2022-11-16 Nr. AB-28572-3-61-3-04056-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-519-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04056-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Svirka“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. J52-1/28 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas), arba pakeisti Nutarimą ir už pažeidimą pareiškėjui skirti 100 Eur baudą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovei buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog Bendrovė ilgiau nei metus atliekų susidarymo vietoje laiko nepavojingas atliekas (skaldą), o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl aplinkos tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 17 punkte įtvirtintiems reikalavimams. Dėl to Departamentas priėmė Nutarimą, kuriuo skyrė Bendrovei 3 000 Eur baudą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas netinkamai nustatė Bendrovės teritorijoje esančias medžiagas, prilygino jas nepavojingoms atliekoms (skaldai), nesilaikydamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimų, be to, ekonominės sankcijos skyrimo bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant bei neįvertinus pažeidimo pobūdžio ir kitų aplinkybių, skyrė neproporcingą ir nepagrįstą ekonominę sankciją.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas patikrinimo akte nustatė, jog UAB „Svirka“ pateiktoje Atliekų susidarymo apskaitoje, suvestinėje už 2017 metus nurodytos atliekos kodu 101399 (kitaip neapibrėžtos atliekos) – skalda, kurių Bendrovė neperdavė atliekų tvarkytojams ilgiau kaip metus, o vėliau šį faktą prilygino Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės), 18 punkto pažeidimui. Pareiškėjas nesutiko, kad jis pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtintą atliekų laikymo terminą, kadangi laikytos medžiagos nebuvo atliekos, o tokia situacija susidarė vien dėl netinkamo atliekų tvarkymo vedimo, klaidingai įtraukiant plytas kaip neapibrėžtas atliekas. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkto nuostatas pareiškėjas neturėjo ketinimo atsikratyti lauke laikomų plytų, be to, pareigos jomis atsikratyti nenumato ir teisės aktai. Pareiškėjo teigimu, turimos plytos negali būti pripažįstamos atliekomis. Aplinkybę, kad turimos plytos buvo nepagrįstai įtrauktos į atliekų susidarymą, patvirtina Bendrovės direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 18/11-0024, kuriame nurodyta, jog didžioji dalis atliekų susidarymo suvestinėse ir atliekų susidarymo apskaitos ataskaitose medžiagos, nurodytos kaip „kitaip neapibrėžtos atliekos“ ir „kitos kitaip neapibrėžtos medžiagos“ nėra atliekos, o vertinga statybinė medžiaga – plytos. Protokolo surašymo metu atsakovo atstovams patikrinus Bendrovės teritoriją, tos pačios laikomos plytos jau nebuvo pripažintos nepavojingomis atliekomis, o tai dar kartą patvirtina, kad tinkamos naudojimui statybinės medžiagos (plytos) negali būti laikomos atliekomis ir dėl to jų laikymas ilgesnį nei vieneri metai laikotarpį negali sukelti padarinių, numatytų Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą atidėti bylos dėl sankcijos skyrimo nagrinėjimą, pažeidė Bendrovės teisę būti išklausytai ir tinkamai apginti savo interesus. Pareiškėjos atstovas į numatytą bylos nagrinėjimą neatvyko dėl svarbios priežasties – darbuotojai ir pats direktorius turėjo sąlytį su (duomenys neskelbtini) sergančiu asmeniu, todėl jam buvo taikoma privaloma izoliacija, kurios jis neturėjo teisės nutraukti ir vykti į Utenoje vykusį bylos nagrinėjimą. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad prašyme nėra nurodyta svarbių direktoriaus ar kito įmonės vadovo įgalioto asmens neatvykimo priežasčių. Pareiškėjas tikėjosi dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti reikalingus įrodymus, iškviesti liudytojus, nurodyti kitas reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes, tačiau dėl neplanuotos privalomos izoliacijos neturėjo galimybių surinkti reikalingos informacijos ir tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui.

6. Pareiškėjas dėl pagrindo sumažinti pritaikytą ekonominę sankciją paaiškino, kad realiai Bendrovės teritorijoje buvo laikomos statybinės plytos, o pažeidimo procedūra pradėta dėl to, jog pareiškėjo darbuotojai netinkamai vykdė atliekų apskaitą, lauke laikomas plytas prilygino kitaip neapibrėžtoms atliekoms, nors plytos neatitinka atliekų sampratos, įtvirtintos Atliekų tvarkymo įstatyme. Pareiškėjo vertinimu, paskirta bauda yra neproporcinga dėl to, kad Bendrovė vien dėl savo aplaidumo formaliai, atliekų apskaitos dokumentuose padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau darbuotojai buvo įpareigoti ištaisyti šį neatitikimą, pašalinti statybines medžiagas iš atliekų apskaitos dokumentų, kadangi plytos nelaikytinos atliekomis, be to, vos sužinojusi apie nustatytus neatitikimus, Bendrovė ėmėsi aktyviai dalyvauti tyrime, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus. Nutarime pažymėta, kad 2020 m. spalio 15 d. nepavojingų atliekų pareiškėjo teritorijoje nebeužfiksuota. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė būtų – 100 Eur piniginė bauda. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo atmestas, nes nebuvo pagrįstas įrodymais, nebuvo nurodyta jokių svarbių direktoriaus ar kito įmonės vadovo įgalioto asmens neatvykimo priežasčių. Ginčo situacijoje pareiškėjo interesus galėjo atstovauti ne tik Bendrovės direktorius, bet ir įmonės įgaliotas asmuo. Prašyme nebuvo nurodytas ir joks priežastinis ryšys tarp neva įmonės vairuotojo saviizoliacijos ir įmonės atstovo negalėjimo atvykti į bylos nagrinėjimą. Jokių kitokių paaiškinimų, prašymų prijungti papildomus įrodymus byloje ar apie kokių nors reikšmingų bylai įrodymų / duomenų buvimą, pageidavimų juos įvertinti, dokumentų iki bylos nagrinėjimo nebuvo gauta. Į bylos nagrinėjimą pareiškėjo atstovas neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai – prieš pakankamą ir protingą terminą, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių užtikrinti / pasirūpinti tinkamu juridinio asmens atstovo dalyvavimu posėdyje, jei tokį dalyvavimą laikytų būtinu.

9. Atsakovas dėl atliekų identifikavimo paaiškino, kad šiuo atveju pareiškėjas yra neteisus, tvirtindamas, jog laikytos medžiagos nebuvo atliekos, o tokia situacija susidarė vien dėl netinkamo atliekų tvarkymo vedimo, klaidingai įtraukiant plytas kaip neapibrėžtas atliekas. Pareiškėjas, įtraukdamas į susidariusių atliekų apskaitą 49 tonas skaldos (kitaip neapibrėžtos atliekos, atliekos kodas 10 13 99), išreiškė valią atsikratyti šiomis atliekomis ir jas kaip atliekas apskaitė. Šiomis atliekomis pareiškėjas privalėjo atsikratyti, nes vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 3 punktu, minėtos atliekos yra statybinės atliekos. Tai atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu.

10. Atsakovas akcentavo, kad įteikus pareiškėjui patikrinimo aktą Nr. PA72-127, pareiškėjas nepateikė jokių pastabų, prašymų ar dokumentų dėl minėtų atliekų. Nebuvo pateiktas ir pareiškėjo minimas Bendrovės direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 18/11-0024, kuriuo Bendrovės direktorius įpareigojo peržiūrėti nurodytas medžiagas ir atrinkti vertingas statybines medžiagas – plytas. Pareiškėjo paminėtas Bendrovės direktoriaus įsakymas laikytinas neteisėtu, nes atrinkimas iš atliekų vertingų statybinių medžiagų ir jų naudojimas laikytinas atliekų tvarkymu.

11. Pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, yra atsakingas už aplinkosauginių teisės aktų laikymąsi vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, todėl privalo laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

12. Atsakovas dėl pareiškėjo prašymo sumažinti pritaikytą ekonominę sankciją paaiškino, kad Aplinkos apsaugos įstatymas pareigūnui, nagrinėjančiam juridinių asmenų padarytus pažeidimus dėl ekonominių sankcijų skyrimo, nenumato galimybės juridiniam asmeniui, padariusiam pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55–128 straipsniuose, skirti mažesnę sankciją ar visai neskirti sankcijos. Departamento vertinimu, Bendrovei paskirta 3 000 Eur bauda atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir mastą, nėra nei per didelė, nei neproporcinga, todėl ją mažinti nėra pagrindo. Padarytas pažeidimas truko ne vieną ar kelias dienas, o gana ilgą laiką, buvo sukaupti dideli atliekų kiekiai.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pagal viešai prieinamus duomenis nėra charakterizuojamas aplinkosauginiu požiūriu kaip pavyzdinga įmonė. Priešingai, yra pasižymėjęs tyčiniu mėginimu nuslėpti aplinkos taršą ir pan., todėl nagrinėjamu atveju mažinti paskirtos ekonominės sankcijos dydžio nėra jokio pagrindo, nes 2019 m. metinės pareiškėjo pajamos yra pakankamai didelės.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir sumažino Departamento 2020 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. J52-1/28 pareiškėjui paskirtą baudą iki 1 500 Eur.

15. Teismas nustatė, kad Departamento 2018 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte Nr. PA72-127 užfiksuota, jog pareiškėjo pateiktoje atliekų susidarymo apskaitos ataskaitoje, atliekų susidarymo apskaitos suvestinėje 2017 m. nurodytos nepavojingos atliekos – kitaip neapibrėžtos atliekos (skalda), atliekos kodas 10 13 99, iš viso – 49 tonos. Šių nepavojingų atliekų kiekis 2017 m. pradžioje sudarė 49 tonos, jos nebuvo perduotos atliekų tvarkytojams iki 2017 m. gruodžio mėn., t. y. nepavojingųjų atliekų kiekis 2017 m. pabaigoje nesikeitė ir sudarė 49 tonos. Minėtos atliekos, nuo jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, nebuvo perduotos atliekų tvarkytojams daugiau kaip vienerius metus.

16. Departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas (vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius) 2020 m. rugsėjo 4 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J52-1 (toliau – ir Protokolas) pareiškėjui dėl pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje, t. y. už tai, kad 2018 m. lapkričio 14 d.–2018 m. gruodžio 10 d. atlikus UAB „Svirka“ neplaninį patikrinimą buvo nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., ilgiau nei vienerius metus, neturėdamas tam teisės, susidarymo vietoje, (duomenys neskelbtini), iki surinkimo laikinai laikė nepavojingas atliekas – skaldą (kitaip neapibrėžtos atliekos, atliekos kodas 10 13 99) 49 tonas. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje.

17. Teismas nurodė, kad 2020 m. spalio 15 d. apžiūros akte Nr. TVR11-42 Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcija konstatavo, jog pareiškėjo teritorijoje, (duomenys neskelbtini), anksčiau sandėliuotų 49 tonų kitaip neapibrėžtų atliekų (skaldos), atliekų kodas 10 13 99, šiuo metu nebėra.

18. Teismas nustatė, kad Departamentas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 51 straipsniu, skundžiamu Nutarimu nutarė pareiškėjui už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje, skirti minimalią ekonominę sankciją – 3 000 Eur baudą, taip pat įvertinus tai, jog pareiškėjas padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Atliekų tvarkymo įstatymo, Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis.

20. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su bylos nagrinėjimo procedūros pažeidimu, nurodė, kad pareiškėjo vadovas kartu su prašymu atsakovui jokių įrodymų dėl to, jog negali dalyvauti posėdyje, nepateikė. Teismui pateiktuose įrodymuose matyti, kad pareiškėjo darbuotojui A. B. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl izoliacijos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Bendrovės vadovas turėjo sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu, kad vadovui būtų taikoma privaloma izoliacija. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog bylos nagrinėjimo metu Bendrovės vadovui buvo taikoma privaloma izoliacija ir jis negalėjo dalyvauti jos nagrinėjime.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl gali būti atstovaujamas pasitelkiant kitus asmenis. Pareiškėjas nei atsakovui, nei nagrinėjimo teisme metu nenurodė, kodėl Bendrovei negalėjo atstovauti kitas asmuo. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad dalyvaudamas nagrinėjant bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo tikėjosi pateikti įrodymus ir paaiškinimus, tačiau jokių konkrečių įrodymų ar aplinkybių, dėl kurių negalėjo pateikti įrodymų ar paaiškinimų, pareiškėjas nenurodė.

22. Teismas, vertindamas pažeidimą, nurodė, kad nėra ginčo, jog pats pareiškėjas tiek atliekų susidarymo apskaitos suvestinėje, tiek teiktoje 2017 m. atliekų susidarymo apskaitos ataskaitoje (tiek 2017 m., tiek 2018 m. sausio–kovo mėnesiais) medžiagas apskaitė kaip „kitaip neapibrėžtos atliekos (skalda), atliekos kodas 10 13 99“. Konstatuotas pažeidimas dėl to, kad pareiškėjas ilgiau nei 1 metus laikė atliekas, t. y. 1 metai susidarė laikant medžiagas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., o pažeidimas nustatyta laikotarpiu nuo 2018 m. nuo sausio 1 d. iki gruodžio 10 d., kai jau buvo pasibaigęs 1 metų laikotarpis. Šiuo atveju veikos vertinimui neturi įtakos tai, kad pareiškėjas į bylą pateikė 2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovės direktoriaus įsakymą, kuriame nurodyta peržiūrėti medžiagas ir atrinkti vertingas statybines medžiagas. Šis dokumentas kaip tik parodo, kad jo sudarymo metu medžiagų vertinimas dar nebuvo pasikeitęs, t. y. jau buvo praėję daugiau kaip 1 metai nuo medžiagų saugojimo ir jos vis dar laikomos atliekomis. Be to, šis dokumentas nebuvo pateiktas teikiant pastabas dėl Patikrinimo akto, jo sudarymo data yra vėlesnė nei pareiškėjo kontrolės procedūrų pradžia (pavedimas tikrinti išrašytas 2018 m. lapkričio 14 d.). Teismas pažymėjo, kad pažeidimo objektyvioji pusė pasireiškė atliekų laikymu ilgiau nei vienerius metus, o aplinkybė, jog vėliau su medžiagomis buvo atliekami tam tikri veiksmai, neturi įtakos padarytam pažeidimui.

23. Teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punktą, kuriame nustatyta, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus.

24. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos proporcingumo, nurodė, kad skiriamos sankcijos turi būti atgrasančios ir skatinančios nepažeidinėti aplinkosauginių teisės aktų. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų apie sudėtingą Bendrovės finansinę padėtį, tik abstrakčiai rėmėsi pandemijos įtaka jos veiklai. Departamento pateiktais duomenimis, Bendrovės apyvarta 2019 m. siekė nuo 500 000 iki 1 000 000 Eur, Bendrovėje dirba 18 darbuotojų. Taigi nėra duomenų, kad Bendrovei paskirta ekonominė sankcija būtų per sunki finansinė našta.

25. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dar iki ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo pašalino pažeidimą (2020 m. spalio 15 d. apžiūros metu ginčo atliekų nerasta), tvarkė atliekų apskaitą, fiksavo laikanti atliekas, jų neslėpė, siekė atliekas panaudoti pakartotinai (taip prisidėdama prie taršos mažinimo ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytų tikslų), žalingų pasekmių dėl pažeidimo nei žmonėms, nei aplinkai nekilo, nėra duomenų, kad Bendrovė už aplinkosauginių teisės aktų pažeidimus būtų bausta anksčiau, todėl vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, kad Aplinkos apsaugos įstatymu siekiami tikslai būtų pasiekti skiriant pareiškėjui 1 500 Eur baudą.

26. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nurodytas bei teismo nustatytas faktines aplinkybes.

29. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punktą, kadangi tiek atsakovas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasirėmė Bendrovės pateikta atliekų susidarymo apskaitos ataskaita ir atliekų susidarymo apskaitos suvestine už 2017 m., neįvertino, kad minėtuose dokumentuose nurodytos nepavojingos atliekos (kitaip neapibrėžtos atliekos (skalda), atliekos kodas 10 13 99) iš tikrųjų buvo ne atliekos, bet plytos, o tokia situacija susidarė vien dėl netinkamo atliekų susidarymo apskaitos vedimo, klaidingai įtraukiant plytas kaip neapibrėžtas atliekas. Byloje nebuvo nustatinėjama ir sprendžiama, kas atliekų susidarymo apskaitos dokumentuose iš tikrųjų buvo užfiksuota – skalda ar plytos, ir, ar ši medžiaga yra atlieka, ar ne. Tai yra esminis klausimas sprendžiant, ar Bendrovė pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkto reikalavimus.

30. Teigia, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, jog Bendrovė neturėjo ketinimo atsikratyti lauke laikomų plytų, o pareigos jomis atsikratyti nėra numatyta ir teisės aktuose. Taigi turimos plytos negali būti pripažįstamos atliekomis. Be to, Bendrovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo, kuriuo teikė fotonuotraukas, patvirtinančias, kad atsakovo nurodyta „skalda“ yra ne atliekos, o plytos, kadangi buvo panaudotos pareiškėjo veikloje – statyti, rekonstruoti pastatus, tačiau šie įrodymai nebuvo ištirti ir įvertinti, dėl jų sprendime nepasisakyta. Teismas klaidingai kvalifikavo Bendrovės veiką, ir konstatavo padarius pažeidimą dėl to, kad nepavojingų atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo laikinai laikė nepavojingąsias atliekas ilgiau kaip vienerius metus. Teismas neištyrė, kas iš tiesų buvo ginčo medžiaga (ar kitaip neapibrėžtos atliekos (skalda), ar plytos – naudinga statybinė medžiaga), nors pateiktos fotonuotraukos yra įrodymas, patvirtinantis aplinkybes, turinčias bylai esminę reikšmę, kadangi leidžia paneigti pažeidimo, nustatyto Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkte, sudėtį, būtent, kad ginčo medžiaga yra ne atliekos (kitaip neapibrėžtos atliekos (skalda), atliekos kodas 10 13 99), o plytos, kuriomis Bendrovė nei atsikratė, nei ketino atsikratyti, ir kurios buvo pakartotinai panaudotos, todėl jomis nėra privaloma atsikratyti. Be to, Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkte nustatytas pažeidimas turi realiai, faktiškai egzistuoti, o ne teoriškai egzistuoti ir būti preziumuojamas tik remiantis atliekų susidarymo apskaitos dokumentais.

31. Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimo sudėtį turi patvirtinti patikrinimo aktas ir protokolas, tačiau šiuo atveju Departamento pareigūnas, atlikęs Bendrovės neplaninį patikrinimą ir apžiūrėję įmonės teritoriją, nenustatė ir neužfiksavo jokių atliekų, kurios apskaitoje nurodytos kaip „kitaip neapibrėžtos atliekos (skalda), atliekos kodas 10 13 99“. Taigi buvo ne realus atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų pažeidimas, bet teorinis, formalus, t. y. tik dėl Bendrovės atliekų susidarymo apskaitos suvestinėse ir ataskaitose padarytų klaidų. Priešingu atveju, atsakovas privalomuoju nurodymu būtų įpareigojęs Bendrovę atliekas, kurių kodas 10 13 99 (skalda), perduoti atliekų tvarkytojui, nes nesilaikoma Aplinkos tvarkymo taisyklių 18 punkte įtvirtintų atliekų laikinojo laikymo terminų ir jomis privaloma atsikratyti. Tačiau teritorijos patikrinimo metu atsakovas nei atliekų, kurių kodas 10 13 99 (skalda), nei plytų, kaip statybinės atliekos, kuria būtų privaloma atsikratyti, nerado ir patikrinimo akte bei protokole neužfiksavo.

