2K-306/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–306/2012

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00384-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.23.1(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

V. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti, t. y. ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 0,1002 g narkotinės medžiagos – kanapių (Canabis L) dervos (hašišo), kurią sumaišė su smulkintų tabako lapų mišiniu, ir šį mišinį laikė su savimi iki 2011 m. kovo 17 d., 11.00 val., kai Kauno aerouoste, Kauno r., Karmėlavoje, muitinės pareigūnai aptiko ir paėmė šią medžiagą.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį ir bylą nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasatorius skundžia teismų sprendimus tiek dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų padarymo, tiek dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Teismas padarė tik nemotyvuotą išvadą dėl kasatoriaus veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nepalygino gynybos akcentuojamo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėčių santykio ir tik deklaratyviai rėmėsi ATPK 9 straipsnio 2 dalimi, nors šia nuostata, konkrečiu atveju sprendžiant nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo klausimus, vadovaujamasi ne deklaratyviai, o analizuojant tiek nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo), tiek administracinio teisės pažeidimo sudėčių požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-375/20011). BK 259 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 44 straipsnio 1 dalyje nustačius šioje byloje reikšmingus iš esmės tuos pačius požymius, turėtų būti atkreipiamas dėmesys į ATPK 9 straipsnio 2 dalyje numatytą nuostatą atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, t. y. narkotinių medžiagų įgijimo ir jų laikymo aplinkybes, sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos).

Be to, Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodė, kad byloje „baudžiamieji įstatymai pritaikyti teisingai, procesinės teisės normos nepažeistos“, ir taip pažeidė BPK 233 straipsnio 3 dalį – buvo neteisėtai iš anksto atliktas neįsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo revizavimas padarytos veikos kvalifikavimo aspektu.

Apeliacinės instancijos teismas į analogiškus apeliacinio skundo argumentus nepateikė aiškaus ir teisiškai pagrįsto atsakymo, todėl apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas, pripažinęs, kad Rekomendacijomis vadovaujamasi nustatant nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nepaneigė, jog tomis pačiomis Rekomendacijomis vadovaujamasi sprendžiant ir dėl veikos teisinio įvertinimo pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį, bei savo išvadas pagrindė manipuliuodamas su nagrinėjama byla nesusijusiomis Rekomendacijų nuostatomis. Išvadą, kad, taikant baudžiamąją atsakomybę, nedideliu kiekiu laikomas kanapių ir jų dalių kiekis, kuris sudaro ne mažiau kaip 0,1 g, teismas padarė neatsižvelgdamas ne tik į tai, kad šioje byloje veikos dalykas yra ne kanapės ir jų dalys, o kanapių derva (Rekomendacijose šios medžiagos taip pat vertinamos atskirai), bet ir nesant teisinio pagrindo kaip precedentais rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėmis nutartimis, priimtomis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2007, 2K-415/2007, 2K-69/2007, 2K-242/2007, 2K-42/2005), nors jose baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Be to, darydamas minėtą išvadą, teismas ignoravo Rekomendacijų nuostatą, kad nedidelis kanapių ir jų dalių kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, o tai dar kartą patvirtina, jog šiuo atveju nėra jokių administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijų, todėl teismo, įgyvendinančio įstatymo leidėjo valią dėl dviejų atsakomybės rūšių buvimo, funkcija yra suformuluoti kriterijus, pagal kuriuos šiuo konkrečiu atveju būtų galima atriboti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės rūšis.

Pasisakydamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kasatorius tvirtina, kad jo neteisėti veiksmai atitinka ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, požymius. Narkotinės medžiagos įgijimas ir laikymas, neturint tikslo platinti, yra tiek administracinio teisės pažeidimo, tiek baudžiamojo nusižengimo sudėčių objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Vadovaujantis Rekomendacijomis, nedideliu kanapių dervos kiekiu rekomenduojama laikyti ne didesnį kaip 0,25 g šios medžiagos kiekį. Byloje pateikta specialisto išvada nustatytas kanapių dervos kiekis, vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytinas nedideliu tiek pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tiek pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį. Esant tokiai situacijai, kasatoriaus nuomone, šios dvi normos galėtų būti atribotos nedidelį narkotinės medžiagos kiekį traktuojant kaip vertinamąjį baudžiamojo nusižengimo ir administracinio teisės pažeidimo požymį: pvz., iki pusės masės, nurodytos Rekomendacijose, narkotinės medžiagos įgijimas ir laikymas galėtų būti traktuojamas kaip nedidelis kiekis administracinio teisės pažeidimo kontekste, o didesnis nei pusė – baudžiamojo nusižengimo dalyką apibūdinantis požymis, taip pat įvertinant ATPK 9 straipsnio 2 dalyje akcentuojamą veikos pobūdį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 0,1002 g kanapių dervos yra žymiai mažesnis kiekis nei Rekomendacijose numatyta masė – mažesnė nei pusė šios masės dalis. Kasatoriaus veikos pobūdį atskleidžia jos padarymo aplinkybės: kanapių dervą jis įgijo Maroke, kur jo apyvarta legali, sumaišęs su tabaku, jį rūkė ir buvo įsitikinęs, kad surūkė jį visą, tačiau, grįžus į Lietuvą ir oro uoste sureagavus biodetektoriui, buvo rasta narkotinės medžiagos likučių tabake, be to, kasatorius veikos aplinkybių viso proceso metu neginčijo. Taigi kasatorius tvirtina, kad, vertinant pas jį rastą kanapių dervos kiekį ir šios medžiagos įgijimo bei laikymo aplinkybes, darytina vienareikšmiška išvada, kad jo veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir negali būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o turi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, požymių. Įvertinus padarytos veikos pavojingumą ir priešingumą teisei, kasatoriaus nuomone, galima pripažinti, kad nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių, o tai yra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo nuteisto V. R. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime prokuroras nurodo, kad kasatoriaus argumentas, jog jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip administracinės teisės pažeidimas, o ne baudžiamasis nusižengimas, remiantis narkotinės medžiagos kiekiu kaip pagrindiniu vertinamuoju nusižengimo ir administracinio teisės pažeidimo atskyrimo požymiu, t. y. 0,1002 g kanapių dervos, šį kiekį vertinant kaip itin nedidelį, prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai.

Pagal Rekomendacijas nedidelis kanapių dervos kiekis yra laikomas ne daugiau kaip 0,25 g. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartyje Nr. 2K-7-76/2012 nedideliu kiekiu, už kurį galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, pripažintas dešimt kartų mažesnis narkotinės medžiagos kiekis negu nurodytas Rekomendacijose. Pas nuteistąjį V. R. rastas kanapių dervų kiekis (0,1002 g) yra pusantro karto mažesnis negu Rekomendacijose nustatytas kiekis, todėl skundo argumentas, kad šis kiekis galėtų būti traktuojamas kaip nedidelis administracinio teisės pažeidimo kontekste, nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į ATPK 9 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2K-7-76/2012 pateiktus išaiškinimus dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų, prokuroras taip pat nurodo, kad pas nuteistąjį V. R. rastų narkotinių medžiagų rūšis – kanapių derva – pagal Rekomendacijas priskiriama prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios draudžiamos vartoti medicinos tikslams, taigi yra pavojingesnės žmogaus organizmui, nei tos, kurios yra leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšis yra vienas objektyviųjų veikos pavojingumą kvalifikuojančių požymių sprendžiant atsakomybės atribojimo klausimą, nuteistojo V. R. neteisėti veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip baudžiamasis nusižengimas, o ne administracinis teisės pažeidimas. Prokuroro nuomone, teismai teisingai kvalifikavo V. R. neteisėtus veiksmus. Jie įvertino šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kanapių dervos kiekį, rūšį, tai, kad jas nuteistasis atgabeno į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, ir tinkamai taikė baudžiamąją atsakomybę, nuteisdami jį už baudžiamojo nusižengimo padarymą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Taip pat atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl kitų proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma. Tai, kad kasatorius mano, jog byloje surinktus, ištirtus ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka teismo įvertintus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas. Be to, skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų proceso teisės pažeidimų yra kartotiniai ir deklaratyvūs, dėl jų motyvuotai pasisakė apeliacinis teismas. Nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius skundo argumentus, todėl BPK 320 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Nuteistojo V. R. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl V. R. veikos kvalifikavimo ir BK 259 straipsnio 2 dalies bei ATPK 44 straipsnio 1 dalies normų atribojimo

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Taigi įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, t. y. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta, taigi narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis nėra objektyvus ir pakankamas kriterijus administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamojo nusižengimo dispozicijoms atriboti.

Esant tokiai situacijai, kyla BK 259 straipsnio 2 dalies ir ATPK 44 straipsnio 1 dalies normų atribojimo klausimas. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šios normos aiškinimas iš esmės buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-7-76/2012, kurioje konstatuota, kad, sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Taigi spręsdami, kurią atsakomybės rūšį taikyti – ar veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį, ar kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – teismai, vertindami padarytos veikos pavojingumą, turi atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. R., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,1002 g kanapių dervos. Pagal Rekomendacijas kanapių dervos (Cannabis resin) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,25 g. Veikos padarymo aplinkybės byloje nustatytos V. R. parodymais, kad hašišo (kanapių dervos) jis įgijo Maroke, kur šių medžiagų apyvarta yra legali. Įgytą medžiagą jis sumaišė su susmulkintais tabako lapais ir gautą mišinį rūkė. Nuteistasis patvirtino, kad skirsdamas į Lietuvą manė, jog Maroke įsigytą hašišą surūkęs ir tabake jo nelikę, taigi neturėjo tikslo laikyti su savimi šią narkotinę medžiagą Lietuvoje.

Vertindama šiuos išdėstytus bylos faktus kaip kriterijus, apibūdinančius padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. R. padaryta veika nesiekė tokio pavojingumo, kuris atitiktų BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl darytina išvada, jog ši veika turi ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. V. R. įgytas ir laikytas narkotinės medžiagos kiekis (0,1002 g kanapių dervos) beveik 2,5 karto mažesnis nei pagal Rekomendacijas maksimalus galimas nedidelis jos kiekis. Pažymėtina, kad nepaneigti kasatoriaus teiginiai, jog Lietuvoje draudžiamą disponuoti medžiagą jis įgijo valstybėje, kurioje jos apyvarta nėra uždrausta, ją vartojo sumaišydamas su tabaku ir, grįždamas į Lietuvą, buvo įsitikinęs, kad jos nelikę. Toks nuteistojo suvokimas rodo, kad jo veiksmai nebuvo aiškiai nukreipti į įstatymo saugomų vertybių pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad V. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, praeityje jis neteistas.

Taigi šioje konkrečioje situacijoje nustatyti V. R. veikos pavojingumą apibūdinantys subjektyvūs ir objektyvūs požymiai – neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekis, rūšis, kilę padariniai, nuteistojo veiksmų intensyvumas, trukmė, atlikimo vieta, tikslai ir motyvai – rodo, kad padaryta veika atitinka ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas gynybos argumentus dėl ATPK 44 straipsnio 1 dalies ir BK 259 straipsnio 2 dalies atribojimo, formaliai ir neteisingai aiškino ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodydamas, jog administracinė atsakomybė taikoma tik tuo atveju, kai už analogiškos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme nenustatyta baudžiamoji atsakomybė. Toks šios normos interpretavimas ne tik neatitinka jos turinio, bet ir visiškai eliminuoja galimybę taikyti ATPK, konkrečioje byloje esant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo atvejui. Atmesdamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pateiktam V. R. veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kaip precedentais rėmėsi kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-532/2007, 2K-415/2007, 2K-69/2007, 2K-242/2007, 2K-42/2005, nors jose nebuvo sprendžiami administracinės ir baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis atribojimo klausimai, be to, teismas savo išvadas motyvavo nurodydamas tam tikrus kanapių ir jų dalių kiekius, nors nagrinėjamu atveju nuteistasis disponavo kita narkotine medžiaga – kanapių derva, kurios maksimalus nedidelis kiekis pagal Rekomendacijas skiriasi nuo kanapių ir jų dalių atitinkamo kiekio. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vertindamas V. R. padarytos veikos pobūdį, atsižvelgė tik į kelius jį apibūdinančius kriterijus, o ne jų visumą, t. y. nurodė narkotinės medžiagos kiekį ir tai, kad nuteistasis šią medžiagą gabeno į Lietuvą, nors ši aplinkybė jam nebuvo inkriminuota. Taigi darytina išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino ir taikė ATPK 9 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 1 dalies bei BK 259 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamoji byla V. R. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį ir V. R. baudžiamąją bylą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Albinas Sirvydis

Gintaras Goda