fd98e2d9-89c4-415f-9df7-86de7de93d8d · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-684-883/2016  Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00228-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.4.4.3;3.1.18.1; 3.3.2.4. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 19 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. I. ir atsakovo V. C. atskiruosius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-05-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-528-156/2016 pagal ieškovės L.

I. ieÅ¡kinį atsakovui V. C. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo V. C. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmėApeliacinėje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. IeÅ¡kovė L. I. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti Å¡ atsakovo V.

C. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams V. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 175 Eur kas mėnesį, nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove L. I. ir atsakovo V. C. bendravimÄ su nepilnamečiais vaikais nustatyti pagal jos siÅ«lomÄ tvarkÄ . Atsakovas V. C. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ nustatyti pagal jo siÅ«lomÄ variantÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tokiÄ bendravimo su sÅ«numi V.

C. tvarkÄ : kiekvienos neporinės metų savaitės savaitgalio penktadienį po pietų pasiima sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos (ar jo namų) ir parveža sekmadienį 17 val.; kiekvienos neporinės metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauja su sÅ«numi jį pasiimdamas iÅ¡ ugdymo įstaigos arba iÅ¡ namų apie 17 val. ir parveždamas namo iki 19 val.; kiekvienos porinės metų savaitės pirmadienį ir trečiadienį bendrauja su sÅ«numi jį pasiimdamas iÅ¡ ugdymo įstaigos arba iÅ¡ namų apie 17 val. ir parveždamas namo iki 19 val.; per Tėvo dienÄ (pirmÄ birželio sekmadienį) pasiima sÅ«nų Å¡ventės iÅ¡vakarėse, 18 val.

Å¡ventei pasibaigus vakare iki 19 val. parveža į namus; informuoja ieÅ¡kovę apie sÅ«naus buvimo vietÄ , jo sveikatos bÅ«klę bei leidžia jam telefonu bendrauti su ieÅ¡kove. PraÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja tuo, kad ieÅ¡kovė trukdo bendrauti su sÅ«numi, su ieÅ¡kove bendrauja tik per advokatus, todėl negali operatyviai spręsti su vaikais susijusių klausimų; baiminasi, kad per bylinėjimosi laikotarpį nutrÅ«ks gražūs santykiai su sÅ«numi.I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėPirmosios instancijos teismas 2016-05-20 nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje byloje leido atsakovui kiekvienÄ neporinės metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su sÅ«numi V.

C., gim. (duomenys neskelbtini), pasiimant sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar namų 17 val. ir pristatant iki 19 val. į namus; kiekvienos porinės metų savaitės pirmadienį ir trečiadienį bendrauti su sÅ«numi, pasiimant jį iÅ¡ ugdymo įstaigos ar namų 17 val. ir pristatant iki 19 val. į namus; bendrauti su sÅ«numi kiekvienÄ sekmadienį sÅ«naus gyvenamojoje vietoje nuo 14 iki 18 val. Teismas atsižvelgė, kad vaikas yra ketverių metų, ir sprendė, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo tikslinga leisti atsakovui matytis su vaiku, bet trumpiau, negu praÅ¡oma.

                                            III. Atskirųjų skundų esmėAtskiruoju skundu ieÅ¡kovė L. I. praÅ¡o pakeisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016-05-20 nutartį ir nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ : kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį atsakovas bendrauja su sÅ«numi, pasiimant sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatant jį į namus 19 val; kiekvienÄ sekmadienį bendrauja su sÅ«numi ne sÅ«naus gyvenamojoje vietoje pasiimant sÅ«nų iÅ¡ namų ar kitos tėvų sutartos vietos 16 val. ir pristatant iki 18 val.

Atskirasis skundas argumentuojamas tuo, kad dėl 2015-12-27 tarp Å¡alių įvykusio konflikto mažametis sÅ«nus jaučia įtampÄ , jam prasidėjo akių ir pečių tikai, dėl pablogėjusios sveikatos vaikas buvo konsultuotas vaikų psichologo ir vaikų neurologo; po iÅ¡važiavimų su atsakovu vaikas namo grįžta sudirgęs, piktas, Å¡aukia, mėto daiktus, pradėjo naktį nelaikyti Å¡lapimo; atsakovas bendraudamas pokalbius įraÅ¡inėja, todėl ieÅ¡kovė nesutinka, kad atsakovas su sÅ«numi bendrautų jos namuose; sÅ«nui svarbus poilsio laikas dienÄ nuo 13 val. iki 15-16 val.

Atskiruoju skundu atsakovas V. C. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016-05-20 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: nustatyti atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ . Atskirasis skundas argumentuojamas tuo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės be jokio teisinio pagrindo ir objektyvių įrodymų neproporcingai riboja vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, neužtikrina vaiko ir tėvo teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius, neatitinka geriausių vaiko interesų, pažeidžia tėvo asmeninio pobÅ«džio teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, pažeidžia tėvų valdžios lygybės principÄ .

Pažymi, kad skundžiama nutartis yra iÅ¡ esmės be motyvų ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė nėra geranoriÅ¡kai nusiteikusi dėl vaiko bendravimo su tėvu, Å¡iam bendravimui prieÅ¡pastato savo interesus, siekia sudaryti kliÅ«tis pilnaverčiam ir geranoriÅ¡kam tėvo ir vaiko bendravimui, tik pateikusi ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė suskubo „rinkti“ duomenis, kad bendravimas su tėvu daro žalÄ vaikui, nors iki tol jokių duomenų ar požymių apie bendravimo su tėvu daromÄ Å¾alÄ niekam neatskleidė, nes nieko panaÅ¡aus nebuvo ir nėra.

Skundžiama nutartis negalės bÅ«ti realiai įgyvendinta, nes atsakovas bendrauti su sÅ«numi jo gyvenamojoje vietoje negali dėl konfliktiÅ¡kų Å¡alių santykių; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės be jokio pagrindo riboja vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, riboja bendravimÄ su artimaisiais giminaičiais iÅ¡ atsakovo pusės. Atsiliepime į ieÅ¡kovės L. I. atskirÄ jį skundÄ atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka po 2 valandas per dienÄ tris kartus per savaitę iÅ¡ esmės visiÅ¡kai susiaurintų ir apribotų atsakovo ir sÅ«naus bendravimÄ , tokia tvarka yra niekuo nepagrįsta, prieÅ¡tarauja tėvų lygybės principui, ieÅ¡kovė nenurodo priežasčių ir aplinkybių bei nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, kad atsakovas negali ir nesugeba prižiÅ«rėti sÅ«naus ir užtikrinti, jog nebÅ«tų pažeistas jo dienos režimas; ieÅ¡kovės argumentai dėl Å¡alių sÅ«naus ir atsakovo bendravimo ribojimo yra susiję su RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta baudžiamÄ ja byla Nr. 1-106-766/2016, kurioje atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡alims susitaikius, neįrodo jokių pagrindų galimam atsakovo ir sÅ«naus bendravimo ribojimui; bÅ«tina atsižvelgti į aiÅ¡kiai ne vienÄ kartÄ iÅ¡reikÅ¡tÄ nepilnamečio sÅ«naus norÄ bendrauti su tėvu.

Atsiliepime į atsakovo V. C. atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė L. I. nurodo, kad sutinka, jog skundžiama nutartis bÅ«tų pakeista ir bÅ«tų nustatyta, jog atsakovas gali bendrauti su sÅ«numi kiekvienÄ sekmadienį ne sÅ«naus gyvenamojoje vietoje, pasiimant sÅ«nų iÅ¡ namų ar kitos tėvų sutartos vietos 16 val. ir parvežant į namus 18 val. Su kitais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir nurodo, kad skundžiama nutartis yra motyvuota, atsakovo teiginiai apie ieÅ¡kovės daromas kliÅ«tis tėvo ir sÅ«naus bendravimui yra nepagrįsti jokiais įrodymais, sÅ«naus gyvenimas yra planuojamas, todėl bendravimas turi bÅ«ti derinamas su ieÅ¡kove, tarp atsakovo ir sÅ«naus neliko dvasinio ir emocinio ryÅ¡io, todėl reikalingas etapas, kad tarp jų vėl atsirastų ryÅ¡ys, kad sÅ«nus nebijotų be ieÅ¡kovės ilgesniam laikui pasilikti su atsakovu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai         Atskirieji skundai tenkinami iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina. Lietuvos Respublikos teisės aktai tėvams suteikia galimybę klausimÄ dėl bendravimo su vaiku pirmiausia iÅ¡spręsti tarpusavio sutarimu - visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu; jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 str. 1 d.).

CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko teisių iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ ; Å¡i norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ Å¡eimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Å i teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiÅ¡kiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada bÅ«tina įvertinti sprendimÄ ar bet kokį kitÄ veiksmÄ vaiko interesų požiÅ«riu bei užtikrinti, kad jie nebÅ«tų pažeisti.

Nagrinėjamu atveju abi Å¡alys su teismo nustatyta laikina atsakovo V. C. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka nesutinka, bendravimÄ su sÅ«numi praÅ¡o nustatyti pagal kiekvieno iÅ¡ jų siÅ«lomÄ tvarkÄ , abiejų Å¡alių pozicijos sutampa tik vienu aspektu – kad atsakovui bendrauti su sÅ«numi sÅ«naus gyvenamojoje vietoje, kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje, galimybių nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡alių nuomone, kad nėra pagrindo atsakovo bendravimo su sÅ«numi sekmadieniais apriboti sÅ«naus gyvenamÄ ja vieta, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaiku jo gyvenamojoje vietoje nustatymo nepagrindė, apsiribodamas vienu motyvu, kad dėl nepilnamečio vaiko amžiaus nustatomas trumpesnis bendravimo laikas, negu to praÅ¡o atsakovas.

 Atsakovas, nesutikdamas su nustatyta bendravimo su sÅ«numi tvarka, atskirajame skunde akcentavo, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su sÅ«numi tvarka pažeidžia tėvų valdžios lygybės principÄ . CK 3.156 straipsnis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi, įstatymas vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtinta tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybę. Be to, kaip minėta, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ , tuo tarpu minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y.

įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais, o teismų praktikoje nusistovėjo taisyklė, kad du savaitgalius su vaiku bendrauja tėtis, o kiti du savaitgaliai paliekami mamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, jog tėvų pareigos bendraujant su vaiku yra lygios ir atsakovas, kaip savo nepilnamečio sÅ«naus V. C. tėvas, turėtų bendrauti su vaiku ne vien tik keletÄ dienų per savaitę po dvi valandas, tačiau ir kas antrÄ savaitgalį.

Tuo labiau, kad iÅ¡ byloje esančių gydytojų įrašų vaiko ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje matyti, jog pats Å¡alių nepilnametis vaikas yra nurodęs, jog myli tėtį ir jo pasiilgo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko interesus labiau atitiks ilgesnis tėvo bendravimas su vaiku, o ne vien tik rÅ«pinimasis ir bendravimas su juo keletÄ valandų per dienÄ . IeÅ¡kovė, bÅ«dama nepilnamečio sÅ«naus motina, turėtų prioritetiÅ¡kai ginti vaiko interesus, netrukdyti tėvo ir sÅ«naus bendravimui, prieÅ¡ingai, skatinti tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju laikinai siekiama sureguliuoti Å¡alių ginÄÄ ir nustatyti tėvo ir mažamečio sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , kad bÅ«tų iÅ¡saugotas ir toliau puoselėjamas tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡ys. Vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažametis vaikas negali bÅ«ti atskirtas nuo tėvo, jis turi pažinti abu tėvus, jausti jų meilę ir Å¡ilumÄ , rÅ«pinimÄ si juo. Atsakovas siekia bendrauti su mažamečiu sÅ«numi, prisidėti prie jo auklėjimo ir priežiÅ«ros.

Byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamÄ elgesį sÅ«naus atžvilgiu, taip pat nėra duomenų, kad jo bendravimas su sÅ«numi gali pakenkti vaiko interesams. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas nebÅ«tų pajėgus pasirÅ«pinti nepilnamečiu vaiku savaitgaliais. PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismui Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis, kad atsakovo praÅ¡ymu skyriaus specialistai apsilankė atsakovo tėvų gyvenamame bute ir nustatė, kad vienÄ iÅ¡ trijų kambarių savo bute atsakovo tėvai sutinka ir ketina leisti naudoti anÅ«ko V.

C. poreikiams; kambarys Å¡viesus, apstatytas visais reikiamais baldais, nepilnamečio miegui skirta sofa – lova, pakankamai erdvės ir poilsiui, ir laisvalaikiui bei žaidimams; senelių nuomone, vaikas galės netrukdomai naudotis ir kitomis buto erdvėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo siÅ«loma laikina bendravimo su vaiku tvarka labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrina maksimalų, kiek tai yra įmanomÄ , vaiko bendravimÄ su abejais iÅ¡ tėvų.

Atsižvelgdamas į vaiko amžių, į tai, kad mažametis vaikas nuolat gyvena su motina, tačiau vaikas tėvÄ myli ir jo ilgisi, teismas sprendžia, kad tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais, apsiribojant viena nakvyne, padės iÅ¡laikyti esančius tėvo ir sÅ«naus emocinius ryÅ¡ius. Atsakovas turės galimybę bendrauti su vaiku visÄ savaitgalį, nepertraukiamai, todėl toks bendravimas laikytinas atitinkančiu tiek vaiko, tiek ir tėvo poreikius. Nors apeliacinėje instancijoje ieÅ¡kovė pateikė medicinines pažymas, patvirtinančias padidintÄ sÅ«naus jautrumÄ ir nesaugumÄ , tačiau nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų netinkamÄ atsakovo elgesį bendraujant su vaiku.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų, kokiÄ Ä¯takÄ skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiui vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifikÄ , matytis ir bendrauti su vaiku. Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t.y. paaiÅ¡kės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvo galimybės matytis su vaiku.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas klausimui dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymui svarbias aplinkybes, bei daro iÅ¡vadÄ , kad vaiko interesus labiau atitiks ilgesnis tėvo bendravimas su vaiku, o ne vien tik kelių valandų susitikimai, todėl atskirieji skundai tenkinami iÅ¡ dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, nustatant, kad atsakovas kiekvienos neporinės metų savaitės Å¡eÅ¡tadienį 10 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡Â jo namų ir parveža sekmadienį 17 val. 27     Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas n u t a r i a:

           RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį pakeisti.           Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo leisti atsakovui V. C. kiekvienÄ neporinės metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su sÅ«numi V. C., gim. (duomenys neskelbtini), pasiimant sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar namų 17 val. ir pristatant iki 19 val. į namus; kiekvienos porinės metų savaitės pirmadienį ir trečiadienį bendrauti su sÅ«numi, pasiimant jį iÅ¡ ugdymo įstaigos ar namų 17 val. ir pristatant iki 19 val.

į namus; kiekvienos neporinės metų savaitės savaitgalį bendrauti su sūnumi, pasiimant jį iš namų šeštadienį 10 val. ir parvežant iki sekmadienio 17 val. į namus. Teisėja                                                                                    Irena Stasiūnienė