fda54b37-03c4-4a1f-bc44-57d1b4e77e6b · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr Byla Nr. ATP-328-238/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08934-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Å iugždinytė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nukentėjusiojo M. D. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimo M.

B. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. B. buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2016 m. birželio 8 d., 17.50 val., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz Sprinter 315 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, atlikdamas kairio posÅ«kio manevrÄ pradėjo ne nuo kairiojo jo važiavimo krypties eismo juostos kraÅ¡to, sudarė kliÅ«tį paskui jį važiavusiam automobiliui „Opel Insignia“ ir su juo susidÅ«rė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punktÄ ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 20N-77079164-16 M.

B. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ buvo paskirta 42 Eur bauda. Šį nutarimÄ M. B. apskundė Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimu M. B. skundas buvo tenkintas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 20N-77079164-16 panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį M. B. atžvilgiu nutraukta.

Teismas konstatavo, kad ne M. B. veiksmai tiesiogiai lėmė eismo įvykį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimÄ , kadangi M. D. laiku pradėjus stabdyti automobilį „Opel Insignia“, buvo galima jį sustabdyti iki aiÅ¡kiai matomos kliÅ«ties arba aplenkti jį iÅ¡ deÅ¡inės, ir eismo įvykio nebÅ«tų buvę.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nukentėjusiojo M. D. atstovė Aurita Gintautienė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimÄ panaikinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Skunde nurodoma, jog priimdamas nutarimÄ Kauno apylinkės teismas kvestionuoja įsiteisėjusį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20NT-66363921-16, kuriame konstatuota, jog M. D. nėra padaręs pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad M. B. veiksmuose nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, kas suponuoja šį asmenį nepažeidus Kelių eismo taisyklių ir nenulėmus kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimų.

Tačiau 2016 m. liepos 13 d. nutarimu buvo pripažinta, jog M. D. veiksmuose nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, o šis nutarimas yra įsiteisėjęs. M. B. minėto nutarimo neskundė, t. y., sutiko su jo išvadomis, jog M. D. nėra kaltas dėl įvykio ir kilusios žalos. Iš įvykio aplinkybių matyti, jog eismo įvykyje dalyvavo dvi transporto priemonės ir du vairuotojai, iš kurių vienas įsiteisėjusiu nutarimu pripažintas nekaltu. Iš teismo nutarimo išeina, jog dėl minėto įvykio nėra kaltas nei vienas vairuotojas, nes abu skirtingais skirtingų subjektų nutarimais pripažinti nepadarę administracinio teisės pažeidimo, tačiau tokia išvada akivaizdžiai nėra teisinga.

Teismas nurodo, jog byloje nėra jokio sprendimo dėl 2016 m. liepos 2 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau dėl šio protokolo 2016 m. liepos 13 d. yra priimtas nutarimas ir jis įsiteisėjęs, tačiau teismas jo neišsireikalavo. Teismas bylos nagrinėjimo metu net nekėlė šio klausimo ir nebandė gauti minėto nutarimo.Skunde teigiama, kad teismo išvada, jog M. D. buvo nepakankamai atidus ir važiuodamas tiesiai leistinu greičiu nepraleido nuo dešinio kelio krašto apsisukinėjusio į kairę M.

B. vairuojamo automobilio, todėl ir yra kaltas dėl įvykio, yra nepagrįsta. Å i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tiek abiejų vairuotojų parodymams, tiek įvykio vietos schemai, tiek pateiktoms nuotraukoms, tiek ekspertizės iÅ¡vadoms. Teismas konstatuoja, kad negalėjimÄ sustabdyti „Opel“ automobilį lėmė M. D. neatsargumas ir pavėluotas sprendimas pradėti stabdyti transporto priemonę ir iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , siekiant apvažiuoti kliÅ«tį kelyje iÅ¡ kairės. Teismas pripažįsta, kad M.

B. automobilis buvo atsiradusi kliÅ«tis kelyje, tačiau kaltė, anot teismo, ne KET nuostatas pažeidžiančio apsisukinėjančio automobilio vairuotojo, o vairuotojo, kuris nepadarė jokių pažeidimų ir nepraleido neleistinai apsisukinėjusio M. B.. Vertinant skundžiamÄ nutarimÄ pastebi, jog teismas ignoravo atliktos ekspertizės iÅ¡vadas, iÅ¡ jų paimdamas tam tikros informacijos nuotrupas savaip interpretavo įvykusio eismo įvykio eigÄ . IÅ¡ teismo iÅ¡vadų matyti, jog M. D. kaltas todėl, kad sutrukdė apsisukti neleistinai atliekantį apsisukimo manevrÄ M.

B. vairuojamam automobiliui, kas ir buvo, teismo manymu, įvykio priežastimi. Tačiau iÅ¡ ekspertizės iÅ¡vadų neabejotinai nustatyta, jog apsisukimo manevras buvo atliekamas nuo deÅ¡inio kelio kraÅ¡to, kas suponuoja apsisukančiojo automobilio vairuotojui pareigÄ nesudaryti kliÅ«ties.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas su apeliacinio skundo argumentais sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti – Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimÄ panaikinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , k o n s t a t u o j a : Nukentėjusiojo M. D. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo M. D. atstovė Aurita Gintautienė nesutinka su M. B., kuris buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimu, ginčija įrodymų vertinimÄ , todėl aukÅ¡tesnysis teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių iki penkiasdeÅ¡imt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų.AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau-ANK) nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), tačiau ANK iÅ¡lieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas Å¡ioje byloje nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

B. nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ir nepagrįstai nutraukė M. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ .KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 101 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 106 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to.

Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimÄ pakeisti.ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ne M. B. veiksmai tiesiogiai lėmė eismo įvykį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimÄ , kadangi M. D. laiku pradėjus stabdyti automobilį „Opel Insignia“, buvo galima jį sustabdyti iki aiÅ¡kiai matomos kliÅ«ties arba aplenkti jį iÅ¡ deÅ¡inės, ir eismo įvykio nebÅ«tų buvę.

Tačiau aukštesnysis teismas su tokia išvada nesutinka, nagrinėjamuoju atveju yra pagrindas, dėl kurio apylinkės teismo nutarimas turi būti panaikintas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2016 m. liepos 13 d. nutarimu buvo pripažinta, jog M. D. veiksmuose nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, o šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Konstatuojama, kad ši aplinkybė nepaneigta.Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 13 d. ekspertizės akto Nr. 11-1569(16) išvadoje konstatuota, kad automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“ vairuotojo M.

B. veiksmai – kairiojo posÅ«kio manevrÄ pradėjo ne nuo kairiojo važiavimo krypties eismo juostos kraÅ¡to, prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę neįsitikino, jog tai daryti saugu, sudarė kliÅ«tį paskui jį važiavusio automobilio „Opel Insignia“ judėjimui – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertė teigė, kad kairiojo posÅ«kio manevras buvo atliekamas nuo deÅ¡iniojo kelkraščio.

Nors ekspertizės iÅ¡vadoje nurodoma, kad iÅ¡ objektyvių duomenų negalima nustatyti tikslios padėties, iÅ¡ kurios automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“ pradėjo judėti kairiojo posÅ«kio kreivė, tačiau iÅ¡vada, jog automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“ judėjimo kairiojo posÅ«kio kreive manevrÄ pradėjo nuo linijos, skiriančios prieÅ¡ingos krypties eismo srautus, bÅ«damas ne mažesniu nei 3,65 m atstumu, vietoje, kur prieÅ¡ingos krypties eismo srautus skiria brÅ«kÅ¡ninė kelio ženklinimo linija, buvo padaryta remiantis automobilių judėjimo iki susidÅ«rimo trajektorijomis.

Todėl apylinkės teismo iÅ¡vada, jog Å¡ios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai, esantys byloje, yra nepagrįsta, prieÅ¡ingai – byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų Å¡iÄ ekspertizės iÅ¡vados dalį. Apylinkės teismas nurodo, kad tyrimo metu eismo įvykiams ir jų eigai atkurti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių susidÅ«rimas buvo modeliuojamas kompiuterio programa, remiantis tikėtinais, bet konkrečiai nepagrįstais duomenimis. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad atliekant ekspertizę buvo vadovaujamasi tiek M.

B., tiek M. D. parodymais, taip pat eismo įvykio nuotraukomis, transporto priemonių sugadinimo pobÅ«džiu ir lokalizacija. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertizės akto iÅ¡vados yra techninio pobÅ«džio iÅ¡vados dėl eismo įvykio, o asmens kaltė konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumÄ kaip vienas iÅ¡ įrodymų. Tačiau nagrinėjamuoju atveju teismas neturi pagrindo abejoti kategoriÅ¡ka ekspertizės akto iÅ¡vados dalimi dėl automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“ judėjimo kairiojo posÅ«kio kreive manevro pradžios, kuri buvo ne mažesnė nei 3,65 m iki prieÅ¡ingos krypties eismo srautus skiriančios brÅ«kÅ¡ninės kelio ženklinimo linijos, o tai leidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, jog M.

B., atlikdamas kairio posÅ«kio manevrÄ , jį pradėjo ne nuo kairiojo važiavimo krypties eismo juostos kraÅ¡to, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktÄ , kas savaime nulėmė ir Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų pažeidimus. Konstatavus Å¡iÄ faktinę aplinkybę, apylinkės teismo iÅ¡vada, jog automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas M. D. objektyviai galėjo aplenkti automobilį „Mercedes-Benz“ iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir eismo įvykio nebÅ«tų buvę, yra nepagrįsta, kadangi eismo juostos plotis eismo įvykio vietoje yra 6,90 m, atstumas tarp automobilio „Mercedes-Benz“ ir eismo srautus skiriančios brÅ«kÅ¡ninės kelio ženklinimo linijos – ne mažesnis nei 3,65 m., automobilio „Mercedes-Benz“ plotis – 1,99 m, taigi automobilio „Opel Insignia“ vairuotojui deÅ¡iniajame eismo juostos kraÅ¡te pravažiuoti likusių ne daugiau nei 1,26 m nepakaktų, kadangi automobilio „Opel Insignia“ plotis yra 1,86 m.Apylinkės teismo vertinimu, automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas M.

D. nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, todėl matydamas priekyje (mažiausiai 30-40 metrų atstumu) automobilio „Mercedes Benz“ įjungtÄ kairiojo posÅ«kio signalÄ bei atliekantį posÅ«kio manevrÄ , laiku nesulėtino greičio pakankamai, kad bÅ«tų užtikrinta galimybė laiku sustabdyti jo vairuojamÄ jÄ transporto priemonę, kai tokia galimybė objektyviai buvo. Tačiau tokia teismo iÅ¡vada dėl Å¡io techninio pobÅ«džio klausimo taip pat paneigta ekspertizės iÅ¡vadoje, kurioje nurodoma, kad atlikti skaičiavimai įgalina teigti, jog automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas M.

D., važiuodamas 50 km/h greičiu (Å¡i aplinkybė buvo nurodyta nukentėjusiojo M. D. ir bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu nebuvo paneigta) ir stabdydamas automobilį kliÅ«ties susidarymo momentu neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Mercedes - Benz Sprinter“, nes Å¡iam automobiliui pradėjus posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, automobilis „Opel Insignia“ iki susidÅ«rimo vietos buvo 28,2 m atstumu, o sustabdymui reikalingas atstumas buvusioje kelio eismo situacijoje yra 32 m.

Taigi, M. D. neturėjo objektyvios galimybės sulėtinti transporto priemonės judėjimo greičio tiek, kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. B. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti, todėl jis privalo atsakyti už padarytus pažeidimus. Ä®vertinęs visus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. B. 2016 m. birželio 8 d., 17.50 val., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz Sprinter 315 CDI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, atlikdamas kairio posÅ«kio manevrÄ pradėjo ne nuo kairiojo jo važiavimo krypties eismo juostos kraÅ¡to, sukdamas į kairę sudarė kliÅ«tį paskui jį važiavusiam automobiliui „Opel Insignia“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punktus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 20N-77079164-16 M.

B. pagrįstai nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ . Todėl apylinkės teismas nepagrįstai šį nutarimÄ panaikino ir patenkino M. B. skundÄ . Todėl teismo nutarimas turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas nutarimas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTÄ®) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatyta, kad perkvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡velnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimÄ nustatyta Å¡velnesnė administracinė nuobauda negu ATPK arba Å¡velnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areÅ¡tas ar nuÅ¡alinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytÄ veikÄ ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu deÅ¡imt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau-ANKPĮĮTÄ®) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymÄ (Å¡is praÅ¡ymas gali bÅ«ti įtrauktas ir į skundÄ ar apeliacinį skundÄ ), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundÄ ar apeliacinį skundÄ dėl nutarimo byloje.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B., skundu kreipdamasis į apylinkės teismÄ , konkrečiai nenurodė praÅ¡ymo perkvalifikuoti jo padarytÄ veikÄ pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į skundo turinį (skunde praÅ¡oma bylÄ dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio turto sugadinimÄ , nutraukti), sprendžia, kad tokio pobÅ«džio skundo motyvai sudaro pagrindÄ , vadovaujantis ANKPĮĮTÄ® 4 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti M.

B. veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kadangi už padarytÄ veikÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu deÅ¡imt eurų mažesnis nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.Perkvalifikavus M. B. veiksmus pagal naujÄ jį ANK, jam iÅ¡ naujo skirtina ir administracinė nuobauda. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis).

IÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ Å¡io kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M. B. padarė vienÄ neatsargų administracinį nusižengimÄ .

Skiriant nuobaudÄ pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , taip pat atsižvelgia ir į tai, kad M. B. anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis tik už neÅ¡iurkščius KET pažeidimus, Å¡iuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti M. B. paskiriant minimaliÄ ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytÄ baudÄ .

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas nutarimu nepagrįstai M. B. atžvilgiu nutraukė administracinę teisenÄ , todėl nukentėjusiojo M. D. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinis skundas tenkinamas – Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimas keičiamas, perkvalifikuojant M.

B. padarytÄ teisės pažeidimÄ ir paskiriant jam nuobaudÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiojo M. D. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimÄ , kuriuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį M.

B. atžvilgiu nutraukta, panaikinti. M. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimÄ pakeisti: M. B. padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , kuris buvo kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į administracinį nusižengimÄ pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 10 Eur (deÅ¡imt eurų) baudÄ .KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Å is nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėja             Danguolė Šiugždinytė