaryje sumontuotas maiÅ¡ytuvas, kriauklė sumontuota, atskirų daiktų vertės negali pasakyti. Tualete yra bidė, klozetas, kokia prijungimo sistema, nežino.

Maišytuvas paprastai būna dušas, nuotraukoje nefiksuota. Virš dušo zonos yra 3 šviestuvai įmontuojami, vertės nepasakys. Svetainėje fiksuoti lubų fragmentai, matosi 8 sumontuoti šviestuvai. Jiems neprivalu užfiksuoti nė vieno. Gali pasakyti, kad šviestuvai lubiniai įleidžiami. Atskirai rozetė nefiksuota. Svetainėje prie židinio fiksuota sieninė spinta, vertės nežino. Nepamena ventiliacijos angos. Svetainėje mato, kad radiatorius sumontuotas vienas, bet ar yra reguliatorius, nemato.

Kambaryje pirmame aukšte matosi bendras vaizdas, matosi vienas kabantis šviestuvas. Būklės ir vertės negali įvertinti. Radiatoriai nefiksuoti. Laiptinės yra bendri vaizdai, apie šviestuvėlius negali pasakyti. Matosi, kad yra radiatorius, bet ar su reguliatoriumi, negali pasakyti. Mato sienoje kažkokius spintos fragmentus. Nepamena, ar buvo antrame aukšte klozetas. Antro aukšto kambaryje dėl sieninės spintos nieko negali atsakyti. Dviejuose kambariuose antro aukšto mato radiatorius, prijungimo vamzdeliai yra, apie vertę negali pasakyti.

Viename kambaryje fiksuoti du sieniniai Å¡viestuvai, vertės negali pasakyti. Viename kambaryje buvo sumontuota daug lubose Å¡viestuvėlių, vertės negali pasakyti. Dar viename kambaryje mato kabantį Å¡viestuvÄ , radiatorių. Palėpėje visai nebuvo. Kieme giluminio siurblio nematė. Turto savininkas jam paaiÅ¡kino, kad vandentiekis atvestas iÅ¡ pietinėje pusėje esančios sodybvietės, o ta sodybvietė, kaip jis suprato, yra turto savininko. Jis nefiksavo jokio giluminio gręžinio, vadinasi jo nematė, o gal jam nerodė.

Elektros instaliacijos netikrino. Virtuvėje buvo keraminių plytelių apdaila. Namuose ventiliacijos angos gali bÅ«ti įrengtos, bet jos nefiksuotos. Negali pasakyti kaip svetainėje buvo pritvirtintos spintos durys, jų vertės taip pat negali pasakyti. Matosi koridoriuje klijuotos keraminės plytelės. Jos pavienės, todėl negali pasakyti kokį plotÄ jos užėmė ir jų vertės. Pastate buvo laibai įvairios apdailos, kambariuose taip pat. Kiekvienas radiatorius pajungtas cirkuliaciniais vamzdeliais, dažniausiai jie paslepiami kažkokia apdaila ir jis nežiÅ«rėjo iÅ¡ kur tie vamzdeliai ateina, t. y. netikrina kaip jie sumontuoti.

Detaliai apžiÅ«rėjus galima buvo konstatuoti, kad apdaila baigta, viskas buvo gerai, iÅ¡skyrus įtrÅ«kimus lubose. Matė, jog į namÄ vanduo atvestas, tačiau gręžinio nematė ir jo nefiksavo. Matė tik Å¡ulinį. Neprisimena, ar apžiÅ«rėjo stoglangį antrame aukÅ¡te. Krano nebuvau atsukęs ir netikrinau, ar teka vanduo. Buvo nustatyta bendra viso turto vertė 21300 eurų. TurtÄ galima parduoti tik kaip vienÄ kompleksÄ . Žemės sklypo sÄ lyginė vertė 6000 Eur vertė, namo sÄ lyginė vertė 15300 Eur.

Taip pat liudytojas parodė, kad iš buvusios tvarkos pačiame name jam atrodė, kad namo savininkas pastoviai negyvena tame name. Mano, jei šildymo pastate nebūtų, tai šildymo sistema susprogtų. Jei name nėra kelių lempučių, sistema vis tiek yra, jei nėra reguliatorių, šildymas vis tiek yra, jei nėra vieno krano, vis tiek yra vandens sistema. Namo baigtumo laipsnį nustatinėja kiti specialistai, bet šiaip jis buvo kaip baigtas statyti. Šildymo sistema buvo kieto kuro, nes stovėjo kieto kuro katilas.

Vizualiai matėsi, kad katilas naudotas. Tačiau jei durys būtų be rankenų ir kt. (radiatoriai ir jų dalys, rozetės, klozetai, praustuvė, ir pan.), vertinama būtų kaip nepilnas apdailos atlikimas. Paprastai 9 procentus vertės sudaro namo apdaila. Jo ataskaitoje fiksuota, kad apdaila atlikta. (3 t., b. l. 40–42) 9.5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad jis dirbo pas nukentėjusiuosius. Jo išsilavinimas yra mūrininkas, tačiau 28 metus dirba statyboje, nusimano ir elektros darbus.

Dirbo 21 metus Raseinių statyboje, o dabar dirba pagal verslo liudijimÄ . Name pamatė, kad elektros skydelyje palikta didelė raizgalynė laidų, viduje laidai nukarpyti, nebuvo Å¡viestuvų, vonioje buvo tuščia: nei maiÅ¡ytuvo nei kriauklės nei klozeto. Antrame aukÅ¡te iÅ¡ viso iÅ¡plėšti laidai, nebuvo Å¡viestuvų. Pirmame aukÅ¡te buvo apraÅ¡inėta siena. Jis atliko elektros darbus: iÅ¡vedžiojo elektrÄ . IÅ¡vedžiojant elektrÄ reikėjo kai kÄ praardyti, teko pjaustyti gipsus, kad prieiti prie nupjautų laidų.

Po to dar dažė sienas, pakeitė virtuvėje plyteles, nes trys plytelės buvo nuskeltos. Taip pat įjungė gręžinyje siurblį. Å ildymo sistemoje pakeitė apsauginį vožtuvÄ , kadangi pradėjus leisti vandenį pradėjo iÅ¡ vamzdžių bėgti vanduo. Buvo pradurti du vamzdžiai. Jie pradurti lipant į antrÄ aukÅ¡tÄ . Paskui dar du vamzdžiai kitame kambaryje buvo pradurti. Virtuvėje buvo keli nuimti radiatoriai. Dabar Å¡ildymo sistema ir elektra sutvarkyta. Darbus atliko panaudojęs dalį savo atsineÅ¡tų medžiagų, kitÄ dalį nupirko nukentėjusieji.

