fda88e75-e460-4922-8902-eb2ea03f89d6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-899-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02711-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 121.14; 121.18; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

S. dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė             Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo už suteiktas bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo paslaugas.IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1229,97 Lt skolÄ už Å¡ilumos energijÄ , 63,59 Lt palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2011-09-20, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tiekė centralizuotÄ Å¡ilumÄ pastatui adresu (duomenys neskelbtini), kurio negyvenamosios patalpos priklauso atsakovui nuosavybės teise. Teigė, kad atsakovui priklausančiose patalpose yra Å¡ildomi 12,54 kv. m., o 49,27 kv. m. neÅ¡ildomi, todėl jam kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkui tenka pareiga mokėti ne tik už apÅ¡ildomų patalpų Å¡ildymÄ , bet ir už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . Nurodė, kad už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2011-04-30 susidarė 1229,97 Lt įsiskolinimas. 2011-08-10 atsakovui pareikÅ¡ta pretenzija dėl skolos apmokėjimo, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo.Atsakovas patikslintu atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡rašė sÄ skaitas-faktÅ«ras už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2011-05-31, kuriose nurodytos kainos paskaičiuotos pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ 12,54 kv.m. apÅ¡ildomÄ plotÄ . Teigė, kad faktinis Å¡ildomas plotas jam priklausančių patalpų yra 10.39 kv.m., todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja sumokėti už 2.15 kv.m. Nurodė, kad paskaičiavus pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras suvartota Å¡ilumos energija sudarytų: 1039/1254, todėl ieÅ¡kovui jis skolingas 667, 56 Lt sumÄ , kuriÄ yra pasirengęs sumokėti.

Teigė, kad trečiame PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros punkte ieÅ¡kovo reikalavimas mokėti už bendrus plotus proporcingai neÅ¡ildomiems plotams yra neteisėtas ir nepagristas. Visus kitus ieÅ¡kovo reikalavimus prašė pripažinti nepagristais ir atmesti, taip pat prašė įpareigoti Vilniaus energija skaičiuoti 10,39 kv.m. Å¡ildomų patalpų plotÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-03-26 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 667, 56 Lt, 40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 5 proc. metines palÅ«kanų už laikotarpį nuo priteistos sumos bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpos Å¡ildymÄ , tačiau atsakovas nesutinka mokėti už ieÅ¡kovo nurodytÄ plotÄ . Taip pat nustatė, kad 2007-11-27 buvo suraÅ¡ytas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktas, kurį surašė ieÅ¡kovo vadybininkas-Å¡ilumininkas. Minėtame akte nurodoma, kad patalpa 14-68 yra bendro naudojimo patalpa, kurios plotas pagal planÄ yra 10,39 kv.m. ir ji yra Å¡ildoma, tuo tarpu patalpa 14-71, kurios plotas 2,03 kv.m. yra Å¡ildoma elektra.

Teismas nustatė, jog akte užfiksuotus duomenis patvirtina Nekilnojamojo daikto – patalpos (buto), adresu V. Šopeno g. 3, Vilnius, kadastrinių matavimų byla (b.l. 39-41, 87-89), namo dalies brėžiniai (b.l. 42-47), 2004-01-08 namo adresu (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkimo protokolas dėl atsakovo patalpų rekonstrukcijos (b.l.

96) bei rekonstrukcijos planas (b.l. 97). Nurodė, kad visi minėti įrodymai patvirtina atsakovo pateiktus duomenis, kad dabartiniu metu bendrojo naudojimo patalpos dydis yra 10,39 kv.m. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju Å¡ildomas plotas yra lygus 10,39 kv.m. ir ieÅ¡kovo atlikti paskaičiavimai pagal šį plotÄ yra teisingi. Atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti ir už Å¡ildymÄ 49,27 kv.m. buto plotui, sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė Å¡io reikalavimo pagrįstumo, nes pats ieÅ¡kinyje bendrojo naudojimo patalpos plotÄ nurodo 12,54 kv.m., todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovo paskaičiavimas 424,27 Lt sumai yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-26 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, kaip nepagrįstÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodo, kad iÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad po naujų kadastrinių matavimų patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), buvo suteikti nauji kadastriniai numeriai, tačiau pažymi, kad atsakovas neatliko veiksmų, bÅ«tinų teisėtam naujo ploto įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

Nurodo, kad LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas numato, jog buto ir kitų patalpų plotas keičiamas nustatyta tvarka įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Nesutinka su pirmos instancijos teismas iÅ¡vada, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir namo patalpų savininkų susirinkimo protokolas yra pakankamas pagrindas suskaičiuoti mokesčius už Å¡ilumÄ ir priskirtÄ Å¡ilumos energijÄ 10,39 kv.m., o ne 12, 54 kv.m., nes nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla suderinta, bet ne įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o susirinkimo protokolo pagrindu atsakovui buvo leista tik atstatyti langÄ Ä¯ fasado pusę ir pakeisti patalpų paskirtį, o ne patalpų plotÄ .

Teigia, kad atsakovo pateikti paskaičiavimai negali bÅ«ti vertinami kaip tinkamas įrodymas, nes atsakovas nėra Å¡ilumos tiekėjas ir negali apskaičiuoti mokesčių pagal faktÄ . Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ir įvertino ieÅ¡kovo “kliento mokesčių paskirstymo” lentelėje Å¡ilumos pardavimo mokestį 6, 36 Lt sumoje kaip mokestį už Å¡ildomÄ plotÄ . Anot apelianto, teismas leido atsakovui Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukti į paskaičiavimus sudarant proporcijÄ ir neteisėtai pripažino, kad 667, 56 Lt suma atitinka atsakovo pateiktus paskaičiavimus.

Nurodo, kad 6, 36 Lt mokestis – Å¡ilumos pardavimo vartotojams kaina, kuri skaičiuojama Å¡ilumos vartotojams kas mėnesį vadovaujantis Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos 2008-06-26 nutarimu Nr.O3-76. Teigia, kad teismas suklydo nepriteisdamas iÅ¡ atsakovo 437, 20 Lt (sprendime nurodyta suma 424, 27 Lt) už 49, 27 kv.m. priskirtÄ Å¡ilumos energijÄ . Pažymi, kad prašė teismo priteisti įsiskolinimÄ ne už konkrečių 49, 27 kv. m. Å¡ildymÄ , o už konkrečioms patalpoms (49, 27 kv. m. ) priskirtÄ Å¡ilumos kiekio dalį, kuri vėliau paskirstoma namo bendraturčiams.

Toks Å¡ilumos kiekis Å ilumos paskirstymo metode Nr. 5 įvardijamas kaip Å¡ilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui. Atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų ir įrenginių bendrasavininkas, privalo apmokėti dalį įvadiniu Å¡ilumos apskaitos prietaisu užfiksuotos Å¡ilumos, nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jo patalpos. Atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepasisakė dėl 63, 59 Lt palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2011-09-20 priteisimo ar nepriteisimo.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje nagrinėjami klausimai, susiję su specifinės srities žiniomis.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-26 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad po naujų kadastrinių matavimų patalpoms buvo suteikti nauji kadastriniai numeriai, kÄ patvirtina į bylÄ pateikta kadastrinių matavimų byla. Teigia, kad nauji kadastriniai duomenys negali bÅ«ti neužregistruoti VÄ® “Registrų centras”, nes pastaroji institucija iÅ¡duoda nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų bylas.

Pažymi, kad apeliantas nurodo senus patalpų kadastrinius numerius ir taip savo veiksmais patvirtina, kad jis daro paskaičiavimus remiantis senais duomenimis. Teigia, kad apeliantas, vadovaujantis CK 6.388 str. 1 d., privalo teikti sÄ skaitas tik už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad faktiÅ¡kai Å¡ildomas plotas yra 10, 39 kv. m., pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mokėjimas už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ skaičiuojamas nuo ploto, kuriam Å¡ildymo paslaugos yra suteikiamos.

Atsakovo manymu, byloje esantis daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad patalpų ploto keitimai buvo teisėti ir tinkamai atlikti, todėl apelianto argumentas apie neteisėtÄ patalpų plotų pakeitimÄ atmestinas. Pažymi, kad apeliantas buvo informuotas, kad patalpų plotai pasikeitė ir kad yra Å¡ildomi mažesni plotai, negu nurodyta apelianto iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose – faktÅ«rose. Atsakovo teigimu, apeliantas dėl 6, 36 Lt paskaičiavimo bando pateikti naujus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, kurių pirmos instancijos teisme neginčijo, todėl minėti apelianto argumentai neleistini ir atmestini.

Nurodo, kad nesutinka dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nes apeliantas nepasinaudojo galimybe dalyvauti teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant pirmoje instancijoje, neatėjo nei į vienÄ posėdį, tuo labiau, kad apeliacinėje instancijoje nagrinėjant bylÄ nauji įrodymai neteikiami, o byloje surinktų dokumentų ir įrodymų yra užtektinai bylÄ iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, dėl ko netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojo pareigÄ atsiskaityti už patalpoms teikiamÄ Å¡ilumÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Tai sudaro pagrindÄ pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti pilnai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1229,97 Lt skolÄ už Å¡ilumos energijÄ , 63,59 Lt palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2011-09-20, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovo valdomos patalpos, esančioms daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) yra negyvenamos, dalis jų Å¡ildoma centralizuotai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo tarp Å¡alių dėl teisinių santykių kvalifikavimo nėra; tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo Å¡alių konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta Å¡ilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartis; Å¡alių santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo nuostatai, skolos susiformavimo metu galiojusios Å«kio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintas Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sÄ lygos.Esminiai ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai susiję su atsakovo valdomų patalpų ploto nustatymu.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė teigia, kad pertvarkė patalpų Å¡ildymo sistemÄ ir sumažino centralizuotai Å¡ildomų patalpų plotÄ Â nuo 12,54 kv.m. iki 10,39 kv.m.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teisėtas Å¡ildymo sistemos pertvarkymas sumažinant Å¡ildomÄ plotÄ iki 10,39 kv.m. nagrinėjamoje byloje neįrodytas. Atsijungimas nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos galimas tik įstatymo numatyta tvarka. Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo (galiojusio 2004-10-25) VII skirsnio nuostatas sprendimÄ dėl daugiabučių namų atskirų butų savininkų praÅ¡ymų pakeisti Å¡ildymo bÅ«dÄ priima savivaldybė.

Pagal Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintų 2003-06-30 Ūkio ministro įsakymu Nr.4-258) nuostatas daugiabučio namo atskiro buto savininkas privalo ne tik pateikti praÅ¡ymÄ savivaldybei dėl Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo, bet ir gauti techninių sÄ lygų sÄ vadÄ tiems darbams atlikti (Taisyklių 183 str.). Pagal tų pačių Taisyklių 194 straipsnį buto Å¡ilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir Å¡ilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, pasiraÅ¡ant jų atjungimo aktÄ ; nuo Å¡io akto pasiraÅ¡ymo dienos vartotojai pripažįstami atjungtais nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos.

Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens įrenginius nuo pastato Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistemos atjungia pažeisdamas Å¡ių taisyklių ir Å ilumos Å«kio įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡lieka Å¡ių sistemų teikiamos Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens buitiniu vartotoju tol, kol neatlieka minėtų taisyklių 194 straipsnyje nurodytų veiksmų (Taisyklių 196 str.). ReikalavimÄ laikytis nustatytos Å¡ildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-932/2001; 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1311/2002; 2004-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94/2004; 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-480/2006).

Atsakovas savo procesinėse dokumentuose teigė, kad sumažino centralizuotai Å¡ildomų patalpų plotÄ iki 10,39 kv. m., likęs negyvenamųjų patalpų plotas Å¡ildomas elektra, tačiau nepateikė įrodymų apie patalpų Å¡ildymo budo pakeitimo teisėtumÄ . Atsakovo pateiktos kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje užfiksuota, kad ginčo patalpų bendras plotas ir indeksai pasikėtė, Å¡ildomo ploto sumažinimo neįrodo, tačiau atitinkami pakeitimai vieÅ¡ajame registre neatlikti.

Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), taigi atsakovo atliko centralizuotai Å¡ildomo ploto sumažinimo teisėtumÄ patvirtins vieÅ¡ojo registro duomenų pakeitimas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas apskaičiuodamas Å¡ilumos kiekį, pagrįstai rėmėsi vieÅ¡ojo registro duomenimis.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl atsisakymo priteisti iÅ¡ atsakovo 437,20 Lt už Å¡ilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui.

Byloje nėra ginčo, kad 49,27 atsakovo valdomų negyvenamųjų patalpų centralizuotai neÅ¡ildomos, tačiau negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti skolÄ už 49,27 kv.m. atsakovo valdomo ploto Å¡ildymÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reikalavo priteisti skolÄ už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ proporcingai atsakovo valdomam neÅ¡ildomam plotui, o atsakovas reikalavo skaičiuojant mokestį už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ neįjungti 49,27 kv. m. neÅ¡ildomų patalpų plotÄ .

Gyvenamojo namo bendraturčių teises ir pareigas reglamentuoja CK 4 knygos ketvirtojo skirsnio nuostatai. CK 4.82 str. 1 d. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ turtÄ ; Å¡ilumos energijos tiekimo gyvenamajam namui paskirtis yra ne tik atsakovo, kaip Å¡ilumos energijos vartotojos, poreikių tenkinimas, bet ir gyvenamojo namo, kaip daikto iÅ¡laikymas. Namo bendraturčio subjektinė teisė atsisakyti įstatymo nustatyta tvarka nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo įstatymo nustatyta tvarka yra ginama, tačiau tai neturi įtakos atsakovo, kaip namo bendraturtčio, pareigoms, kurios kyla iÅ¡ įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ turtÄ .

Taigi atsakovo pozicija, kad jis turi pareigÄ atsiskaityti tik už Å¡ilumos energijÄ , realiai panaudotÄ 10,39 kv. m. Å¡ildymui, o ieÅ¡kovas neturi pagrindo reikalauti skolos už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ proporcingai atsakovo valdomam neÅ¡ildomam plotui yra neteisinga iÅ¡ esmės.Atsakovas atsiliepime apeliaciniam skundui nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo formuojama praktika. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-616-623/2011 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimÄ ir UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atmetė, tačiau iÅ¡nagrinėtose bylose ginčas tarp Å¡alių vyko dėl skolos už negyvenamųjų patalpų (rÅ«sio) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡ildymÄ t.y. iÅ¡nagrinėto ginčo ir ginčo Å¡ioje byloje ratio decidendi iÅ¡ esmės skiriasi, byla negali bÅ«ti vertinama kaip precedentas nagrinėjamam ginčui.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovas Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-930-467/2009 atmetė D. S. apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir konstatavo, kad atsakovas privalo apmokėti visas jam priklausančių negyvenamųjų patalpų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas ir atlyginti ieÅ¡kovui įsiskolinimÄ už Å¡ilumos energijÄ , suteiktÄ jam nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini), kurioms Å¡ildymo paslaugos buvo teikiamos, remiantis ieÅ¡kovo apskaičiavimu, t.y. pripažino atsakovo pareigÄ mokėti už 12,54 kv. m.

Å¡ildomo ploto ir už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ proporcingai atsakovo valdomam neÅ¡ildomam plotui.Dėl iÅ¡dėstyto apeliacinės instancijos teismas keičia skundžiama teismo sprendimÄ ir tenkina ieÅ¡kinį pilnai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliantas taip pat pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ CK 6.210 str. pagrindu. Atsakovo prievolę yra piniginio pobÅ«džio, tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovas praleido sÄ skaitose nurodytus apmokėjimo už jam parduotÄ Å¡ilumÄ terminus; ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 63,59 Lt palÅ«kanų tenkinamas (CK 6.210 str.1 d.).Patenkinus apeliacinį skundÄ ir pakeitus teismo sprendimÄ teismas keičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ â€“ ieÅ¡kovui priteisiamas žyminis mokestis už ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo padavimÄ 120 Lt (70+50) (b.l.1,115). (CPK 93 str. 5 d.).

Tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti 5,90 Lt kitų susijusių su ieškinio parengimu bylinėjimosi išlaidųProcesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,n u t a r ė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip: UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį patenkinti pilnai ir priteisti ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ D. S. 1229,97 Lt skolos, 63,59 Lt palÅ«kanų 125,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡ viso 1419,46 Lt ( vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus devyniolika litų 97 centus)), bei 5 proc. metines palÅ«kanų už pritiestos skolos sumÄ (1229,97 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme(2011-09-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teisėja                                                    Tatjana Žukauskienė             Â