fda2cddd-025b-4b8b-b43b-67fa5fa20c06 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-565-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00436-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; (S) 3.1.18.1.1.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovų A. K. ir A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos ieÅ¡kinį atsakovams likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei Baltijos investicijų realizavimo centrui, H.

Z., M. Z., V. Z., A. K. ir A. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „2A Invest“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija Vilniaus taupomoji kasa kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, praÅ¡o teismo: 1) pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovės bei atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Baltijos investicijų realizavimo centro, H.

Z. ir M. Z. 2013 m. gegužės 13 d. sudarytÄ taikos sutartį; 2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB Baltijos investicijų realizavimo centro 33 595,92 Eur skolÄ ir 38 456,59 Eur palÅ«kanas pagal 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį Nr. 08-00071LTL; 130 329,01 Eur skolÄ ir 147 123,99 Eur palÅ«kanas pagal 2008 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį Nr. 08-00191LTL; 3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo H. Z. 86 886,01 Eur skolÄ ir 186 856,69 Eur palÅ«kanas pagal 2010 m. kovo 15 d. paskolos sutartį Nr. 10-00049LTL; 40 546,80 Eur skolÄ ir 81 595,11 Eur palÅ«kanas pagal 2011 m. sausio 20 d. paskolos sutartį Nr. 11-00016LTL; 27 227,28 Eur skolÄ ir 47 823,96 Eur palÅ«kanų pagal 2011 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį Nr. 11-00433LTL; 134 458 Eur skolÄ ir 282 554,64 Eur palÅ«kanas pagal 2010 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį Nr. 10-00387USD; 4) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo M.

Z. 44 891,10 Eur skolÄ ir 54 526,83 Eur palÅ«kanas pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartį Nr. 07-00115LTL; 179 564,41 Eur skolÄ ir 395 413,88 Eur palÅ«kanų pagal 2010 m. birželio 28 d. paskolos sutartį Nr. 10-00195LTL; 5) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieÅ¡kovės iÅ¡vardytus atsakovo M. Z. iÅ¡duotus vekselius; 6) pripažinti negaliojančia atsakovų M. Z., V. Z. ir A. K. 2012 m. vasario 10 d. sudarytÄ skolos padengimo sutartį ir taikyti restitucijÄ pinigais – priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų A.

K. ir A. K. 173 192,77 Eur; 7) priteisti ieškovei iš atsakovų A. K. ir A. K. 87 853,81 Eur palūkanas; 8) priteisti ieškovei iš atsakovų fizinių asmenų 5 proc., o iš atsakovės UAB Baltijos investicijų realizavimo centro – 6 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pradinio ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nevirÅ¡ijant atsakovams UAB Baltijos investicijų realizavimo centrui, H. Z. ir M. Z. pareikÅ¡tų reikalavimų sumos (1 117 246,85 Eur) ir atsakovams A. K. ir A. K. pareikÅ¡tų reikalavimų sumos (261 046,58 Eur), areÅ¡tuoti jiems priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ turtÄ , tiek esantį pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo esant nepakankamai, areÅ¡tuoti ir atsakovų lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieÅ¡kove, taip pat areÅ¡tuoti bet kokias gautinas sumas ir ieÅ¡kovei priklausančias turtines teises.

IeÅ¡kovė nurodė, kad praÅ¡oma priteisti suma yra didelė ir tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, juo labiau, jog dauguma atsakovų – tai fiziniai asmenys. Net ir pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, atsakovų turto nepakaks ieÅ¡kovės reikalavimams įvykdyti, nes jie neturi iÅ¡ esmės likvidaus turto, jų turtas yra areÅ¡tuotas ir (ar) apsunkintas hipoteka. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai, siekdami iÅ¡vengti prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kove, gali perleisti savo turtÄ ar turtines teises tretiesiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti.

IeÅ¡kovė tokiu atveju neturės teisinių galimybių apginti savo pažeistas teises, todėl teismo sprendimas nebus įvykdytas. IeÅ¡kinyje yra iÅ¡vardyti atvejai, kai atsakovai nesÄ Å¾iningai perleido savo turtÄ susijusiems tretiesiems asmenims, siekdami iÅ¡vengti pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kove, todėl jie gali pakartotinai atlikti tokius veiksmus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

4. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.

5. Teismas, įvertinęs jam pateiktus duomenis apie atsakovams priklausantį turtÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų materialinė padėtis yra ypatingai sudėtinga ir atsakovų turto galėtų nepakakti tuo atveju, jeigu teismas Å¡ioje byloje priimtų ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ . Todėl teismas vertino ieÅ¡kinio sumos dydį kaip reikÅ¡mingÄ kriterijų sprendžiant dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir pripažino, kad ieÅ¡kinio suma atsakovams yra didelė. Atsakovų tikėtinÄ nesÄ Å¾iningumÄ ir grėsmę, kad ieÅ¡kovei galimai palankus teismo sprendimas negalės bÅ«ti įvykdytas, teismo vertinimu, pagrindžia ir ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog, turėdami įsipareigojimų ieÅ¡kovei, atsakovai perleido savo turtÄ kitiems asmenims.

Tai leido teismui manyti, kad, priėmus ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ byloje, atsakovai gali dar labiau apsunkinti savo turtinę padėtį. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 6. Atsakovai A. K. ir A. K. atskirajame skunde ir jo papildyme praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria jų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1.

IeÅ¡kovė, aptardama paskolos dengimo sutartį, nutylėjo esminius jos elementus. Nekilnojamasis turtas, kuriuo buvo padengta M. Z. skola A. K., buvo įkeistas banko „Nordea Bank Finland Plc.“ Lietuvos skyriui pagal 2006 m. birželio 21 d. hipotekos lakÅ¡tÄ . Skolininkams neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, bankas nukreipė savo reikalavimus į įkeistÄ turtÄ , kuriuo buvo padengta M. Z. ir V. Z. skola A. K. ir Å¡is turtas buvo perleistas vykdymo procese. IeÅ¡kovė nurodo, kad pirma jos ir M.

Z. paskolos sutartis buvo sudaryta 2007 m. rugpjūčio 18 d., tačiau turtas, kuriuo M. Z. padengė savo skolÄ A. K., buvo įkeistas bankui likus daugiau nei metams iki Å¡ios paskolos sudarymo. Todėl ieÅ¡kovė nebÅ«tų galėjusi nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į turtÄ , kuriuo M. Z. padengė skolÄ A. K.. A. K. tai žinojo ir priėmė hipoteka įkeistÄ daiktÄ kartu su dėl to kylančia rizika, tačiau vėliau į perimtÄ turtÄ buvo nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal hipotekos kreditorės reikalavimus.

Formaliai A. K. negavo naudos iÅ¡ skolos padengimo sutarties. Skolos padengimo sutartis nepažeidė ieÅ¡kovės teisių ir nėra visų bÅ«tinųjų actio Pauliana (Pauliana ieÅ¡kinys) taikymo sÄ lygų. 6.2. Byloje nėra pateikta įrodymų apie apeliantų nesÄ Å¾iningumÄ . Teismo motyvai, kad ginčijama skolos padengimo sutartimi atsakovai M. Z. ir V. Z. siekė paslėpti savo turtÄ ir taip iÅ¡vengti atsiskaitymo, galimai patvirtina tik Å¡ių atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau savaime nepatvirtina apeliantų nesÄ Å¾iningumo. 6.3.

Laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti A. K. esminės žalos. Atsakovas ir banko „Nordea Bank Finland Plc.“ Lietuvos skyrius (dabar AS „Luminor“ bankas) 2017 m. rugsėjo 27 d. sudarė kreditavimo sutartį dėl 589 950 Eur paskolos. Å i paskola dar nėra grÄ Å¾inta. Pagal sutarties sÄ lygas, palÅ«kanos ir kredito dalis yra mokamos iÅ¡ A. K. asmeninės sÄ skaitos. Paskolos grÄ Å¾inimas yra užtikrintas įkeičiant A. K. turtÄ , kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Bankas, gavęs informacijÄ apie laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas jam įkeistam nekilnojamajam turtui ir (ar) atsakovo asmeninei sÄ skaitai, turi faktinį pagrindÄ pareikalauti arba anksčiau termino grÄ Å¾inti paskolÄ arba papildomai įkeisti neapsunkintÄ turtÄ .

7. IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Apeliantų argumentai, kad ieÅ¡kovė nebÅ«tų galėjusi nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į jiems perleistÄ turtÄ , nes jis buvo įkeistas, yra klaidingi. Turto įkeitimas nereiÅ¡kia, kad ne hipotekos kreditorius negali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į šį turtÄ . Be to, Å¡ie argumentai yra susiję su ginčo esme, o ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. 7.2. IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, pagrindė, kad Å¡iuo atveju yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – ji iÅ¡samiai iÅ¡dėstė ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindÄ , taip pat pagrindė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai ir gali taip elgtis ateityje. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad jie negavo naudos iÅ¡ jiems perleisto turto. Jie nutyli, kad turtÄ , kuris buvo perleistas jų pasiÅ«lytam pirkėjui, įgijo UAB „KA Invest“ (smulkioji UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, kurios vadovas ir kontroliuojantis akcininkas yra A. K.), o iÅ¡ jos turtÄ Ä¯gijo V. Z. (atsakovo H. Z. sutuoktinė). Å ios aplinkybės papildomai patvirtina atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . 7.3.

Aplinkybės, kad apeliantai turi įsiskolinimų, kurių negali vykdyti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir gali patirti žalos, nepaneigia, jog Å¡iuo atveju yra nustatytos bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos ir nėra reikÅ¡mingos nagrinėjamo ginčo kontekste. Apeliantai gali iÅ¡spręsti klausimus dėl bÅ«tinybės užtikrinti minimalius Å¡eimos poreikius esant lėšų areÅ¡tui kreipdamiesi į antstolį, kuris turės priimti dėl to atitinkamus sprendimus.

Apeliantai galėtų praÅ¡yti nustatyti sumÄ , kuria jie galėtų laisvai disponuoti.

8. Atsakovas M. Z. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad pritaria apeliantų iÅ¡dėstytiems argumentams ir sutinka su jų reikalavimu panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas pažymėjo, kad apeliantai buvo jo kreditoriais, savo rizika priėmusiais jo įkeistÄ turtÄ , kuris vėliau buvo realizuotas, todėl faktiÅ¡kai jis nepadengė savo skolos apeliantams ir liko jų skolininku.

9. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „2A Invest“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad pritaria apeliantų praÅ¡ymui panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliantų naujai teikiamų įrodymų priėmimo 10. Apeliantai, teikdami atskirÄ jį skundÄ , pateikė apeliacinės instancijos teismui Å¡iuos naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme: 1) „Nordea Bank Finland Plc.“ Lietuvos skyriaus 2012 m. sausio 24 d. pažymÄ ir 2012 m. vasario 9 d. sutikimÄ , kuriais pastaroji bendrovė leido perleisti apeliantams jai įkeistÄ M.

Z. ir V. Z. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ; 2) M. Z. ir V. Z. bei A. K. 2012 m. vasario 10 d. sudarytÄ skolos padengimo sutartį, kurios pagrindu, atsiskaitant už M. Z. įsiskolinimus, apeliantams buvo perleistas M. Z. ir V. Z. nekilnojamasis turtas; 3) antstolio 2014 m. gegužės 14 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ ir 2014 m. gruodžio 3 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , kuriais buvo priverstinai realizuotas apeliantams anksčiau perleistas hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas; 4) apeliantų ir „Nordea Bank Finland Plc.“ sudarytos kreditavimo sutarties specialias sÄ lygas.

IÅ¡ atskirajame skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad, teikdami Å¡ios pastraipos 1–3 punktuose iÅ¡vardytus įrodymus, apeliantai siekia paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, jog sandoriai, kuriais atsakovai M. Z. ir V. Z. perleido jiems savo nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo sudaryti pažeidžiant ieÅ¡kovės interesus, kadangi Å¡iais sandoriais perleistas turtas buvo įkeistas bankui ir negalėjo bÅ«ti panaudotas atsiskaitant su ieÅ¡kove, o teikdami Å¡ios pastraipos 4 punkte nurodytÄ Ä¯rodymÄ jie siekia pagrįsti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo jų teises.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl Å¡ios nuostatos taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

Tai, ar bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sÄ lyga, kurios egzistavimÄ , visų pirma, turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

12. Ä®vertinus apeliantų atskirajame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir jų naujai teikiamų įrodymų turinį, matyti, kad Å¡ie įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje keliamais klausimais ir apeliantų atskirajame skunde nurodytais argumentais. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantai negalėjo pateikti Å¡ių įrodymų, kai klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė šį klausimÄ nepranešęs apie tai atsakovams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų naujai teikiamų įrodymų priėmimas neturėtų užvilkinti Å¡ios bylos nagrinėjimo, kadangi kiti dalyvaujantys byloje asmenys, teikdami atsiliepimus į atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ esmės iÅ¡dėstė savo pozicijas dėl Å¡iais įrodymais grindžiamų aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas priima visus apeliantų kartu su atskiruoju skundu naujai teikiamus įrodymus, iÅ¡skyrus apeliantų teikiamÄ skolos padengimo sutartį, ir, spręsdamas klausimÄ dėl apeliantų pateikto atskirojo skundo pagrįstumo, vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų teikiamÄ skolos padengimo sutartį, kadangi Å¡is dokumentas jau yra pateiktas byloje – Å¡iÄ sutartį, kaip vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio priedų, teikė ieÅ¡kovė. Dėl apeliantų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo 13. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti apeliantų atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

14. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai yra preliminariai pagrįsti ir juos patenkinus galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, teismas turi įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ ir konkrečios priemonės taikymo bÅ«tinumÄ privalo įrodyti asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti ir byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas. Teismas taip pat nustatė, kad egzistuoja grėsmė, jog teismui patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas negalės bÅ«ti įvykdytas, kadangi: 1) ieÅ¡kinio suma atsakovams yra didelė ir jų turimo turto galėtų neužtekti įvykdyti ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ ; 2) ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovų, turėjusių įsipareigojimus ieÅ¡kovei, turto perleidimÄ kitiems asmenims, tikėtinai pagrindžiÄ galimÄ atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ ir jų siekį apsunkinti ieÅ¡kovei galimybę realizuoti savo reikalavimus panaudojant jiems priklausantį turtÄ .

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, kad, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nežinojo ir neįvertino apeliantų atskirajame skunde iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, jog ieÅ¡kovė negalėjo nukreipti savo reikalavimų į turtÄ , dėl kurio perleidimo buvo susitarę atsakovai ginčijamu sandoriu, todėl jis nepagrįstai pripažino, kad atsakovai pažeidė ieÅ¡kovės interesus ir buvo nesÄ Å¾iningi.

Taigi, Å¡iuo atveju yra aktualu įvertinti, ar apeliantų atskirajame skunde nurodytos faktinės sandorių sudarymo aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių sÄ lygų egzistavimo.

17. Kaip minėta anksčiau, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, spręsdamas šį klausimÄ , teismas atlieka tik pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) vertinimÄ , kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

Tačiau, spręsdamas šį klausimÄ , teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-370/2022, 17 punktas). Todėl teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

18. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, be kita ko, yra suformulavusi teismui reikalavimÄ panaikinti atsakovų M. Z. ir V. Z. bei apelianto A. K. sudarytÄ skolos padengimo sutartį, kuria apeliantams, padengiant M. Z. įsiskolinimus A. K., buvo perleisti keli M. Z. ir V. Z. priklausę nekilnojamojo turto objektai (2 žemės sklypai ir gyvenamasis namas). IeÅ¡kovė įrodinėja, kad, sudarant šį sandorį, buvo pažeistos jos teisės, kadangi M. Z. turėjo įsiskolinimų ieÅ¡kovei ir perleidęs savo nekilnojamÄ jį turtÄ jis apsunkino jai galimybę realizuoti savo reikalavimus nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ , o pats negavo už jį iÅ¡ apeliantų realaus atlygio.

Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti šį sandorį taikant actio Pauliana institutÄ , taip pat taikyti restitucijÄ pinigais ir priteisti iÅ¡ apeliantų jos nurodytas sumas. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, kaip minėta, vertino, kad visi ieÅ¡kovės reikalavimai, taigi, ir jos reikalavimai apeliantų atžvilgiu, galėtų bÅ«ti patenkinti.

19. Apeliantai nesutinka su ieÅ¡kovės iÅ¡dėstyta pozicija dėl jų sudaryto sandorio neteisėtumo ir atskirajame skunde nurodo, kad Å¡iuo sandoriu nebuvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, kadangi perleistas turtas jau anksčiau buvo įkeistas bankui ir ieÅ¡kovė bet kokiu atveju nebÅ«tų galėjusi nukreipti savo reikalavimų į šį turtÄ . Grįsdami Å¡ias aplinkybes, apeliantai remiasi byloje pateikta 2012 m. vasario 10 d. skolos padengimo sutartimi, kurios pagrindu apeliantams buvo perleistas atsakovams M.

Z. ir V. Z. priklausęs nekilnojamasis turtas, taip pat „Nordea Bank Finland Plc.“ Lietuvos skyriaus pažyma ir sutikimu, iÅ¡ kurių matyti, kad turtas, kuris minėta sutartimi buvo perleistas apeliantams, buvo įkeistas Å¡iam bankui dar 2006 metais. Remdamiesi Å¡iomis aplinkybėmis, apeliantai nurodo, kad skolos padengimo sutartis nepažeidė ieÅ¡kovės teisių ir nėra visų teismų praktikoje nurodytų actio Pauliana instituto, kurį siekia taikyti ieÅ¡kovė, taikymo sÄ lygų. Atitinkamai apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nedisponuodamas duomenimis apie perleisto turto įkeitimÄ , nepagrįstai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų iÅ¡samiai iÅ¡tirti ginčo faktines aplinkybes ir įvertinti, ar laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios reikalavimų pagrįstumui.

Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jau šioje proceso stadijoje vertinti, kad ieškovės reikalavimai, pareikšti jų atžvilgiu, negalėtų būti patenkinti.

20. Å iuo aspektu, visų pirma, pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, turto įkeitimas pats savaime nesudaro absoliutaus pagrindo pripažinti, jog kiti kreditoriai negalės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į šį turtÄ ir jų reikalavimai Å¡io turto atžvilgiu yra absoliučiai nepagrįsti, kadangi įkeistas turtas, pavyzdžiui, gali bÅ«ti realizuotas už didesnę kainÄ , virÅ¡ijančiÄ hipotekos kreditoriaus reikalavimų vertę, o apeliantai Å¡ių aplinkybių plačiau nedetalizuoja.

Antra, iÅ¡ apeliantų iÅ¡dėstytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovams sudarant skolos padengimo sutartį, ankstesni turto savininkai dar vykdė savo prievoles hipotekos kreditoriui ir į perleidžiamÄ turtÄ nebuvo nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas; be to, ieÅ¡kovė byloje pateikė duomenis, kad skolos padengimo sutartimi apeliantams perleistas turtas ir vėliau, perleidžiant jį vykdymo procese, buvo perleistas asmenims, galimai susijusiems su atsakovais. Esant tokioms aplinkybėms, klausimas, ar ieÅ¡kovės ginčijamas sandoris pažeidė jos teises ir apeliantų atžvilgiu pareikÅ¡ti reikalavimai galėtų bÅ«ti patenkinti nepaisant to, kad turtas, dėl kurio ji kelia ginÄÄ , buvo įkeistas bei realizuotas vykdymo procese, galės bÅ«ti iÅ¡spręstas tik iÅ¡samiai įvertinus Å¡ių sandorių sudarymo aplinkybes.

Apeliantų nurodytos faktinės aplinkybės apie turto įkeitimÄ galėtų bÅ«ti aktualios nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, o ne vertinant ieÅ¡kinio preliminarų pagrįstumÄ .

21. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino preliminarų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar Å¡iuo atveju egzistuoja grėsmė, jog ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl Å¡ios antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindÄ konstatuoti grėsmę ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui lemia atsakovo nesÄ Å¾iningumas, o ne kitos aplinkybės, tokios kaip didelė ieÅ¡kinio suma ar sunki atsakovo turtinė padėtis, kurios savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021, 25 punktas, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022, 34 punktas).

Teismų praktikoje nurodyta, kad tokio iÅ¡imtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areÅ¡tas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando iÅ¡vengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018, 17 punktas).

Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai, atlikti iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir veiksmai, atlikti jos nagrinėjimo metu, todėl tai, kad asmuo dar iki bylos iÅ¡kėlimo galimai elgėsi nesÄ Å¾iningai gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo sÄ Å¾iningumo vykdant jam galbÅ«t nepalankų teismo sprendimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1143-790/2021, 12 punktas).

22. IeÅ¡kovė, įrodinėdama atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ , ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovai M. Z. ir V. Z. 2012 metais, kai galiojo M. Z. ir ieÅ¡kovės sudarytos paskolos sutartys, o M. Z. jau kurį laikÄ nevykdė Å¡iomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ieÅ¡kovei ir artėjo galutinis terminas paskoloms grÄ Å¾inti, perleido savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ apeliantams. IeÅ¡kovė taip pat teikė teismui duomenis, kad apeliantai buvo įkeitę jiems priklausantį turtÄ užtikrindami M.

Z. prievolių ieÅ¡kovei įvykdymÄ , todėl jie žinojo apie M. Z. prievoles ieÅ¡kovei. Galiausiai, ieÅ¡kovė pateikė duomenis, kad skolos padengimo sutartimi apeliantams perleistas turtas buvo dar kelis kartus perleistas, tačiau kiekvienÄ kartÄ jis buvo perleidžiamas asmenims, susijusiems su atsakovais. IÅ¡dėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leido pirmosios instancijos teismui padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai, sudarydami sandorius dėl M. Z. ir V. Z. priklausančio turto perleidimo, galėjo siekti apsunkinti ieÅ¡kovei galimybę įvykdyti savo reikalavimus M.

Z. ir V. Z. atžvilgiu. Tai savo ruožtu kelia abejonių dėl atsakovų sÄ Å¾iningumo ir sudaro pagrindÄ vertinti, kad atsakovai ir ateityje gali siekti apsunkinti ieÅ¡kovei galimybę įvykdyti Å¡ioje byloje priimtÄ galbÅ«t jai palankų teismo sprendimÄ .

23. Pažymėtina, kad apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl galimo jų nesÄ Å¾iningumo, atskirajame skunde iÅ¡ esmės neginčija pirmiau nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasi ieÅ¡kovė įrodinėjo jų galimÄ siekį apsunkinti prievolių įvykdymÄ ir kurioms pritarė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde apeliantai nurodo iÅ¡ esmės tik jau aptartas aplinkybes, kad ginčijamu sandoriu perleistas turtas buvo įkeistas hipoteka ir ieÅ¡kovė bet kokiu atveju negalėjo nukreipti į jį savo reikalavimų, todėl turto perleidimas nesuponavo atsakovų nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Apeliantai taip pat nurodo, kad minėtu sandoriu perleistas turtas galiausiai buvo realizuotas ir panaudotas padengiant hipotekos kreditoriaus reikalavimus. Tačiau tokios aplinkybės, kaip minėta, iÅ¡samiau jų neatskleidus ir neįvertinus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, kad perleidžiant ginčo turtÄ atsakovai galėjo siekti iÅ¡vengti pareigos vykdyti ieÅ¡kovės reikalavimus.

24. Be pirmiau aptartų argumentų, apeliantai atskirajame skunde praÅ¡ydami panaikinti jų atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones remiasi ir aplinkybėmis, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo jų teises. Apeliantai nurodo, kad A. K. yra sudaręs kreditavimo sutartį su „Nordea Bank Finland Plc.“ (dabar AS „Luminor“ bankas) ir Å¡ios sutarties pagrindu jam buvo suteiktas 589 950 Eur kreditas, kuris Å¡iuo metu dar nėra grÄ Å¾intas. Todėl, apeliantų teigimu, teismui pritaikius jų atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones (areÅ¡tavus bankui įkeistÄ A.

K. nekilnojamÄ jį turtÄ ir sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios yra mokamos įmokos ir palÅ«kanos), kreditÄ suteikęs bankas gali pareikalauti grÄ Å¾inti kreditÄ anksčiau termino arba sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeisti kitÄ neapsunkintÄ turtÄ . Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir Å¡ios apeliantų nurodytos aplinkybės, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teisėtai ir pagrįstai apeliantų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

25. Apeliantų teisės Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti užtikrintos pasitelkiant kitas civiliniame procese taikytinas priemones. Pavyzdžiui, apeliantai gali kreiptis į teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnis) ar praÅ¡yti teismo leisti atlikti tam tikras operacijas su areÅ¡tuotomis lėšomis (CPK 145 straipsnio 6 dalis). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantai yra pasinaudoję teise praÅ¡yti teismo užtikrinti jų galimų nuostolių atlyginimÄ , tačiau Å¡is praÅ¡ymas dar nėra galutinai iÅ¡spręstas – A.

K. yra pateikęs atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties. Esant tokioms aplinkybėms, kai apeliantai gali siekti iÅ¡spręsti jiems kilusius sunkumus pasitelkdami kitas civiliniame procese taikytinas priemones, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Å iuo aspektu papildomai pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės Å¡ioje byloje yra pritaikytos siekiant užtikrinti bankrutuojančios bendrovės pareikÅ¡tus reikalavimus, todėl tuo atveju, jeigu, panaikinus Å¡ias priemones, ieÅ¡kovei galimai palankus teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti įvykdytas, galėtų bÅ«ti pažeisti ne tik ieÅ¡kovės, bet ir jos kreditorių interesai.

26. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikęs apeliantų atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas bei atsižvelgė į visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliantų atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų iÅ¡vadų. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Irmantas Å ulcas