fda3762c-b06c-496f-a535-e362b627b972 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                    Civilinė byla Nr. e2-41226-430/2017                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30354-2017-4                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.12; 2.6.2.1; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d.Vilnius        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „YOTA Lietuva“ atstovui advokato padėjėjui Ginui Augustinaičiui,atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Horekos technologiniai sprendimai“ atstovui advokatui Sauliui Avižai,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „YOTA Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horekos technologiniai sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

            Teismas n u s t a t ė:              teisme priimtas ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „YOTA Lietuva“ ieÅ¡kinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horekos technologiniai sprendimai“ dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2015 m. vasario 2 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ pardavė prekes atsakovei, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovė 2016 m. rugsėjo 21 d. - 2017 m. kovo 27 d. laikotarpiu atsakovei iÅ¡rašė 24 PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už perduotas prekes, kurių bendra suma sudaro 1 549,29 Eur. Atsakovė minėtų sÄ skaitų-faktÅ«rų neapmokėjo. Nurodė, kad buvo suderintas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasiraÅ¡ymas. 2017 m. birželio 1 d. Å¡alys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo aktÄ , kuriame nurodyta skolos suma 1 549,29 Eur. IeÅ¡kovė atsakovei paskaičiavo 0,5 proc. dydžio delspinigius, kas sudarė 1 245,42 Eur. 2017 m. liepos 18 d. atsakovė atkliko 1 347,83 Eur mokėjimÄ , kuriuo padengė kreditoriaus turėtas iÅ¡laidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu – 40,00 Eur, priskaičiuotų delspinigių sumÄ â€“ 1 264,53 Eur ir tik dalį pagrindinės prievolės – 43,30 Eur, todėl liko skolinga ieÅ¡kovei 1 505,99 Eur sumÄ .

Pažymėjo, kad atsakovė niekada nesikreipė į ieÅ¡kovę dėl prekių kokybės, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 21 d. - 2017 m. kovo 27 d. laikotarpiu pateikė net 24 atskirus užsakymus, priėmė prekes iÅ¡ ieÅ¡kovės, o tai patvirtina, kad prekių kokybė buvo tinkama. IeÅ¡kovė pagrįstai atliktÄ atsakovės mokėjimÄ paskirstė minėta tvarka. IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 1 505,99 Eur suma yra pagrindinė atsakovės prievolė, o praÅ¡omi priteisti delspinigiai sudaro 58,53 Eur.

Pažymėjo, kad delspinigių dydis buvo nustatytas Å¡alių sudarytoje sutartyje, todėl ieÅ¡kovė juos skaičiavo pagrįstai. Teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 1 505,99 Eur skolos, 58,53 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį. Nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės iÅ¡ esmės yra kilęs dėl sutartyje nustatytų 0,5 proc. dydžio delspinigių ir atsakovės teisės praÅ¡yti teismo juos mažinti. Atsakovės valios sumokėti ieÅ¡kovei delspinigius nebuvo, atsakovė atlikdama mokėjimÄ nurodė, kad mokėjimas yra skirtas pagrindinės skolos apmokėjimui. Tai, jog mokėjimas panaudotas ieÅ¡kovės apskaičiuotų delspinigių padengimui yra ieÅ¡kovės interpretacija. Atsakovės skola ieÅ¡kovei buvo 1 549,29 Eur. 2017 m. liepos 18 d. atsakovė ieÅ¡kovei atliko 1 347,83 Eur mokėjimÄ pagrindinės skolos dalies padengimui.

IeÅ¡kovės paskaičiuoti 0,5 proc. dydžio delspinigiai už 180 dienų yra 1 245,42 Eur, o tai sudaro daugiau nei 80 proc. paties įsiskolinimo ir yra neprotingai dideli. Atsakovės mokėjimÄ delspinigių įskaitymui ieÅ¡kovė atliko savavaliÅ¡kai. Pažymėjo, kad prievolę atsakovė ieÅ¡kovei įvykdė 2017 liepos 18 d., o ieÅ¡kovė jau po faktinio mokėjimo gavimo 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismÄ , todėl ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sÄ skaita.

Atsakovės nuomone, delspinigiai turėtų bÅ«ti sumažinti iki 0,02 proc. dydžio už kiekvienÄ praleidimo dienÄ , kas sudarytų 55,77 Eur. Teismo praÅ¡o tenkint ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, t. y. sumažinti delspinigius nuo 0,5 proc. (nuo 1 245,42 Eur) iki 0,02 proc. (55,77 Eur) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.         Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 201,46 Eur, todėl ieÅ¡kovė mažina ieÅ¡kinio sumÄ , t. y. atsisako 201,46 Eur skolos.

Kitoje dalyje prašė ieÅ¡kinį tenkinti.               Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, prašė sumažinti delspinigius nuo 0,5 proc. (nuo 1 245,42 Eur) iki 0,02 proc. (55,77 Eur) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pasisakė, jog atsakovas sumokėjo skolÄ pagal sutartį ir prievolę įvykdė pilnai, o ieÅ¡kovas privalėjo užskaityti pagrindinės prievolės įvykdymÄ , o ne paskirstyti įmokas, pirmiausia paskaičiuojant iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas ir delspinigius, o paskiausia – pagrindinę skolÄ .

Pažymėjo, kad atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo 201,46 Eur skolos likučio.  IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.               Civilinė byla dalyje dėl 201,46 Eur priteisimo nutrauktina.   Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2015 m. vasario 2 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ pardavė prekes atsakovei, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (e. b. l. 28-29).

IeÅ¡kovė 2016 m. rugsėjo 21 d. - 2017 m. kovo 27 d. laikotarpiu atsakovei iÅ¡rašė 24 PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už perduotas prekes, kurių bendra suma sudaro 1 549,29 Eur (e. b. l. 30). 2017 m. birželio 1 d. Å¡alys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo aktÄ , kuriame nurodyta skolos suma 1 549,29 Eur (e. b. l. 34). IeÅ¡kovė atsakovei paskaičiavo 0,5 proc. dydžio delspinigius, kas sudarė 1 245,42 Eur (e. b. l. 35).              Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl atsisakymo ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje dėl 201,46 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovės, nurodydamas, jog atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo minėtÄ sumÄ .  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas nutraukia bylÄ , jeigu ieÅ¡kovas atsisakė nuo ieÅ¡kinio ir atsisakymÄ teismas priėmė.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovės atsisakymas dalies ieÅ¡kinio reikalavimų prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė atsisako ieÅ¡kinio dalies, t. y. ieÅ¡kinio dalies dėl 201,46 Eur sumos priteisimo iÅ¡ atsakovės, ir ieÅ¡kovei yra žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės, toks atsisakymas yra priimamas ir civilinė byla Nr. e2-41226-430/2017 Å¡ioje dalyje nutraukiama.        Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atsiskaitymo pagal Prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įmokų paskirstymo bei delspinigių paskaičiavimo pagrįstumo.           CK 6.54 straipsnis reglamentuojantis skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkÄ ir sutarties Å¡alių veiksmus, vykdant prievolę, nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolÄ , jeigu Å¡alys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos (Å¡io straipsnio 1-4 dalys).

Vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, įmokos, gautos iÅ¡ skolininko, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu; antrÄ ja eile – palÅ«kanoms; trečiÄ ja eile – netesyboms mokėti; ketvirtÄ ja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti.            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios teisės normos taikymo, iÅ¡aiÅ¡kino, kad, jeigu skolininkas, nesant Å¡alių sutarties, pasiÅ«lo kitokį įmokų paskirstymÄ ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiÅ«lytÄ Ä¯mokos paskirstymo eiliÅ¡kumÄ , laikoma, kad Å¡alys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo (CK 6.54 straipsnio 5 dalis).

Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliÅ¡kumÄ nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytÄ eiliÅ¡kumÄ arba, jeigu Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartÄ eiliÅ¡kumÄ . įstatymas nustato kreditoriui ne pareigÄ , o teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ Ä¯mokÄ , jei skolininkas nurodo kitokiÄ , negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę.

Tai reiÅ¡kia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiÅ«lymu gali bÅ«ti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties Å¡alims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliÅ¡kumÄ . Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliÅ¡kumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos Å¡alių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka. Kreditoriui atsisakius priimti įmokÄ skolininko nurodyta tvarka, skolininko prievolė nepasikeičia ir jam iÅ¡lieka pareiga mokėti skolÄ , palÅ«kanas ir netesybas sutartyje ar įstatyme nustatyta tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad, atsisakius priimti įmokÄ skolininko nurodyta tvarka ar netgi jÄ grÄ Å¾inus, jei buvo sumokėta, kreditoriui iÅ¡lieka teisė reikalauti, kad skolininkas vykdytų prievolę sutarta ar įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).         Įvertinus nurodytas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad atsakovas sumokėjo skolÄ pagal sutartį ir prievolę įvykdė pilnai, o ieÅ¡kovas privalėjo užskaityti pagrindinės prievolės įvykdymÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovas nesutiko su kitokiu nei įstatyme nustatytu skolos sumokėjimo eiliÅ¡kumu patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai, t.y. 2017 m. liepos 20 d. ieÅ¡kovo praneÅ¡imas atsakovui, kuriame nurodyta, kad atliktas mokėjimas padengė iÅ¡laidas, susijusias su reikalavimu įvykdyti prievolę (40,00 Eur), delspinigius (1264,53 Eur) ir dalį pagrindinės prievolės (43,30 Eur). Teismo vertinimu, kadangi nebuvo Å¡alių susitarimo dėl kitos nei įstatyme nustatyta, įmokų paskirstymo tvarkos, ieÅ¡kovas pagrįstai paskirstė iÅ¡ atsakovo gautas įmokas, pirmiausia turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu, antrÄ ja eile netesyboms mokėti, o likusioji dalis- pagrindinei prievolei padengti.Byloje nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovei paskaičiavo 0,5 proc. dydžio delspinigius, kas sudarė 1 245,42 Eur (e. b. l. 35).

Atsakovės nuomone, delspinigiai turėtų bÅ«ti sumažinti iki 0,02 proc. dydžio už kiekvienÄ praleidimo dienÄ , kas sudarytų 55,77 Eur. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiÅ¡kia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, Å¡alių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje:

Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ar bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai.

Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Byloje nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 4.7 punktÄ atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti ieÅ¡kovei 0,5 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiÅ¡ki pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vienÄ arba abi Å¡ias sÄ lygas.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017; 2017 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).Kadangi ginčo sutarties Å¡alys yra privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, tuo pačiu ir galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, laisva valia pasirinkę sutarties, kuri yra komercinio pobÅ«džio, sÄ lygas, teismo teisė mažinti sutartas netesybas yra ribota, nors ir nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu atsakovas tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kia.Byloje nagrinėjamu atveju nors abi ginčo sutarties Å¡alys yra privatÅ«s verslo subjektai, tačiau patirtis verslo ir derybų srityje nevienoda, todėl ir galėjimas numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius skiriasi.

Vertinant ikisutartinių santykių prasme, pažymėtina, kad sutartį parengė ieÅ¡kovė, turinti didesnės verslo praktikos ir, kaip pažymėjo ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu, tokio dydžio netesybos buvo parinktos atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo naujas verslo subjektas rinkoje. IeÅ¡kovas tam, kad pagrįsti protingÄ netesybų dydį, nepateikė įrodymų dėl patirtų tiesioginių ar netiesioginių nuostolių dydžio (CPK 178 straipsnis). Vertinant netesybų dydį (0,5 procentai) protingumo aspektu, netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, piniginės prievolės dydis neadekvatus netesybų dydžiui, kadangi bendra delspinigių suma sudaro 81,61 procentų viso buvusio įsiskolinimo dydžio: skola – 1549,29 Eur, delspinigiai – 1264,53 Eur.

Laikytina, jog tokio dydžio netesybos prieÅ¡tarauja gerai moralei ir sÄ Å¾iningai verslo praktikai (CK 6.156 straipsnis, 6.258 straipsnis).Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad negali bÅ«ti mažinami delspinigiai, jeigu jie sumokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs, kad CK 6.258 straipsnio 3 dalies (analogiÅ¡kai – CK 6.73 straipsnio 2 dalies) nuostatų, draudžiančių mažinti netesybas, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas.

Jeigu skolininkas sumoka netesybas geruoju, tai nurodyti CK straipsniai taikytini, tačiau jei jis atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad dėl jų yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas ieÅ¡kinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005). Å iuo atveju atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis sumokėjo pagrindinę skolÄ , o ne delspinigius, todėl teismas, esant tokiai situacijai, kai skolininkas atsisako mokėti netesybas ir ginčija jų dydį, gali mažinti delspinigius.Teismas įvertinęs nurodytus argumentus ir tai, kad sutartų netesybų dydis akivaizdžiai pažeidžia sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , mažina netesybas per pusę, t.y. iki 632,27 Eur (1264,53 Eur : 2 = 632,265 Eur).

Teismas atmeta atsakovo praÅ¡ymÄ sumažinti netesybas iki 0,02 procento, nes mažinant iki tokio dydžio bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigtas sutarties laisvės principas.Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas atsisakė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, kadangi atsakovė sumokėjo 201,46 Eur skolos. CPK normos numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio (LR CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovo atsisakymas nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.), todėl teismas priima ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų ir civilinę bylÄ dalyje dėl 201,46 Eur skolos nutraukia (LR CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Įvertinus nurodytÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 730,70 Eur skolos.          CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar Å¡alių susitartas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Skolininko prievolė mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iÅ¡ įstatymo. Å ios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas jas priteisti. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, iÅ¡ atsakovės priteistina 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (730,70 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).            IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Vadovaujantis CPK 94 str. 1 d., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgiant į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, nustatyta, jog ieÅ¡kinio dalies buvo atsisakyta dėl to, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį atsakovas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 201,46 Eur patenkino.

Taigi, laikytina, jog buvo patenkinta 59,58 % ieÅ¡kovės reikalavimų (730,70 Eur +201,46 Eur =932,16 Eur). Kadangi patenkinta 59,58 % ieÅ¡kovės reikalavimų, Å¡ioje proporcinėje dalyje ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 40,42 % jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 35,00 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų turėjimÄ ir 484 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 859,10 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų turėjimÄ .

Spręsdamas dėl atlygintinų advokato pagalbos iÅ¡laidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobÅ«dį, turinį.

Už byloje rengtÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo (koeficientas 0,25), ieÅ¡kinį (koeficientas 2,5), dalyvavimÄ teismo posėdžiuose (koeficientas 0,1 už 1 valandÄ ). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis paskaičiuojamas nustatytÄ koeficientÄ dauginant iÅ¡ teisinių paslaugų suteikimo metu teisės aktais nustatytos minimalios mėnesinės algos. Nors užmokesčio už advokatų teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydis nevirÅ¡ija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Ä®vertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, tai, kad byla neiÅ¡siskyrė nei specifiÅ¡kumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, prieÅ¡ingos Å¡alies turėtÄ atstovavimo iÅ¡laidų dydį už iÅ¡ esmės tapačių (darbo laiko prasme) procesinių dokumentų parengimÄ , atsakovės patirtos atstovavimo iÅ¡laidos mažintinos. Teismas, įvertinęs teisinės pagalbos apimtį ir vadovaudamasis realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, iÅ¡laidas patirtas atsakovės advokato pagalbai apmokėti mažina iki ieÅ¡kovės iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurias vertina kaip realias, pagrįstas ir bÅ«tinas.

Ä®vertinus nurodytÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 288,36 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti (484 Eur x 59,58 %) ir 16,85 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės – 195,63 Eur (484 Eur x 40,42 %) atstovavimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovei grÄ Å¾intina 75 proc., t. y. 4,00 Eur, žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieÅ¡kinį už dalį reikalavimo (201,46 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).       Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas    n u s p r e n d ž i a:

           ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.            Priteisti ieÅ¡kovei UAB „YOTA Lietuva“, j.a.k. 300513810, iÅ¡ atsakovės UAB „Horekos technologiniai sprendimai“, j.a.k.303371056, 730,70 Eur (septyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt Eur 70 ct) skolos, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (730,70 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 305,21 Eur (trys Å¡imtai penki Eur 21 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.            Priteisti atsakovei UAB „Horekos technologiniai sprendimai“, j.a.k.303371056, iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „YOTA Lietuva“, j.a.k. 300513810, 195,63 Eur (Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt penki Eur 63 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.         Priimti ieÅ¡kinio reikalavimo dalies atsisakymÄ ir civilinę bylÄ dalyje dėl 201,46 Eur (du Å¡imtai vienas Eur 46 ct) priteisimo nutraukti.          GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „YOTA Lietuva“, j.a.k. 300513810, 4,00 Eur (keturi Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 185 Swedbank AB.             Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

    Teisėja                                                                                     Loreta Braždienė