2018-04-05 Nr. AB-7108-3-64-3-00011-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-224-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00011-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. R. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydama peržiūrėti jos prašymą dėl socialinės paramos neteikimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. sausio 24 d. pašalinti skundo trūkumus, kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų.

Pareiškėja teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nustatytu terminu nepašalino, pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti neprašė, todėl teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 1 d. nutartimi, vadovaudamasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos A. R. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 9 d. nutartis, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2018 m. sausio 24 d. pašalinti skundo trūkumus, pareiškėjai buvo įteikta registruotu paštu 2018 m. sausio 11 d. (ABTĮ 74 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėja iki teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nustatyto termino skundo trūkumų nepašalino, o trūkumų nepašalinimo pasekmės pareiškėjai buvo išaiškintos, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Teismas išaiškino pareiškėjai, kad atsisakymas priimti skundą nekliudo jai vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą.

III. Pareiškėja A. R. 2018 m. vasario 9 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad dėl ligos nespėjo ištaisyti teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos A. R. skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. sausio 24 d. pašalinti skundo trūkumus, o pareiškėjai trūkumų nepašalinus – 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėja pateiktame atskirajame skunde nurodo, jog dėl ligos nepašalino teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. sausio 24 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. suformuluoti tinkamus skundo reikalavimus; nurodyti atsakovą; pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio bei nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Minėta nutartis pareiškėjai išsiųsta 2018 m. sausio 9 d. registruotu paštu ir įteikta 2018 m. sausio 11 d. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog pareiškėja iki nustatyto termino skundo trūkumų nepašalino, 2018 m. vasario 1 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad skundo trūkumų šalinimo institutu, skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas, turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui turinį, ištyrusi prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjos skundo trūkumų (neatitikimai ABTĮ reikalavimams) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą. Pareiškėja nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pagrįstai laikė skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pabrėžtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog skundo trūkumai nebuvo pašalinti dėl ligos, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Be to, asmens liga savaime nepripažįstama svarbia priežastimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (pvz., žr. 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo argumentai su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi tiksliai nurodė pareiškėjos skundo trūkumus, nuosekliai ir suprantamai išaiškino, kaip jie turėtų būti ištaisyti, tačiau pareiškėja nurodytų trūkumų nepašalino. Atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, vadovaudamasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. vasario 1 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai laikė pareiškėjos skundą nepaduotu, bei išaiškino, kad skundžiama teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai, pašalinus trūkumus, kreiptis gynybos į teismą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė