fda242ff-238d-4c17-ae1c-9fb8a9952d21 · Klaipėdos apygardos teismas

        Baudž. byla Nr. 1-135-360/2014                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                              1.2.3.2.; 1.2.5.4; 2.3.6.; 2.3.6.4.5.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas,sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei, Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Saunoriui,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiajam G. S.,vertėjai Livijai MartiÅ¡auskieneiVaikų teisių apsaugos skyriaus specialistei Eglei Gudonytei teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyv. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.,                                                   n u s t a t ė: R. G. nužudė kitÄ Å¾mogų:2013-08-24, apie 19 val. 30 min., bendrabučio tipo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kambarių bloko koridoriuje R.

G., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju A. Å . metu, dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartu į įvairias kÅ«no vietas ir padarė deÅ¡inės plaÅ¡takos pavirÅ¡inį pjautinį sužalojimÄ ir minkÅ¡tųjų audinių pavirÅ¡inį nupjovimÄ -defektÄ bei poodinę kraujosruvÄ apie jį, durtinį-pjautinį kairio dilbio sužalojimÄ ir durtinį-pjautinį pilvo sienos kiaurinį sužalojimÄ ir diafragmos ir kepenų kairės skilties dalinį pažeidimÄ , kiaurinį aortos pilvinės dalies sužalojimÄ , kraujosruvÄ tarpuplautyje ir kraujo prasiveržimÄ Ä¯ kairę pleuros ertmę.

Nuo durtinio-pjautinio kiaurinio pilvo sienos ir vidaus organų sužalojimo, pasireiÅ¡kusio Å«miu nukraujavimu į vidaus ertmes ir iÅ¡orę, A. Å . 2013-08-24 21 val. 30 min. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.Be to, R. G. buvo kaltinamas tuo, kad grasino G. S. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ :2013-10-14, apie 14 val., bendrabučio tipo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ketvirto aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje R. G., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju G.

S. metu, stovėdamas prieÅ¡ais G. S. ir laikydamas rankoje į jį nukreiptÄ peilį, grasino sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ar nužudyti G. S. jam sakydamas: „aÅ¡ tau padarysiu“. Dėl R. G. rankoje laikomo ir į jį nukreipto peilio R. S. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu nužudęs A. Å . prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2013 m. rugpjūčio 24 d. ryte susipyko su R. K.. Tada jis išėjo pas draugÄ .

Grįžęs namo iÅ¡ R. K. sužinojo, kad kaimynas gruzinas A. Å . subadė jų buto duris. Po kiek laiko atvažiavo iÅ¡ pirmojo policijos komisariato pareigÅ«nas paklausti, ar A.K. raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . A.K. pasakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , todėl jÄ iÅ¡sivežė į nuovadÄ . Grįžus R. K. iÅ¡ nuovados ji davė jam pinigų cigaretėms ir alui nupirkti. Jis eidamas į parduotuvę sutiko A. Å .. Pagalvojo, kad A. Å . norės muÅ¡tis, todėl pinigus padėjo ant žemės. A. Å . paėmė padėtus ant žemės deÅ¡imt litų.

A. Å . nubėgo pas savo draugus. O jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį alaus ir grįžo namo. Grįžęs namo viskÄ papasakojo R. K.. Po kiek laiko grįžo A. Å .. A.K. iÅ¡bėgo į jų bloko koridoriukÄ ir pradėjo aiÅ¡kintis su A. Å .. Matė, kaip A. Å . kumščiu trenkė R. K. į skruostÄ . Tada jis iÅ¡bėgęs iÅ¡stÅ«mė A. Å . į bendrÄ koridorių. Praėjus deÅ¡imčiai ar penkiolikai minučių, gal mažiau, A. Å . įbėgo į jų kambarį. Kambaryje prie pat durų sėdėjo dukra, kuri žaidė su Å¡uniuku.

A.K. sėdėjo netoli Å¡aldytuvo. A. Å . įbėgęs, nieko nesakęs, pradėjo purkÅ¡ti dujas R. K., V. A., po to jam. Tada jis atsistojo, kas papuolė po ranka, tÄ ir paėmė, o tai buvo peilis. Peilis buvo ant spintelės. Jis nežiÅ«rėjo, nematė, kur dÅ«rė, nes jam į akis buvo pripurkÅ¡ta dujų. DÅ«rė į A. Å . Neatsimena, kiek kartų peiliu dÅ«rė A. Å . Girdėjo, kad dukra Å¡aukė ne savo balsu. Paskui kažkas A. Å . padėjo iÅ¡eiti į koridoriukÄ . Jis atsisėdo ant lovos ir sėdėjo, pasakė, kad nebėgs.

Sėdėjo ir laukė, kol atvyks pareigÅ«nai. A.K. sakė, kad išėjusi ant laiptų sutiko medikus. Paskui atvyko pareigÅ«nas ir jį iÅ¡sivežė. Jis turėjo pasislėpęs pusę butelio degtinės, jeigu draugai ateitų. Tada, kai A. Å . iÅ¡sivežė, visi kaimynai Å¡aukė ir jis suprato, kad rimtai sužeidė žmogų. Dėl streso jam kojos ir rankos drebėjo, todėl jis tada iÅ¡gėrė pusę butelio degtinės. A.K. su dukra iÅ¡važiavo į ligoninę. A.K. norėjo iÅ¡valyti kambarį, kraujÄ , jis pasakė, kad nieko neliestų, paliktų viskÄ taip, kaip yra, kad pareigÅ«nai užfiksuotų, kaip viskas vyko.

Tiksliai neatsimena, ar po to A.K. jam sakė, kad jos ranka buvo sužalota, kai ji bandė atimti peilį. Po įvykio A.K. iÅ¡važiavo su vaiku į ligoninę. Vėliau A.K. parodė, kad jos pirÅ¡tas supjaustytas. Nurodo, kad viso tyrimo metu jis sÄ Å¾iningai davė parodymus, netrukdė tyrimui. Gailisi, kad taip įvyko.Be to, kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad dėl 2013-10-14 d. įvykio, jog grasino G. S. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , kaltu neprisipažįsta. Nurodo, kad tÄ dienÄ R. K. rakinant jų buto duris nulūžo raktas.

Rakto dalis liko spynoje. A. G. pasakė, kad atidarys duris, jeigu A.K. nupirks alaus. Tada A.K. nupirko butelį alaus. A. G. bandė atidaryti duris, tačiau neatidarė. Toliau jie sėdėjo pas L. P. ir jis virė sriubÄ . Staiga į kambarį įbėgo Ramunės bendradarbis. Jis puolė ant R. K. dėl vieno Å¡imto litų. Ten buvo žodinis konfliktas ir jis išėjo. Paskui G. S. atidarė L. P. duris, pradėjo Å¡aukti ant jų visų, tada jis G. S. pasiuntė „ant trijų raidžių“ ir užtrenkė duris.

A.K. paėmė jį už bliuzono ir patraukė į kambarį. A.K. jį patraukė todėl, kad tarp jų nebÅ«tų jokių konfliktų, kad nesipyktų su tuo G. S. Jis peilio neturėjo. Paskui išėjo į parduotuvę ir prie parduotuvės buvo pareigÅ«no sulaikytas. Be to, nurodė, kad G. S. buvo kaimynas. Skrodeniai bÅ«davo mėgėjai kiÅ¡tis į kitų žmonių gyvenimÄ . 2011 m., kai jis buvo jÅ«roje, tai tarp R. K. ir Skrodenių buvo konfliktas. G. S. buvo R. K. nosį sulaužęs. Apie visa tai rodė per TV laidÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“.

GalbÅ«t jie už tai kerÅ¡ijo. A.K. buvo paraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ ant G. S., bet paskui atsiėmė pareiÅ¡kimÄ . Jie žodžiais konfliktuodavo su G. S., bet su juo nesimuÅ¡davo. Nukentėjusysis G. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena tame pačiame bendrabutyje, tame pačiame aukÅ¡te su R. G.. 2013-10-14 d. ryte R. G. nematė. Su R. G. sugyventine R. K. apie 13–14 val. parÅ«kė virtuvėje. Dar buvo vienas iÅ¡ matymo žinomas vyras, dabar jis yra užsienyje, pavardės jo nebeatsimena.

Tas vyras ir A.K. kažko susipyko. Jis parÅ«kęs su V. Ž. nuėjo į savo butÄ . A.K. nuėjo pas L. P., kuri gyvena prieÅ¡ais. Jis nežinojo, kad pas L. P. yra R. G.. Po to V. Ž. nuėjo pas L. P.. Ten jis kažko susiginčijo su R. G.. Tada jis V. Ž. iÅ¡ L. P. kambario iÅ¡varė, pasakydamas, kad nesikiÅ¡tų, nes ten jie visi girti. Už kokių 10–15 min. jie vėl ėjo parÅ«kyti. Kai jis išėjo iÅ¡ savo kambario, atsidarė prieÅ¡ais durys ir išėjo R. G., rankoje laikydamas peilį.

R. G. buvo nuo jo maždaug už poros metrų ir jam kažkaip rusiÅ¡kai pasakė, ar tai „zarežu“, tiksliai dabar negali pasakyti. A.K. griebė R. G. už „čiuprinos“, įsitempė atgal į kambarį ir užsirakino. Viskas buvo labai staigiai. Po to jis nuėjo į virtuvę parÅ«kyti. Jis pajuto stresÄ , nes žinojo, kad R. G. yra nudÅ«ręs A. Å .. Nežino, kodėl R. G. jam grasino. Nesupranta, nes jis su R. G. nesipyko. Galvoja, kad R. G. supainiojo jį su V. Ž. ir norėjo pulti.

Anksčiau R. G. jam nebuvo grasinęs. TÄ dienÄ ir prieÅ¡ tai jie nebuvo susipykę. Daug metų R. G. pažįsta. Nieko blogo negali pasakyti, kai iÅ¡gėręs, jis gali kÄ nors žodžiais paÅ¡nekėti, bet kad kÄ nors pultų, tai ne.Be to, parodė, kad 2013-08-24 jis nematė, kaip buvo įdurta A. Å ., tačiau netrukus prieÅ¡ tai matė A. Å . bendroje virtuvėje, o vėliau kilo triukÅ¡mas ir jis koridoriuje pamatė A. Å ., kuris bendrame koridoriuje jau gulėjo pagal sienÄ nukritęs prie durų.