Už darbÄ ir medžiagas jam sumokėjo 3400 eurų. Visų pinigų negavo už darbÄ . Neprisimena, kiek pastatė naujų radiatorių, gal keturis. Siena buvo apraÅ¡inėta raudonais dažais, todėl reikėjo nugrandyti tinkÄ ir po to viskÄ reikėjo atstatyti. Antrame aukÅ¡te laidus iÅ¡vedžiojo per palėpę. Klijavo virtuvėje plyteles. Nors buvo nudaužytos trys plytelės, tačiau teko pakeisti visas. Paskirstymo dėžutės buvo likusi viena dalis, laidai buvo visiÅ¡kai sumaiÅ¡yti, atviri ir neizoliuoti. (3 t. b. l. 43) 9.6.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. S. parodė, jog jis yra bankroto administratorius, administruoja G. bankroto bylÄ . Vykdant G. turto padalinimÄ , dalis turto buvo pardavinėjama per varžytines ir dalis ne. PrieÅ¡ metus buvo parduotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, tai gyvenamasis namas su žemės sklypu. Name esantis turtas laikomas turtas neatskiriamas nuo namo funkcionavimo. Pardavė pastatÄ ir žemės sklypÄ remiantis mokumo atkÅ«rimo planais. Su juo niekas nederino, kas turėjo bÅ«ti palikta namuose.

Su E. G. nebuvo diskusijos dėl to, kÄ parduoda. Sutarties projekte buvo numatyta kas parduodama ir nukentėjusioji su tuo buvo susipažinusi. Žino, kad nukentėjusioji važiavo ten kelis kartus, sakė, kad jai trukdoma įeiti į namÄ . Jeigu pardavinėja kitÄ turtÄ , pavyzdžiui: baldai, buitinė technika, tai bÅ«na prie sutarties priedai ir ten tie daiktai atskirai iÅ¡vardijami. Prie Å¡ios sutarties priedų nebuvo. Prieduose Å¡ildymo elementai, klozetas neįvardijami, nes tai namo dalis. Negali atsakyti, ar tame sklype yra gręžinys.

Ar parduodamas namas buvo su veikiančia elektros sistema, Å¡ildymu, negali atsakyti. Paskutinį kartÄ namas buvo apžiÅ«rėtas 2014 metais. 2014 metų yra nuotraukos iÅ¡likusios, yra registrų centro vertinimas. Buvo 90 procentų namo baigtumas. Jei ten buvo gyvenama, tai buvo parduodamas namas su klozetu, su Å¡ildymo sistema, elektros sistema. 2017 metais parduodant turtÄ , įmonės darbuotojas neapžiÅ«rėjo iÅ¡ naujo turto. (3 t., b. l. 130–131) 9.7. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. M. parodė, jog jis kaip pareigÅ«nas dalyvavo apžiÅ«rint įvykio vietÄ E. G. namuose dėl sugadintų daiktų.

Ä®vykis buvo 2017 metų liepos mėnesį. Nukentėjusioji atvyko į policijos komisariatÄ ir pranešė, kad įsigijo namÄ ir jis buvo suniokotas. Jis priėmė pareiÅ¡kimÄ . Vyko apžiÅ«rėti įvykio vietÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ . Namas medinis, kieme buvo iÅ¡kasti keli medžiai, namo viduje buvo iÅ¡traukti laidai, kur buvo pajungti Å¡viestuvai. Buvo paliktos skylės, matėsi, kad Å¡viestuvai iÅ¡traukti. Antrame aukÅ¡te nebuvo spintelių durelių, kažkas buvo nuardyta prie židinio.

Nebuvo klozeto, likęs tik klozeto padas kur jis stovėjo, tiesiog matėsi. Ant sienos kažkas buvo užraÅ¡yta rožine spalva ir mano, kad tai buvo padaryta aerozoliniais dažais. Elektros skydelyje buvo sumaiÅ¡yti laidai, chaotiÅ¡kai palikti. Kambariuose trÅ«ko daug Å¡viestuvų. Nukentėjusioji sakė, kai pirko namÄ , Å¡viestuvai buvo. ApžiÅ«rint namÄ Å¡viestuvų nebuvo, buvo tik skylės, o jų buvo daug. Å ildymo sistemoje trÅ«ko radiatorių, t. y. kai kuriuose patalpose jų nebuvo, nes matėsi žymės, kad jie ten buvę, skyrėsi toje vietoje sienos spalva.

Prisimena, kad sienos buvo iÅ¡klijuotos plytelėmis, bet tikrai nežinai kokios ir ar buvo dalis nukritusių. ApžiÅ«ros metu buvo fotografuojama. Buvo kažkoks giluminis gręžinys kieme. Matėsi pievoje vamzdis. Tai, kad sugadinimai piktybiÅ¡kai padaryti rodė tai, kad palikti netvarkingi laidai, ant sienos dažais užpurkÅ¡tas užraÅ¡as. Patvirtino, kad įvykio vietos protokole viskas yra suraÅ¡yta teisingai. (3 t., b. l. 109–110) 9.8. Liudytojas A. U. apklausiamas teisme parodė, kad pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ su kolega S. D. nuvyko į vienÄ sodybÄ , kuri randasi (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje.

Nuvykus į tÄ sodybÄ , kiek prisimena, buvo moteris, kuri paaiÅ¡kino, kad nuomotojai iÅ¡sikraustydami suniokojo turtÄ . Kiek prisimenu trÅ«ko kažkokių dokumentų ir pareiÅ¡kimas buvo iÅ¡ karto nepaimtas tuo metu. Ä® namo visų buvo įėjęs, tačiau kas ten yra nelabai žiÅ«rėjo. (3 t., b. l. 131–132) 9.9. Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino tik tiek, kad teko vykti į sodybÄ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje. Nukentėjusioji sakė, kad nusipirkusi iÅ¡ varžytinių sodybÄ ir skundėsi, kad rado jÄ nuniokotÄ .

Įėjus į namo vidų matėsi, kad yra suniokoti laidai, nebuvo rozečių, apraÅ¡yta siena. Žino, kad tÄ dienÄ nebuvo paimtas pareiÅ¡kimas, vėliau buvo liepta nukentėjusiajai atvykti į policijos komisariatÄ . Galėjo bÅ«ti liepos ar rugpjūčio mėnuo praeitų metų. Sodyboje buvo nukentėjusioji ir dar keli žmonės, gal giminaičiai. Matė name atvirus laidus, rozečių buvo tuščios angos. Sienos buvo apraÅ¡ytos raudonais dažais. Lauke, prie namo, matė geodezinio gręžinio akivaizdžius apgadinimas.

Lubose nebuvo Å¡viestuvų, nes buvo atviros paliktos skylės. Ä®vykio vietoje nieko nerašė, tik padarė nuotraukas, kurias vėliau sukėlė į sistemÄ . Apie Å¡ildymo sistemÄ nepamena kas ten buvo. Name apėjo visas patalpas. Ar palėpėje buvo, neprisimena. Apie durų rankenas irgi nepamena. Siena akivaizdžiai buvo apraÅ¡yta, tai vienas iÅ¡ vandalizmo požymių. Kažkoks buvo užraÅ¡as, nuotraukose turėjo bÅ«ti užfiksuota. (3 t., b. l. 132) 9.10. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T.

Å . parodė, kad nukentėjusieji yra draudimo klientai. Pagal klientės praneÅ¡imÄ jis su jais susitiko ir nuvyko su jais kartu į sodybÄ . Klientė įvardino, kad tai jos nuosavybė. Jį įleido į vidų, parodė sugadintas name vietas. Darė nuotraukas, surašė aktÄ , viskÄ užfiksavęs iÅ¡vyko. Kada tai buvo tiksliai nepamena, galėjo bÅ«ti praeitų metų rugsėjo mėnuo. Žino, kad buvęs savininkas iÅ¡sikraustė iÅ¡ sodybos ir toks vaizdas buvo, kad iÅ¡sikraustė su visais gerbuviais.

Nebuvo šviestuvų, ant sienos buvo raudonais dažais užrašas „svetimų vaikų ašaromis laimingi nebūsite“ ar kažkas panašaus. Kas prieš tai buvo, nematė. Klientė jam nurodė, kad buvęs namo savininkas visa tai galėjo padaryti. Matėsi sugadinta lubų, sienų apdaila, nebuvo laidų. Iš nukentėjusiosios žodžių tik žino, ko nebuvo, tai radiatorių, klozeto. Matėsi, kad radiatoriai buvo, nes buvo pasilikę tvirtinimo taškai. Apie gręžinį prisimena tik nukentėjusiosios teiginį, kad buvo siurblys ir dabar jo nėra.

Jis nuostolių nevertino. Turtas buvo apdraustas jų įmonėje, bet negali pasakyti kada ir kokia suma, reikia žiÅ«rėti į sutartį. Negali atsakyti, ar sprendimas dėl draudimo iÅ¡mokos yra priimtas. (3 t., b. l. 132–133) 9.11. Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė (3 t., b. l. 137). 9.12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja G. G. parodė, kad E. G. buvo iÅ¡sigręžęs gręžinį, o jos sÅ«nus nupirko įrangÄ gręžiniui. IÅ¡ gręžinio tekėjo vanduo į jos ir jos tėvų namus.

Gręžinys buvo E. G. namo kieme. Jie visi naudojosi tuo gręžiniu. 9.13. Liudytojas A. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad žino, jos E. G. namas buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Jis gyvena tame pačiame kaime. Atstumas nuo jo namo iki G. namo yra 500 metrų. E. G. namui vanduo buvo tiekiamas iÅ¡ giluminio gręžinio. Gręžinį iÅ¡gręžė E. G.. Už gręžinio iÅ¡kasimÄ pinigai buvo sumokėti E. G.. VisÄ Ä¯rangÄ , reikalingÄ vandeniui tiekti, daviau jis. Buvo toks susitarimas, kad įrangÄ jis pasirÅ«pins. parÅ«pinsiu.

Pusę kilometro nuo G. sodybos iki savo namų buvo nutiesęs vamzdį. Gręžiniui įrangÄ pirko 2004 ar 2005 metais. Buvo įgytas giluminis siurblys, elektros kabelis Å¡iam siurbliui, kur leidžiasi į gręžinį, ir plastikinis vamzdis prijungti prie siurblio. Už Å¡iÄ Ä¯rangÄ mokėjo apie 500 litų. Nėra iÅ¡saugojęs Å¡io gręžinio įrangos įsigijimo dokumentų, nes dalis įrangos buvo pirkta iÅ¡ turgaus, dalis iÅ¡ parduotuvės, o čekių neiÅ¡sisaugojo. Po to, kai E. G. namas buvo parduotas, giluminio gręžinio įrangÄ iÅ¡siėmė ir pernešė į kitÄ gręžinį, kad turėtu vandens, o gręžinį paliko uždengtÄ ir juo buvo galima naudotis.

Išėmė siurblį, vamzdį ir kabelį. IÅ¡siplėtimo bakas ir magnetinės relės yra taip pat perkelti į kitÄ gręžinį. Pirko ir iÅ¡siplėtimo bakÄ . IÅ¡siplėtimo bakas buvo sumontuotas E. G. gyvenamojo namo sklepe. Magnetinės relės buvo sumontuotos koridoriuje prie visos elektros instaliacijos. Jis iÅ¡montavo siurblį, iÅ¡siplėtimo bakÄ , magnetines reles, vamzdį ir kabelį, juos perdėjo į kitÄ gręžinį. Å iÄ giluminio gręžinio įrangÄ ir dabar pas save naudoja.

Kai išėmė siurblį iÅ¡ gręžinio, gręžinys buvo uždengtas. Gręžinys buvo uždengtas neperÅ¡lampama striuke. Gal ir buvo skudurų ant gręžinio virÅ¡aus. Kai gręžinyje buvo siurblys, jis buvo uždengtas, o kai pasiėmė siurblį, uždengė jį striuke. Jis pats iÅ¡montavo gręžinio elektros dalį. Laidai buvo sudurti, trumpi, juos sudurti kvietėsi elektrikÄ , kad padėtų. Kai atjungė laidus, jie susimaišė. Tai galėjo bÅ«ti prieÅ¡ trejus metus, kai pajunginėjo gręžinio elektros dalį.

Taip pat liudytojas parodė, kad E. G. namas buvo iki galo nesuremontuotas, bet gyvenamas. Kai perkėlinėjo gręžinio įrangÄ , žinojo, kad namas parduotas. Tai galėjo bÅ«ti 2017 metų vasarÄ . Pusbroliui nepadėjo kraustytis iÅ¡ namų, iÅ¡neÅ¡ti daiktus. Kai pusbrolis gyveno name, Å¡ildymo sistema veikė. Namuose buvo radiatoriai. E. G. 10 metų iÅ¡gyveno su Å¡eima Å¡iame name. 9.14. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti įvykio vietos, kuri yra (duomenys neskelbtini) esančioje V. ir T.

B. sodyboje, apžiÅ«ros rezultatai (1 t., b. l. 51–55). 9.15. 2017 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartyje nurodyta, kad 2017 m. birželio 13 d. I. G. ir E. G. parduoda, o T. B. ir V. B. perka nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60–63). 9.16. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esantį namÄ ir žemės sklypÄ V. B. ir T. B. 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotos nuo 2017 m. birželio 14 d. (1 t., b. l. 57–59). 9.17.

Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitoje ir jo prieduose yra užfiksuota 2017 m. kovo 7 d. I. G. ir E. G. namo ir sklypo bÅ«klė (1 t., b. l. 111–171). 9.18. V. B. pateikė 15 vnt. kasos aparatų čekių, kuriais patvirtino dalį – 503,82 eurų sumai, gyvenamojo namo sutvarkymo iÅ¡laidų (1 t., b. l. 80–87). 9.19. V. B. pateikė kompaktÄ su nuotraukomis, kurios patvirtino gyvenamojo namo palėpėje nesant izoliacinės medžiagos – stiklo vatos, bei 7 vnt. kasos aparatų čekių, kuriais patvirtino dalį gyvenamojo namo sutvarkymo iÅ¡laidų, t. y. 501,32 eurų sumai (1 t., b. l. 89–103). 9.20.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie E. ir I. G. buvusį nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 3–4). 9.21. IÅ¡ hipotekos lakÅ¡to matyti, jog buvo įkeistas E. G. priklausantis žemės sklypas su priklausiniu – gyvenamuoju namu (2 t., b. l. 38–41) 9.22. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje medžiagoje užfiksuoti T. B. ir V. B. nusipirkto gyvenamojo namo apgadinimai (2 t., b. l. 52–84). 9.23. Nukentėjusioji V. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 61–90, 93–100).

10. Nors E. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino kaltės dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, tačiau, teismo vertinimu, tai yra tik E. G. gynybinė versija, kuri yra paneigta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymÄ sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ . Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

11. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl iÅ¡teisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pažymėjo, jog techniniame namo projekte numatyta tik tai, kad name turi bÅ«ti įrengti elektros, vandens įvadai, buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklai, specialių reikalavimų pastato vidaus inžineriniams tinklams nenustatyta, nes vandentiekio, nuotekų, Å¡ildymo, elektrotechnikos ir kiti tinklai užsakovo įrengiami savo nuožiÅ«ra, ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tam, kad gyvenamasis namas bÅ«tų pripažintas tinkamu naudotis, pakako, kad jame bÅ«tų įrengti elektros, vandens įvadai, buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklai, kad Å¡viestuvai, lemputės, klozetas, kriauklės, rozetės, kranai, vonia, vandens plėtimosi bakelis, maiÅ¡ytuvas, durų rankena, radiatoriai, Å¡ilumos reguliatoriai, sieninės įmontuojamos spintos, nėra namo inžinerinių sistemų dalis, be vieno ar kito iÅ¡ Å¡ių daiktų namas gali funkcionuoti, tai nėra esminės gyvenamojo namo dalys, kokiomis galėtų bÅ«ti stogo anga, langai, įėjimo durys, laikančios sienos ir konstrukcijos.

Taip pat nepagrįstai nuosprendyje akcentuojama tai, jog E. G. siÅ«lė nukentėjusiesiems pirkti name buvusius baldus, buitinę technikÄ , tačiau jie atsisakė, todėl kaltinime nurodyti daiktai buvo ir yra kaltinamojo E. G. nuosavybė, jie kaltininkui nėra svetimi, o tai reiÅ¡kia, kad nėra nusikalstamos veikos sudėties dalyko ir nėra nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios. 11.1. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į CK 4.14 straipsnio nuostatas, kurios nustato, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas.

CK 4.171 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar bÅ«simi antraeiliai daiktai, iÅ¡skyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti sandoryje. 11.2. Teisme apklaustas liudytojas V. L. patvirtino, kad detaliai apžiÅ«rėjus gyvenamÄ jį namÄ buvo akivaizdu, kad pastatas baigtas statyti, Å¡ildomas, apdaila visose patalpose pilnai atlikta, jog viskas buvo gerai, iÅ¡skyrus įtrÅ«kimus lubose.

Taip pat liudytojas pažymėjo, jog jeigu daiktai integruoti, tai jie kartu vertinami su turtu. Paaiškino ir tai, jeigu būtų durys be rankenų ir pan., tai būtų vertinama kaip nepilnas apdailos atlikimas ir tai būtų turėję įtakos turto vertinimui, namo vertė mažėtų. Liudytojas K. S. paaiškino, jog jeigu parduodamas kitas turtas, pavyzdžiui: baldai, buitinė technika, tai tada prie sutarties būna priedai, kuriuose atskirai išvardinami parduodami daiktai. Šildymo elementai, klozetas prieduose neįvardijamas, nes tai yra namo dalis ir jie neatskiriami nuo namo funkcionavimo.

Taigi vertinant Å¡ių liudytojų parodymus bei atsižvelgiant į anksčiau aptartas CK nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad radiatoriai, vonia, klozetai su prijungimo sistemomis, maiÅ¡ytuvai, elektros instaliacija ir kiti E. G. kaltinime nurodyti daiktai yra E. G. nuosavybė ir jie jam nėra svetimi. 11.3. Pats E. G. neneigia, kad jis nusikabino visus Å¡viestuvus, iÅ¡ virtuvės paėmė rozetes, radiatorių, iÅ¡ sandėliuko Å¡viestuvÄ , pasiėmė voniÄ , maiÅ¡ytuvÄ , klozetÄ su gofru, duÅ¡o maiÅ¡ytuvÄ , užuolaidÄ , kambaryje buvusias halogenines lemputes.

IÅ¡ svetainės jis pasiėmė LED lemputes, rozetę, sieninės spintos duris su bėgeliais, radiatorius su reguliatoriais. Antrame aukÅ¡te nusiėmė lemputes, stumdomas dureles su bėgeliais, sieninės spintos duris su bėgeliais. IÅ¡ kambario su mėnuliu, pasiėmė apÅ¡vietimo sistemÄ , iÅ¡ vaikų kambario pasiėmė tris Å¡viestuvus, halogenines lemputes. IÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te paėmė Å¡viestuvus, radiatorius su reguliatoriais. E. G. teigia, jog Å¡iuos daiktus jis pasiėmė, nes tai buvo jo nuosavybė.

Tačiau vertinant liudytojų V. L., K. S. paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, kad E. ir L. G. turtas (gyvenamasis namas, žemės sklypas) buvo įkeistas hipotekai, į anksčiau aptartas CK normas, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinime nurodyti daiktai – nėra E. G. nuosavybė, o šie daiktai yra gyvenamojo namo dalis ir jie neatskiriami nuo namo funkcionavimo.

12. Be to akivaizdu ir tai, E. G. buvo žinoma, jog jam priklausantis turtas yra įkeistas, jog jis turi laikytis 2007 m. sausio 24 d. sudarytos hipotekos sutarties sÄ lygų. Taip pat jam buvo žinoma ir nekilnojamo turto vertinimo ataskaita, kuriÄ atliko V. L., kurioje buvo pažymėta, kad apdaila gyvenamojo namo patalpose pilnai atlikta ir tai turėjo įtakos gyvenamojo namo vertės nustatymui. Pats E. G. teisme parodė, kad turto įkeitimo momentu, kai buvo atliekamas turto vertinimas apžiÅ«rint namo vidų, jis buvo suinteresuotas, jog namo vertė bÅ«tų didesnė. Liudytojas V. L. patvirtino, kad apžiÅ«rint turtÄ dalyvavo turto savininkas E. G.. Å ios aplinkybės paneigia E. G. keliamÄ versijÄ , kad jis kaltinime nurodytus daiktus iÅ¡sikraustydamas pasiėmė, nes tai jo nuosavybė.

13. Nukentėjusioji V. B. tiek pareiÅ¡kime, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisiamajame posėdyje parodė, kad E. G. iÅ¡sikraustydamas pagrobė jiems priklausantį turtÄ â€“ tai koridoriaus durų rankenÄ , iÅ¡ namo rÅ«sio hidroforÄ su prijungimo sistema, iÅ¡ holo Å¡viestuvÄ , iÅ¡ virtuvės dvi rozetes, 2 vnt. apÅ¡vietimo LED lempučių su panelėmis, vienÄ radiatorių, iÅ¡ sandėliuko Å¡viestuvÄ , iÅ¡ vonios kambario voniÄ ir maiÅ¡ytuvÄ su vandens prijungimo sistema, klozetÄ su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, iÅ¡ duÅ¡o maiÅ¡ytuvÄ su vandens prijungimo sistema, kriauklę su maiÅ¡ytuvu, vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 6 apÅ¡vietimo LED lemputes su panelėmis, iÅ¡ svetainės 10 apÅ¡vietimo LED lempučių su panelėmis, 1 rozetę, sieninės spintos duris, židinio ventiliacijos angos dėklÄ , tris radiatorių Å¡ilumos reguliatorius, iÅ¡ kambario pirmame aukÅ¡te 10 apÅ¡vietimo LED lempučių su panelėmis, 2 radiatorius su prijungimo vamzdeliais, iÅ¡ laiptinės 2 apÅ¡vietimo LED lemputes su panelėmis, vienÄ radiatoriaus Å¡ilumos reguliatorių, iÅ¡ antro aukÅ¡to koridoriaus 5-ių sieninių spintelių 10 vnt. stumdomų durelių, Å¡viestuvÄ , 10 eurų vertės, iÅ¡ antro aukÅ¡to kambario klozetÄ , 1 radiatorių su prijungimo vamzdeliais, sieninės spintos slankiojančios sistemos duris, du Å¡viestuvus, iÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te 23 apÅ¡vietimo LED lemputes su panelėmis, stoglangio guminę tarpinę, iÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te 3 Å¡viestuvus, radiatorių su prijungimo vamzdeliais, ienÄ radiatoriaus Å¡ilumos reguliatorių, iÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te 2 Å¡viestuvus, vienÄ radiatorių su prijungimo vamzdeliais, vienÄ radiatoriaus Å¡ilumos reguliatorių, iÅ¡ palėpės apÅ¡iltinimo medžiagÄ , iÅ¡ kiemo giluminį vandens siurblį su prijungimo ir vandens kėlimo sistema.

Taip pat nurodė Å¡ių pavogtų daiktų vertę. 13.1. Kaip matyti iÅ¡ teisme duotų E. G. parodymų, jis pripažino jog dalį daiktų pasiėmė. Tačiau nepripažįsta ėmęs durų rankenÄ , nurodo, jog ji buvo sulūžusi, todėl jÄ išėmė. Nurodo, kad nebuvo vienoje pusėje židinio grotelės. Virtuvėje nebuvo LED lempučių, jog ten buvo paprastos lemputės ir jų jis neėmė. IÅ¡ stoglangio tarpinės neėmė, nes jos ten nebuvo keleri metai. IÅ¡ palėpės stiklo vata buvo nuimta dar gyvenant, nes žmonai prasidėjo alergija.

Giluminio siurblio su prijungimo ir vandens kėlimo sistema neėmė, jog jį pasiėmė kitas asmuo, kuriam šie daiktai ir priklausė. Taip pat E. G. nesutinka su daiktų vertėmis, mano, jog negalėjo jie tiek kainuoti, kaip nurodė nukentėjusioji.

14. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai G. G. ir A. G. patvirtino, kad gręžinį iÅ¡kasė E. G., o giluminio gręžinio įrangÄ pirko A. G.. Liudytojai patvirtino, kad po to, kai E. G. pardavė namÄ , giluminio gręžinio įrangÄ , t. y. siurblį, vamzdį, kabelį, iÅ¡siplėtimo bakÄ ir magnetines rėles pasiėmė A. G. ir pernešė Å¡iuos daiktus į kitÄ gręžinį. Taigi vertinant paties E. G., Å¡ių liudytojų nurodytas aplinkybes, kad giluminio gręžinio įranga priklausė A.