32. Pareiškėjas remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais ir teigia, kad medžiagų kvalifikavimas kaip „atliekų“ pirmiausia priklauso nuo turėtojo veiksmų ir sąvokos „atsikratyti“ reikšmės. Be to, medžiagos apdorojimo ar panaudojimo metodai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar ją kvalifikuoti kaip atliekas, ir kad sąvoka „atliekos“ gali apimti medžiagas ir objektus, kurie ekonominiu požiūriu gali būti dar kartą panaudoti.

33. Pareiškėjas teigia, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į aplinkybę, ar nagrinėjama medžiaga arba objektas nėra ar nebėra naudingi turėtojui, t. y. ar šis objektas ar medžiaga yra našta, kurios turėtojas bando atsikratyti. Jei taip iš tiesų yra, kyla rizika, kad turėtojai objektais ar medžiagomis atsikratys taip, kad bus padaryta žalos aplinkai, būtent jie bus nekontroliuojamai paliekami, išmetami ar šalinami. Kadangi tokie objektai ar medžiagos patenka į sąvokos „atliekos“, kaip tai suprantama pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (toliau – ir Direktyva 2008/98), taikymo sritį ir jiems taikomos šios direktyvos nuostatos, tai reiškia, kad šie objektai ar medžiagos turi būti panaudoti ar pašalinti nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar metodų, galinčių pakenkti aplinkai. Norint įvertinti, ar daiktas, medžiaga arba produktas yra „atliekos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/98, svarbus kriterijus yra šio daikto, medžiagos ar produkto pakartotinio panaudojimo iš anksto neapdorojus tikimybė. Jei daiktą, medžiagą ar produktą ne tik galima dar kartą panaudoti, bet ir turėtojui ekonomiškai naudinga tai daryti, panaudojimo dar kartą tikimybė yra didelė. Tokiu atveju šis daiktas, medžiaga ar produktas yra ne našta, kurios turėtojas siektu „atsikratyti“, o tikras produktas.

34. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju plytos yra naudinga statybinė medžiaga, kurios Bendrovė neatsikratė, neketino atsikratyti ir neprivalo atsikratyti, nes ši medžiaga yra ne našta, o tikras produktas, kurį techniniu požiūriu įmanoma naudoti, be to, prasminga atsižvelgiant į ekonominį naudingumą ir būtina norint užtikrinti Direktyvoje 2008/98 formuluojamus tikslus, kaip antai mažinti susidarančių atliekų kiekį, atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikį, mažinti bendrą išteklių naudojimo poveikį ir didinant tokio naudojimo efektyvumą, nes tai itin svarbu siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos. Net jei plytos būtų kvalifikuojamos kaip statybinės atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu, vis tiek pirmiausiai turi būti vadovaujamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavimais.

35. Pareiškėjas teigia, kadangi Bendrovė pakartotinai panaudotojo plytas, net jei jos ir susidarė po statybos ir griovimo darbų, savo veikloje statyti, rekonstruoti pastatus, atliekos nustojo būti atliekomis taip, kaip šią sąvoką apibrėžia Direktyva 2008/98 ir Atliekų tvarkymo įstatymas, todėl UAB „Svirka“ negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė už Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą. Bendrovė nepadarė pažeidimo, nustatyto Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkte, kadangi plytas pakartotinai naudojo, o ne laikė iki jų surinkimo. Bendrovės veikla visiškai atitinka atliekų tvarkymo politikos tikslus ir uždavinius tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos mastu.

36. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju veikos vertinimui neturi įtakos tai, jog Bendrovė į bylą pateikė 2018 m. lapkričio 16 d. vadovo įsakymą, kuriuo nurodyta peržiūrėti ginčo medžiagas ir atrinkti vertingas statybines medžiagas, kadangi šis dokumentas kaip tik parodo, kad jo sudarymo metu medžiagų vertinimas dar nebuvo pasikeitęs, t. y. jau buvo praėję daugiau kaip vieni metai nuo medžiagų saugojimo ir jos vis dar laikomos atliekomis. Teigia, kad minėtas įsakymas patvirtina priešingą aplinkybę, jog pareiškėjo turimos plytos buvo nepagristai įtrauktos į atliekų susidarymą, o ne tai, kad jos vis dar laikomos atliekomis.

37. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „Svirka“ plytų atrinkimui turėjo turėti leidimą. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės nenustato reikalavimo turėti leidimą inertinių atliekų išrūšiavimui statybvietėje. Taigi net jeigu plytas vertinti kaip statybines atliekas, Bendrovė, kaip šios atliekos darytojas ir turėtojas, turėjo teisę atlikti statybinių atliekų pirminį rūšiavimą, kuris nėra laikomas tokių atliekų tvarkymu, kuriam reikalingas leidimas. Atliekų tvarkymas yra kompleksinė veiklų grandinė, kuri apima atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą ir šalinimą, šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą, o ne alternatyviai kurios nors vienos veiklos atlikimą. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė atrinkdama (išrūšiuodama) plytas, atliko atliekų tvarkymo veiklą, kuriai neturėjo leidimo.

38. Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad atsakovas bei pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino Bendrovę realiai, faktiškai laikius savo teritorijoje nepavojingas atliekas ilgiau kaip vienerius metus laiko. Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas konstatuotas formaliai, remiantis tik dėl žmogiškos klaidos surašytais netiksliais atliekų susidarymo apskaitos dokumentais. Realiai pažeidimas neegzistavo ir nebuvo nustatytas, nes patikrinimo akte kitaip neapibrėžtos atliekos (skalda), atliekų kodas 10 13 99, ar plytos nėra nei fotonuotraukomis užfiksuota, nei jų kiekis pasvertas. Todėl patikrinimo metu nepavojingųjų atliekų (49 tonų) laikinas laikymas nenustatytas. Kadangi tinkamos naudojimui statybinės medžiagos – plytos – negali būti laikomos atliekomis, dėl to jų laikymas ilgesnį nei vieneri metai laikotarpį negali sukelti Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimo bei padarinių, numatytų Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas ir atsakovo priimtas Nutarimas naikintini.

39. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, byloje įvertintos visos bylos aplinkybės bei įrodymai, sprendime aiškiai ir išsamiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ar proceso teisės normų, įvertino įrodymų visetą ir priėmė teisingą sprendimą.

41. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai analogiški pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, dėl kurių Departamentas yra pateikęs atsiliepimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir savo pozicijos laikosi. Apeliaciniame skunde nurodyti kiti teisės aktų reikalavimai ar interneto tinklapyje rasta informacija neturi jokios reikšmės šios bylos baigčiai. Pareiškėjas patrauktas atsakomybėn už tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., ilgiau nei vienerius metus, neturėdamas tam teisės, susidarymo vietoje, (duomenys neskelbtini), iki surinkimo laikinai laikė nepavojingas atliekas – skaldą (kitaip neapibrėžtos atliekos, atliekos kodas 10 13 99) 49 tonas, tuo pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkto reikalavimus. Vėlesni pareiškėjo veiksmai ar priimtas įsakymas jau padaryto pažeidimo baigčiai neturi ir negali turėti reikšmės. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju veikos vertinimui neturi įtakos tai, jog pareiškėjas į bylą pateikė 2018 m. lapkričio 16 d. vadovo įsakymą, kuriuo nurodyta peržiūrėti ginčo medžiagas ir atrinkti vertingas statybines medžiagas. Šis dokumentas kaip tik parodo, kad jo sudarymo metu medžiagų vertinimas dar nebuvo pasikeitęs, t. y. jau buvo praėję daugiau kaip vieni metai nuo medžiagų saugojimo ir jos vis dar laikomos atliekomis. Be to, šis dokumentas nebuvo pateiktas teikiant pastabas dėl Patikrinimo akto, jo sudarymo data yra vėlesnė nei pareiškėjo kontrolės procedūrų pradžia (pavedimas tikrinti išrašytas 2018 m. lapkričio 14 d.).

42. Atsakovas teigia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl jį tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 43. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. J52-1/28 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“.

44. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos.

45. Byloje nustatyta, kad Departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas (vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius) 2020 m. rugsėjo 4 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J52-1 pareiškėjui dėl pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje, už tai, jog 2018 m. lapkričio 14 d.–2018 m. gruodžio 10 d. atlikus UAB „Svirka“ neplaninį patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., ilgiau nei vienerius metus, neturėdamas tam teisės, susidarymo vietoje, (duomenys neskelbtini), iki surinkimo laikinai laikė nepavojingas atliekas – skaldą (kitaip neapibrėžtos atliekos, atliekos kodas 10 13 99) 49 tonas. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje.

46. Departamentas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 51 straipsniu, skundžiamu Nutarimu nutarė pareiškėjui už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje, skirti minimalią ekonominę sankciją – 3 000 Eur baudą, taip pat įvertinus tai, jog pareiškėjas padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

47. Viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą byloje Nr. A63-994/2008). Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 4 dalis nustato, kad sprendimas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti bylos nagrinėjimo metu ir su kuriais turėjo galimybę susipažinti ūkio subjektas. Turi būti pateikti motyvai dėl visų bylai reikšmingų aspektų, kuriuos savo paaiškinime ar nagrinėjant žodžiu ūkio subjektas buvo paminėjęs. Taigi aptarti teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai, be kita ko, suponuoja viešojo administravimo subjekto pareigą surinkti pakankamus objektyvius įrodymus ir pagrįsti pažeidimo, už kurį skiriama ekonominė sankcija ūkio subjektui, faktą.

48. Tiek atsakovas tiek pirmosios instancijos teismas įrodymu, patvirtinančiu pažeidimą, laikė Departamento 2018 m. gruodžio 10 d. patikrinimo aktą Nr. PA72-127, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjo pateiktoje atliekų susidarymo apskaitos ataskaitoje, atliekų susidarymo apskaitos suvestinėje 2017 m. nurodytos nepavojingos atliekos – kitaip neapibrėžtos atliekos (skalda), atliekos kodas 10 13 99, iš viso – 49 tonos. Šių nepavojingų atliekų kiekis 2017 m. pradžioje sudarė 49 tonas, jos nebuvo perduotos atliekų tvarkytojams iki 2017 m. gruodžio mėn., t. y. nepavojingųjų atliekų kiekis 2017 m. pabaigoje nesikeitė ir sudarė 49 tonas. Minėtos atliekos, nuo jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, nebuvo perduotos atliekų tvarkytojams daugiau kaip vienerius metus.

49. Įvertinus patikrinimo akto Nr. PA72-127 turinį matyti, kad išvados apie nepavojingų atliekų buvimo faktą darytos tik iš pareiškėjo pateiktos dokumentacijos, tuo tarpu duomenų apie atliekų realų buvimą įmonės teritorijos (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ir jų pobūdį akte nefiksuota, nors aprašytos rastos transporto priemonių pakartotinio naudojimo detalės bei jų atliekos, nurodyta, kad buvo atlikti žemės atkasimo darbai. Pareiškėjui pripažinus klaidingą ir netinkamą dokumentų tvarkymą įmonėje bei neigiant aptarto pobūdžio atliekų buvimą, o atsakovui nesurinkus objektyvių įrodymų pareiškėjo teiginiams paneigti ir aptartų nepavojingų atliekų laikymui patvirtinti, susidaro situacija, kai nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad pažeidimas, už kurį skirta ekonominė sankcija, padarytas. Pripažinus administracinį aktą nepagrįstu, šis turi būti panaikintas.

50. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas pilnai.

51. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme.

52. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

53. Pareiškėjas, paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat paduodamas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi grąžino pareiškėjui 11,75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą permoką.

54. Šiuo atveju patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjui UAB „Svirka“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteisiamas sumokėtas 34,75 Eur žyminis mokestis (23 Eur paduodant skundą pirmosios instancijos teismui ir 11,75 Eur paduodant apeliacinį skundą). Pareiškėjas įrodymų apie turėtas kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. J52-1/28 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Svirka“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 34,75 Eur (trisdešimt keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė