Legislator Case Law & Legislation
fd9f4da1-be33-421b-9c6e-24f4fd18b695 AI generated

fd9f4da1-be33-421b-9c6e-24f4fd18b695 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number fd9f4da1-be33-421b-9c6e-24f4fd18b695
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

L.,                       teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjus atsakovo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13-744/2016 pagal ieÅ¡kovės N. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. ir trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncernas“ dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės.                Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

fd9f4da1-be33-421b-9c6e-24f4fd18b695 · Å iaulių apygardos teismas: prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 423/03). EŽTT yra nurodęs, kad proceso Å¡alių lygybės principas, bÅ«damas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena Å¡alis turėtų prieinamÄ galimybę pristatyti savo bylÄ tokiu bÅ«du, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ [GC], Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). IÅ¡ principo, jis įtvirtina ir Å¡alių galimybę susipažinti ir pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ar paaiÅ¡kinimų, turint tikslÄ paveikti jo sprendimÄ (žr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-33-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00603-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 3.1.1.2.14.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.15.; 3.3.1.18.1.; 3.4.1.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 11 d.Šiauliai                     Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, sekretoriaujant Kristinai Rupšienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei V.

L.,                       teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjus atsakovo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13-744/2016 pagal ieÅ¡kovės N. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. ir trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncernas“ dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės.                Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė N. V. prašė nutraukti santuokÄ tarp jos ir atsakovo A. V., sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti sekančiÄ tvarka: nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ kiaulidę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); verÅ¡idę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); klėtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); siurblinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); siloso tranšėjÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini); inžinerinę įrangÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui A.

V., nepriteisti išlaikymo iš atsakovo, pripažinti atsakovo A. V. asmeninėmis skolomis jo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus kredito bendrovėms. Nurodė, kad santuokoje gimė du vaikai, kurie yra pilnamečiai ir gyvena atskirai. Santuokoje niekada nebuvo tarpusavio supratimo, jie su atsakovu jau daugiau kaip metus laiko netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Tarp jos ir atsakovo nutrūko bet koks emocinis ryšys, jų jau niekas nebesieja.

Mano, kad santuoka nutrÅ«ko dėl jų abiejų kaltės. IÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nereikalauja, nes yra darbinga. Santuokos metu atsakovas įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ kiaulidę, verÅ¡idę ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Å is turtas paliktinas atsakovui, kadangi jis šį turtÄ Ä¯sigijo savo nuožiÅ«ra ir rizika, su ja nesuderinęs. Ji yra paveldėjusį butÄ ir dalį Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), tai yra jos asmeninė nuosavybė. Namų apyvokos daiktus su atsakovu yra pasidalinę.

Ji kreditorinių įsipareigojimų neturi, o jei jų turi atsakovas, jai nežinoma. Å ie kreditoriniai įsipareigojimai paliktini atsakovui, nes paskolas atsakovas ėmė savo vardu, ji už jas nelaidavo. Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad atsakovas turėjo įsteigęs Å«kį, tačiau jį valdė vienas, pinigais nesidalino. Ji vertėsi iÅ¡ sezoninių darbų – augino ir pardavinėjo braÅ¡kes, Å¾Ä sis, kalakutus. Apie nupirktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), sužinojo iÅ¡ kaimynų.

Atsakovas iÅ¡ pradžių neigė juos pirkęs, tačiau vėliau patvirtino. Apie savo verslÄ , sutartis bei skolas taip pat jai nepasakodavo. Nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo, kadangi, paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, Å¡is turtas yra perleistas. Atsakovas A. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nori iÅ¡saugoti santuokÄ . Prašė skirti terminÄ susitaikymui ir stabdyti bylÄ . Nurodė, kad 2004 metais jų Å¡eimÄ užklupo finansiniai sunkumai, todėl su ieÅ¡kove iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į Å vedijÄ .

Jie abu daug dirbdavo, iÅ¡vykdavo į komandiruotes, todėl per pastaruosius du metus su ieÅ¡kove atitolo vienas nuo kito. Tačiau iki Å¡iol gyvena viename name, veda bendrÄ Å«kį, kartu sprendžia iÅ¡kilusias problemas, todėl yra galimybė iÅ¡saugoti santuokÄ . Trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė ( toliau –UAB) „Agrokoncernas“ prašė pripažinti, kad Å¡alių prievolė trečiajam asmeniui pagal 2000 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį yra solidari.

