2021-10-13 Nr. AB-20917-3-61-3-02496-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-662-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02496-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą prašymą atsakovui S. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – T. D., valstybės įmonei Registrų centras, dėl deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti 2020 m. gruodžio 15 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ACCR-20-201215-06245 (toliau – ir Deklaracija), pateiktos Nekilnojamojo turto registrui, kurios pagrindu įregistruoti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Statinys), kadastriniai pakeitimai, galiojimą; 2) įpareigoti atsakovą S. Š. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centras su prašymu išregistruoti Deklaracijos ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu atliktos Statinio teisinės registracijos pakeitimus Nekilnojamojo turto registre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikti teismui patikslintą prašymą, kuriame būtų patikslinti ar papildyti prašymo reikalavimai, t. y. prašymo dalykas.

Pareiškėjas Inspekcija Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikė patikslintą prašymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą prašymą laikė nepaduotu ir išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, įvertino Inspekcijos patikslintą prašymą, nustatytų trūkumų pobūdį ir darė išvadą, kad pareiškėjas nustatyta tvarka tinkamai visų prašymo trūkumų, nurodytų teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, nepašalino.

Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtoje nutartyje nurodė, jog iš pareiškėjo prašymo turinio bei nagrinėjamos situacijos matyti, jog pareiškėjas kreipiasi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, tačiau nepagrindė, kaip jo pareikštais reikalavimais bus pasiektas tikslas, dėl kurio iš esmės kreipiamasi į teismą. Dėl šių priežasčių, įvertinęs prašyme išdėstytą susiklosčiusią situaciją dėl gyvenamojo namo rekonstravimo galimai neteisėto dokumento pagrindu, neturint statybą leidžiančio dokumento, buvo vertinama, jog Inspekcijos prašyme suformuluoti reikalavimai nėra tinkami ir pakankami. Teismas taip pat nustatė, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą bei jos pagrindu atliktos teisinės registracijos panaikinimas yra būtina teisinė procedūra prieš Inspekcijai atliekant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, ir nurodė, kad teismas, nagrinėdamas Inspekcijos prašymą dėl Deklaracijos panaikinimo, iš esmės turėtų spręsti klausimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos pripažinimo savavališka statyba. Teismui kilo abejonės dėl antrojo prašymo reikalavimo tikslingumo, kuriuo siekiama, kad teismas įpareigotų atsakovą S. Š. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ Registrų centras su prašymu išregistruoti ginčijamą Deklaraciją. Teismo vertinimu, reikalavimas turėtų būti formuluojamas taip, kad nesusidarytų situacija, jog, atsakovui nesikreipus į VĮ Registrų centrą, teisės aktams prieštaraujantys dokumentai nebus išregistruoti.

Teismas konstatavo, kad Inspekcija šių trūkumų nepašalino. Teismo vertinimu, Inspekcija, patvirtinusi Deklaraciją apie statybų užbaigimą ir ją užregistravusi, priėmė administracinius sprendimus, kurie sukėlė materialinius teisinius padarinius – jų pagrindu buvo atlikta pastato rekonstrukcija ir pan. Todėl Inspekcija, siekdama pašalinti administracinių sprendimų sukeltus neigiamus padarinius, teismo vertinimu, turi ne tik reikšti reikalavimus dėl Deklaracijos galiojimo ir registracijos panaikinimo, bet ir dėl šių veiksmų sukeltų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, nes tik taip būtų pasiektas kreipimosi į teismą tikslas, t. y. apginti konkretūs įstatymo saugomi interesai.

Teismas pripažino, kad Inspekcija, kreipdamasi į teismą (ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p.), veikia kaip subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, todėl Inspekcijos teismui teikiamo patikslinto prašymo turinys (skundo pagrindas ir dalykas) turi atitikti keliamo administracinio ginčo pobūdį.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-455-520/2021, kurioje išaiškinta, kad pareiškėjo prašymas ir patikslintas prašymas yra vertinami kaip kreipimasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl, nesiejant prašymo reikalavimo panaikinti deklaraciją su atitinkamais materialiaisiais teisiniais padariniais (t. y. susidariusios situacijos išsprendimu iki galo), toks reikalavimas nėra tinkamas ir pakankamas viešajam interesui apginti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas prašymas ir jo turinys neatskleidžia, kaip būtų pasiektas kreipimosi į teismą tikslas, t. y. kaip būtų visiškai apginta pareiškėjo įvardinta pažeista teisė ar įstatymų saugomas interesas – pašalinti ginčijamo akto bei jų pagrindu atsiradę padariniai. Teismas nurodė, kad bylinėjantis vien dėl Deklaracijos panaikinimo, nesiekiant šiuo aktu sukurtų visų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, siekiama sukurti nestabilumą susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o ne realiai apginti viešąjį ar kitą pareiškėjo pasirinktą įstatymų saugomą interesą, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo patikslintas prašymas pateiktas su esminiu turinio trūkumu, kuris neleidžia teismui tinkamai išnagrinėti bylos.

Teismo vertinimu, šioje situacijoje nėra pagrindo Inspekcijai dar kartą nustatyti terminą jo prašymo trūkumams pašalinti, kadangi trūkumų šalinimo institutas negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas Inspekcijai taikyti atitinkamas teisines pasekmes, numatytas ABTĮ, t. y. konstatavus, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo nutartyje konstatuotų trūkumų, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų procesinių prašymų, kurie galėtų būti sprendžiami tik tinkamai pašalinus visus prašymo trūkumus (reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ir pan.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminu nurodytų visų esminių prašymo trūkumų tinkamai nepašalino, todėl prašymą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas Inspekcija atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą prašymą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija, vykdydama teismo 2021 m. birželio 6 d. nutartį, pateikė patikslintą prašymą, nuosekliai išdėstydama poziciją byloje ir pagrįsdama ją teisės aktų reikalavimais. Šis patikslintas prašymas yra pakankamai aiškus ir reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Patikslinto prašymo turinys aiškiai nurodo, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo, kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Inspekcija pareiškė reikalavimus savo kompetencijos ribose, išsamiai nurodydama reiškiamų reikalavimų pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas pažymi, kad reikalavimų formulavimas yra jo teisė ir šia teise Inspekcija tinkamai pasinaudojo, pateikdama išsamų ir motyvuotą patikslintą prašymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad vienintelė neteisėtos Deklaracijos, kurios galiojimą prašo panaikinti Inspekcija, sukelta pasekmė yra tai, kad šios Deklaracijos pagrindu buvo pakeisti statinio kadastro duomenys ir teisinės registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre. Inspekcija pareiškė reikalavimus ne tik dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo, bet ir dėl jos sukeltų teisinių pasekmių – statinio kadastro duomenų pakeitimo panaikinimo. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 13 dalimi ir daro išvadą, kad įstatymas įpareigoja užtikrinti, jog vykdomos statybos atitiktų teisės aktų reikalavimus, o neatitinkančios būtų užfiksuotos ir imamasi teisinių priemonių jos padariniams pašalinti. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija, kreipdamasi į teismą, siekia, jog statytojas negalėtų neteisėtos statybos užbaigti užpildydamas deklaraciją, ir kad neteisėtos deklaracijos pasekmės būtų šalinamos. Inspekcija, reikšdama reikalavimus, išsamiai juos motyvavo bei nurodė, kaip jos pareikštais reikalavimais bus pasiektas tikslas, dėl kurio ji kreipėsi į teismą. Tik panaikinus Deklaraciją ir ja atliktus teisinės registracijos pakeitimus, Inspekcija teisėtai ir pagrįstai galės ir privalės imtis Priežiūros įstatyme numatytų priemonių savavališkos statybos padariniams šalinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei Priežiūros įstatyme, nei Statybos įstatyme nėra numatyta galimybė Inspekcijai kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl Inspekcija neturėjo jokio pagrindo reikšti kokių nors kitų, papildomų reikalavimų, prašydama teismo panaikinti neteisėtą Deklaraciją ir jos pagrindu atliktą teisinę registraciją (duomenų pakeitimą), kuri ir yra neteisėtos Deklaracijos pasekmė.

