2023-03-01 Nr. AB-4661-3-62-3-01019-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-309-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01019-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracijos) 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. VSD-341 įformintą sprendimą atsisakyti atlikti pareiškėjos J. J. tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. vertinimo komisijoje; 2) įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos patenkinti pareiškėjos J. J. 2021 m. balandžio 20 d. kreipimusi Nr. VSD-341 pateiktą prašymą ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjos J. J. tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. vertinimo komisijoje.

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėja nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. eina Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas. Buvo atliktas jos tarnybinės veiklos vertinimas už 2020 m. Pareiškėja nesutiko su jos tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu ir pateiktu Motyvuotu siūlymu. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius, vertindamas pareiškėjos tarnybinę veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka neatliko visų privalomų vertinimo procedūrų ir teisės aktais reglamentuotų veiksmų, pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino neobjektyviai ir nepagrįstai, nepatenkino pareiškėjos prašymo ir nesudarė galimybės pareiškėjos veiklą įvertinti vertinimo komisijoje. Kasmetinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktuose įtvirtintais privalomais vertinimo procedūros reikalavimais ir apima tam tikrus nustatytus etapus.

2.2. Nuo 2021 m. pradžios valstybės tarnautojų veiklos vertinimas buvo pradėtas vykdyti informacinėje sistemoje, pildant vertinimo išvadą elektroniniu būdu Valstybės tarnybos informacinėje sistemoje (toliau – ir VATIS). Sistemos veikimo pradžia pasižymėjo veikimo nesklandumais, trikdžiais, sistema veikė su dideliais trūkumais. Valstybės tarnybos departamentas informavo, kad vertinimo išvadų pildymo, pateikimo, susipažinimo su jomis ir kitų procedūrų atlikimo terminų šiais metais nebus laikomasi, vertinimo formas bus galima užpildyti ir atlikti veiksmus tuomet, kai tam atsiras galimybės. Tiek valstybės tarnautojams, tiek juos vertinantiems vadovams buvo pranešta ir sudarytos galimybės vertinimo išvadas už 2020 m. pildyti ir pateikti nesilaikant Tvarkos apraše nustatytų terminų. Atsižvelgiant į tai, užpildyti Motyvuoto siūlymo iki 2021 m. sausio 15 d. taip, kaip nustatyta Apraše, daug kam laiku nepavyko. Didžioji dalis pareiškėjos vadovaujamo skyriaus specialistų Motyvuotus siūlymus užpildė vėliau.

2.3. Pareiškėja nurodė Aprašo 8 punktą ir pažymėjo, kad ji 2021 m. vasario 12 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą apie tiesioginio vadovo užpildytą Motyvuotą siūlymą dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo už 2020 m., nors dar nebuvo įvykusios visos Apraše numatytos vertinimo procedūros, t. y. vertinimo pokalbis tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo. Pareiškėjos vertinimu, nebuvo aptarti pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, pasiekti rezultatai vykdant padalinio vadovo vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis, nebuvo suformuluotos einamųjų metų užduotys ir aptarta valstybės tarnautojo karjera ir kvalifikacijos tobulinimas.

2.4. Pareiškėja nurodė Aprašo 9 punktą ir paaiškino, kad nagrinėjamu atveju tiesioginis vadovas Motyvuotą siūlymą parengė, pakeitė kai kuriuos įrašus, įrašė papildomas užduotis, neaptaręs šių pakeitimų ir papildymų su pareiškėja. Pareiškėjos įsivertinimas ir tiesioginio vadovo įvertinimas nesutapo, o tiesioginis vadovas, neaptaręs ir neįvardijęs tokio vertinimo motyvų, nesudarė galimybės pareiškėjai apginti ir pagrįsti savo veiklos rezultatus.

2.5. Pareiškėja nurodė Aprašo 16 punktą ir pažymėjo, kad nors pareiškėja 2021 m. vasario 12 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą apie tiesioginio vadovo užpildytą ir pateiktą Motyvuotą siūlymą ir įvertintą savo veiklą už 2020 m., tačiau su savo tiesioginio vadovo vertinimu susipažinti ji turėjo galimybę ir susipažino tik 2021 m. balandžio 12 d. dėl VATIS sistemos neveikimo arba netinkamo veikimo, naudojimosi sistema trikdžių.

2.6. Visą laikotarpį pareiškėja prie sistemos bandė prisijungti įvairiais būdais ir naudodama įvairias naršykles. Jungiantis adresu www.vataras.savitarna.lt nuolat buvo rodomas užrašas „Jungiamasi prie paslaugos. Palaukite“. Jungiantis kitu būdu įeiti į sistemą VATIS pavykdavo, tačiau paspaudus nuorodą Savitarna ir pabandžius įeiti į asmeninę paskyrą, atsiverdavo tuščias baltas ekrano langas ir toliau jokių veiksmų nebūdavo įmanoma atlikti. Todėl pareiškėja negalėjo laiku susipažinti su pateiktu jai dokumentu dėl aplinkybių, kurios visiškai nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Pareiškėja negalėjo numatyti, jog jos susipažinimas su dokumentu sukels jai tiek problemų, nepatogumų ir neigiamų pasekmių, dėl kurių tiesioginis vadovas atsisakė pareiškėjai sudaryti galimybes įvertinti jos tarnybinę veiklą už 2020 m. vertinimo komisijoje.

2.7. Pareiškėjos elgesys patvirtina, jog, pastebėjusi sistemos sutrikimus ir negalėdama pati išspręsti susidariusios situacijos, Valstybės tarnybos departamento rekomenduotais būdais kreipėsi į ITT paslaugų tarnybą el. p. ittpagalba@vrm.lt prašydama patarimo ir pagalbos išsprendžiant susidariusią situaciją. Tik 2021 m. balandžio 12 d. pareiškėjai pavyko susipažinti su tiesioginio vadovo pateiktu Motyvuotu siūlymu.

2.8. Susipažinusi su tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu ir jame pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, pareiškėja su juo nesutiko, todėl 2021 m. balandžio 20 d. raštu kreipėsi į administracijos direktorių prašydama jos veiklą įvertinti vertinimo komisijoje. Pareiškėja su tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu per VATIS sistemą susipažino 2021 m. balandžio 12 d., o 2021 m. balandžio 13 d. jai buvo suteikta laisva diena. Prašymo pateikimo terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. balandžio 14 d., todėl prašymas dėl vertinimo komisijoje pateiktas nepraleidus termino.

2.9. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. VSD-341 atsisakė suteikti pareiškėjai galimybę tarnybinę veiklą įvertinti vertinimo komisijoje, motyvuodamas tuo, kad su Motyvuotu siūlymu pareiškėja susipažino 2021 m. balandžio 12 d. Atsakovas iš esmės nesiaiškino pareiškėjos veikos subjektyvaus pagrindo. Šiuo 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. VSD-341 pateiktu atsisakymu pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2020 m. įvertinti vertinimo komisijoje buvo apribotos pareiškėjos teisės į objektyvų ir nešališką tarnybinės veiklos vertinimą ir galimybės pristatyti ir pagrįsti savo tarnybinės veiklos rezultatus už 2020 m. ir tikėtis aukštesnio įvertinimo, atitinkančio pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus bei gebėjimus. Nors pareiškėja nesutiko su atliktu vertinimu dėl pažeistų vertinimo procedūrų ir neobjektyvaus ir nepagrįsto jos tarnybinės veiklos įvertinimo už 2020 m., tačiau tol, kol, vadovaujantis Aprašu, nebuvo atlikta jos vertinimo procedūra Vertinimo komisijoje, ji negali kreiptis į teismą dėl paties vertinimo ir Motyvuoto siūlymo apskundimo.

3. Atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1. Atsakovas nurodė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 27 straipsnio 2 dalį ir paaiškino, kad pareiškėjai nuo 2020 metų pabaigos tapo sudėtinga tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir užtikrinti tinkamą ir sklandų (duomenys neskelbtini) skyriaus darbą, valdyti skyriaus žmogiškuosius išteklius. 2020 m. pabaigoje pareiškėjos vadovaujamame struktūriniame padalinyje tarp keleto skyriaus darbuotojų ir pareiškėjos prasidėjo nesutarimai dėl darbo tvarkos, užduočių ir pavedimų paskirstymo bei vykdymo, rengiamų prašymų derinimo, galimybės dirbti nuotoliniu būdu, pareiginių nuostatų tvirtinimo ir kiti, kurie pasunkino skyriaus darbą ir pasireiškė skundais tiek raštu, tiek žodžiu Administracijos direktoriui. Dėl šios priežasties tiek darbuotojos, tiek pareiškėja nuolat bendravo su Administracijos direktoriumi skyriaus veiklos, uždavinių bei asmeninių užduočių ir funkcijų vykdymo klausimais ir Administracijos direktorius per tą laiką gerai susipažino su viso skyriaus ir pareiškėjos veikla, jos darbo rezultatais, žinojo kylančias rizikas, dėl kurių tiek pareiškėjos, tiek skyriaus užduotys gali būti neįvykdytos, išsiaiškino taisytinus dalykus, todėl Administracijos direktoriui įvertinti pareiškėjos 2020 metų tarnybinę veiklą nebuvo sudėtinga. Dėl šios priežasties tarp pareiškėjos ir Administracijos direktoriaus vyko nuolatinis bendravimas ir keitimasis informacija, susijusia su skyriaus ir pareiškėjos darbo veikla, siekiant suvaldyti situaciją skyriuje, todėl pareiškėjos ir Administracijos direktoriaus vertinimo pokalbis nebuvo vykdomas taip formaliai, kaip numatyta Aprašo 9 punkte. Nei VTĮ, nei Aprašas nenumato, kad tiesioginio vadovo pokalbis su valstybės tarnautoju dėl jo tarnybinės veiklos rezultatų turi būti protokoluojamas ar fiksuojamas kitu būdu, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, siekdama palankaus sprendimo, tačiau neturėdama objektyvių įrodymų, nepagrįstai nurodo minėto Vertinimo tvarkos aprašo nuostatų nesilaikymą.

3.2. Pareiškėjos teiginys, kad esminė valstybės tarnautojų vertinimo dalis yra pokalbis, prieštarauja suformuotai teismų praktika.

3.3. Dėl VATIS atsakovas pažymėjo, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija nėra gavusi jokios oficialios informacijos iš Valstybės tarnybos departamento apie VATIS sistemos veikimo sutrikimus 2021 m. sausio–kovo mėnesiais, be to, absoliuti Administracijos darbuotojų dauguma su tiesioginių vadovų motyvuotais siūlymais dėl vertinimų susipažino 2021 m. sausio–vasario mėn. Tik kai kurie Administracijos darbuotojai su motyvuotais siūlymais susipažino 2021 m. kovo mėn., tačiau pagrįstai manytina, jog ne dėl VATIS neveikimo, o dėl kitų priežasčių. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl VATIS neveikimo iki 2021 m. balandžio mėn. atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Be to, prisijungus prie VATIS sistemos valstybės tarnautojų vertinimo modulio, yra techninė galimybė susipažinti su tiesioginio vadovo pateiktu Motyvuotu siūlymu, tačiau nepaspausti mygtuko „susipažinti“ ir sistema tokiu atveju rodo, kad su siūlymu nesusipažinta. Tačiau iš tiesų pareiškėja su tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu susipažino dar 2021 metų vasario mėn., nes teiravosi Administracijos direktoriaus, dėl kokių priežasčių vertinimas yra tik „gerai“. Pareiškėjai buvo išdėstyti argumentai dėl būtent tokio jos vertinimo, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją pareiškėjos vadovaujame skyriuje, ir atitinkamai prie 2021 metams keliamų užduočių tiesioginis vadovas įrašė užduotį, susijusią su skyriuje susiklosčiusios situacijos gerinimu.