A. Å . dar norėjo jam kažkÄ pasakyti. Subėgo vyrai, skambino į greitÄ jÄ . Atvažiavo viena, paskui kita greitoji, vyrai paėmė A. Å . ir iÅ¡nešė. Buvo pripurkÅ¡ta dujų. Kaip viskas įvyko, jis nežino, nematė. Dujos buvo stiprios, reikėjo atidaryti langus. Anksčiau tarp R. G. ir A. Å . bÅ«davo konfliktų, vienas kitÄ pasiųsdavo „ant trijų raidžių“. BÅ«davo visko, vienas žodį pasako, kitas pasako, bet muÅ¡tynių nebÅ«davo. Liudytojas V. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paprašė paskelbti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir paskelbus juos patvirtino, kad 2013-08-24 20.08 val. gavo praneÅ¡imÄ , jog vyras su peiliu puola ant kaimynų.

Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko M. G. ir A. S., kurios paaiÅ¡kino, kad gruzinų tautybės vyras pats sau peiliu dÅ«rė į pilvÄ ir jį iÅ¡vežė greitoji medicinos pagalba. Taip pat jos paaiÅ¡kino, kad gruzinų tautybės vyras moteriai peiliu perpjovė deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus. AiÅ¡kinantis aplinkybes vienas vyras pats prisipažino, kad dÅ«rė peiliu gruzinų tautybės vyrui į pilvÄ tris kartus. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į 1-Ä jį PK. Taikos pr. 40–24A kambaryje ant staliuko buvo rastas peilis.

Ant peilio geležies matėsi nežymios rausvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ .Be to, parodė, kad kaltinamasis iÅ¡ pradžių sakė, kad pats A. Å . susižalojo, o paskui prisipažino, kad bÅ«tent jis dÅ«rė peiliu. Neatsimena, ar kaltinamasis vizualiai atrodė blaivus, ar ne. Atvykus dujų kvapo nesijautė, sužalotas žmogus jau buvo iÅ¡vežtas. Matėsi, kad kaltinamasis buvo susinervinęs, jo rankos drebėjo, kalba buvo neriÅ¡li, žmogus labai iÅ¡gyveno. Liudytoja A.K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad penkerius metus gyvena su R.

G., turi bendrÄ vaikÄ . 2013-08-24 iÅ¡ ryto susipyko su R. G.. R. G. išėjo iÅ¡ namų. Ji su V. A., kuris buvo iÅ¡ vakaro atvažiavęs ir pas juos pasiliko miegoti, gėrė kavÄ . A. Å . pradėjo klausytis muzikos visu garsu, net sienos pradėjo virpėti. Ji nuėjo prie durų ir pasakė, kad pritildytų muzikÄ , beldė A. Å . į duris, bet jis durų neatidarė, dar pagarsino. Ji įėjo į kambarį, o jos duktė A. V. tuo metu pavalgiusi išėjo iÅ¡siplauti lėkÅ¡tes. Staiga duktė įbėgo į kambarį, pasakė, kad A.

Å . iÅ¡bėgo su peiliu. Duktė užrakino duris, A. Å . pradėjo belsti į duris. Vėliau pamatė, kad yra subadytos durys, todėl nubėgo pas kaimynę į 5-tÄ aukÅ¡tÄ , paprašė, kad iÅ¡kviestų policijÄ . Policija atvažiavo, nufotografavo duris ir ji iÅ¡važiavo į policijÄ , kur parašė pareiÅ¡kimÄ . Buvo susinervinusi, todėl iÅ¡ dukros pasiskolino 10 Lt, kad R. G. parneÅ¡tų alaus ir cigarečių. R. G. išėjo parneÅ¡ti alaus. Grįžo, bet tik su alumi, cigarečių neparnešė.

Sakė, kad A. Å . kvietė jį muÅ¡tynių, jis pasidėjo ant žemės pinigus, o A. Å . juos pasiėmė ir nuėjo. Vėliau, buvo apie 15 val., per praviras duris pamatė, kad parėjo A. Å .. Ji išėjo į koridorių ir pasakė A. Å ., kad atiduotų 10 Lt, kuriuos paėmė iÅ¡ vaiko. Jis pasakė, kad paėmė ne iÅ¡ vaiko, o iÅ¡ R. G.. Ji sakė atiduoti, tačiau A. Å . su Å¡ypsena pradėjo jai Å¡pygas kaiÅ¡ioti ir trenkė į barzdÄ su kumščiu. R. G. tai pamatė, tada iÅ¡bėgo į koridorių, pasakė:

„ko daužai mano žmonÄ , kiekviena Å¡iukÅ¡lė čia pradės, mano žmonÄ daužyti“. R. G. su A. Å . susistumdė. Ji buvo koridoriuje, tačiau į jų tarpÄ nelindo. Paskui R. G. pasakė: „mamyt, bėgam į kambarį A. Å . dujas traukia iÅ¡ kiÅ¡enės“. Ji pirma įbėgo, užkliuvo už vaiko lovos, nebegalėjo pajudėti. IÅ¡ paskos iÅ¡ karto įbėgo A. Å ., o po jo R. G. atbėgo. A. Å . pradėjo kambary dujas purkÅ¡ti. Jos dukrai privarė dujų. Ji atsisėdo prie Å¡aldytuvo ant kėdės. A.

Å . ir R. G. pradėjo grumtis. Dukra pradėjo cypti. Ant stalo buvo peilis. R. G. buvo įsinervinęs dėl dukters, jis jas užstojo, norėjo iÅ¡ginti A. Å ., bet A. Å . iÅ¡ kambario nėjo. Tada R. G. pasiėmė peilį, ji norėjo peilį atimti, todėl įsipjovė į pirÅ¡tus. Pradėjo bėgti kraujas, tada ji jau nieko nebedarė. Tuo metu kambary, prie Å¡aldytuvo, R. G. ir įdÅ«rė A. Å . peiliu. Patikslinus klausimÄ liudytoja A.K. nurodė, kad nepastebėjo momento, kada R. G. peiliu įdÅ«rė A.

Å .. 2013 m. spalio mėn. įvykio dienÄ sėdėjo pas kaimynę L. P. ir gėrė alų. Pas kaimynę R. Ž., kuri gyvena 28 bute, atėjo draugas. R. Ž. draugui pasiskundė, kad ji neatiduoda skolos. Pas L. P. atėjo R. Ž. draugas ir pradėjo visokiais žodžiais keikti R. G.. R. G. pasakė, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ kambario, kad nenori jo klausytis. R. G. pradėjo karščiuotis. O tas sakė: „tu vis tiek atsisėsi“, nes žinojo, kad yra procesas dėl pirmos bylos A. Å . nužudymo.

R. G. buvo iÅ¡gėręs, jis tik su peiliu išėjo į koridorių, nieko nepuolė. Ji pasigriebė R. G. už nugaros, pasakė: „mauk į kambarį“, ir tuo viskas ir baigėsi.L. V. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad    atsimena įvykį, kai 2014-08-24 jis atėjo į svečius pas A.K.. Atsinešė alaus, iÅ¡gėrinėjo. IÅ¡gėrinėjant, atėjo kaimynas A. Å .. R. G. susipyko su A. Å . dėl to, kad jis negrÄ Å¾ina 10 litų. R. G. su A. Å . susipyko koridoriuke tarp kambarių.

Po kiek laiko A. Å . įbėgo į jų kambarį. Ä®bėgo pasiėmęs dujų balionėlį, pradėjo purkÅ¡ti dujas, jam pataikė pirmam. Paskui kitiems purÅ¡kė dujas. Jis buvo iÅ¡gėręs, akyse ir taip mirgėjo, dar dujų pripurÅ¡kė, tačiau spėjo pamatyti, kad R. G. paėmė peilį. Prie slenksčio matė judesius. Jis pagalvojo, kad R. G. tik gÄ sdina A. Å . Paskelbus liudytojo V. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis matė, kaip R. G. laikydamas peilį deÅ¡inėje rankoje sudavė A.

Š. ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip keturis smūgius peiliu. A. Š. iš savo vietos nematė, nes jis buvo koridoriuko viduje, tačiau aiškiai girdėjo, kaip smūgių metu R. G. šaukė: „suka, čiurka“, o A. Š. šaukė iš skausmo. A.K. tuo metu stovėjo už R. G. nugaros ir bandė atimti iš jo peilį. Matyt, tuo metu jinai įsipjovė sau rankos pirštus, šito nematė, jinai paskui pati parodė.              Liudytojas V. A. nurodė, kad parodymus tvirtina nevisiškai.

Šimtu procentu negali patvirtinti, nes buvo išgėręs ir jam į akis buvo pripurkšta dujų. Maždaug taip viskas buvo, kaip pasakojo. Jis nematė, kad R. G. sudavė du ir ne daugiau kaip keturis smūgius A. Š.. Jis tik matė judesius iš nugaros. Negalvojo, kad viskas taip gali būti. Nematė, kad R. G. peiliu durtų A. Š., matė tik judesius iš nugaros. Smūgiavimo peiliu judesius. Jam pasirodė, kad matė smūgius su peiliu. Suprato, kad A.K. bandė atimti peilį iš R. G., jie stumdėsi tarpusavyje.

             Atsimena, kai buvo atliekamas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, jis parodė ir paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. R. G. suduotus smÅ«gius matė. Liudytoja A. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad         2013-08-24 vakare jai telefonu paskambino G. S. Jie gyvename namo 4-ame aukÅ¡te, ji tuo metu buvo 3-iame aukÅ¡te. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ per telefonÄ , paklausė, kas vyksta. G. S. pasakė, kad sėdi bendroje virtuvėje, kad A.K. riejasi su A.

Å .. TriukÅ¡mas per telefonÄ buvo labai aiÅ¡kus. Ji parbėgo į viršų. G. S. sėdėjo bendroje virtuvėje. IÅ¡bėgo žiÅ«rėti, kas R. K. kambaryje vyksta. Sutiko A. V. bendrame koridoriuje. Ji Å¡aukė, kad mama su gruzinu A. Å . barasi. Matė, kad A.K. ir A. Å . Å¡Å«kavo, keikėsi. Daugiausia girdėjo R. K. balsÄ . Dujos pradėjo akis graužti, apsisukusi iÅ¡bėgo skambinti pagalbos. Pagalbos kvietė dar nežinodama, kas nutiks, tik dėl triukÅ¡mo. Tikėjosi muÅ¡tynių, kad gali vienas kitÄ sudaužyti.

Paskui išėjo į laiptinę, į apačiÄ pasitikti policijos. Su savimi į laukÄ dar pasiėmė A. V., nes koridorius buvo pilnas dujų, graužė akis, vaikas aÅ¡arojo. Atvažiavo policija, paaiÅ¡kino, kas vyksta, užlipo į viršų su pareigÅ«nais. R. G. sėdėjo kambaryje. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad R. G. rÅ«kydamas virtuvėje iÅ¡ karto po įvykio nurodė, kad jis peiliu nudÅ«rė A. Å ..Be to, nurodė, kad jos sutuoktinis G. S. jai pasakojo apie įvykį 2013-10-14, kai jis iÅ¡ savo kambario ėjo parÅ«kyti su vaikinu, kurio ji nepažįsta.

Sakė, kad iÅ¡ L. P. kambario išėjo R. G.. G. S. sakė, kad atsisuko ir pamatė, jog R. G., eidamas jam iÅ¡ paskos, už nugaros pasiėmęs laikė peilį. Sakė kažkaip rusiÅ¡kai, kad papjaus ar užmuÅ¡.L. M. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-08-24 vakare su sutuoktiniu buvo pas A. Buvo nuėję į bendrÄ virtuvę ir ten matė, kad R. G. ir A.K. buvo labai iÅ¡gėrę. A.K. pradėjo pasakoti, kad dienos metu A. Å . peiliu subadė jai duris. Ji buvo jÄ nusivedusi tų durų pažiÅ«rėti.

Durys buvo peiliu subadytos. Grįžo pas A. S. į kambarį ir išėjo į 3-iÄ aukÅ¡tÄ , pas A. Apie 19.30 val. pro balkono langÄ matė, kad A. Å . išėjo į parduotuvę. PrieÅ¡ 20 val. jis grįžo. Besėdint paskambino G. S. A., kad vyksta kažkoks konfliktas. A. iÅ¡bėgo, o ji iÅ¡ paskos atbėgo. Tenai matė, kad A. Å . stovėjo prie savo durų, kur nuomojasi kambarį. Nuo jo apie 40 cm atstumu stovėjo A.K. su peiliu kairėje rankoje ir Å¡aukė. A. Å . dar buvo gyvas, purÅ¡kė dujas.

Ji iÅ¡ jo paėmė tÄ dujų balionėlį, kad nebepÅ«stų dujų, nes ten visas koridorius buvo pilnas dujų. Tai vyko prie R. K. ir A. Å . bloko durų. A. Å . stovėjo prie savo durų, o A.K. Å¡alia su peiliu kairėje rankoje. Ji buvo labai pasimetusi, Å¡aukė, kad A. Å . pats sau dÅ«rė. R. K. paskui kvietė greitÄ jÄ , nes jos pirÅ¡tai buvo supjaustyti, kraujavo. A.K. Å¡aukė: „durnelis, jis pats sau dÅ«rė“. Tie žodžiai jai užsifiksavo bÅ«nant Å¡oko bÅ«senos, todėl ji irgi Å¡aukė, kad A.

Å . pats sau dÅ«rė. Ji atėmė iÅ¡ jo dujų balionėlį, A. Å . dar norėjo kažkÄ pasakyti, įsikibo į jÄ , o ji A. Å . iÅ¡vedė į bendrÄ koridorių ir paguldė ant žemės, nes jo neiÅ¡laikė. Tada atbėgo jos sutuoktinis V. G., G. B., o ji nubėgo iÅ¡kviesti greitosios. Gal 20.05 val. kvietė greitÄ jÄ . Paskui A. Å . iÅ¡nešė į laukÄ . Suprato, kad Å . perdurtas tuo momentu, kai nešė jį į greitÄ jÄ , marÅ¡kinėliai jo pasikėlė, matėsi labai didelis pjÅ«vis.

R. G. tuo tarpu ji niekur nematė. Paties įvykio ji nematė, tik matė, kad A. Å . dar buvo gyvas. Negali pasakyti, kas A. Å . sužalojo. Matė A.K. su peiliu rankoje. Su A. Å . nebendravo, bet jis buvo paslaugus, geras, labai tvarkingas. Niekada su juo konfliktų neturėjo.Liudytojas V. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-08-24 vakare buvo pas GražinÄ ir V. B.. Kažkuriuo metu įbėgo G. B. į kambarį ir pasakė, kad paleistos dujos ketvirtame aukÅ¡te. Pagalvojo, kad paleistos bendros dujos.

Nubėgo į viršų, koridoriuje gulėjo žmogus. Tai buvo A. Å .. Buvo pilna dujų. Suprato, kad dujos iÅ¡ balionėlio. Norėjo atidaryti langÄ , bet nėjo, nes jis buvo užkaltas. Kažkas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Atvažiavo greitoji, bet vidun nėjo, pasakė nukentėjusį iÅ¡neÅ¡ti į laukÄ . Jis paėmė A. Å . už pažastų, nunešė iki virtuvės. Ten buvo toks ArÅ«nas, jis dar paėmė, dar jo žmona už kojų ir A. S. sÅ«nus Deividas ir visi iÅ¡nešė A. Å .

į apačiÄ . Kai apvertė ant nugaros, tada pamatė dÅ«rį pilve. DÅ«ris buvo platus. Kraujo nesimatė. Su R. K. ir R. G. mažai bendraudavo, tik pasisveikindavo, kai pas S. ateidavo. Nekonfliktavo. Girdėdavo, kad jie iÅ¡gerdavo, muÅ¡davosi. A. Å . kiek pažinojo. Geros Å¡irdies žmogus buvo. AsmeniÅ¡kai su juo nebendraudavo, bet kai susitikdavo, paÅ¡nekėdavo kaimyniÅ¡kai.Liudytoja G. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad       2013-08-24 vakare pas juos į namus buvo užėję draugai G. ir B.