Pareiškėjas pažymi, kad Deklaracijos pagrindu užbaigta neteisėta statyba ir pakeisti po statinio savavališko rekonstravimo pakitę statinio kadastro duomenys. Pareiškėjas akcentuoja, kad savavališkas statinio rekonstravimas yra ne Deklaracijos, bet neteisėtos statybos pasekmė, ir ši pasekmė atsirado iki Deklaracijos surašymo ir patvirtinimo, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad Deklaracijos pagrindu buvo atlikta pastato rekonstrukcija, nes rekonstrukcija negali būti laikoma Deklaracijos pasekme.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad atsakovui nevykdant teismo įpareigojimo, Inspekcijai neužkertamas kelias ne tik imtis priverstinių vykdymo veiksmų, bet ir pačiam kreiptis į VĮ Registrų centras dėl ginčijamos Deklaracijos pagrindu atsiradusių pasekmių išregistravimo, todėl teismo motyvai dėl dokumentų neišregistravimo yra nepagrįsti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad VĮ Registrų centras šioje byloje nėra atsakovas, todėl Inspekcija neturi pagrindo reikšti reikalavimų dėl šios įmonės įpareigojimo atlikti Deklaracijos pagrindu atsiradusių pasekmių išregistravimo.

Pareiškėjas vadovaujasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi ir pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog teismas, nagrinėdamas Inspekcijos prašymą dėl Deklaracijos panaikinimo, iš esmės turėtų spręsti klausimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos pripažinimo savavališka statyba, kadangi tik teismui panaikinus Deklaraciją, Inspekcijai atsiranda galimybė atlikti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teisės normos nenumato, jog teismas, nagrinėdamas Inspekcijos prašymą dėl Deklaracijos panaikinimo, turėtų spręsti klausimą dėl statinio statybos pripažinimo savavališka statyba.

Pareiškėjas pažymi, kad prašyme ir patikslintame prašyme nurodė, jog, kreipdamasis į teismą, siekia apginti įstatymo saugomas vertybes – panaikinti neteisėtą Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą ir jos pagrindu atliktą statinio kadastro duomenų keitimą. Inspekcija su prašymu į teismą kreipėsi, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punktu. Pareiškėjas vadovaujasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi ir pažymi, kad Inspekcija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka atlieka statybos valstybinę priežiūrą, nagrinėjamu atveju siekia apginti įstatymo saugomas vertybes – panaikinti neteisėtą Deklaraciją, kreipdamasi į teismą siekia, kad statytojas negalėtų neteisėtos statybos užbaigti užpildydamas Deklaraciją, ir kad neteisėtos Deklaracijos pasekmės būtų šalinamos. Teismui panaikinus skundžiamą administracinį aktą ir išregistravus jo pagrindu atliktus pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, Inspekcija galės, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nustačius savavališką statybą inicijuoti jos padarinių šalinimą, t. y. įpareigoti statytoją (atsakovą) pašalinti savavališkos statybos padarinius Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nepašalindama šio asmens teisės nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismo sprendimo pagrindu bus užtikrintas savavališkos statybos padarinių šalinimas bei pasiektas kreipimosi į teismą tikslas, t. y. apginti konkretūs įstatymo saugomi interesai. Pareiškėjo teigimu, teismas vadovavosi neaktualia nagrinėjamam atvejui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, neatsižvelgė į Priežiūros įstatyme įtvirtintą savavališkos statybos padarinių reglamentavimą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos prašymas yra su esminiu turinio trūkumu.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek prašymo priėmimo, tiek patikslinto prašymo priėmimo stadijoje teismas turėjo vertinti tik formalią prašymo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, o ne spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo (tinkamumo). Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 78 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad procesinis įstatymas numato galimybę teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, todėl teismas nepagrįstai neišnaudojo šios galimybės. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas, palikęs Inspekcijos prašymą nenagrinėtu, pažeidė Inspekcijos teisę į tinkamą teisminę gynybą. Pareiškėjo teigimu, teismas prašymo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė dėl paties prašymo pagrįstumo, vertino, ar Inspekcijos pateikti reikalavimai tinkami ir pakankami teisės pažeidimams šalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo Inspekcijos prašymas dėl Deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytų prašymo trūkumų, susijusių su būtinumu suformuluoti papildomus reikalavimus tam, kad viešasis interesas galėtų būti apgintas tinkamai. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo nutartis dėl termino trūkumams pašalinti nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl jos teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta prašymą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų prašymo trūkumų.

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina teismas. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalį, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pradiniu prašymu, kuriame suformulavo šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Deklaracijos, pateiktos Nekilnojamojo turto registrui, kurios pagrindu įregistruoti Statinio kadastriniai pakeitimai, galiojimą; 2) įpareigoti atsakovą S. Š. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į VĮ Registrų centras su prašymu išregistruoti Deklaracijos ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu atliktos Statinio teisinės registracijos pakeitimus Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nurodė pareiškėjui pateikti patikslintą prašymą su aiškiai suformuluotais reikalavimais. Teismas nurodė, kad Deklaracijos galiojimas nėra siejamas su atitinkamais materialiaisiais teisiniais padariniais (susidariusios situacijos išsprendimu iki galo), pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas turi būti formuluojamas ne tik Deklaracijos atžvilgiu, bet tuo pačiu turi būti plečiamai žiūrima į esamą situaciją. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 20 d. patikslintame prašyme suformulavo tapačius kaip ir pradiniame prašyme reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą prašymą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pateiktas patikslintas prašymas ir jo turinys neatskleidžia, kaip būtų pasiektas kreipimosi į teismą tikslas, t. y. kaip būtų visiškai apginta pareiškėjo įvardinta pažeista teisė ar įstatymų saugomas interesas – pašalinti ginčijamo akto bei jo pagrindu atsiradę padariniai.

Teisėjų kolegija nurodo, kad iš pareiškėjo pateikto teismui prašymo turinio aiškiai matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, reikšdamas savarankišką reikalavimą, t. y., panaikinti Deklaraciją. Tokį reikalavimą pareiškėjas reiškė įgyvendindamas savo kompetenciją statybos valstybinės priežiūros srityje, įtvirtintą Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje, ir atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punktą. Kadangi Deklaracijos pagrindu buvo pakeisti po Statinio rekonstravimo pakitę Statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir teisinės registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas pareiškė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į VĮ Registrų centras su prašymu išregistruoti Deklaracijos ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu atliktos Statinio teisinės registracijos pakeitimus Nekilnojamojo turto registre. Taigi Inspekcija į teismą kreipėsi dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo ir jos sukeltų teisinių materialinių teisinių padarinių pašalinimo – Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinio kadastro duomenų pakeitimo panaikinimo. Todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas tikslinti tokį reikalavimą vertintinas kaip perteklinė procesinė priemonė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams šalinti, vadovaudamasis kaip precedentu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-124-602/2020. Kaip matyti, aptariamoje administracinėje byloje Inspekcija ginčijo deklaracijas, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris po jo įregistravimo buvo parduotas fiziniams asmenims, byloje esančiais atsakovais. Todėl panaikinus deklaracijas, skirtingai nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, jiems, o ne faktiniam statytojui, kiltų neigiamos pasekmės, be kita ko, ir pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius. Iš esmės panaši teisinė situacija susiklostė ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-455-520/2021, kurioje Inspekcija, kaip ir šioje administracinėje byloje siekė deklaracijos panaikinimo, tačiau skirtumas yra tas, kad aptariamoje administracinėje byloje paskutiniai gyvenamojo namo duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre buvo atlikti ne deklaracijos, o civilinių sandorių, kurie administracinėje byloje nebuvo ginčijami, pagrindu. Šiuo aspektu nagrinėjama byla skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nutartyse nurodomų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis išnagrinėtų administracinių bylų faktinių aplinkybių, taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis šiomis bylomis kaip precedentu.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė