fd95a20b-7372-4348-9459-e62e7aa3aab0 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-657-817/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14697-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 5 metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 25 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 24 d. iki 2021 m. spalio 25 d. (1 para). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo M. B. sulaikymo dienos. M. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. B. nuteistas už tai, kad jis, 2021 m. lapkričio 5 d. bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai supažindintas su ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu ir žinodamas, kad yra paskirtas jam nuosavybės teise priklausančio turto – 910 Eur su PVM vertės automobilio „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo pritvirtinti kitam automobiliui iÅ¡duoti valst. Nr. 2. (duomenys neskelbtini) – į kurį laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. jo nuosavybės teisė prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu yra laikinai apribota, saugotoju bei 2021 m. lapkričio 5 d. pasižadėjęs saugoti prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarime nurodytÄ turtÄ ir bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarime nurodyto turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar paslėpimÄ , o taip pat žinodamas, kad jam 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-1151/2022, teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (konfiskuotinas jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė) – ir žinodamas, kad prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo, nuo 2021 m. lapkričio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prokuroro 2021 m. lapkričio 4 d. nutarime nurodytÄ turtÄ tyčia paslėpė, dėl ko nebuvo įvykdyta jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Taip jis paslėpė turtÄ , kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir, pritaikius jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam Å¡velnesnę bausmę nei terminuota laisvės atėmimo bausmė. 2.1 Apelianto nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo atžvilgiu paskirtos bausmės rÅ«Å¡is yra neteisinga, dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.2 Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti M.

B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo sankcijoje nustatytÄ bausmės vidurkį. Apeliantas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į visas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes, skiriant bausmę, tačiau tai padarė tik formaliai, tinkamai neįvertinęs bausmės dydžiui reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Apeliantas akcentuoja, kad bausmė yra teisinga, kai ji atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir yra tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į jo paaiÅ¡kinimus, jog jis jam patikėtÄ turtÄ ne paslėpė, o jo neiÅ¡saugojo, paėmė automobilį iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės, nes neturėjo finansinių lėšų mokėti už jo saugojimÄ aikÅ¡telėje ar parsigabenti jį namo, taip pat tuo metu nesuprato savo elgesio pasekmių, jog jis yra atsakingas už automobilio saugojimÄ iki jo konfiskavimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo įvertinti ir Å¡ias aplinkybes: jog jam gauti teisėtas pajamas yra ypač sudėtinga, nes gyvena (duomenys neskelbtini), kur susirasti nuolatinį darbÄ yra ypač sudėtinga, todėl dirba atsitiktinius darbus; jog jis turi (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriuos reikia iÅ¡laikyti.

Å ios aplinkybės lėmė tai, kad jis susidÅ«rė su ypatingomis socialinėmis problemomis, kurioms spręsti jam trÅ«ksta socialinių įgÅ«džių, žinių, dialogo su socialinėmis tarnybomis ir pan. Ignoruodamas Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl bausmės skyrimo, vertinant lengvinančias aplinkybes ir jų visumÄ . Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, yra nurodęs, jog bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K420/2006).

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bausmės teisingumo ir adekvatumo jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumui, bausmės tikslams, apelianto nuomone, iÅ¡dėstė lakoniÅ¡kus ir formalius argumentus, kurie nėra pakankami tam, kad juos bÅ«tų galima vertinti kaip motyvuotas iÅ¡vadas ar motyvus, paaiÅ¡kinančius, kodėl jam bÅ«tina skirti laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apelianto vertinimu, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jo padaryta nusikalstama veika yra daug didesnio nei rÅ«Å¡inio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo ar, kad jo asmenybė yra tokia pavojinga visuomenei, kad jo izoliavimas nuo bendruomenės yra bÅ«tinas. 2.3 Atsižvelgiant į apelianto padarytos veikos ir asmenybės pavojingumo aspektus, sudėtingus socialinės situacijos jo Å¡eimoje veiksnius, jo Å¡eimos santykius ir socialinius ryÅ¡ius, vaikų teisėtų interesų apsaugÄ , į tai, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, pažeidė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse ir 59, 61-62 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles ir paskyrė jam per griežtÄ bausmę, nuteistasis praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, kuria bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus (Trakai) prokuroras G. V. praÅ¡o skundÄ atmesti, nurodo, kad, prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė BK nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu, atidžiai ir tinkamai įvertino jo asmenybę. Teismas, skirdamas bausmę M. B., atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ atsakomybę - pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų ir gailėjosi, bei atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas.

Individualizuodamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas taip pat įvertino kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tai yra, kad jo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, taip pat nuteistojo asmenybę - teistas Å¡eÅ¡is kartus, baustas administracine tvarka, turi 5 galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, karo prievolininko pareigų nevykdymÄ . Taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl kitos jo nusikalstamos veikos.

Kaip matyti iÅ¡ ankstesnių nuteistojo atžvilgiu priimtų nuosprendžių ir nutarimų administracinėse bylose, jis sistemingai nevykdo jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones - už kÄ jis buvo teisiamas ir baudžiamas administracinėmis nuobaudomis. Akivaizdu, kad nuteistasis sistemingai linkęs daryti itin pavojingas veikas. Skundžiamojoje byloje iÅ¡nagrinėta nusikalstama veika taip pat susijusi su baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo - vykdymu, kas patvirtina, kad:

M. B. nepaiso įstatymų, nedaro iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio, elgiasi iÅ¡imtinai pagal savo norus ir savÄ visuomenėje priimtų elgesio taisyklių vertinimÄ , kas charakterizuoja M. B. kaip asmenį, keliantį pavojų aplinkiniams ir visuomenei. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, prokuroras nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad M. B. paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė bei, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, pažeidė BK 54 straipsnio 1-2 dalyse, 59 straipsnyje, 61 straipsnyje, 62 straipsnyje įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles.

Prokuroro vertinimu, teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, bei vadovaujantis BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytomis sankcijos ribomis, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti M. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Prokuroro įsitikinimu, nėra jokio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, todėl darytina iÅ¡vada, kad tik paskirta laisvės atėmimo bausmė ir palikta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones 5 metus - padės pasiekti prevencinius tikslus ir papildomai užtikrins visuomenės saugumÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. B. neginčija savo kaltės, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam nepagrįstai griežtÄ bausmę ir praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡vardintų reikalavimų nepažeidė ir M. B. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skyrė teisingÄ bausmę. Paskirdamas apeliantui griežčiausiÄ inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytÄ â€“ laisvės atėmimo – bausmę, teismas visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog M.

B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , įvertino, jog nustatyta viena M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl įvykdyto nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog M. B. anksčiau teistas 6 kartus (b. l. 87-95), Å¡i nusikalstama veika įvykdyta vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl kitos jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, M.

B. baustas administracine tvarka, turi 5 galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, karo prievolininko pareigų nevykdymÄ (b. l. 97-101). Atsižvelgiant į nurodytas nuteistÄ jį bei padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ , vadovaudamasis BK 641 straipsniu, sumažino 1/3 ir paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamÄ veikÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmės vidurkio nevirÅ¡ijančiÄ , artimÄ minimaliai, bausmę.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. praÅ¡o suÅ¡velninti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirtÄ bausmę. Nuteistasis akcentuoja, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to labai gailisi. Nagrinėjamai bylai aktualioje BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino apraÅ¡ytÄ , areÅ¡tuotÄ ir jam patikėtÄ turtÄ arba turtÄ , kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtÄ neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 246 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis niekur nedirba (b. l. 102), ankščiau yra ne kartÄ teistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, paskutinį kartÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį visÄ bausmės atidėjimo terminÄ (laikÄ ) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų), ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės jokio poveikio jam nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeičia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirdamas bausmės vidurkio nevirÅ¡ijančiÄ , artimÄ minimaliai, laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir M.

B. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 246 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tokiÄ bausmę, kuri nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra per griežta bei atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to labai gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog nuteistajam paskirta bausmė neatitinka BK įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

9. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskyrė galutinę subendrintÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ vairuoti transporto priemones 5 metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 25 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitė laikino sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. spalio 24 d. iki 2021 m. spalio 25 d. (1 parÄ ). Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iÅ¡ pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

10. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, už kurias M. B. buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, jis padarė 2021 m. spalio 24 d., tai yra, iki skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį bei bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi.

Kaip minėta, pagal aptartas bausmių bendrinimo nuostatas, pridedama bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, mažiausia pridedama laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamÄ veikÄ dalis yra 3 mėnesiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėdamas dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, tai yra 2 mėnesius, bei paskirdamas nuteistajam galutinę subendrintÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bendrindamas bausmes pridėjo mažesnę laisvės atėmimo bausmės dalį, nei yra įtvirtinta įstatyme, tai yra, vietoj prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės realiai pridėjo ne 3 mėnesius, o 2 mėnesius laisvės atėmimo, todėl paskyrė Å¡velnesnę galutinę subendrintÄ bausmę.

Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai. Nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kadangi baudžiamoji byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ , apelianto padėtis negali bÅ«ti pabloginta, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje nekeistinas.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).

12. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti iÅ¡vadÄ , kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumÄ , svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

13. Atsižvelgdamas į aptartÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog M. B. yra net 6 kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn (taip pat ir už nusikalstamų veikų teisingumui padarymÄ ), ne kartÄ baustas administracine tvarka, tačiau Administracinių nusižengimų registro duomenimis, informacijos apie didžiosios dalies paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra. Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pastaroji nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o greičiau M.

B. pasirinkto gyvenimo bÅ«do nuosekli pasekmė. Nuteistajam yra bÅ«dingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, kadangi tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus M. B. daro ganėtinai sistemingai. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai, t. y. paskyrė už nusikalstamÄ veikÄ laisvės atėmimo bausmę, o bausmės dydį, atsižvelgdamas į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, parinko laisvės atėmimo bausmės vidurkio nevirÅ¡ijančiÄ , artimÄ minimaliai, bausmę.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, praÅ¡ydamas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenurodė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad laisvės atėmimo bausmė už aktualaus nusikaltimo paskyrimÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apelianto Å¡eimos bei kiti svarbÅ«s socialiniai interesai nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės ir savaime nemažino jo padaryto nusikaltimo ir asmenybės pavojingumo.

Tai įprastos, gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taigi teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

Bausmė (jos rÅ«Å¡is ir dydis) už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamojoje byloje kiekvienam asmeniui yra skiriama individualiai, atsižvelgus į toje byloje nustatytas konkrečias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Å iuo atveju turimi Å¡eiminiai santykiai, (duomenys neskelbtini) vaikų turėjimas, noras iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , socialinių problemų buvimas, kurioms spręsti jam trÅ«ksta socialinių įgÅ«džių, žinių, dialogo su socialinėmis tarnybomis ir pan., nesustabdė jo nuo nusikaltimo padarymo.

BÅ«damas ne kartÄ teistas, M. B. neabejotinai jau prieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ Å¾inojo gręsiančias pasekmes, tačiau nei praeityje skirtos bausmės, nei gręsianti bausmė, nei poreikis pasirÅ«pinti artimaisiais jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus.

Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

M. B. suprato, kad neteisėtas elgesys gali jam sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytÄ atsakomybę, net, jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobÅ«džio praradimus ar nepatogumus.

15. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę ar taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas M. B. už BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė teisingÄ ir proporcingÄ bausmę, bausmių skyrimÄ reglamentuojančių BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Individualizuojant bausmę buvo įvertintos visos, tiek su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės. Bausmės rÅ«Å¡is už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parinkta ir bausmės dydis nustatytas pakankamai motyvuojant, todėl jos mažinti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo iÅ¡ieÅ¡kojimo 16. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymÄ dėl 36,67 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo M. B. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų už byloje teiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti nuteistajam gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva.

Akcentuotina ir tai, kad M. B., jo paties teigimu, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, bylos duomenimis, niekur nedirba, yra nesumokėjęs jam skirtų baudų, jo turtinė padėtis nėra gera, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡kotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 36,67 Eur iÅ¡ nuteistojo M. B. už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Ieva Gavelytė-Kalytienė Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nida Vigelienė