Vėliau atėjo A. S.. Kažkuriuo metu A. S. paskambino, kad vyksta kažkoks susirėmimas. Kalbėjo, kad dienos metu A. Å . puolė ant R. K. vaiko. Kai A. S. paskambino, jie iÅ¡bėgo pažiÅ«rėti į 4-tÄ aukÅ¡tÄ . Pirma iÅ¡bėgo M. G. ir A. S., paskui ji. Bendrame koridoriuje buvo pripurkÅ¡ta pilna dujų. Bandė atidaryti langÄ koridoriuje, bet jis buvo užkaltas. Bėgo į virtuvę, ten jau buvo atidarytas langas. M. G. paÅ¡aukė, kad pakviestų vyrus. Nubėgo namo, pakvietė vyrus – G.

B. ir B. Jie iÅ¡nešė A. Å . į koridorių, paguldė ant grindų, galva į langÄ . Kažkas kvietė policijÄ , kažkas greitÄ jÄ . Buvo sumaiÅ¡tis. Išėjusi A.K. į koridorių su perpjauta ranka visiems sakė, kad A. Å . pats sau įdÅ«rė. A. Å . iÅ¡nešė į greitÄ jÄ . Ji su R. K. vaiku buvo lauke, nes vaiko visas veidas buvo raudonas, ji aÅ¡arojo, paskui ji paprašė pažiÅ«rėti Å¡uniukÄ , todėl jį nunešė į 4-tÄ aukÅ¡tÄ . R. K. kambaryje ant lovos sėdėjo G. ir nepažįstamas vyras su raudonais marÅ¡kiniais.

Ant stalo buvo peilis, vidury kambario nedidelė balutė kraujo. TÄ Å¡uniukÄ padėjo ant lovos. R. G. paklausė jos: „G., ar tu savo vaikÄ gintum?“, atsakė R. G., kad gintų. R. G. pasakė: „aÅ¡ irgi gyniau“. Dar jis pasakė, kad neužliptų ant kraujo, nes tai reikės nufotografuoti. Ji paklausė R. G.: „ar tu tai padarei, dÅ«rei?“ R. G. jai pasakė: „taip“. Ji parėjusi namo visiems tai papasakojo.Liudytoja V. Ž. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl A.

Å . nužudymo nieko nežino, jam nuomojo kambarį. R. G. pažįsta, tekdavo su juo susidurti bendrabutyje. Tiek R. G., tiek A.K. bÅ«davo konfliktiÅ¡ki žmonės. Dažnai Å¡vęsdavo (puotaudavo), tarpusavyje bardavosi. BÅ«davo, kad dėl jų ir pareiÅ¡kimus paraÅ¡ydavo žmonės, nes jie triukÅ¡maudavo. IÅ¡ 2013-08-24 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas Klaipėdoje esančio Taikos pr. 40 namo 24 A R. K. ir R. G. kambarys, 24 A. K. ir R. G. ir 24 B A. Å . kambarių koridorius ir bendras ketvirto aukÅ¡to koridorius. 24 A kambaryje ir bendrame koridoriuje rastos raudono skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ , dėmės ir paimti skysčio mėginiai (t. 1, b. l. 13–26).IÅ¡ 2013-08-24 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Klaipėdos AVPK PR specialistas V.

S. apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ paėmė iÅ¡ 24 A R. K. ir R. G. kambario nuo staliuko greta televizoriaus peilį, ant kurio matėsi nežymios rausvos dėmės, ir pateikė peilį nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 120). IÅ¡ 2014-02-06 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti įvykio vietoje rasti peilis ir dujų balionėlis (t. 1, b. l. 66–68).IÅ¡ 2014-02-05 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti A. Å . rÅ«bai. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad rÅ«bai sutepti raudonos spalvos panaÅ¡iu į kraujÄ skysčiu.

MarÅ¡kinėliuose ir bliuzone aptikti audinio pažeidimai (t. 1, b. l. 69–83).IÅ¡ Teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 609/13(03) matyti, kad A. Å . mirė nuo durtinio-pjautinio kiaurinio pilvo sienos ir vidaus organų sužalojimo, pasireiÅ¡kusio Å«miu nukraujavimu į vidaus ertmes ir iÅ¡orę. Ä® tai nurodo tyrimo metu pastebėti pakitimai: diafragmos ir kepenų kairės skilties dalinis pažeidimas, kiaurinis aortos pilvinės dalies sužalojimas, kraujosruva tarpuplautyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais smÅ«giniais kontaktiniais poveikiais daiktu ar daiktais, pasižyminčiais duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis (t. 1, b. l. 38–40).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(5174)-IS1-1376 nurodoma, kad ant tampono Nr. 1 su nuoplovomis, padarytomis 2013-08-24 apžiÅ«rint įvykio vietÄ , esančiÄ Klaipėdoje, Taikos pr. 40–24A, ant virtuvinio peilio, paimto įvykio vietoje, geležtės A.

Å . marÅ¡kinėlių, bluzono, sportinių kelnių ir kojinių rasta A. Å . kraujo. Ant tamponų Nr. 3 ir Nr. 4 su nuoplovomis, padarytomis 2013-08-24 apžiÅ«rint įvykio vietÄ , esančiÄ Klaipėdoje, Taikos pr. 40–24A, R. G. marÅ¡kinėlių ir A. Å . bluzono rasta R. K. kraujo. Ant R. G. marÅ¡kinėlių rasta susimaiÅ¡iusio R. G. ir A. Å . kraujo (t. 1, b. l. 59–64).IÅ¡ 2013-11-05 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti BPC pateikti garso įraÅ¡ai. Kaip matyti iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo 201308-24, 11 val. 56 min. bendruoju telefonu skambino A.K., 12 val. 11 min. skambino A.

Š. ir 19 val. 58 min. A. S. (t. 1, b. l. 101–107, 108–110).Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1825/13(03) konstatuota, kad apžiūrėjus A.K. rasta kairės plaštakos II piršto delninio paviršiaus pjautinė žaizda ir III piršto delninio paviršiaus paviršinė pjautinė žaizda. Šie sužalojimai galėjo atsirasti kaire plaštaka griebiant už peilio geležtės (t. 1, b. l. 166–167).Specialisto išvadoje Nr. T-A 8327/13(01) konstatuota, kad A. Š. kraujyje rasta 2,76 ‰ etilo alkoholio (t. 1, b. l. 41).Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2013-08-24 20 val. 54 min.

R. G. nustatytas 2,87 ‰ girtumas (t. 3, b. l. 3).             Parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. parodė ir paaiškino dėl A. Š. nužudymo aplinkybių (t. 2, b. l. 148–172, 173–174).Parodymų patikrinimo vietoje metu A.K. parodė ir paaiškino dėl A. Š. nužudymo aplinkybių (t. 1, b. l. 137–140, b. l. 144–157).Parodymų patikrinimo vietoje metu V. A. parodė ir paaiškino dėl A. Š. nužudymo aplinkybių (t. 2, b. l. 58–70).Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos pakanka pripažinti, jog būtent R.

G. konflikto metu, suduodamas smÅ«gius peiliu į pilvÄ , nužudė A. Å . ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 1 d. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių peiliu ir atsiradusių padarinių – A. Å . mirties – yra priežastinis ryÅ¡ys, tai ir yra konstatuota jau minėtoje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Å iuo atveju R. G. paėmęs peilį iÅ¡ kambario ir bendrame koridoriuje juo įdurdamas A. Å . numatė, kad gali atimti gyvybę, nors to nenorėjo, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis numatė, kad gali atimti gyvybę A. Å ., tačiau savo veikos pasekmėms buvo visiÅ¡kai abejingas, o pasekmė – mirtis, todėl R.

G. veikla kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1 d. Jis veikė netiesiogine tyčia.Kaltinamojo gynėjas mano, jog R. G. gynėsi ir ar jis tÄ bÅ«tinÄ jÄ gintį virÅ¡ijo ar ne, tai yra teismo įrodymų vertinimas. Kaltinamojo ir jo gynėjo iÅ¡keltÄ versijÄ , jog R. G. gynėsi nuo A. Å ., teismas laiko tokia pasirinkta gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ir jÄ laiko nepagrįsta. Å iuos kaltinamojo ir gynėjo aiÅ¡kinimus paneigia byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Antai liudytojas V.

A. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad smūgius peiliu R. G. A. Š. sudavė bendrame koridoriuke. Šiuos parodymus liudytojas V. A. parodė ir parodymų patikrinimo metu bei juos patvirtino teisiamajame posėdyje. Liudytoja A.K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Š. būnant bendrame bendrabučio bloko koridoriuje R. G. nuo spintelės, esančios kambaryje, pačiupęs ten gulėjusį didžiulį virtuvinį peilį puolė bėgti paskui A. Š.. Ji supratusi, kad R.

G. nori papjauti A. Å . minėtu peiliu, ir norėdama sustabdyti R. G., kaire ranka čiupo už peilio, tačiau jį paleido, kadangi persipjovė kairės rankos du pirÅ¡tus. Tada R. G. stovėdamas bendrajame koridoriuke, veidu stovėdamas į A. Å ., A. Å . smÅ«giavo peiliu į pilvÄ ne mažiau kaip du , ne daugiau kaip tris smÅ«gius. Å iuos parodymus liudytoja patvirtino apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . R. K. pirÅ¡tų sužalojimai patvirtinti ir specialisto iÅ¡vadoje. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys ir vėliau specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad hole, dar vadinamame bendrame koridoriuke, rasta žmogaus kraujo.

Nors liudytoja A.K. jau teisiamojo posėdžio metu norėdama švelninti R. G. padėtį ir bandė aiškinti, kad R. G. įdūrė A. Š. peiliu jų kambaryje, tačiau tai paneigiama visetu įrodymų ir duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu, bei patikrinus juos teisiamojo posėdžio metu. Netikėti liudytojo V. A. parodymais nėra jokio pagrindo ir teismas tokių nenustatė. Nepilnametės liudytojos A. V. parodymai, kad R. G. įdūrė A. Š. peiliu kambaryje prie skalbimo mašinos, taip pat neatitinka visų liudytojų parodymų ir bylos duomenų, todėl vertintini kaip nepatikimi ir išgalvoti ir jais remtis negalima.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos, o buvo tarpusavio konfliktas, kurio metu R. G., nesuvaldęs pykčio, peiliu įdÅ«rė A. Å .. Kadangi nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos, negali bÅ«ti ir bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo, todėl taikyti LR BK 28 str. nėra įstatymų numatyto pagrindo.Nustatyta, kad R. G. konflikto metu, norėdamas A. Å . iÅ¡vyti iÅ¡ kambario ir holo (bendro koridoriuko) ir pamokyti, tyčia hole pasivijęs ir suduodamas smÅ«gius peiliu į pilvÄ nukentėjusiajam padarė durtinį-pjautinį kiaurinį pilvo sienos ir vidaus organų sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį Å«miu nukraujavimu į vidaus ertmes ir iÅ¡orę ir sÄ lygojo A.