G. ir jis Å¡iÄ Ä¯rangÄ pasiėmė, sprendžia, jog Å¡ių daiktų – giluminio vandens siurblio su prijungimo ir vandens kėlimo sistema bei namo rÅ«syje buvusį vandens plėtimosi bakelį su prijungimo sistema, kaip nukentėjusioji nurodė hidroforÄ su prijungimo sistema – E. G. nepagrobė ir Å¡ios aplinkybės Å¡alintinos iÅ¡ E. G. pareikÅ¡to kaltinimo. 14.1. Taip pat iÅ¡ E. G. pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintinos aplinkybės, jog jis iÅ¡ palėpės pagrobė apÅ¡iltinimo medžiagÄ .

Kaip nurodė pati nukentėjusioji V. B., į palėpę su policija nelipo, tačiau vėliau su meistru nuėjusi pamatė, kad buvo apÅ¡iltinta, bet buvo viskas iÅ¡plėšta. Pateiktame turto sunaikinimo, sugadinimo akte draudimo bendrovei nukentėjusioji V. B. taip pat nenurodė, kad buvęs sodybos savininkas E. G. iÅ¡sikraustydamas iÅ¡ jau jai priklausančio namo, iÅ¡ palėpės pagrobė apÅ¡iltinimo medžiagÄ . Duomenų, kad apÅ¡iltinimo medžiaga buvo palėpėje, kai buvo atliekamas gyvenamojo namo vertinimas ir kad turto vertintojas V.

L. tai bÅ«tų apžiÅ«rėjęs, užfiksavęs ir įvertinęs, nėra. Pats E. G. teigė, kad iÅ¡ palėpės stiklo vata buvo nuimta dar gyvenant, nes žmonai prasidėjo alergija. Taigi Å¡iuo atveju nėra bylos duomenimis patvirtinta, kad E. G. pagrobė iÅ¡ palėpės apÅ¡iltinimo medžiagÄ .

15. Tačiau dėl kitų daiktų, t. y. dėl durų rankenos, židinio ventiliacijos angos dėklo, lempučių, stoglangio tarpinės, kurias E. G. neigia paėmęs, pagrobimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, nes tai yra užfiksuota gyvenamojo namo atliekamo vertinimo metu, tiek ir įvykio vietoje darytose nuotraukose. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir V. L., S. K. parodymai, turto sunaikinimo, sugadinimo akte draudimo bendrovei užfiksuotos aplinkybės.

16. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nurodytomis pavogtų daiktų vertėmis. Nors nebuvo pateikti visi pagrobtų daiktų vertę pagrindžiantys dokumentai, tačiau tai neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais kai buvo nurodoma daiktų vertė. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl pavogtų daiktų vertės.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina E. G. kaltę, jog jis laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), V. B. ir T. B. priklausančiame gyvenamajame name, tyčia pagrobė koridoriaus durų rankenÄ , 15 eurų vertės, iÅ¡ holo Å¡viestuvÄ , 10 eurų vertės, iÅ¡ virtuvės dvi rozetes, 6 eurų vertės, 2 vnt. apÅ¡vietimo LED lempučių su panelėmis, 20 eurų vertės, 1 radiatorių, 300 eurų vertės, iÅ¡ sandėliuko Å¡viestuvÄ , 10 eurų vertės, iÅ¡ vonios kambario voniÄ , 400 eurų vertės, ir maiÅ¡ytuvÄ su vandens prijungimo sistema, 100 eurų vertės, klozetÄ , 100 eurų vertės, su vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 50 eurų vertės, iÅ¡ duÅ¡o maiÅ¡ytuvÄ su vandens prijungimo sistema, 100 eurų vertės, kriauklę su maiÅ¡ytuvu, vandens ir kanalizacijos prijungimo sistema, 100 eurų vertės, 6 apÅ¡vietimo LED lemputes su panelėmis, 60 eurų vertės, iÅ¡ svetainės 10 apÅ¡vietimo LED lempučių su panelėmis, 100 eurų vertės, 1 rozetę, 3 eurų vertės, sieninės spintos duris, 200 eurų vertės, židinio ventiliacijos angos dėklÄ , 10 eurų vertės, tris radiatorių Å¡ilumos reguliatorius, 60 eurų vertės, iÅ¡ kambario pirmame aukÅ¡te 10 apÅ¡vietimo LED lempučių su panelėmis, 100 eurų vertės, 2 radiatorius su prijungimo vamzdeliais, 600 eurų vertės, iÅ¡ laiptinės 2 apÅ¡vietimo LED lemputes su panelėmis, 20 eurų vertės, vienÄ radiatoriaus Å¡ilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, iÅ¡ antro aukÅ¡to koridoriaus 5-ių sieninių spintelių 10 vnt. stumdomų durelių, 50 eurų vertės, Å¡viestuvÄ , 10 eurų vertės, iÅ¡ antro aukÅ¡to kambario klozetÄ , 100 eurų vertės, 1 radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 200 eurų vertės, sieninės spintos slankiojančios sistemos duris, 500 eurų vertės, du Å¡viestuvus, 20 eurų vertės, iÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te 23 apÅ¡vietimo LED lemputes su panelėmis, 414 eurų vertės, stoglangio guminę tarpinę, 200 eurų vertės, iÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te 3 Å¡viestuvus, 30 eurų vertės, radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 300 eurų vertės, vienÄ radiatoriaus Å¡ilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, iÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te 2 Å¡viestuvus, 20 eurų vertės, 1 radiatorių su prijungimo vamzdeliais, 300 eurų vertės, vienÄ radiatoriaus Å¡ilumos reguliatorių, 20 eurų vertės, tuo iÅ¡ viso padarė Vaivai ir T.

B. 4568 eurų turtinę žalÄ . 17.1. Taip pat įrodymų visuma nustatyta, kad E. G. žinodamas, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas yra įkeistas ir kad įkeistÄ turtÄ Ä¯sigijo nukentėjusieji V. ir T. B., ir tai, kad name esantys integruoti daiktai, kuriuos jis pagrobė, yra gyvenamojo namo dalis ir jie neatskiriami nuo namo funkcionavimo, suprato jog daro nusikalstamÄ veikÄ ir norėjo taip elgtis, suvokė, jog dėl jo daromos nusikalstamos veikos bus padaryta žala nukentėjusiesiems ir to siekė. 17.2.

Ši E. G. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl yra teisingai kvalifikuota.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ iÅ¡teisinti E. G. dėl svetimo turto sugadinimo motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetÄ vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, bÅ«tų galima neginčijamai spręsti, kad E. G. yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis faktiÅ¡kai tik paties E. G. nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinime nurodyto turto negadino, jog name buvo nusidėvėjimo požymių, nes namas buvo eksploatuojamas.

Taip pat jis paaiÅ¡kino, kad kai kurie namo trÅ«kumai pasimatė tik po to, kai jis iÅ¡kraustė daiktus. Jis nežino ar Å¡ildymo sistemoje yra skylių, jei taip, tai kas jas ir kada padarė. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka ir pažymi, jog byloje surinkti įrodymai, tai nukentėjusiųjų, teisme apklaustų liudytojų M. M., S. K., K. S., A. U., S. D., T. Å ., įvykio vietos apžiÅ«ros metu darytos nuotraukos, kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, paneigia E. G. versijÄ . 18.1.

Nukentėjusiosios V. B. nurodytas aplinkybes, kad namo vidus buvo suniokotas, elektros laidai buvo iÅ¡tampyti, atviri, nebuvo rozečių, sienos buvo apraÅ¡ytos raudonais dažais, lubose nebuvo Å¡viestuvų, sugadintas prie namo esantis gręžinys, antrame namo aukÅ¡te nebuvo spintelių durelių, kažkas buvo nuardyta prie židinio, nebuvo klozeto, likęs tik klozeto padas, Å¡ildymo sistemoje trÅ«ko radiatorių, patvirtino į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai M. M., S. D., A. U.. Tai, kad buvo sugadintas ir kitas nukentėjusiosios nurodytas turtas, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tai įvykio vietoje darytos nuotraukos, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, liudytojų S. K., T.

Å . parodymai. 18.2. Byloje nustatyta, kad E. G. nuosavybės teise priklausantis turtas buvo įkeistas ir šį turtÄ Ä¯sigijo nukentėjusieji V. ir T. B.. Kaip nurodė nukentėjusieji, Å¡ių aplinkybių neneigė ir pats E. G., jog jam buvo duotas laikas per kurį jis privalėjo iÅ¡ namo iÅ¡sikraustyti. Taigi nėra abejonių, jog nukentėjusiesiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ sugadino bÅ«tent E. G.. Be to, E. G. nurodė, kad užraÅ¡Ä ant sienos dažais užrašė jis, tačiau jo teigimu tai padarė dėl emocijos, jog tenka iÅ¡sikraustyti. 18.3.

Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su apeliacinių skundų argumentais ir daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog apgadinimų pobÅ«dis, kai laidai nukerpami su lyg siena taip, kad prie jų nebÅ«tų galima nieko prijungti, stacionarių, statinio projekte numatytų sieninių spintelių durelių išėmimas, Å¡viestuvų su panelėmis iÅ¡plėšimas, stoglangio tarpinės išėmimas, Å¡ildymo sistemos cirkuliacinių vamzdelių prakiurdymas, apdailos gadinimas nudaužant keramines plyteles, dažais paraÅ¡ant užraÅ¡Ä â€žsvetimomis vaikų aÅ¡aromis ir žmonių skausmu gyvenimo nepastatysi“, kuris akivaizdžiai nemalonus nukentėjusiesiems, gręžinio sugadinimas prikiÅ¡ant į jį skudurų ir Å¡iukÅ¡lių, rodo E. G. padarytos veikos pavojingumÄ .

Akivaizdu, kad E. G. gadindamas nukentėjusiųjų turtÄ suprato, jog gadina svetimÄ turtÄ ir tokių pasekmių norėjo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko paaiÅ¡kinimais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Taigi Å¡iuo atveju visi anksčiau nurodyti E. G. veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog gadindamas nukentėjusiesiems priklausantį turtÄ padarys jiems turtinę žalÄ . 18.4. Nėra pagrindo abejoti, jog E. G. atliktais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems dėl sugadinto turto buvo padaryta turtinė žala. Kaip nurodė nukentėjusieji, jog tam, kad E. G. nuniokotas namas, kai jis iÅ¡montavo Å¡ildymo radiatorius, klozetus, vandens maiÅ¡ytuvus ir kitÄ namo įrangÄ , taptų tinkamu gyventi Å¡eimai su mažamečiais vaikais, turėjo atlikti ilgai trukusius ir brangiai kainavusius elektros, vandentiekio, Å¡ildymo sistemų atstatymo darbus.

Teisme apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad nukentėjusiųjų namuose atliko elektros darbus: iÅ¡vedžiojo elektrÄ , jog priėjimui prie nupjautų laidų, reikėjo ardyti sienÄ , pjaustyti gipso plokÅ¡tes. Po to dar dažė sienas, pakeitė virtuvėje plyteles, nes trys plytelės buvo nuskeltos. Taip pat įjungė gręžinyje siurblį. Å ildymo sistemoje pakeitė apsauginį vožtuvÄ , kadangi pradėjus leisti vandenį pradėjo iÅ¡ vamzdžių bėgti vanduo, nes buvo pradurti du vamzdžiai.

Dar buvo pradurti du vamzdžiai kitame kambaryje. Virtuvėje buvo keli nuimti radiatoriai. Dabar Å¡ildymo sistema ir elektra sutvarkyta. Siena buvo apraÅ¡inėta raudonais dažais, todėl reikėjo nugrandyti tinkÄ ir po to viskÄ reikėjo atstatyti. Antrame aukÅ¡te laidus iÅ¡vedžiojo per palėpę. Klijavo virtuvėje plyteles. Nors buvo nudaužytos trys plytelės, tačiau teko pakeisti visas. Darbus atliko panaudojęs dalį savo atsineÅ¡tų medžiagų, kitÄ dalį nupirko nukentėjusieji. Už darbÄ jam sumokėjo 3400 eurų.

Nukentėjusioji pateikė teismui skolos raÅ¡telį, iÅ¡ kurio matyti, kad S. K. už darbÄ yra skolingi 3400 Eur. Taigi Å¡iuo atveju didžiÄ jÄ sugadinto turto vertę sudaro ne tik pirktos medžiagos sugadinimams sutvarkyti, bet ir buvo samdomas specialistas, kuris tai viskÄ sutvarkytų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų nurodyta sugadinto turto vertė, tiek ir patirtos iÅ¡laidos sugadinto turto sutvarkymui – 9440 Eur, laikytina pagrįsta. 18.5. Taigi aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. G. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai. 18.6.

Ä®vertinus surinktų įrodymų visumÄ , juos sugretinus tarpusavyje, konstatuojama, kad E. G. laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimÄ turtÄ â€“ V. B. ir T. B. priklausančiame name sugadino elektros instaliacijÄ , nukirpdamas ir iÅ¡traukdamas laidus, padarant 3500 eurų žalÄ , bei sugadino elektros paskirstymo – saugiklių dėžutę, joje nukirpdamas laidus ir juos sumaiÅ¡ydamas, padarant 770 eurų turtinę žalÄ , virtuvėje sugadino keraminių plytelių sienų apdailÄ , jas nuskeldamas ir nulupdamas, padarant 850 eurų žalÄ , sugadino ventiliacijos angÄ , sulankstydamas ir sukiÅ¡damas į vidų metalinius angos kraÅ¡tus, padarant 20 eurų žalÄ , svetainėje sugadino sienų apdailÄ , nuplėšdamas sieninės spintos duris, padarant 300 eurų žalÄ , pirmo aukÅ¡to kambaryje sugadino sienos apdailÄ dažais paraÅ¡ydamas užraÅ¡Ä ,,svetimomis vaikų aÅ¡aromis ir žmonių skausmu gyvenimo nepastatysite“, padarant 900 eurų žalÄ , laiptinėje į pastogę sugadino sienų apdailÄ nudaužydamas keramines plyteles, padarant 650 eurų žalÄ , antro aukÅ¡to kambaryje sugadino sienų ir lubų apdailÄ iÅ¡dauždamas skyles, padarant 900 eurų žalÄ , antro aukÅ¡to kambaryje sugadino sienų apdailÄ , padarant 1100 eurų turtinę žalÄ , sugadino vandens gręžinį į jį prikiÅ¡damas skudurų ir Å¡iukÅ¡lių, padarant 250 eurų žalÄ , svetainėje ir pirmo aukÅ¡to kambaryje sugadino Å¡ildymo sistemÄ keturiose vietose pradurdamas cirkuliacinius radiatorių vamzdelius, padarant 200 eurų žalÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ viso sugadino 9440 eurų vertės V. ir T.

B. turto, padarydamas jiems turtinę žalÄ . Tokie E. G. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

19. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). 19.1.

E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 19.2. Skirdama E. G. bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į tai, kad E. G. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 138–139), bedarbis, vedęs. 19.3. Įvertinusi visas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. G. už jo padarytus nusikaltimus laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis artimas BK 48 straipsnyje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.

Taip pat skirtinos BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 6 dalies 5 punkte numatyti įpareigojimai – per visÄ laisvės apribojimo laikÄ nesilankyti (duomenys neskelbtini), esančioje V. ir T. B. sodyboje bei per vienerius metus iÅ¡dirbti 100 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 19.4. Kadangi nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, E. G. padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už Å¡iuos abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

20. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas. IÅ¡ byloje esančios valstybės garantuojamos pagalbos pateiktų 2018-07-11 Nr. (2.19) NTP-7-4241 ir 2018-11-13 Nr. (2.19) TP-7-6868 pažymų matyti, kad praÅ¡oma už nukentėjusiajai V. B. suteiktas advokato paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, priteisti 553,83 Eur patirtų iÅ¡laidų. 20.1.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 553,83 Eur suma yra adekvati ir proporcinga advokato atliktiems veiksmams tiek nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

Advokatė dalyvavo visuose pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, ruošė civilinį ieÅ¡kinį, ruošė apeliacinį skundÄ , kuris tenkintas visa apimtimi, dalyvavo visuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Todėl 553,83 Eur suma laikytina bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir pilnai priteisiama ir E. G. valstybės naudai.

21. Nukentėjusieji V. B. ir T. B. pateikė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydami iÅ¡ E. G. priteisti 14678.00 Eur turtinę žalÄ ir 1000 Eur neturtinę žalÄ . (3 t., b. l. 31–33) Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisindamas E. G., nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu. Kadangi nei prokuroras, nei nukentėjusioji, civilinė ieÅ¡kovė V. B. apeliaciniais skundais nepraÅ¡o spręsti klausimo dėl civilinio ieÅ¡kinio, apeliacinės instancijos teismas negalėdamas peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir tai, kad civilinio ieÅ¡kinio klausimo sprendimas Å¡iuo atveju, pablogintų E. G. teisinę padėtį, o tai draudžia įstatymas (BPK 320 straipsnio 4 dalis), pripažįsta nukentėjusiųjų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

22. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, 2018 m. vasario 12 d. E. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas bankų sÄ skaitoms: (duomenys neskelbtini) unijos sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 152–153) paliktinas galioti iki bus iÅ¡spręstas civilinio ieÅ¡kinio klausimas.

23. Daiktinių įrodymų klausimas iÅ¡spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktiniai įrodymai: kompaktiniai diskai, esantys byloje, ir namo techninio projekto kopija, kurie pridėti prie baudžiamosios bylos, paliktini prie baudžiamosios bylos (BPK 91 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme; E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. G. per visÄ laisvės apribojimo laikÄ nesilankyti Raseinių rajono savivaldybės, Girkalnio seniÅ«nijos, Rizgių kaime 3, esančioje Vaivos ir T.

B. sodyboje bei per vienerius metus iÅ¡dirbti 100 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Panaikinti E. G. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Pripažinti nukentėjusiesiems V. B. ir T. B. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Palikti galioti E. G. paskirtÄ procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ bankų sÄ skaitoms: (duomenys neskelbtini) unijos sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus iÅ¡spręstas civilinio ieÅ¡kinio klausimas. Priteisti iÅ¡ E. G. į valstybės pajamas 553,83 Eur nukentėjusiajai, civilinei ieÅ¡kovei V. B. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Nuteistajam iÅ¡aiÅ¡kinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas pasirinktuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinius diskus ir namo techninio projekto kopijÄ esančius prie bylos, – palikti saugoti prie bylos. Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus Virginija Žindulienė