fd9535cc-e297-4d4c-8974-093f6fd9f140 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-974-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03156-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas M. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti jam 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Savo skundÄ (b. l. 1–6) grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. PareiÅ¡kėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN), kur jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis kalinimo įstaigoje įrengtame duÅ¡e. Vilniaus PN duÅ¡o patalpose yra įrengta 12 čiaupų, todėl vienu metu gali praustis 12 asmenų. Teigia, kad esant tokiai situacijai, jis nuolat buvo stebimas kitų besiprausiančių asmenų, kas jam sukeldavo nemalonius jausmus ir netgi stresÄ , jį žemino. VisÄ ginčo laikotarpį (t. y. net 157 kartus) jis jautė pažeminimÄ ir patyrė nevisavertiÅ¡kumo jausmÄ , tapo kompleksuotu. Dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5 000,00 Eur.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ (b. l. 11–15) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. Pasak atsakovės atstovo, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (tikslių duomenų apie kalinimo laikotarpį pateikti negali dėl to, kad pareiÅ¡kėjo asmens kortelė Å¡iuo metu yra Marijampolės pataisos namuose) buvo apgyvendintas Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

Pabrėžė, kad šioms patalpoms teisės aktai nenumatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Nuo 2017 m. pradžios I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, todėl nuteistieji, naudodamiesi dušo patalpomis, turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis – su pertvaromis ar be jų. 2018 m. antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Tai patvirtina atsakovės atstovo padarytos duÅ¡o patalpų foto nuotraukos. Pasak atsakovės atstovo, Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Taigi pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis duÅ¡u, suponuojančių neturtinės žalos kilimÄ , yra akivaizdus bandymas pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų.

PareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duÅ¡e, nereikÅ¡damas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai. 3.2. Tvirtina, kad tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, nustatyti naudojimosi duÅ¡u grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartÄ Ä¯ savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Taigi jokie teisės aktų reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo.

Papildomai nurodo, kad kiekviename nuteistųjų bÅ«ryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Å iose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos. 3.3. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Pasak atsakovės atstovo, visos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės pagrįstos tik abstrakčiais teiginiais. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, kad jo skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ .

Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas Vilniaus PN, t. y. privatumo pažeidimus jam naudojantis duÅ¡u. 4.1. Dėl ginčo termino pasakytina, kad pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jis buvo kalinamas Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. BÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu dėl kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN jam kilo neturtinė žala. Marijampolės pataisos namai, kuriuose Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas yra kalinamas, pateikė duomenis iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens kortelės (b. l. 81–83), kurie patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2009 m. rugsėjo 25 d., po to jis buvo iÅ¡vykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis toliau buvo kalinamas Vilniaus PN.

Taigi pareiškėjas šiuo atveju prašo jam priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Kadangi Marijampolės pataisos namų pateikti duomenys neprieštarauja pareiškėjo pateiktai informacijai ir ginčo dėl kalinimo Vilniaus PN laikotarpio nėra, šioje byloje ginčo laikotarpis laikytinas nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.

5. Dėl kalinimo sÄ lygų ir neturtinės žalos atlyginimo. 5.1. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). 5.2. Higienos normos HN 134:2015 44 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. 5.3.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam kalint Vilniaus PN įrengti duÅ¡ai neatitiko reikalavimų ir jis visÄ kalinimo laikÄ turėjo naudotis duÅ¡ais be pertvarų ir maudytis matant kitiems asmenims. Teigia, kad toks dušų įrengimas neužtikrino pareiÅ¡kėjo privatumo. Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kurių 13 punkte numatytas laisvės atėmimo vietų duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte apibrėžti reikalavimai prausimosi patalpoms.

Kaip matyti iÅ¡ teisinio reglamentavimo, nei viename teisės akte ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatyti reikalavimai įrengti pertvaras kalinimo įstaigos duÅ¡o patalpose. Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad dušų pertvaros įkalinimo įstaigoje pradėtos įrengti nuo 2017 m. pradžios ir nuteistieji naudodamiesi duÅ¡o patalpomis turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis, o nuo 2018 m. visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Tai patvirtina į bylÄ pateiktos atsakovės atstovo duÅ¡o patalpų fotonuotraukos. PareiÅ¡kėjas neteikė skundų įkalinimo įstaigos administracijai dėl privatumo pažeidimo naudojantis duÅ¡u. Atsižvelgiant į LVAT suformuotÄ praktikÄ tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (LVAT 2016 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020).

Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Vilniaus PN neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu praÅ¡ymų ar skundų įkalinimo įstaigos administracijai nereiÅ¡kė, o nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo nustatyta pareigos įrengti pertvaras duÅ¡uose, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl privatumo pažeidimo naudojantis duÅ¡u atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ naudojantis duÅ¡u.

Sutiktina su atsakovės atstovu, kad Vilniaus PN pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. IÅ¡ teismui pateiktos pareiÅ¡kėjo medicininės kortelės iÅ¡rašų (b. l.

12) taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų (dėl nubrozdinimų, galvos skausmo, nugaros ir inkstų skausmų, taip pat dėl varginančios slogos, skausmo juosmenyje ir t. t.), tačiau dėl jam galimai kilusių psichologinių problemų, kaip jis teigia skunde, į gydytojus jis nesikreipė nė karto.

6. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Taigi Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis