fd9cd0f1-fb94-41a9-b033-cc87adb07dc2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-2361-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00607-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. J. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja V.

J. skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 39–41), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-07-31, kuri sudarė 12 133,12 Lt. Nurodė, kad nuo 1998-07-15 iki 2012-07-31 ėjo pareigas Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – Vilniaus AVMI) ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), tačiau jai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-07-31 nebuvo mokamas visas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.

PareiÅ¡kėjai buvo nepagrįstai nuo 6,3 iki 6,2 sumažintas pareiginės algos koeficientas, o taip pat nuo 30 iki 20 proc. buvo sumažintas priedas už valstybės tarnautojo kvalifikacinę klasę. Kadangi priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra skaičiuojamas nuo sumažintos pareiginės algos, todėl jis taip pat nepagrįstai sumažėjo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ reglamentuojantys įstatymai, tiek, kiek jais neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

Lietuvos valstybei nustačius Konstitucijai prieÅ¡taravusį teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėja neteko dalies pajamų, kurias bÅ«tų gavusi, jei minėtas teisinis reguliavimas nebÅ«tų nustatytas, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti jai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Atsakovo Vilniaus AVMI atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 24–25) prašė teismo ginÄÄ spręsti savo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 Vilniaus AVMI nedirbo.

Atsakovo VMI prie FM atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 26–28) prašė teismo ginÄÄ spręsti savo nuožiÅ«ra, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarime konstatavo, jog pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatyta neproporcingas atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti Å¡ių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu nustatė terminÄ Vyriausybei iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Seimui praradimų, atsiradusių dėl neproporcingai sumažinto valstybės tarnautojų atlyginimų darbo užmokesčio, kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ .

Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjos prašymas dėl darbo užmokesčio priteisimo iš VMI prie FM yra nepagrįstas, nes atsakovas, mokėdamas pareiškėjai mažesnį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m., vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais.                          Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-07-31 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.VTĮ (2009 m. kovo 10 d.

įstatymo Nr. XI-186 redakcija), 23 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). VTÄ® 25 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.Koks pareiginės algos koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato VTÄ® (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliacijÄ (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksÄ ) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio vieÅ¡ajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtakÄ , nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtÄ bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bÅ«ti mažesnis už esamÄ bazinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ dauginant iÅ¡ bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo bÅ«tų 0 arba 5.Lietuvos Respublikos Seimo 2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 straipsniu nustatyta, kad Å¡iuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms iÅ¡mokoms apskaičiuoti 2009 metais, o 3 straipsniu - valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

– 450 litų.             Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-02 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo 3 straipsniu buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2010 metais – 450 litų. Pažymėtina, kad 2011-2013 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nekito.             Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti VTĮ 1 priede.

Pagal iki 2009-04-23 galiojusį VTÄ® 1 priedÄ (priedo redakcija nuo 2008-10-01), buvo nustatyti tokie valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.2; 12 kategorija – 5.7; 13 kategorija – 6.3; 14 kategorija – 7.0; 15 kategorija – 7.8; 16 kategorija – 8.7; 17 kategorija – 9.7; 18 kategorija – 10.8; 19 kategorija -11.9; 20 kategorija – 13.0.Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 VTÄ® 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsnio (įsigaliojo nuo 2009-05-01) pakeitė 1 priedÄ ir nustatė tokius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.2; 12 kategorija – 5.7; 13 kategorija – 6.3; 14 kategorija – 7.0; 15 kategorija – 7.6; 16 kategorija – 8.4; 17 kategorija – 9.1; 18 kategorija – 9.9; 19 kategorija -10.7; 20 kategorija – 11.4.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 VTÄ® 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė 1 priedÄ ir nustatė tokius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.17; 12 kategorija – 5.64; 13 kategorija – 6.2; 14 kategorija – 6.86; 15 kategorija – 7.41; 16 kategorija – 8.1; 17 kategorija – 8.69; 18 kategorija – 9.35; 19 kategorija -10.0; 20 kategorija – 10.54.

VTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ . Å io straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 VTÄ® 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė 25 straipsnio 3 dalį ir nustatė, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.Taigi, iÅ¡ minėto teisinio reguliavimo matyti, kad dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines kategorijas.2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas VTÄ® 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-517, įsigaliojęs 2013 m. spalio 1 d., kuriuo buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.Bylai aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėja V.

J. ėjo VMI prie FM Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas (b. l. 14). Nuo 2012-08-01 ji perkelta į Valstybinės kainų ir energetikos komisijos Šilumos ir vandens departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas (b. l. 16). Dėl anksčiau aptartų, valstybės tarnybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų pakeitimų, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-07-31 pareiškėjai buvo taikytas nuo 6,3 iki 6,2 sumažintas pareiginės algos koeficientas ir nuo 30 iki 20 procentų sumažintas valstybės tarnautojo priedas už kvalifikacinę klasę.

IÅ¡ VMI prie FM pateiktų pažymų (b. l. 5–8) matyti, kad pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-07-31 sudaro 12 133,12 Lt. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, inter alia pripažino, kad:1) VTÄ® 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;2) VTÄ® 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;3) VTÄ® 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;4) VTÄ® 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;5) VTÄ® 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;6) VTÄ® 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingÄ laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ turinį, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį;

įstatymų leidėjo pareiga teisingai, per protingÄ laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmÄ sukuria Å¡iuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtÄ lÅ«kestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , dar nėra įvykdęs Å¡ios savo pareigos, nėra aiÅ¡ku, kiek Å¡ie praradimai turi bÅ«ti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimÄ kompensuoti neproporcingai sumažintÄ atlyginimų dydį; nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus.

Todėl praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį. Be to, kaip iÅ¡aiÅ¡kino Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, be kita ko, pažymėjo, jog atsižvelgdama į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjai dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo ir priteisti visÄ darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį tarp faktiÅ¡kai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintÄ pareiginės algos koeficiento bei priedo už kvalifikacinę klasę dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-08-01 iki 2012-07-31 buvo privalu priskaičiuoti ir iÅ¡mokėti taikant nesumažintÄ pareiginės algos koeficientÄ ir priedo už kvalifikacinę klasę dydį, nėra – pareiÅ¡kėjos patirti praradimai kompensuotini remiantis įstatymų leidėjo nustatytu kompensavimo mechanizmu, t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais.

PareiÅ¡kėjai manant, kad įstatymų leidėjo nustatytas kompensavimo mechanizmas nėra teisingas ar kad atsakovas netaiko (netinkamai taiko) šį mechanizmÄ , toks ginčas gali bÅ«ti sprendžiamas teisme. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos V. J. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                   Marius Bajoras