Nurodė, kad atsakovas A. V. yra skolingas 8797,48 Eur, skola yra iÅ¡ieÅ¡koma per antstolį R. K.. Skola susidarė iÅ¡ 2000 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kuria atsakovas pirko agrocheminę produkcijÄ savo Å«kininko Å«kio veiklai vykdyti ir neatsiskaitė. 2001 m. sausio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas iÅ¡davė teismo įsakymÄ . Å i ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolė pagal sutartį yra solidari, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintÄ prezumpcijÄ iÅ¡ bendro turto vykdomos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais ir poreikiais.

IÅ¡ Å«kininko Å«kio vykdomos veiklos ir gaunamų pajamų buvo tenkinami Å¡eimos interesai ir poreikiai, o iÅ¡ Å¡io verslo gaunamos pajamos yra laikomos bendromis Å¡eimos pajamomis.                                    II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti. SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. (santuokos liudijime nurodyta – „A.“) V., gimusio (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, ir N. V. (R.), gimusios (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajone, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „V.“.

Nustatyti, kad atsakovo A. V. prievolė pagal 2000 m. vasario 1 d. tarp jo ir trečiojo asmens UAB „Agrokoncernas“, juridinio asmens kodas 133849777, sudarytÄ agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį yra asmeninė atsakovo A. V. prievolė. Priimti ieÅ¡kovės N. V. ieÅ¡kinio dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo atsisakymÄ ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. spalio 20 d. nutartimi tenkino atsakovo A.

V. praÅ¡ymÄ ir paskyrė 4 mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti, civilinę bylÄ sustabdė, tačiau, sutuoktiniams per šį terminÄ nesusitaikius, 2016 m. kovo 2 d. nutartimi bylÄ atnaujino. Teismo įsitikinimu Å¡alių santuokos iÅ¡saugoti nebėra jokių galimybių, kadangi Å¡alys nuo 2015 metų liepos mėnesio, kai ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė iÅ¡ jos ir atsakovo nuomoto namo Å vedijoje ir iÅ¡vyko gyventi kitur, tai yra daugiau nei vieneri metai laiko, net nebuvo susitikę, ieÅ¡kovė slepia nuo atsakovo savo naujos gyvenamosios vietos adresÄ , nes nenori su juo bendrauti, be to, atsakovas nedėjo jokių pastangų santuokai iÅ¡saugoti, nors teismas jo praÅ¡ymu buvo paskyręs terminÄ sutuoktiniams susitaikyti.

Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia (CK 3.13 straipsnis), todėl, esant tokiai situacijai teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi ir jų Å¡eimos iÅ¡saugoti nebeįmanoma. Teismas, įvertinęs bylos duomenis padarė iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti Å¡eimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). IÅ¡laikymas ieÅ¡kovei N. V. iÅ¡ atsakovo A.

V. nepriteistinas, kadangi ieÅ¡kovė to nereikalauja, be to, nėra tam numatytų pagrindų (CK 3.72 straipsnis). IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokoje įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ esantį (duomenys neskelbtini), ir reikalavo šį turtÄ po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui A. V.. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad Å¡is nekilnojamasis turtas 2006 m. kovo 2 d. buvo parduotas iÅ¡ varžytinių pirkėjui R. P., ieÅ¡kovė Å¡io savo reikalavimo atsisakė.

Ieškovė rašytiniame ieškinio dalies atsisakymo pareiškime patvirtino, kad jai žinomos procesines ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas sprendė, kad atsisakymas priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina. Ieškovės N. V. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas - dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas yra ieškovės paveldėtas, todėl yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nedalintinas.

Kadangi Å¡alys daugiau nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi, kitus kilnojamus daiktus, ieÅ¡kovės teigimu, pasidalino iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo, atsakovas Å¡ios aplinkybės neginčijo, teismas konstatavo, kad Å¡alys dalintino turto neturi. Teismo vertinimu trečiasis asmuo UAB „Agrokoncernas“ neįrodė, kad trečiojo asmens ir atsakovo sudarytas agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas Å¡alių Å¡eimos interesais. Teismui nenustačius, kad Å¡is sandoris buvo bÅ«tinas, siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , teismo vertinimu prievolė pagal 2000 m. vasario 1 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovo A.

