fd9caa8f-40d4-4176-8e51-e0b264a0199f · Å ilalės rajono apylinkės teismas

Adm          Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.6.-525-220/2014 m.Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00454-2014-3                                           Procesinio sprendimo kategorija Nr.45.4.4; 45.4.5; 52.3 (N) (S) ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2014 m. lapkričio 13 d.Šilalė Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui A.

D., jo atstovui advokatui S. P., nukentėjusiajam V. R., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Å ilalės r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, neteisto, neįgalaus, pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini)., iÅ¡silavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , N U S T A T Ė:           A. D., 2014 m. spalio 3 d., 11 val. 30 min., Å ilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Daewoo Evanda, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė už galo sustojusį automobilį Nissan Almera Tino, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo buvo atvažiavęs V. R.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Automobilio Daewoo Evanda vairuotojas neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tokiais veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5; 9; 119; 232 punktų reikalavimus.         Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad jis „ Maxima“ parduotuvės aikÅ¡telėje važiuodamas atgal juto kaip atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, tačiau, prieÅ¡ darant atbulinį manevrÄ , jis jo nematė.

Po susidÅ«rimo jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pakalbėjo su prie kito automobilio esančiu asmeniu, pamatė jo automobilio apgadinimÄ , tačiau nukentėjusysis jam pasakė, kad jis čia nekaltas ar kaltas, dabar tikslia neatsimena, todėl ir nuvažiavo. Jis savo automobilio apgadinimų nepastebėjo. Mano, kad nukentėjusysis savo automobilį pasistatė neleistinoje vietoje.  Jis negirdėjo kaip jam tas vaikinas Å¡aukė sustok. Grįžus namo, po kiek laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie pasakė, kad jis įvažiavo į kitÄ automobilį.

Jis iki tol nežinojo, kad po įvykio reikia pildyti deklaracijÄ ar praneÅ¡ti policijai. Jis yra visai neįgalus, sunkiai vaikÅ¡to, o taip pat yra neįgali jo žmona, jų bendros su žmona iÅ¡mokos yra nedidelės. PraÅ¡o Å¡velninti nuobaudÄ ir neatimti teisų vairuoti transporto priemones, nes jos yra bÅ«tinos dar kaip nors be kitų pagalbos patiems apsirÅ«pinti. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam jo turėtas kelionės iÅ¡laidas į teismÄ .          Nukentėjusysis V. R. parodė, kad jis atvažiavęs prie parduotuvės „ Maxima“ pasistatė automobilį prie jos įėjimo ir norėjo sutiktai savo draugei padėti nuneÅ¡ti pirkinius.

Automobilio variklis buvo užvestos degė automobilio šviesos. Padėjęs draugei nunešti pirkinius, jis pamatė, kad automobilis atgaline eiga važiuoja link jo automobilio ir į jį atsitrenkia. Buvo išlipęs vairuotojas iš automobilio, tačiau ar jis buvo priėjęs prie jo automobilio neatsimena. Po to jis patraukė savo automobilį, toliau, o kito automobilio vairuotojas nuvažiavo. Tada jis nuvažiuojantį automobilį dar spėjo nupaveiksluoti. Gal jis ir ne vietoje pasistatė automobilį, tačiau ten draudžiančio ženklo pasistatyti automobilį nebuvo.

Automobilis buvo motinos ir jis žino, kad motinai draudimas už automobilio apgadinimÄ yra atlyginęs žalÄ . Pretenzijų A. D. neturi.  ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieÅ¡taravimai tarp jų, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ minėto straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

  Kaip matyti iÅ¡Â administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, jis kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino iÅ¡ dalies. Teismas laiko, kad jis kaltu prisipažino savo kaltę iÅ¡ dalies dėl to, kad jis teigia, jog nežinojo eismo taisyklių, reglamentuojančių vairuotojo veiksmus po autoįvykio, tai yra , esant susitarimui dėl kaltės užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , ar nesusitarus praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams. A. D. teigia, kad jis po eismo įvykio matė, jog nukentėjusiojo durelės buvo įlenktos, todėl jis privalėjo, vadovaudamasis KET 5. 232 p.p. reikalavimais, sutikus eismo įvykio dalyviams, užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , nurodant eismo įvykio aplinkybes.

Tai, kad jis nesuprato nukentėjusiojo pasakymo apie jo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, o taip pat, kad jis iki tol nežinojo Å¡ių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, neatleidžia jo nuo atsakomybės vykdyti šį numatytÄ taisyklių reikalavimÄ . Minėtų Kelių eismo taisyklių 5p. numato eismo dalyviams iÅ¡manyti Kelių eismo taisykles. Be to, nelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad A. D., jau apie 20 metų turėdamas teisę vairuoti transporto priemones , iki Å¡iol nežiotų KET reikalavimų dėl eismo dalyvių elgesio po autoįvykio. Jo tokius paaiÅ¡kinimus teismas laiko, kaip jo mėginimÄ suÅ¡velninti savo atsakomybę dėl padaryto pažeidimo.

Ä®vertinus aukščiau minėtas aplinkybes, ir tai, kad   A. D., žinodamas, jog po eismo įvykio yra apgadinta kita transporto priemonė, pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, laikytina, kad jis tai padarė tyčia. Byloje yra įrodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, A. D. neneigia, kad po įvykio matęs apgadinta ir kitÄ transporto priemonę, ir Å¡ioje situacijoje kaltininkas yra A. D., nes jis, važiuodamas atbuline eiga, pažeidė KET 9,119 p.p. reikalavimus ir važiuodamas atgal neapdairiai įvažiavo į kitÄ automobilį.

Tai, kad kitas automobilis buvo paliktas stovėti prieÅ¡ pat parduotuvės įėjimÄ , esminės reikÅ¡mės A. D. kaltei, pažeidžiant numatytas Kelių eismo taisykles, neturi. Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje surinktus įrodymus, iÅ¡klausęs teismo posėdyje asmenų parodymus, paaiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes, įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo yra įrodyta.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 119,232 punktų reikalavimus(2012-11-28 Kelių eismo taisyklių redakcija , galiojusiu iki 2014-10-11) , nes nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, netinkami vykdė manevrÄ atbuline eiga, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepranešė apie eismo įvykį policijai, ir todėl A.

D. padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimÄ ) ir ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles).   Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į pažeidimų pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis yra sulaukęs 65 metų amžiaus ir yra visai nedarbingas( ATPK 31 str. 1d. 10p.), o sunkinančių aplinkybių nėra.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartÄ konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

            Teismų praktikoje nustatyta, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).  Taip pat skiriant nuobaudas atsižvelgiama į sukelto eismo įvykio mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , jo metu  padarytÄ Å¾alÄ , žmogaus amžių ir kitas aplinkybes((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-36-2013; 2AT-4-2011).

Å ioje administracinėje byloje nustatyta, kad A. D. padaryti teisės pažeidimai  nėra Å¡iukÅ¡tÅ«s, jo sukeltas eismo įvykis mažareikÅ¡mis, eismo įvykio metu nežymiai buvo apgadinti abeji automobiliai bamperiai, nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo pretenzijų nereiÅ¡kia.  A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad yra sulaukęs 65 metų amžiaus ir yra nedarbingas. Taip pat jis anksčiau nėra nei karto baustas administracine tvarka ir teistas. Visa tai rodo jo tinkamÄ elgesį visuomenėje.

Be to jis yra sergantis, jam nustatytas didelis specialiųjų poreikių dydis, jo žmonai taip pat yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių dydis, ji yra nedarbinga. Teismas  atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais laiko, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. D. nors paskyrus ir trumpiausiÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sankcijoje numatytÄ terminÄ Â Â Â akivaizdžiai bÅ«tų paskirta per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡ios nuobaudos jam neskirti.

Kaip matyti A. D. visiÅ¡kai kaltu  neprisipažino ir aiÅ¡kino, kad jis nežinojo kaip reikia elgtis po eismo įvykio, tačiau dabar supranta savo netinkamÄ poelgį, jis ir jo žmona yra visiÅ¡kai nedarbingi, pensininkai, gauna, palyginus, nedidelę pensijÄ ,( apie 700 Lt), nežymiai buvo apgadinti abu automobiliai, todėl teismas laiko, kad skiriant baudos dydį pagal ATPK 130 str. 1d. taip pat yra vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir yra taikomos 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirtina mažesnė bauda, negu minimali bauda numatyta sankcijoje už šį pažeidimÄ , sudaranti 800 Lt,.

Laikytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo yra pripažintas kaltu, todėl iÅ¡ jo priteistinos iÅ¡laidos susijusios su nukentėjusiojo atvykimo į teismÄ , sudarančios 98, 19 Lt ( ATPK 249 str. BPK 103 1d. 1p.).      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., teismas N U T A R I A:

A. D. skirti:pagal ATPK 127 str. 2 d. 100Lt( Å¡imtÄ litų- 29 EUR( dvideÅ¡imt devynis eurus) baudÄ ; pagal ATPK 130 str. 1 d. 800 Lt( aÅ¡tuonis Å¡imtus litų-232 EUR( duÅ¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus)  baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.  Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrinti, apėmimo bÅ«du ir galutinai A. D. skirti 800 Lt( aÅ¡tuonis Å¡imtus litų-232 EUR( duÅ¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus)  baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Priteisti iÅ¡ A.

D. nukentėjusiojo V. R. naudai 98,19 Lt( devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 19 cnt-28,44 EUR ( dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 44 eurocentus) nukentėjusiojo kelionės iÅ¡laidoms atlyginti.              Bauda turi bÅ«ti sumokėta į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstinai.

Sumokėjus baudÄ , baudos kvitÄ nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities VPK Å ilalės r. PK. Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Å ilalės rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                 Edmundas Žukauskas                                                  Â