Å . mirtį. Ä®vykio eiga, t. y. tai, kad kaltinamasis konflikto metu, nueidamas į kambarį pasiimti peilio ir grįžęs juo įdÅ«rė A. Å ., o tai sukėlė mirtinÄ A. Å . sužalojimÄ , rodo, jog tai buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga pasekmė. Tai tik patvirtina, kad kaltininkas, kuris veikė sÄ moningai, numatė nukentėjusiojo gyvybės atėmimo galimybę, todėl privalo atsakyti už kilusius padarinius. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tarp R. G. veikos ir atsiradusių padarinių – A.

Å . – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent nuteistojo suduoti smÅ«giai peiliu lėmė tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, sukėlę mirtį. Å is priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių – objektyviai nulemtas. Dėl kaltinimo pagal LR BK 145 str. 1 d. Be to, R. G. buvo kaltinamas tuo, kad grasino G. S. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , tai yra 2013-10-14, apie 14 val., bendrabučio tipo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ketvirto aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje R.

G., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju G. S. metu, stovėdamas prieÅ¡ais G. S. ir laikydamas rankoje į jį nukreiptÄ peilį, grasino sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ar nužudyti G. S. jam sakydamas: „aÅ¡ tau padarysiu“. Dėl R. G. rankoje laikomo ir į jį nukreipto peilio R. S. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Teismas teisiamojo posėdžio metu apklausęs nukentėjusįjį, liudytojus ir patikrinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, esančius byloje, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas R.

G. dėl grasinimo G. S. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ visiÅ¡kai nepasitvirtino. IÅ¡ byloje apklaustų liudytojų matyti, kad Taikos pr. 40 namo kaltinamojo akto įvykio vietoje gyvenančių kaimynų bei juos lankančių draugų santykiai nuolat įtempti ir konfliktiÅ¡ki dėl nuolatinio girtavimo, barnių ir ginčų. Nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, nevienodi, liudytojų parodymai skirtingi, įvykio aplinkybės aiÅ¡kinamos vienaip ar kitaip dėl to, kad buvo vartojamas alkoholis ir Å¡is konfliktas, kuris pagal turimus ir įmanomai galimas daryti iÅ¡vadas buvo įprastinis, kasdieninis ir trumpas, neleidžiantis daryti pagrįstų ir motyvuotų iÅ¡vadų, kad grasinimas G.

S. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ kaltinime nurodomu metu buvo realus, o ne kasdienis ir įprastas Å¡iems kaimynams. Todėl R. G. pagal LR BK 145 str. 1 d. iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusikaltimo požymių (LR BK 3 str. 1 d. 1 p.). Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Byloje pareikÅ¡tas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 671,04 Lt civilinis ieÅ¡kinys. Kaltinamasis R. G. civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta visiÅ¡kai. IeÅ¡kinys, kuris susidarė dėl nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų, yra pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Dėl daiktinių įrodymų.   Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. Š. rūbai, batai, telefonas „Nokia“, CD su įrašu iš bendrojo pagalbos centro, dujų balionėlis, 2 peiliai, R. G. marškinėliai, žiebtuvėlis, raktai, kurie saugomi Klaipėdos AVPK, sunaikintini.   Dėl bausmės   Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis.

Vertinant Å¡ios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo bÅ«dÄ , smurto naudojimo intensyvumÄ ir jo pobÅ«dį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, elgesį po nusikaltimo padarymo. Nustatyta, kad nusikaltimÄ iÅ¡provokavo ir pats nukentėjusysis A. Å ., nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, o nusikaltimo motyvu buvo tarpusavio konflikto metu kilęs kaltinamojo pyktis. Visos Å¡ios aplinkybės parodo mažesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , nes jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme pripažino įvykdęs nusikaltimÄ , be to veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina, kad nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai gailisi, sutinka su civiliniu ieÅ¡kiniu, teistumas iÅ¡nykęs, kaip minėta anksčiau paties nukentėjusiojo A.

Š. elgesys buvo netinkamas.Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, jog nusikaltimas baigtas, A. Š. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, R. G. skirtina bausmė, mažesnė sankcijoje numatytam LR BK 129 str. 1 d. vidurkiui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ L R BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-10-17.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2013-08-25, tai yra sulaikymo dienos iki 2014-10-17.KardomÄ jÄ priemonę palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ .Priteisti iÅ¡ Roberto G. K. teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 671,04 Lt (Valstybinė ligonių kasa prie SAM PSDF biudžeto atsiskaitomoji sÄ skaita LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 19135167).

R. G. pagal LR BK 145 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).      Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ . Nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.      Teisėjas                                                                                               Savinijus Katauskas