V. sudaryta agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis yra asmeninė atsakovo A. V. prievolė. Teismas atsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo, turėdamas galimybę kreiptis į teismÄ ir prisiteisti skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, to nepadarė, skolÄ prisiteisė vien iÅ¡ atsakovo.                                                   II. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. praÅ¡o panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Teismas pripažino Å¡alių dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, tačiau iÅ¡nagrinėjo bylÄ atsakovui nedalyvaujant. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos procesinės teisenos normos ir Å¡is pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. 14.2. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jų santuokos iÅ¡saugoti nebėra galimybės. Minėtas aplinkybes teismas nustatė tik pagal ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus. Atsakovas nebuvo iÅ¡klausytas ir jam Å¡i teisė nebuvo užtikrinta, nepaisant to, kad advokato padėjėja nurodė, kad atsakovas pageidauja bÅ«ti iÅ¡klausytas, nori teikti paaiÅ¡kinimus.

Be to, atsakovas teikė ir praÅ¡ymÄ teismui dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡is praÅ¡ymas netenkintinas, nes atsakovas negali nurodyti jokių naujų aplinkybių. Tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta, teismas nesuteikdamas atsakovui galimybės teikti paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje pažeidė atsakovo teisę į teisingÄ teismÄ . 14.3. Tik įvertinęs ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, teismas galėjo daryti iÅ¡vadas dėl santuokos iÅ¡irimo.

Pakruojo rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog buvo nagrinėjama Å¡eimos byla, kad atsakovo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu, galėjo iÅ¡klausyti atvykusiÄ ieÅ¡kovę ir atidėti nagrinėjimÄ , paskiriant kitÄ posėdį nes atsakovas neatvyko dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmestinas.  Nagrinėjamu atveju ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl sprendimo nutraukti santuokÄ , dėl civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

  Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovo argumentus apeliacinis skundas nagrinėtas žodinio proceso tvarka.  Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota A. (santuokos liudijime nurodyta – „A.“) V., gimusio (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone ir N. V. (R.), gimusios (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų – D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T.

V., gimusio (duomenys neskelbtini), kurie Å¡iuo metu jau pilnamečiai. Gyvenant santuokoje atsakovas A. V. 2000 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo pagrindu savo vardu įsigijo nekilnojamojo turto - kiaulidę, verÅ¡idę, sandėlį, klėtį, siurblinę, siloso tranšėjÄ , inžinerinę įrangÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. V. liko skolingas už šį įsigytÄ turtÄ . 2001 m. sausio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 22-21/2001 m. buvo įsakyta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A.

V. 50819,02 Lt kreditoriui UAB „Agrokoncernas“. Vykdant Å¡ių pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolio R. K. patvarkymu buvo areÅ¡tuotas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2006 m. kovo 2 d. buvo parduotas iÅ¡ varžytinių pirkėjui R. P.. IeÅ¡kovei N. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į bylos duomenis teismas konstatavo, kad daugiau nekilnojamojo turto ir transporto priemonių Å¡alys neturi, kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ yra pasidalinę.

Nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. A. V. buvo įregistravęs Å«kininko Å«kį, nuo 2001 m. rugsėjo 10 d. iki 2009 m. spalio 12 d. buvo įregistravęs individualiÄ Ä¯monę. 2009 m. sausio 7 d. A. V. deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Å vedijÄ , kur gyvena iki Å¡iol. N. V. nuo 2004 m. vasario 19 d. iki 2005 m. rugsėjo 26 d. dirbo UADB „Baltikums draudimas“ darbuotoja, o nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki 2007 m. rugpjūčio 13 d. dirbo UAB „Baltikums konsultacijos“ darbuotoja. 2008 metais N. V. iÅ¡vyko į Å vedijÄ , kur gyvena ir dirba iki Å¡iol.

Nuo 2014 metų Å¡alys nebegyvena santuokinio gyvenimo, nuo 2015 metų liepos mėnesio faktiÅ¡kai nebendrauja.  Apeliacinėje instancijoje, 2017 m. sausio 31 d. žodinio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nori taikytis su atsakove, reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ skirti mediacijÄ , teigė, kad prieÅ¡ atvykdamas į teismo posėdį kalbėjo telefonu su ieÅ¡kove, prašė taikytis, ji jam neatsakiusi kategoriÅ¡kai, kad nesitaikys, pasakė, kad pažiÅ«rėsim. Todėl jis tikisi, kad jų santuokÄ yra galimybė iÅ¡saugoti.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė telefonu per atstovę nurodė, kad ji yra galutinai nusprendusi santuokÄ nutraukti, mediacijÄ nesutinka taikyti nes neturi galimybės atvykti be to neketina taikytis. Sutinka spręsti dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Ji ir pati tai atsakovui siÅ«lė bet jis nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas suteikė galimybę Å¡alims spręsti dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Bylos nagrinėjimas atidėtas 2017 m. kovo 16 d. 9 val. 30 min.  Teisme gautas Å¡alių praÅ¡ymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau prieÅ¡ posėdį 2017 m. kovo 15 d. gautas atsakovo raÅ¡tas dėl apeliacijos, kuriame jis nurodė, kad palaiko savo apeliacinio skundo argumentus, kadangi jis nebuvo apklaustas ir iÅ¡klausytas pirmosios instancijos teisme, kad to nebuvo padaryta ir Å iaulių apygardos teismo posėdyje.

Taip pat pateikė 1999 m. kovo 4 d. N. V. sutikimÄ dėl turto įkeitimo AB Lietuvos žemės Å«kio bankui. IeÅ¡kovės atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ji Å¡alims sutarus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu paruošė sutartį dėl santuokos nutraukimo, pirmiau jÄ pasirašė atsakovas, vėliau perdavė pasiraÅ¡ymui ieÅ¡kovei ir tuomet persiuntė teismui. Atsakovui persigalvojus, praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra galutinai apsisprendusi santuokÄ nutraukti, o atsakovas siekdamas iÅ¡saugoti santuokÄ vilkina bylos nagrinėjimÄ .

Atstovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas sudarė galimybes atsakovui atvykti į teismo posėdį bet jis neatvyko. Atsakovo pagrindinis skundo argumentas, kad jis nebuvo iÅ¡klausytas teisme. Mano, kad jis tokiÄ teisę turėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Atstovė papildomai nurodė, kad jai nebuvo žinomos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės sutikimo įkeisti turtÄ , tačiau dėl Å¡ių aplinkybių ji paaiÅ¡kino, kad susitikimas buvo formalus, turtu ir lėšomis naudojosi atsakovas.

Ji atsisakė reikalavimo padalinti turtÄ taip iÅ¡sakydama savo pozicijÄ , kad dėl turto neturi jokių pretenzijų. Bylos duomenimis atsakovas A. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo nesutinka, nes nori iÅ¡saugoti santuokÄ . Prašė skirti terminÄ susitaikymui ir stabdyti bylÄ . Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino. Paskyrė Å¡alims 4 mėnesių susitaikymo terminÄ . 2016 m. kovo 2 d. teismo nutartimi atsižvelgiant į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , Å¡alims nesusitaikius teismas atnaujino bylos nagrinėjimÄ . 2016 m. gegužės 12d. teismo posėdyje dalyvavusi atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovo pozicija nėra aiÅ¡ki, todėl prašė jo dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu.

Teismas 2016 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi Å¡alių dalyvavimÄ 2016 m. liepos 29 d. teismo posėdyje pripažino bÅ«tinu. IeÅ¡kovė į teismo posėdį atvyko. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. V. į teismo posėdį neatvyko, nors jo dalyvavimas teismo buvo pripažintas bÅ«tinu ir atsakovas apie tai žinojo, nepateikė praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , nebendradarbiavo su savo atstove advokato padėjėja I. V., dėl ko Å¡i buvo priversta nutraukti teisinių paslaugų sutartį, todėl, atsižvelgus į tai, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, užtikrinti atsakovo dalyvavimÄ teismas neturi galimybių, kadangi jis gyvena užsienyje, byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės jam nedalyvaujant (CPK 384 straipsnio 2 dalis).

Byloje 2016 m. rugpjūčio 10 d. gautas iÅ¡ atsakovo praÅ¡ymas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, kadangi pasak jį jis neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje, neturėjo galimybių pateikti paaiÅ¡kinimus, nebuvo atstovaujamas. Bylos duomenimis atsakovas nepateikė duomenų pagrindžiančių jo neatvykimo į posėdį priežastis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nors atsakovas buvo informuotas apie posėdį, jokių praÅ¡ymų iÅ¡ jo prieÅ¡ teismo posėdį dėl bylos nagrinėjimo nebuvo gauta. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo praÅ¡ymo atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės pažymėjo, kad atsižvelgiant į CPK nuostatas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, arba iÅ¡tirti naujus įrodymus, gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės (CPK 256 straipsnis).

Tačiau teismo vertinimu atsakovo A. V. praÅ¡ymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo atmestinas, kadangi jame jis nenurodė kokias konkrečiai svarbias bylai faktines aplinkybes jis galėtų nurodyti teismo posėdžio metu, kodėl jis Å¡ių aplinkybių nenurodė anksčiau, nors turėjo teisę duoti teismui paaiÅ¡kinimus ir raÅ¡tu (CPK 42 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo galimybę jas nurodyti per atstovÄ , taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl neatvyko į 2016 m. liepos 29 d. teismo posėdį, nors jo dalyvavimas buvo bÅ«tinas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nebendradarbiavo ne tik su ieÅ¡kove bei teismu, bet ir su savo atstove, dėl ko Å¡i buvo priversta nutraukti atstovavimo sutartį, be to, atstovei nutraukus atstovavimo sutartį nesudarė naujos atstovavimo sutarties ir nepranešė teismui apie ketinimÄ sudaryti naujÄ atstovavimo sutartį, nors po atstovavimo sutarties su advokato padėjėja nutraukimo dar turėjo 17 dienų laiko, nepranešė teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nenurodė nedalyvavimo priežasties, į 2016 m. liepos 29 d. teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, nors jo dalyvavimas buvo bÅ«tinas.

Teismas įvertinęs konkrečias aplinkybes, bei tai, kad ieÅ¡kovė N. V. į teismo posėdį atvyko iÅ¡ užsienio, dėl to, teismo vertinimu turėjo iÅ¡laidų ir nepatogumų, konstatavo, kad atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tų pažeisti ieÅ¡kovės, kuri procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, interesai, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės.   Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje yra akcentuojama svarba į teisę bÅ«ti realiai informuotam apie vykstantį teismo procesÄ (EŽTT 2006 m. birželio 22 d. sprendimas byloje D.

O. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 423/03). EŽTT yra nurodęs, kad proceso Å¡alių lygybės principas, bÅ«damas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena Å¡alis turėtų prieinamÄ galimybę pristatyti savo bylÄ tokiu bÅ«du, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ [GC], Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). IÅ¡ principo, jis įtvirtina ir Å¡alių galimybę susipažinti ir pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ar paaiÅ¡kinimų, turint tikslÄ paveikti jo sprendimÄ (žr.

Fretté prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , Nr. 36515/97, § 47, ECHR 2002‑I). Å alių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iÅ¡ jų nebÅ«tų praneÅ¡ta apie teismo posėdį tokiu bÅ«du, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita Å¡alis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. Å venčionienė prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 37259/04, 25 punktas, 2008 m. lapkričio 25 d.). Siekiant užtikrinti teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , įtvirtintÄ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, bÅ«tina Å¡alis tinkamai informuoti apie apeliacinį procesÄ ir suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr. sprendimo 28 punktÄ ).

Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vienÄ Å¡alį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o Å¡ių argumentų neperdavimas kitai Å¡aliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį bÅ«tų turėjusios prieÅ¡ingos Å¡alies pateiktos pastabos, a priori negali bÅ«ti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikÅ¡ti savo nuomonę (žr. sprendimo 29 punktÄ , taip pat Nideröst-Huber prieÅ¡ Å veicarijÄ , 1997 vasario 18 sprendimas, Reports of judgments and decisions 1997-I, § 29).

  Kasacinio teismo nutartyse ne kartÄ konstatuota, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , nes tokiu atveju bÅ«tų pažeidžiama teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2010).

Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Å alių teisę bÅ«ti iÅ¡klausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo Å¡alių informavimo apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ (CPK 133 straipsnis).

Dalyvaujantiems byloje asmenims Å¡aukimas ar praneÅ¡imas turi bÅ«ti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismÄ ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Konkrečiu atveju atsakovui buvo įteikti procesiniai dokumentai, jis buvo informuotas apie posėdį, iki teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko informuoti teismÄ dėl neatvykimo, teikti praÅ¡ymus dėl kitos posėdžio datos, teikti teismui savo pozicijÄ , tačiau apeliacinio teismo vertinimu netinkamai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ( CPK 42 straipsnis, 142 straipsnis, 226 straipsnis, 178 straipsnis ).

Apeliacinio teismo vertinimu nors pirmosios instancijos teismas ir buvo pripažinęs atsakovo dalyvavimÄ bÅ«tinu, tačiau tai, kad įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas pažeidė procesines teisės normos ir kad pagal atsakovÄ Å¡is pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Be to pažymėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nebuvo iÅ¡klausytas, kad teismas pažeidė jo teises bei teisę į teisingÄ teismÄ , teigia, kad jo pozicija tam tikrais klausimais po anksčiau raÅ¡yto atsiliepimo galėjo pasikeisti, tačiau atsakovas nenurodė kokių aplinkybių jis neturėjo galimybių nurodyti ar paaiÅ¡kinti, kokių įrodymų neturėjo galimybių pateikti.

Apeliantas apeliaciniame skunde be argumentų, kad byla buvo nepagrįstai iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant nepateikė jokių argumentų dėl teismo iÅ¡nagrinėtų klausimų dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagrįstumo ir teisėtumo, dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio atsisakymo dėl turto padalijimo ir kitų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi žodinį bylos nagrinėjimÄ paskyrė 2017 m. sausio 13 d. IÅ¡ atsakovo gavus praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo praÅ¡ymas buvo tenkintas ir bylos nagrinėjimas buvo perkeltas į 2017 m. sausio 31 d. 13 val.

Atsakovas buvo informuotas apie posėdį, jam buvo paaiÅ¡kinta dėl pasirÅ«pinimo atstovavimu ir kita. Ä® teismo posėdį atsakovas atvyko ir apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į atsakovo argumentus, yra pagrindo spręsti, kad apelianto pagrindinis apeliacijos tikslas iÅ¡saugoti santuokÄ . Ir nors atsakovas tikisi, kad jų santuokÄ yra galimybė iÅ¡saugoti, ir tam reikėtų daugiau laiko, ieÅ¡kovė nurodė, kad taikytis nesutinka, nurodė, kad per skirtÄ laikÄ nesusitaikė, yra galutinai apsisprendusi santuokÄ nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas sudarė galimybę atsakovui iÅ¡naudoti galimybę susitaikyti su ieÅ¡kove, arba spręsti dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu. Tačiau, kaip minėta nors teisme ir buvo gautas susitarimas, tačiau atsakovas savo pozicijÄ pakeitė. Pažymėtina, kad atsakovas buvo informuotas apie posėdį, turėjo galimybes savo pozicijÄ iÅ¡dėstyti tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu, tačiau savo teisėmis tinkamai nepasinaudojo ne todėl, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino jam tokių teisių, tačiau veikdamas savo paties nuožiÅ«ra.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 straipsnis).

Privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovas nors ir nurodė, kad atvyks į apeliacinės instancijos teismo posėdį, tačiau neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių. Nors atsakovas 2017 m. kovo 15 d. raÅ¡te nurodė, kad jis nebuvo iÅ¡klausytas ne tik, kad pirmosios instancijos teisme bet ir Å iaulių apygardos teisme, su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip minėta nors atsakovas su minėtu raÅ¡tu pateikė 1999 m. kovo 4 d. N. V. pasiraÅ¡ytÄ sutikimÄ , tačiau jokių aplinkybių dėl pateikto dokumento, iÅ¡skyrus tai, kad ieÅ¡kovė dalyvavo kreditoriniuose santykiuose, nenurodė.

Kaip minėta ir apeliaciniame skunde atsakovas jokių papildomų argumentų dėl teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų nenurodė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis padarė iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo UAB „Agrokoncernas“ neįrodė, kad konkretus pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas Å¡alių Å¡eimos interesais. Teismas nustatė, kad prievolė pagal 2000 m. vasario 1 d. tarp Å¡io trečiojo asmens ir atsakovo A. V. sudarytÄ agrocheminės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį yra asmeninė atsakovo A.

V. prievolė. Pažymėjo tai, kad padarant iÅ¡vadas, atsižvelgta ir į tai, kad trečiasis asmuo, turėdamas galimybę kreiptis į teismÄ ir prisiteisti skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, to nepadarė, skolÄ prisiteisė vien iÅ¡ atsakovo. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, tuo labiau, kad nei atsakovas nei trečiasis asmuo teismo iÅ¡vadų neginčijo, trečiasis asmuo apeliacinio skundo neteikė. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus atvejus, kai:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus;

2) įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsakovas minėtÄ 1999 m. kovo 4 d. ieÅ¡kovės sutikimÄ pateikė tik prieÅ¡ pat posėdį apeliacinės instancijos teismui. Nenurodė kokias aplinkybes nori pagrįsti, kokiÄ reikÅ¡mę Å¡is dokumentas atsakovo vertinimu turi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, kodėl Å¡io dokumento nepateikė anksčiau ir kita. Apeliacinės instancijos teismas priėmęs dokumentÄ persiuntė jį ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė per atstovę nurodė aplinkybes dėl Å¡io dokumento pasiraÅ¡ymo, nurodydama, kad bankas reikalavo papildomo garanto, kad tai buvo formalumas ir kita.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti dokumentai, duomenys priimtini (CPK 314 straipsnis ). Tačiau pažymėtina, kad atsakovui nenurodžius konkrečių argumentų, atsižvelgiant į dokumento paskirtį, turinį, įvertinus pirmosios instancijos iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo iÅ¡vadoms, kad pateikti duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas ar turi įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais tenka Å¡aliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė bÅ«tų pripažinta bendrÄ ja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

Priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ , teismas privalo iÅ¡spręsti ir pareikÅ¡tų reikalavimų dėl vaikų iÅ¡laikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo ir turto padalinimo, žalos atlyginimo klausimus (CPK 385 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, kiaulidės, verÅ¡idės, sandėlio, klėties, siurblinės, siloso tranšėjos, inžinerinės įrangos, esančių (duomenys neskelbtini) padalijimo praÅ¡ydama šį turtÄ po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui A.

V.. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad šis nekilnojamasis turtas 2006 m. kovo 2 d. buvo parduotas iš varžytinių pirkėjui R. P., ieškovė šio savo reikalavimo atsisakė. Teismas spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo šioje dalyje atsisakymo pažymėjo, kad ieškovė rašytiniame ieškinio dalies atsisakymo pareiškime patvirtino, kad jai žinomos procesines ieškinio atsisakymo pasekmės. Kad ieškovė turi teisę bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako pareikšto ieškinio ar jo dalies (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės veiksmai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, todėl ieÅ¡kovės N. V. ieÅ¡kinio dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl padalinimo atsisakymas priimtinas ir civilinė byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinio atsisakymÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad ji dėl turto jokių pretenzijų neturi.

Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl teismo sprendimo teisėtumo, dėl teismo iÅ¡vadų sprendžiant turto klausimus, bei priimant ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio, nenurodė. Apeliacinio teismo vertinimu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad realiai minėto dalintino turto nebėra, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, nepažeidė atsakovo teisių, todėl apeliacinis teismas plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.

 Dėl apelianto skunde išdėstytų argumentų apeliacinio teismo pažymėtina, kad remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001).

Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundÄ pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų iÅ¡samiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra tikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo motyvų.  Apeliacinės instancijos teismui įvertinus apeliacinio skundo argumentus, pripažinus, kad apeliantui buvo sudarytos visos sÄ lygos tinkamai pasinaudoti jam CPK suteiktomis teisėmis, jis buvo informuotas apie teismo posėdžius, savo pozicijÄ turėjo galimybę nurodyti tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu, tiek per atstovÄ , tiek pats tiesiogiai, tačiau savo procesinėmis teisėmis tinkamai nepasinaudojo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso metu iÅ¡reikÅ¡tų lÅ«kesčių dėl galimybės susitaikyti su sutuoktine bÅ«tų per daug formalu ir neteisinga kitos Å¡alies atžvilgiu.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus apeliacinį skundÄ neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡ymo priteisti patirtas iÅ¡laidas nepareiÅ¡kė.               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

              Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.        Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims, trečiajam asmeniui. Teisėjai                                                                                          Jurga Kramanauskaitė - Butkuvienė                                                                                                                                                                                                             Lina Muchtarovienė                                                                                    Vilija Valantienė                                                                                                                                 Â