fd9dca9c-80da-4e7d-8b0b-4d38de0a1155 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-932-279/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01997-2015-0       Procesinio sprendimo kategorija 1.15.; 1.15.2.3.2.; 1.37.2.3.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.L. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Teismas             n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas D.L. ir atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta teismo Å¡aukimais (b. l. 129-130).

Lietuvos valstybei atstovaujantis Å iaulių TI pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 102), pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nepateikė.PareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 2-3) bei atsikirtimu į atsiliepimÄ (b. l. 106) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, priteisti 30 000 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI kamerose, atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, jog apytiksliai nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. buvo laikomas Å iaulių TI kamerose netinkamomis sÄ lygomis, taip pažeidžiant jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ginamas jo, kaip žmogaus, teises.

PaaiÅ¡kino, jog kamerose Nr. 57, 55, 40, 41, 100, 30 ir kt. buvo laikomas su kitais asmenimis, neužtikrinant minimalaus Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyto ploto. Pažymėjo, kad nacionalinis teisės aktas, kuriame nustatyta ne mažesnė kaip 3,6 kv. m minimalaus ploto tardymo izoliatoriaus kameroje norma vienam asmeniui, prieÅ¡tarauja Konvencijos 3 straipsnio nuostatoms, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta ir nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmeniui negali tekti individualaus minimalaus gyvenamojo ploto mažiau kaip 3 kv. m, kas reiÅ¡kia, kad į minimalų ir privatų gyvenamÄ jį plotÄ negali bÅ«ti įskaičiuotas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas.

Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė ir tai, kad kameros, kuriose buvo laikomas, neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų: kamerose buvo tamsu, gulint žemutinėje dviaukÅ¡tės lovos dalyje, skaityti bei raÅ¡yti buvo neįmanoma; kamerų langai buvo neÅ¡varÅ«s, stiklai purvini, todėl neskaidrÅ«s, jų nuvalyti nebuvo galimybių, nes iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės yra įrengtos grotos. Teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas Å iaulių TI kamerose, anot pareiÅ¡kėjo, tiesiogiai lėmė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, kas sudaro pagrindÄ priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .

Å iuo aspektu pareiÅ¡kėjas akcentavo, kad žala jam padaryta sÄ moningai, tyčia, todėl nei žmogaus teisių pažeidimo pripažinimas, nei kaltųjų asmenų atsipraÅ¡ymai negali bÅ«ti laikomi pakankama satisfakcija.Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 96-102) pareiÅ¡kė, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimu nesutinka ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jį skaičiuojant nuo pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dienos.

Nurodė, jog iÅ¡ Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D.L.“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas, laikotarpiu, kuriam netaikomas senaties terminas, Å iaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 40, 47, 100, 41, 82 ir 32, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 7 asmenų ir vienam asmeniui tekdavo nuo 20,1 kv. m iki 2,88 kv. m kameros ploto. Atkreipė dėmesį į tai, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio metu (kalinamieji kiekvienÄ dienÄ turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisÄ , žaisti krepÅ¡inį ir t. t.) asmenys taip pat nebÅ«na gyvenamojoje kameroje.PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu jo kalinimo kamerose nebuvo atlikta patikrinimų dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams.

Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nustatytais reikalavimais.

Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose langai yra skaidraus stiklo, kamerose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas – atsižvelgiant į jų plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriuose įstatytos dvi – keturios dienos Å¡viesos lempos ir dirbtinė naktinė apÅ¡vieta. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpose, todėl asmenys laikomi kameroje rÅ«pinasi ir langų valymu. Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Å iaulių TI neturi galimybės visas gyvenamÄ sias kameras aprÅ«pinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas.

Pasinaudojus juo, komplektas grÄ Å¾inamas atsakingiems pareigÅ«nams. Mano, jog atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje laikomi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose. Informavo, jog patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) Å iaulių TI vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis.Atsakovo atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis, savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų. Nusiskundimų nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo grindžiamas jo nurodytas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių TI kameras, yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ .

Atsakovo atstovas prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ , atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei tai, jog įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo D.

L. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimo. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina.

Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios įstatymo redakcijos) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio nuostatas, tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais, o pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kuri ir nustatė laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI buvo pristatytas 2011 m. spalio 14 d. ir periodiÅ¡kai laikytas iki 2014 m. gegužės 23 d. (b. l. 12-29). Atsakovo atstovas nagrinėjamojoje byloje prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 102).Pažymėtina, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Scordino prieÅ¡ ItalijÄ ).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jei ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.

Å iame kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu apytiksliai nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. (b. l. 2). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ . Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotu senatį reguliuojančių teisės normų aiÅ¡kinimu, asmenys per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2364/2013).

Todėl atsižvelgiant į galiojusį teisinį reguliavimÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų ir į atsakovo atstovo pateiktoje pažymoje nurodytus pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI laikotarpius, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. nuo jo laikymo netinkamomis kalinimo sÄ lygomis Å iaulių TI pradžios, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuojamas senaties terminas.

Tačiau pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntė tik 2015 m. birželio 22 d., tai patvirtina žyma ant paÅ¡to voko (b. l. 4).CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys turi bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis.

Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujintas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias Å¡io termino praleidimo priežastis ir pateikti Å¡ias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pastebėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (exofficio) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir susipažinęs su atsakovo atstovo atsiliepimu nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2012 m. birželio 22 d., kai, pareiÅ¡kėjo teigimu, Å iaulių TI neužtikrino tinkamų laikymo sÄ lygų ir tokiu bÅ«du galimai pažeidė jo teises, jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog nesant įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo ir exofficio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2012 m. birželio 22 d. ir Å¡i reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Teismine tvarka ginama pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ nuo 2012 m. birželio 23 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ siejo su jo laikymu Å iaulių TI kamerose, kuriose, pareiÅ¡kėjo teigimu, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.Minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Ginčo laikotarpiu galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nebuvo nustatyti, juos reglamentavo ir šiuo metu reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“.

Å io įsakymo 1.3.1 punktas nustato, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å iaulių TI, kameras, jų plotÄ bei kamerose per rytinius ir vakarinius patikrinimus buvusį bendrÄ kalinamų asmenų skaičių, Å iaulių TI pateikė Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje „Dėl D.L.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-29).

Remiantis Å¡iais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad periodiÅ¡kai nuo 2012 m. birželio 23 d. iki 2014 m. gegužės 23 d., viso 603 paras, pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo laikomas Å iaulių TI kamerose Nr. 40, 47, 100, 41, 82 ir 32, iÅ¡ jų – 87,5 paros – pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ , o 515,5 paros – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant.

Nagrinėdamas bylÄ , teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Å iaulių TI pateiktais suvestiniais duomenimis.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ , t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ Konvencijos 3 straipsnio kontekste, t. y. vertinant ar pažeidimas patenka į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

TokiÄ iÅ¡vadÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė atsižvelgęs į tai, jog nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . EŽTT yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ byloje Olszewskiego prieÅ¡ LenkijÄ ).

Pastebėtina, kad Å¡i pozicija atspindi EŽTT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ bylojePitalevprieÅ¡ RusijÄ ; 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ ; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ ir kt.).Apibendrinus byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat įvertinus tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis (b. l. 31-32), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų ginčo laikotarpiu suimtiesiems tenkantis plotas periodiÅ¡kai tam tikrais laikotarpiais buvo per mažas, jie beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista.

Taigi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir gana ilgÄ minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuojama, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos3 straipsniu.PareiÅ¡kėjas teigė, jog neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, jog Å iaulių TI kamerose neužtikrino tinkamų apÅ¡vietimo sÄ lygų.

Kamerose buvo tamsu, gulint žemutinėje dviaukÅ¡tės lovos dalyje, skaityti ar raÅ¡yti buvo neįmanoma. Be to, kamerų langai buvo neÅ¡varÅ«s, stiklai purvini, todėl neskaidrÅ«s. Jų nuvalyti nebuvo galimybių, nes iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės yra įrengtos grotos.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktuose.

Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 ir 14.1 punkto nuostatas, kameroje turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ .

Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo apÅ¡vietimo kamerose, iÅ¡ atsakovo atstovo teiktų duomenų nustatė, jog ginčo laikotarpiu Å iaulių visuomenės sveikatos centras ne kartÄ atliko Å iaulių TI gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų bÅ«klės atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimÄ (b. l. 35-71), tačiau atsižvelgiant į patikrinimo aktų rezultatus, daroma iÅ¡vada, jog byloje nėra duomenų, kad Å¡i institucija pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu bÅ«tų atlikusi valstybinės visuomenės sveikatos saugos periodinę ar operatyviÄ jÄ kontrolę kamerose Nr. 40, 47, 100, 41, 82 ir 32, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å iaulių visuomenės sveikatos centro nėra užfiksuota pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo reikalavimais Å¡iose kamerose. Minėtos aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu dėl tokių matavimų, kuriuos atlikti gali Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija užsakius Å iaulių visuomenės sveikatos centrui, į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti asmenys.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir atsakovo atstovo teikta informacija iÅ¡ Suimtųjų ir nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalo apie pareiÅ¡kėjo D. Lekavičiaus ginčo laikotarpiu teiktus skundus Å¡ios įstaigos administracijai (b. l. 30). Ä®rodymų, patvirtinančių, jog dėl Å¡ių pažeidimų skundais, praÅ¡ymais kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , nepateikė ir pareiÅ¡kėjas.2015 m. rugpjūčio 10 d.

Nr. 62108-805 Pažyma apie laikymo sÄ lygas Å iaulių TI (toliau – ir Pažyma apie laikymo sÄ lygas, b. l. 31-34) patvirtina, jog Å iaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 bei Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytais reikalavimais – kamerose yra skaidraus stiklo langai, kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriuose įstatytos dvi-keturios dienos Å¡viesos lempos (lium 36W/840 613) ir dirbtinė naktinė Å¡viesa (kaitrinė lemputė 25 W) (b. l. 31).Nagrinėjamu aspektu vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl neÅ¡varių langų kamerose, atsižvelgiama į Lietuvos higienos normos HN 76:2010 59 punkto nuostatas, kurios numatė, kad ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.) valymÄ .

Informacija apie pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ registruojama laisvės atėmimo vietoje laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , suimtieji tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka privalo tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi.Å iaulių TI nurodė, kad izoliatoriaus patalpų priežiÅ«ra, įskaitant valymÄ , vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis (b. l. 99). Pažymoje apie laikymo sÄ lygas (b. l.

32) nurodyta, jog kiekvienos kameros atskirai neįmanoma aprÅ«pinti valymo inventoriumi dėl nuolatinio inventoriaus gadinimo ir lėšų stokos, todėl valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal kalinamų asmenų praÅ¡ymus, o baigus valyti, Å¡is inventorius grÄ Å¾inamas atgal į jam laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra spintelė, skirta valymo inventoriui (skudurams, Å¡epečiams, WC Å¡epečiui, dubenims, sodai bei tarkuotam Å«kiniam muilui) laikyti.

Å ias aplinkybes patvirtina Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuoti duomenys (b. l. 44, 52).Atsakovo atstovas byloje taip pat pateikė Å iaulių TI 2012-2013 m. patalpų pagrindinio valymo grafikÄ (b. l. 75-77), pagal kurį pagrindinį patalpų valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt. pavirÅ¡ių, naudojant dezinfekcines medžiagas) vykdo kamerose esantys suimtieji ir nuteistieji kiekvieno mėnesio pirmÄ penktadienį. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes apie neÅ¡varius langus kamerose iÅ¡ dalies patvirtina Å iaulių visuomenės sveikatos centro, 2013 m. birželio 26 d. atlikusio Å iaulių TI periodinį patikrinimÄ , duomenys, užfiksuoti 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (b. l. 51).

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad informacijos apie pagrindinį patalpų valymÄ , kaip ir numatyta Å iaulių TI 2012-2013 m. patalpų pagrindinio valymo grafike, registracijos žurnale nėra, todėl Å iaulių visuomenės sveikatos centras konstatavo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 59 punkto pažeidimÄ . Grįžtamosios kontrolės, kuriÄ Å iaulių visuomenės sveikatos centras atliko 2013 m. rugsėjo 2 d., patikrinimo akto Nr. EP-301 (b. l.

59) duomenys patvirtina, kad minėtas pažeidimas buvo pašalintas. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (b. l.

69) užfiksavo, jog pagrindinis patalpų valymas numatytas kas mėnesį, gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo registras vedamas.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis aukščiau nurodytais Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų rezultatais, sprendžiama, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl neužtikrintų apÅ¡vietimo sÄ lygų kamerose Nr. 40, 47, 100, 41, 82 ir 32, konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kamerose buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6, 22, 23 punktų bei Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 ir 14.1 reikalavimus, nėra pagrindo.

Byloje nustatytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 59 punkto du mėnesius trukęs pažeidimas nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę dėl neužtikrintų apÅ¡vietimo sÄ lygų kamerose.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir EŽTT savo sprendimuose (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ apibrėžimÄ , neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų (teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimÄ ), į pažeistos vertybės pobÅ«dį (pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų sutrikusi jo sveikata)bei pažeidimų pobÅ«dį, trukmę (teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista 87,5 paros), mastÄ , intensyvumÄ (teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, tačiau pažeidimas trÅ«ko ilgiausiai 18 parų iÅ¡ eilės), į tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl skunde nurodytų laikymo sÄ lygų nereiÅ¡kė skundų Å iaulių TI administracijai (b. l. 30), į tai, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba dėl neturtinės žalos atlyginimo ir į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau nei trejiems metams nuo pažeidimų pradžios ir vieneriems metams nuo jų pabaigos ir, kad jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinęs Å¡iuos kriterijus teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ ir pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . Todėl atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiÅ¡kose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 700 eurų priteistina neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo D.L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti D.L., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 700,00 eurų (septynis Å¡imtus eurų 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                           Nijolė Čekanauskienė