3.4. Pareiškėjos 2021 m. balandžio 20 d. prašyme Nr. PO 12-587 „Dėl veiklos vertinimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodoma, kad pareiškėja nesutinka su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu ir prašoma tarnybinę veiklą už 2020 m. vertinti valstybės tarnautojų vertinimo komisijoje, nėra nurodytos jokios aplinkybės, paaiškinančios, dėl kokių priežasčių prašymas teikiamas praėjus 3 mėnesiams nuo Motyvuoto siūlymo užpildymo. Pareiškėja prašyme taip pat nenurodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. jai Administracijos direktoriaus įsakymu buvo suteikta laisva diena. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Aprašo 16 ir 42 punktų nuostatomis, buvo priimtas Administracijos direktoriaus sprendimas neteikti pareiškėjos prašymo vertinimo komisijai. Su 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimu pareiškėja susipažino 2021 m. balandžio 12 d., o prašymą pateikė 2021 m. balandžio 20 d. (Dokumentų valdymo sistemoje yra užfiksuota, kad prašymas pasirašytas 2021 m. balandžio 20 d., 21.05 val.), po susipažinimo su vertinimu, nesilaikant Aprašo 42 punkto reikalavimo, be to, ir po darbo valandų.

3.5. Norint prisijungti prie savivaldybės Dokumentų valdymo sistemos, nėra būtina būti darbo vietoje, nes kiekvienas Administracijos darbuotojas turi asmeninį prisijungimą (prisijungimo vardą ir slaptažodį). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad laisvą dieną, pareiškėjai suteiktą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. PI 1-226 „Dėl laisvos dienos J. J. suteikimo“, nebūdama darbo vietoje, pareiškėja negalėjo prisijungti prie savivaldybės Dokumentų valdymo sistemos ir pateikti prašymo, nepraleisdama Vertinimo tvarkos aprašo 42 punkte nustatyto termino. Be to, kaip minėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pareiškėjos prašymas turėjo būti pateiktas iki Administracijos darbo laiko pabaigos, t. y. iki 17 val., o ne 21 val., kaip šiuo atveju. Atsakovo nuomone, pareiškėja nebuvo apdairi ir sąžininga ir prašyme nenurodė jokios papildomos informacijos, pagrindžiančios prašymo teikimo, praleidus teisės aktuose nustatytus terminus, pagrįstumą.

3.6. Aprašas nereglamentuoja atvejų, kuomet valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gauna nepagrįstą kreipimąsi. Aprašo 49 punkte yra nustatytas baigtinis sąrašas vertinimo komisijos atliekamų veiksmų ir sprendimų, tarp kurių nėra numatyta galimybė komisijai priimti sprendimą atsisakyti priimti nepagrįstą kreipimąsi dėl valstybės tarnautojo vertinimo komisijoje. Dėl šios priežasties, vadovaudamasis Aprašo 16, 42 ir 49 punktų nuostatomis, būtent Administracijos direktorius priėmė 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą, kurio panaikinimui teisinio pagrindo nėra.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino atsakovo 2021 m. balandžio 26 d. raštą ir įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pareiškėjos J. J. 2021 m. balandžio 20 d. pateiktą prašymą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. Vertinimo komisijoje. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 132,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. liepos 21 d. (iki Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimto 2021 d. liepos 16 d. įsakymo Nr. P11-341 dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos tokias pačias pareigas) ėjo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas. 2021 m. vasario 12 d. buvo atliktas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas už 2020 m. Jos tiesioginis vadovas 2021 m. vasario 12 d. pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Pareiškėja, nesutikdama su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, 2021 m. balandžio 20 d. kreipėsi su prašymu (Nr. PO12-587) į Administraciją, kad jos tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija. Šioje byloje skundžiamu Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 26 d. atsakymu Nr. VSD-341 buvo atsisakyta teikti pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti Vertinimo komisijoje.

6. Teismas išanalizavo VTĮ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 27 straipsnio 3, 4, 5, 13, 16 dalis, Aprašo 6, 8, 9, 11, 16, 42 punktus.

7. Administracijos direktorius ginčijamą 2021 m. balandžio 26 d. raštą Nr. VSD-341, t. y. atsisakymą teikti pareiškėjos prašymą valstybės tarnautojų vertinimo komisijai, motyvavo dviem pagrindais: 1) pareiškėja su jos tiesioginiu vertinimu, kuris buvo atliktas 2021 m. vasario 12 d., susipažino tik 2021 m. balandžio 12 d., t. y. 2 mėnesius praleidusi Aprašo 16 punkte nustatytą terminą ir nebuvo jokių Aprašo 16 punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su vertinimu; 2) pareiškėja prašymą teikti vertinti vertinimo komisijai pateikė praleidusi Aprašo 42 punkte numatytą 5 darbo dienų terminą po susipažinimo su Motyvuotu siūlymu.

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėja su tarnybinės veiklos vertinimu susipažino 2021 m. balandžio 12 d. 2021 m. pradžios valstybės tarnautojų veiklos vertinimas buvo pradėtas vykdyti informacinėje sistemoje, pildant vertinimo išvadą elektroniniu būdu Valstybės tarnybos informacinėje sistemoje. Naujai įdiegta sistema veikė nesklandžiai, su trikdžiais. Ši problema buvo žinoma visiems valstybės tarnautojams, kurie turėjo sistemoje pildyti tarnybinės veiklos vertinimo anketas. Tinklalapyje https://vtd.lrv.lt/lt/naujienos/del-vatis-trikdziu-atliekant-tarnybines-veiklos-vertinima-vertinimo-proceduras buvo viešai paskelbta informacija, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją informuoja, kad dėl Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos (VATIS) techninių nesklandumų šiuo metu dalis naudotojų negali užpildyti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo anketų adresu https://savitarna.vataras.lt/. Problema yra žinoma ir sprendžiama. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo anketas, atsižvelgiant į motyvuotą vėlavimo priežastį, bus galima užpildyti ir po sausio 15 d. Taigi pagal byloje nustatytus duomenis spręstina, kad Valstybės tarnybos departamentas oficialiai ir viešai sudarė sąlygas valstybės tarnautojų vertinimo anketas užpildyti po sausio 15 d.

9. Prie skundo pateikti įrodymai, t. y. vaizdo įrašas, ekrano nuotraukos, elektroniniai laiškai ITT paslaugų tarnybai el. p. ittpagalba@vrm.lt patvirtina, kad pareiškėja buvo aktyvi, siekdama susipažinti su Motyvuotu siūlymu. Elektroniniai laiškai ITT paslaugų tarnybai patvirtina, kad J. J. kreipėsi į ITT paslaugų tarnybą dėl trikdžių ir problemos išsprendimo, nuo 2021 m. sausio 15 d. aktyviai susirašinėdama bandė prisijungti prie sistemos ir susipažinti su jos tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja dėjo pastangas, buvo aktyvi siekdama susipažinti su pateiktu sistemoje dokumentu. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių vėlavo susipažinti su tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu. Atsakovas objektyvių duomenų, įrodančių, jog pareiškėja su Motyvuotu siūlymu susipažino ar turėjo realią galimybę susipažinti anksčiau, teismui nepateikė ir pareiškėjos į bylą pateiktų duomenų nepaneigė.

10. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad Administracija nėra gavusi jokios oficialios informacijos iš Valstybės tarnybos departamento apie VATIS sistemos veikimo sutrikimus 2021 m. sausio–kovo mėnesiais, kaip nepagrįstą. Informacija apie VATIS sistemos sutrikimus buvo paskelbta viešai, informuojant, kad vertinimo išvadų pildymo, pateikimo, susipažinimo su jomis ir kitų procedūrų atlikimo terminų šiais metais nebus laikomasi, kad vertinimo formas bus galima užpildyti ir atlikti veiksmus tuomet, kai tam atsiras galimybės. Tiek valstybės tarnautojams, tiek juos vertinantiems vadovams buvo pranešta ir sudarytos galimybės vertinimo išvadas už 2020 m. pildyti ir pateikti nesilaikant Apraše nustatytų terminų. Teismas darė išvadą, jog VATIS sistemos sutrikimai sutrukdė pareiškėjai laiku susipažinti su tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu, ir tai laikytina Aprašo 16 punkte nurodyta svarbia priežastimi. Teismo vertinimu, į tai turėjo atsižvelgti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius, spręsdamas dėl pareiškėjos 2021 m. balandžio 20 d. prašymo jos tarnybinę veiklą vertinti vertinimo komisijoje, todėl skundžiamame rašte Administracija nepagrįstai vertino, kad nebuvo Aprašo 16 punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su vertinimu.

11. Teismas, išanalizavęs Aprašo 42 punktą, nurodė, kad pareiškėja su tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu susipažino 2021 m. balandžio 12 d. Prašymą dėl veiklos vertinimo Jurbarko savivaldybės administracijos direktoriui pareiškėja pateikė 2021 m. balandžio 20 d. Byloje esantis Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. P11-226 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai J. J. 2021 m. balandžio 13 d. buvo suteikta laisva diena dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodytų aplinkybių.

12. Teismo vertinimu, 2021 m. balandžio 13 d. laikytina kalendorine darbo diena, tačiau pareiškėjai ši diena buvo suteikta laisva, o tai reiškia, kad pareiškėja jokių funkcijų – tiek darbo, tiek kitų, susijusių su profesine veikla, neprivalėjo atlikti. Teismas pažymėjo, kad nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai valstybės tarnautojas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko, suderinęs su tiesioginiu vadovu, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (VTĮ 50 straipsnio 1 dalis). Taigi, nuotolinis darbas negali būti prilyginamas laisvai darbo dienai, kurios metu pareiškėja neprivalo būti sulygtoje su darbdaviu darbo vietoje (naudotis informacinėmis technologijomis) ir neturi pareigos vykdyti jokių funkcijų, susijusių su jos darbu ar pareigomis, todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėja galėjo nuotoliniu būdu prisijungti prie Dokumentų valdymo sistemos ir pateikti prašymą. Teismo vertinimu, pareiškėja prašymą vertinti jos veiklą vertinimo komisijoje pateikė laiku, t. y. Aprašo 42 punkte nustatytą 5-ą darbo dieną po susipažinimo su Motyvuotu siūlymu.

13. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 65 straipsnio 5 dalį, nurodė, kad pareiškėja prašymą Administracijai pateikė ne savivaldybėje, o per Dokumentų valdymo sistemą, t. y. nuotoliniu būdu, todėl teismas laikė, kad prašymas pateiktas iki paskutinės termino dienos 24 valandos, nepraleidus Aprašo 42 punkte nustatyto termino. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad šalys teismo posėdžio metu neginčijo, jog profesinės užduotys buvo atliekamos ir po oficialiai nustatytų darbo valandų, todėl ir tarnybinio pobūdžio prašymui dėl tarnybinio vertinimo komisijoje negali būti daroma išimtis.

14. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja prašyme nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo teisės aktais nustatytais terminais susipažinti su tiesioginio vadovo vertinimu, nepaneigia jos teisės dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje realizavimo. Teismas darė išvadą, jog skundžiamu 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. VSD-341 atsisakius pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti Vertinimo komisijoje, buvo pažeistos VTĮ 27 straipsnio 7 dalyje ir Aprašo 42 punkte įtvirtintos procedūros ir be teisėto pagrindo apribotos pareiškėjos teisės į objektyvų ir nešališką tarnybinės veiklos vertinimą.

15. Teismas, išanalizavęs Aprašo 68 punktą, pažymėjo, kad nagrinėjant bylą paaiškėjusi nauja aplinkybė, kad J. J. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2021 d. liepos 16 d. įsakymo Nr. P11-341 pagrindu tarnybinio kaitumo būdu nuo 2021 m. liepos 21 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, nekliudo atsakovui atlikti pareiškėjos tarnybinio vertinimo procedūros Komisijoje už 2020 m., t. y. būtent už tą laikotarpį, kai ji dirbo Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje, pagal jos pareikštą reikalavimą šioje byloje.

16. Teismas darė išvadą, jog atsakovas neturėjo teisės atsisakyti teikti pareiškėjos prašymą vertinti Vertinimo komisijoje. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje padaryti pažeidimai vertinami kaip esminiai, dėl kurių nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto galutinio sprendimo tarnybinės veiklos vertinimo procese priėmimas. Tai sudaro pagrindą dėl pažeistų procedūrų, nevertinant kitų skunde nurodytų argumentų, pareiškėjos skundą pripažinti pagrįstu, panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 26 d. raštą Nr. VSD-341, įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pareiškėjos J. J. 2021 m. balandžio 20 d. pateiktą prašymą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. Vertinimo komisijoje.

III. 17. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

18.1. Teismui atsakovas buvo pateikęs 53 puslapių dokumentą (ataskaitą) iš VATIS, kuriame yra aiškiai užfiksuota, kokią dieną ir kuris valstybės tarnautojas susipažino su tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu. Tačiau teismas šio atsakovo pateikto dokumento bei argumentų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, ir padarė nepagrįstą išvadą.

18.2. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovo argumento, kad VATIS sistemos valstybės tarnautojų vertinimo modulyje yra techninė galimybė susipažinti su tiesioginio vadovo pateiktu motyvuotu siūlymu, tačiau nepaspausti mygtuko „susipažinti“ ir sistema tokiu atveju rodo, kad su siūlymu nesusipažinta. Pareiškėja su tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu susipažino dar 2021 metų vasario mėn., nes teiravosi Administracijos direktoriaus, dėl kokių priežasčių vertinimas yra tik „gerai“.

18.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl tarnybinės veiklos vertinimo už 2020 m. galimo procedūrų terminų nesilaikymo. Nei Valstybės tarnybos departamentas (toliau – VTD) nei Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) nepaskelbė viešai, taip pat ir atsakovui nepateikė informacijos, kad atliekant tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 metus, valstybės tarnautojams ar juos vertinantiems vadovams suteikiama teisė nesilaikyti Apraše nustatytų vertinimo išvadų pildymo, pateikimo, susipažinimo su jomis ir kitų vertinimo procedūrų atlikimo terminų. Iš IRD ir VTD pateiktos informacijos yra aišku, kad 2021 m. sausio mėn. buvo viešai paskelbta, jog valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas už 2020 metus turėjo vykti nustatytais terminais, nors prie VATIS kartais ir nepavyksta prisijungti. Kaip nurodė IRD, jei dėl didelio VATIS apkrovimo vertinimo anketos bus pildomos po sausio 18 dienos, bus būtina nurodyti vėlavimo priežastį.

18.4. Atsakovo įsitikinimu, negali būti painiojamas tarnybinių funkcijų atlikimas ir tarnybinės veiklos vertinimo procesas, nes tai atskiros sritys ir šias sritis reglamentuoja skirtingi teisės aktai, kurių nuostatų atitinkamai privaloma laikytis. Pareiškėjai 2021 m. balandžio 13 dieną buvo suteikta laisva diena, kurios metu pareiškėja tikrai neprivalėjo atlikti jokių su darbo veikla susijusius funkcijų. Tačiau šios laisvos nuo darbo funkcijų atlikimo dienos metu pareiškėja, atsakovo nuomone, būdama rūpestinga, apdairi ir žinodama Aprašo reikalavimus, neabejotinai turėjo galimybę ir galėjo atlikti veiksmus, susijusius su savo tarnybinės veiklos vertinimu už 2020 metus. Dėl šios priežasties, priešingai nei teigia teismas sprendime, 2021 m. balandžio 13 d. turėjo būti įskaičiuota į 5 (penkių) darbo dienų terminą, kuris numatytas Aprašo 42 punkte.

18.5. Pareiškėja 2021 m. balandžio 20 d. prašymą dėl jos vertinimo komisijoje taip pat pateikė naudodamasi DVS, prie kurios turėjo galimybes prisijungti tiek būdama darbo vietoje, tiek iš namų. Atsakovo įsitikimu, teismas netinkamai vertino ir nusprendė dėl 2021 m. balandžio 13 d., kurią, teismo teigimu, pareiškėja neprivalėjo atlikti jokių su profesine veikla susijusių funkcijų.

18.6. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 20 d. prašymą pateikė po darbo valandų (pagal DVS duomenis 21:05 val.), taip pat pareiškėjos nuotolinį darbą. 2021 m. balandžio mėn. pareiškėja nuotoliniu būdu dirbo balandžio 12, 14 dienomis, balandžio 19-23 dienomis. Pareiškėja nurodytomis 2021 m. balandžio mėn. dienomis, dirbdama nuotoliniu būdu, buvo numačiusi dirbti įprastiniu įstaigos darbo laiku, t. y. nuo 08:00 val. iki 17:00 val. (pietų pertrauka: 12:00 - 12:45 val.). Teismas nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos teiginiu, jog ji dirbo po darbo valandų, nors tai vyko galimai dėl netinkamo pareiškėjos darbo laiko planavimo, nesilaikant nustatytos nuotolinio darbo tvarkos bei pažeidžiant pareiškėjos prisiimtus įsipareigojimus nuotoliniu būdu dirbti įstaigos darbo laiku.

18.7. Atsakovo nuomone, buvo praleisti Aprašo 16 ir 42 punktuose nustatyti tokio prašymo pateikimo terminai, be to, prašymas pateiktas po įstaigos darbo valandų, kas prieštarauja ABTĮ 65 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

18.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamo rašto panaikinimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, nes sudaro sąlygas atsakovui pašalinti pažeidimus dėl 2020 metų tarnybinio vertinimo, pareiškėjos veiklą vertinant Komisijoje kaip įpareigoja teisės aktai. Tačiau ši teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes jokie pažeidimai, atliekant pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. nėra nustatyti. Toks teiginys, atsakovo įsitikimu, rodo išankstinį teismo nusistatymą ir palankumą pareiškėjos atžvilgiu, nagrinėjat bylą.

19. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Pareiškėja atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėja nurodo šiuos argumentus:

20.1. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, informacija apie sistemos neveikimą ir trikdžius buvo ne vieną kartą paskelbta viešai būtent Valstybės tarnybos departamento tinklapyje ir buvo žinoma visoms viešojo administravimo institucijoms, visiems valstybės tarnautojams, taip pat ir atsakovui. Valstybės tarnautojai ne kartą žodžiu kreipėsi į personalo klausimus administruojančią specialistę E. P. ir žodžiu ir raštu (Priedas Nr. 4, el. laiškas E. P. ir jos atsakymas dėl VATIS strigimo), Administracijos direktorių dėl sistemos trikdžių, klausimas buvo aptartas ir Struktūrinių padalinių vadovų pasitarime. Taigi, visa ši informacija buvo prieinama atsakovui ir apie situaciją ji tikrai viską žinojo. Tai, kad su sistemos trikdžiais susidūrė ir kiti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos tarnautojai, matyti ir iš atsakovo teismui pateiktų duomenų (dokumentas iš VATIS sistemos, 53 lapai) matyti, kad iki 2021 m. liepos 27 d. su tiesioginio vadovo motyvuotais siūlymais nebuvo susipažinę net 13 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų.

20.2. Nei pareiškėja, nei pirmosios instancijos teismas savo sprendime neteigia, kad vertinimo anketų pateikimo terminai buvo pratęsti teisės aktu pakeičiant jų pateikimo datą, tačiau dėl sistemos diegimo nesklandumų apie galimus ir esamus sistemos trikdžius informacija buvo paskelbta būtent Valstybės tarnybos departamento tinklapyje (ekrano kopija pateikta prie skundo – Priedas Nr. 1, Priedas Nr. 2, Priedas Nr. 3). Nors VTD nėra VATIS tvarkytojas, tačiau VTD informavo, kad vertinimo išvadų pildymo, pateikimo, susipažinimo su jomis ir kitų procedūrų atlikimo terminų šiais metais nebus laikomasi, vertinimo formas bus galima užpildyti ir atlikti veiksmus tuomet, kai tam atsiras galimybės.

20.3. Pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su Motyvuotu siūlymu VATIS per 2 darbo dienas nuo Motyvuoto siūlymo užpildymo dėl Aprašo 16 punkte nurodytų kitų svarbių priežasčių, t. y. dėl VATIS sistemos neveikimo arba netinkamo veikimo, naudojimosi sistema trikdžių, dėl kurių dokumentų pildymas sistemoje ir susipažinimas su jais vyko nesklandžiai, nuolat strigo arba išvis nepavykdavo. Pasitaikė ir pora pavienių atvejų, kai trumpam pavyko prisijungti prie sistemos vėliau, tačiau tie prisijungimai taip pat buvo nesėkmingi ir susipažinti su Motyvuotu siūlymu tų prisijungimų nepavyko. Tais pavieniais atvejais, kuomet prisijungti pavyko, šie prisijungimai buvo labai komplikuoti – sistema nuolat atsijunginėjo, kai kurios funkcijos buvo iš vis neaktyvios, dalį duomenų reikėjo išsaugoti po keletą kartų, nes paspaudus mygtuką „Saugoti“ atverstas langas iškart užsiverdavo ir tekdavo nuolat prisijungti iš naujo, o suvesta informacija nebūdavo išsaugoma. Šių poros prisijungimų metu Pareiškėja bandė susipažinti ir su tiesioginio vadovo pateiktu Motyvuotu siūlymu, tačiau to negalėjo padaryti dėl jau anksčiau minėtų sistemos trikdžių, buvo neįmanoma atsiversti skilties „Mano anketos“ – pabandžius ją atversti, ji iškart tarsi persikraudavo ir užsidarydavo, o kompiuterio ekrane atsiverdavo baltas langas (Priedas Nr. 8).

20.4. Prie apeliacinio skundo atsakovo pateiktas 2022 m. sausio 14 d. 15:33 elektroninis laiškas iš ITT pagalbos tarnybos taip pat patvirtina tą faktą, kad sistema strigo ne tik 2021 m. pildant 2020 m. motyvuotus siūlymus, bet strigo net ir 2022 m. pildant 2021 m. motyvuotus siūlymus.

20.5. Atsakovo argumentai dėl prašymo pateikimo per DVS nėra nuoseklūs. Atsakovas teigia, kad prie DVS-o galima (anot jos, praktiškai privaloma) ir yra techninės galimybės prisijungti bet kuriuo laiku ir iš bet kurios vietos, tačiau, teikdamas argumentus dėl pareiškėjos atsakovas jau teigia priešingai, t. y. pareiškėja negalėjo prisijungti po darbo valandų ir turėjo paduoti prašymą būtent tik iki 17 val., o vėliau pateikti dokumento jau negalėjo.

20.6. Prie atsiliepimo pateiktas išrašas iš DVS-o patvirtina, kad pats Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius, savo funkcijas taip pat atlieka būtent po darbo valandų (priedas Nr. 9), ne vieną kartą pats atsakovas kreipėsi į pareiškėją prašydamas atlikti skubias neatidėliotinas užduotis ir po darbo valandų, todėl teigti, kad pareiškėja negeba planuoti savo darbo laiko, iš jo pusės yra mažų mažiausiai nekorektiška.

20.7. Teismo posėdžio metu atsakovas visiškai pripažino, kad prašymo paduoti laisvą dieną pareiškėja neturėjo pareigos, patvirtino ir tai, kad dažnu atveju profesinės užduotys buvo atliekamos ir po oficialiai nustatytų darbo valandų, sutiko, kad pareiškėja galėjo pateikti prašymą ir po darbo valandų. Todėl tų pačių visiškai nepagrįstų argumentų teikimas apeliaciniame skunde yra nesuprantamas.

20.8. Jurbarko savivaldybės administracijoje naudojama Dokumentų valdymo sistema, kurioje jei valstybės tarnautojas, oficialiai nesantis darbe, teikia, įkelia savo asmeninius dokumentus į DVS, tai tokie dokumentai yra įkeliami į sistemą ne kaip to asmens, kuris teikia dokumentus, o kaip tą asmenį pavaduojančio valstybės tarnautojo dokumentai. Tokiu atveju, valstybės tarnautojo, kurio oficialiai nėra darbe, teikiamus asmeninius dokumentus (duomenis) mato, gali atsiversti ir juos skaityti bei nagrinėti, tą valstybės tarnautoją pavaduojantis asmuo, ir valstybės tarnautojo, kuris yra ne darbe, dokumentai pateikiami, kaip ne jo paties dokumentai, o kaip jį vaduojančio valstybės tarnautojo dokumentai. Būtent dėl to, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija neužtikrina valstybės tarnautojų asmens duomenų apsaugos, ir dėl DVS-o sistemos netinkamo veikimo, pašaliniams asmenims yra sudarytos visos galimybės su pateikiamais asmeniniais prašymais susipažinti, juos vartyti, nagrinėti ir disponuoti juose pateikiama privačia asmenine informacija, būtent dėl to, oficialiai nesant darbe, nėra galimybės pateikti asmeninių prašymų per DVS-o sistemą.

20.9. 2020 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. P11-370 pareiškėjai buvo skirta nuobauda, kuri buvo panaikinta teismo sprendimu kaip nepagrįsta ir neteisėta (Regionų apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-330-644/2021). Pareiškėja siekė, vadovaudamasi Aprašo 8 punktu, pasinaudoti teise ir į pokalbį su tiesioginiu vadovu pasikviesti įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų (profesinės sąjungos ar darbo tarybos) atstovą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Jurbarko rajono savivaldybės 2021 m. balandžio 26 d. rašto, kuriuo atsakovas atsisakė atlikti pareiškėjos J. J. tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. vertinimo komisijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja buvo aktyvi, siekdama susipažinti su Motyvuotu siūlymu, tačiau dėl VATIS sutrikimų pareiškėja su Motyvuotu pasiūlymu susipažino tik 2021 m. balandžio 12 d., sprendė, jog atsakovas nepagrįstai 2021 m. balandžio 26 d. rašte nurodė, kad nebuvo Aprašo 16 punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su vertinimu. Teismas taip pat darė išvadą, kad pareiškėja prašymą dėl jos vertinimo už 2020 m. vertinimo komisijoje pateikė laiku.

23. Atsakovas Administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsakovo nuomone, buvo praleisti Aprašo 16 ir 42 punktuose nustatyti tokio prašymo pateikimo terminai, be to, pareiškėjos prašymas pateiktas po įstaigos darbo valandų, kas prieštarauja ABTĮ 65 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. liepos 21 d. ėjo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas. 2021 m. vasario 12 d. buvo atliktas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas už 2020 m. Jos tiesioginis vadovas 2021 m. vasario 12 d. pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Pareiškėja, nesutikdama su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, 2021 m. balandžio 20 d. kreipėsi su prašymu į Administraciją, kad jos tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija. Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 26 d. raštu atsisakė teikti pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti Vertinimo komisijoje, kadangi, atsakovo vertinimu, pareiškėja praleido Aprašo 16 ir 42 punktuose nustatytus terminus prašymui pateikti.

28. Nagrinėjamu atveju bylai aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas VTĮ (redakcija, galiojusi Administracijos 2021 m. balandžio 26 d. rašto priėmimo metu, 2020 m. gruodžio 17 d., TAR, 2020, Nr. 2020-28946) ir Apraše. VTĮ 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau – įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla (VTĮ 27 straipsnio 4 dalis). Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. Valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime (VTĮ 27 straipsnio 5 dalis). Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma (VTĮ 27 straipsnio 13 dalis). Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė (VTĮ 27 straipsnio 16 dalis).

29. Pagal Aprašo 6 punktą valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų sausio 15 d. užpildo ir pateikia tiesioginiam vadovui Motyvuotą siūlymą (Aprašo 6.1–6.7 punktai). Pagal Aprašo 8 punktą, valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio datos. Šis pokalbis, valstybės tarnautojui ir tiesioginiam vadovui susitarus, gali vykti ir telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tiesioginis vadovas iki valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildytu Motyvuotu siūlymu ir Aprašo 6.3 papunktyje nurodyta forma. Į valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbį valstybės tarnautojas turi teisę kviesti įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų (profesinės sąjungos ar darbo tarybos) atstovą, kuris valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbyje gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Tiesioginis vadovas po pokalbio su valstybės tarnautoju (Aprašo 9 punktas) užpildo Motyvuotą siūlymą ir, įvertinęs valstybės tarnautojo veiklos rezultatus, įrašo bendrą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą (labai gerai, gerai arba nepatenkinamai) pagal pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant užduotis, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų aritmetinį balų vidurkį. Jeigu valstybės tarnautojo ir tiesioginio vadovo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimo balai nesutampa, bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo balas apskaičiuojamas taikant tiesioginio vadovo skirtus balus (Aprašo 11.1–11.6 punktai).

30. Skundžiamame Administracijos 2021 m. balandžio 26 d. rašte, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėja yra praleidusi Aprašo 16 punkte nustatytą terminą. Aprašo 16 punktas nustato, kad su tiesioginio vadovo užpildytu Motyvuotu siūlymu valstybės tarnautojas susipažįsta VATIS per 2 darbo dienas nuo Motyvuoto siūlymo užpildymo. Kai Aprašo 4 punkte nustatytu atveju, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas raštu, valstybės tarnautojas su tiesioginio vadovo užpildytu Motyvuotu siūlymu supažindinamas pasirašytinai per 2 darbo dienas nuo Motyvuoto siūlymo užpildymo. Jeigu valstybės tarnautojas dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių negali susipažinti su Motyvuotu siūlymu, tą jis atlieka per 2 darbo dienas nuo šių priežasčių išnykimo dienos.

31. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas atliko pareiškėjos eilinį vertinimą 2021 m. vasario 12 d. Pareiškėja su motyvuotu siūlymu per VATIS susipažino 2021 m. balandžio 12 d. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2021 m. naujai įdiegta Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema (VATIS), kurioje pradėtas vykdyti valstybės tarnautojų veiklos vertinimas elektroniniu būdu, veikė nesklandžiai, todėl pareiškėja negalėjo susipažinti su tiesioginio vadovo užpildytu motyvuotu siūlymu.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, jog Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema neveikė sklandžiai, taip pat į Aprašo 16 punktą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad VATIS sistemos sutrikimai sutrukdė pareiškėjai laiku susipažinti su tiesioginio vadovo Motyvuotu siūlymu, ir tai laikytina Aprašo 16 punkte nurodyta svarbia priežastimi. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame rašte Administracija nepagrįstai vertino, kad nebuvo Aprašo 16 punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su vertinimu.

33. Atsakovas skundžiamą 2021 m. balandžio 26 d. raštą, be kita ko, motyvavo ir tuo, kad pareiškėja praleido Aprašo 42 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą.

34. Aprašo 42 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su Motyvuotu siūlymu ar Siūlymu dienos, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali pateikti rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija.

35. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl 5 darbo dienų termino prašymui paduoti skaičiavimo, pažymi, kad 2021 m. balandžio 13 d. pareiškėjai buvo suteikta laisva diena dėl VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodytų aplinkybių (kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog valstybės tarnautojo vertinimo procese įvairiais etapais terminai skaičiuojami atsižvelgiant į tai, ar valstybės tarnautojas dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių negali atlikti Apraše nurodytų veiksmų (žr., pvz., Aprašo 7, 16, 35, 39, 52, 56 punktus). Nepaisant to, jog Aprašo 42 punktas tiesiogiai nenustato, kaip turi būti skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas prašymui dėl vertinimo komisijoje paduoti, nagrinėjamu atveju sistemiškai vertindama Aprašo nuostatas teisėjų kolegija daro išvadą, kad skaičiuojant Aprašo 42 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą turi būti atsižvelgiama į tai, ar šiuo laikotarpiu nėra aplinkybių, dėl kurių (dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių) valstybės tarnautojas negali pateikti prašymo dėl vertinimo komisijoje. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjai 2021 m. balandžio 13 d. buvo suteikta laisva diena, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėja prašymą dėl jos veiklos vertinimo komisijoje pateikė laiku, t. y. Aprašo 42 punkte nustatytą 5-ą darbo dieną po susipažinimo su Motyvuotu siūlymu.

36. Teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog pareiškėja prašymą pateikė po darbo valandų (2021 m. balandžio 20 d. 21 val. 5 min.), atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad tokio argumento atsakovas skundžiamame 2021 m. balandžio 26 d. rašte apskritai nebuvo nurodęs. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Be to, Aprašas nenustato, kad prašymai dėl veiklos vertinimo komisijoje turi būti pateikti tik darbo valandomis.

37. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas 2021 m. balandžio 26 d. raštu nepagrįstai atsisakė teikti pareiškėjos prašymą vertinti jos veiklą Vertinimo komisijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Administracijos 2021 m. balandžio 26 d. raštą panaikino.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikinęs Administracijos 2021 m. balandžio 26 d. raštą, be kita ko, įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pareiškėjos J. J. 2021 m. balandžio 20 d. pateiktą prašymą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. Vertinimo komisijoje, nurodydamas, jog, tai, kad pareiškėja pas atsakovą nebedirba, nekliudo atsakovei atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo išvada nepagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2021 d. liepos 16 d. įsakymo Nr. P11-341 pagrindu tarnybinio kaitumo būdu nuo 2021 m. liepos 21 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, taigi nebėra Jurbarko rajono savivaldybės tarnautoja, todėl nėra galimybės nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti konstatuojamas tik skundžiamo Administracijos 2021 m. balandžio 26 d. rašto nepagrįstumas, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja Jurbarko rajono savivaldybėje nebedirba, neturėjo tenkinti skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. Vertinimo komisijoje. Pažymėtina, jog tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-790-821/2022).

39. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Administracijos 2021 m. balandžio 26 d. raštą nepagrįstu ir neteisėtu, todėl jį panaikino. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pareiškėjos J. J. 2021 m. balandžio 20 d. pateiktą prašymą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. Vertinimo komisijoje, yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.

40. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino pareiškėjos skundą visiškai ir priteisė pareiškėjos naudai 132,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į byloje individualiai susiklosčiusias aplinkybes (pareiškėjos antras skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkinamas dėl pasikeitusios pareiškėjos darbovietės), laikytina, kad galutinis sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nėra pagrindo papildomai mažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjai priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas įpareigojimas Jurbarko rajono savivaldybės administracijai per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pareiškėjos J. J. 2021 m. balandžio 20 d. pateiktą prašymą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m. Vertinimo komisijoje, panaikinti.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė