2019-06-19 Nr. AB-13199-3-64-3-00784-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-432-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00784-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Julisa“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Julisa“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Julisa“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus raštą Nr. 11SD-851-(14.11.104) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių pakeisi valstybinės žemės nuomos sutartį pagal pareiškėjo prašymą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Julisa“ skundą atsisakė priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo esmę sudaro atitinkami klausimai, kurie susiję su valstybinės žemės nuoma. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos santykiai, nepaisant nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės teisės normų, todėl teismas sprendė, kad keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas UAB „Julisa“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir Sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal pareiškėjo UAB „Julisa“ prašymą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalimi bei Specialiosios teisėjų kolegijų nutartimis. Pareiškėjo tvirtinimu, skundžiamoje nutartyje nurodytos Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys ir skundžiamos nutarties turiniai yra skirtingi.

Pareiškėjas sutinka su Specialiosios teisėjų kolegijos nuomone, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo dalykas sietinas su mokesčių nepriemokomis, siekiama pakeisti institucijos ir subjekto teisnius santykius, dalyvaujama civilinio pobūdžio ginčuose tarp šalių, kai Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra tik trečiasis suinteresuotas asmuo, visiškai pagrįstai priskiriama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pažymi, jog administracinės bylos Nr. 1-5281-289/2019 nagrinėjami santykiai yra išskirtiniai dvišaliai pirminiai santykiai tarp viešojo administravimo subjekto bei pareiškėjo, todėl turi būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti skundą, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui), pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2dalies 2 punktas).

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka nustatęs, kad skundžiamu Sprendimu yra atsisakoma patenkinti pareiškėjo prašymą, kuriuo prašoma pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis, pobūdis. Pažymėtina, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per atitinkamas institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be atitinkamų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės vykdo ūkinę-komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nusprendusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartis, priimta byloje R. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2012 m. spalio 11 d. nutartis, priimta byloje V. D. ir K. D. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyrius). Pažymėtina, kad ginčas dėl valstybinės žemės nuomos yra civilinio teisinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis nagrinėjamų santykių turinys yra visiškai skirtingas nei nurodytas skundžiamoje teismo nutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir aiškiai, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, išaiškino pareiškėjui, kad ginčo esmę nagrinėjamu atveju sudaro atitinkami klausimai, kurie susiję su valstybinės žemės nuoma. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas skundžiamoje nutartyje nurodytas Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis, pagrįstai padarė išvadą, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos santykiai, nepaisant nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės teisės normų, todėl keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Julisa“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius