2019-04-10 Nr. AB-9091-3-61-3-00290-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2247-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00290-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 22 d. buvo laikomas netinkamai įrengtose kamerose, dėl kurių 2017 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveiktos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras). 2017 m. gruodžio 12 d. atliktos kontrolės metu buvo nustatyta, jog Vilniaus PN II lokalinio sektoriaus patalpos neatitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugai reikalavimai“ (toliau ir – HN 134:2015) nustatytų reikalavimų. Atliktos kontrolės pažymoje Nr. 2.10-16395 (16.16.8.10.12) buvo patvirtinta, kad į 8–9 būrių drabužių skalbyklą ir kirpyklą karštas vanduo buvo tiekiamas tik šeštadieniais, dušinėje buvo aptikta vizualiai matomų pelėsių, mokymo klasėse nebuvo įrengtos apsaugos priemonės nuo tiesioginių saulės spindulių, o tai neatitiko HN 134:2015 nustatytų reikalavimų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras įpareigojo Vilniaus PN pašalinti minėtus trūkumus iki 2018 m. sausio 20 d., tačiau Vilniaus PN visų trūkumų nepašalino, t. y. sanitarinių įrenginių būklė liko tokia pati. Anot pareiškėjo, tokios gyvenimo sąlygos žaloja jo sveikatą, o Vilniaus PN administracija net nesistengė pagerinti patalpų įrengimo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą (b. l. 31–34) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytas patikrinimas atliktas buvo, o jo metu buvo tikrinami gyvenamosiose patalpose esantys baldai, patalpų dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, drėgmė, vėdinimo galimybė, nariuotakojų graužikų ir kitų kenkėjų kontrolė, minkštojo inventoriaus patalynės dezinfekavimas ir skalbimas. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti keli nežymus HN 134:2015 pažeidimai. Vilniaus PN buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, kurie buvo pašalinti. Vilniaus PN nurodė, kad kirpykloje buvo įrengtas vandens šildytuvas (boileris), todėl į kirpyklą yra nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Skalbyklos patalpoje įrengtos trys skalbimo mašinos, kriauklė su vandens tiekimo sistema (karštas vanduo nuolat tiekimas), klasėse (elektrikų, batsiuvių, siuvėjų amato mokymo klasėse pakabintos užuolaidos, apsaugančios nuo saulės spindulių. 8–9 būrių dušinėse (patalpų lubose) nebeliko pelėsių. Vilniaus PN teigimu, nustatyti nežymūs pažeidimai buvo nedelsiant pašalinti ir negalėjo sukelti pareiškėjui tokius nepatogumus, kurie galėtų sąlygoti minėtos neturtinės žalos atsiradimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 68–70).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentui pateikė skundą dėl laikymo sąlygų Vilniaus PN. 2017 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akte buvo konstatuoti šie pažeidimai: HN 134:2015 18 punkto pažeidimas (į 8–9 būrių asmeninių drabužių skalbyklą ir kirpyklą karštas vanduo tiekiamas tik šeštadieniais, tačiau pagal sudarytą ir direktoriaus patvirtintą grafiką laikomiems asmenims sudaryta galimybė kirptis plaukus ir skalbtis drabužius ir kitomis dienomis); HN 134:2015 21.3 papunkčio pažeidimas (patikrinimo metu nebuvo įrengtos apsaugos priemonės nuo tiesioginių saulės spindulių (žaliuzės, roletai, užuolaidos) elektrikų, batsiuvių, siuvėjų amato mokymo klasėse); HN 134:2015 19 punkto pažeidimas (8–9 būrių dušinėje ant lubų buvo matomų pelėsių požymių). Vilniaus PN 2018 m. sausio 19 d. rašte informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad 2017 m. gruodžio 28 d. akte nurodyti HN 134:2015 pažeidimai pašalinti. Teismas pažymėjo, jog šias aplinkybes taip pat patvirtino į bylą pateiktos fotografijos.

7. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad patikrinimo akte konstatuoti HN 134:2015 pažeidimai egzistavo iki 2018 m. sausio 19 d., t. y. beveik visą ginčo laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kokią įtaką minėti nustatyti HN 134:2015 pažeidimai padarė jo sveikatai. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jis lankė mokymo klases, kuriose nebuvo užuolaidų. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie tai, kad naudojantis kirpyklos ar skalbimo paslaugomis, jomis negalėjo tinkamai pasinaudoti būtent dėl to, jog į patalpas nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Analogiška nuostata dėl naudojimosi dušu dažnumo įtvirtinta ir HN 134:2015 44 punkte. Teismas, atsižvelgęs į šias nuostatas, darė išvadą, kad pareiškėjas dušinėmis, kuriose buvo konstatuotas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (ant lubų buvo pelėsių), naudojosi sąlyginai retai, tačiau argumentų, patvirtinančių, jog dėl konstatuoto pažeidimo jam buvo padaryta neturinė žala, iš esmės nenurodė, o pateikė deklaratyvius teiginius, kad nustatytais pažeidimais jam žalojama sveikata.

8. Teismas nusprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatytų pažeidimų mastą ir intensyvumą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, darė išvadą, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Pareiškėjo išgyvenimai, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju negalėjo nepasiekti tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Todėl šiuo atveju nebuvo vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 9. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą (b. l. 76–78).

10. Pareiškėjo manymu, jo pateikti įrodymai patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus PN jis mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje.

11. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos, pareiškėjo manymu, yra teisiškai nepagrįstas bei nemotyvuotas. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos teisės aktus, nesivadovavo tiek Lietuvos teismų praktika, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 82–84).

13. Vilniaus PN sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo J. S. prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo laikymo Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 22 d.

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, konstatavo, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

17. Pirmiausia, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

18. Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-520/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės sieja su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. 2.10-16395(16.16.8. 10.12) užfiksuotais Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimais: į 8–9 būrių asmeninių drabužių skalbyklą ir kirpyklą karštas vanduo tiekiamas tik šeštadieniais, tačiau pagal sudarytą ir direktoriaus patvirtintą grafiką laikomiems asmenims sudaryta galimybė kirptis plaukus ir skalbtis drabužius ir kitomis dienomis; patikrinimo metu nebuvo įrengtos apsaugos priemonės nuo tiesioginių saulės spindulių (žaliuzės, roletai, užuolaidos) elektrikų, batsiuvių, siuvėjų amato mokymo klasėse; (8–9 būrių dušinėje ant lubų buvo matomų pelėsių požymių).

20. HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. HN 134:2015 21.3 punkte nustatyta, kad mokymo klasėje turi būti įrengtos apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių priemonės (žaliuzės, roletai, užuolaidos). HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

21. Iš Vilniaus PN 2018 m. sausio 19 d. rašto Nr. 9-350(08) (b. l. 49) ir į bylą pateiktų fotonuotraukų (b. l. 35–48) galima spręsti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti higienos normos pažeidimai buvo pašalinti. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį darytina išvada, jog nustatyti higienos normos pažeidimai egzistavo beveik visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 19 d.

22. Nagrinėjamu atveju įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 19 d. Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjo laikymo sąlygų pagal HN 134:2015 18, 21.3 ir 39 punktų reikalavimus.

23. Sprendžiant, ar dėl nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažymėtina, kad remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atlyginti neturtinę žalą iš esmės grindžia bendro pobūdžio argumentais apie nustatytus higienos normos pažeidimus. Tačiau pareiškėjas visiškai neindividualizuoja, kokį konkretų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichologinei būklei padarė būtent šie higienos normos pažeidimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Pareiškėjo išgyvenimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl konstatuotina, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys