2019-12-04 Nr. AB-22855-3-62-3-01249-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1703-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01249-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. L. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), 6 797 Eur (1 797 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei) žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės PN ir nuo 2016 m. sausio 20 d. dirba pataisos namų valgyklos tvarkytoju. Jis buvo įdarbintas 0,5 etato, tačiau nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 23 d. dirbo po 6 valandas per dieną, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtu laikotarpiu išdirbtos valandos buvo žymimos neteisingai – poilsio ir švenčių dienomis išdirbtas laikas nebuvo žymimas, taip pat nurodytas trumpesnis darbo laikas, nei buvo išdirbta iš tikrųjų, t. y. vietoje išdirbtų 6 val. žiniaraštyje nurodytos 4 val. Už darbą švenčių ir poilsio dienomis papildomos poilsio dienos nebuvo suteikiamos. Po pokalbio su Marijampolės PN direktoriumi 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 7104-241 pareiškėjo pareigybei buvo nustatyta 0,75 etato, tačiau už darbą švenčių ir poilsio dienomis iki 2017 m. gegužės 1 d. apmokama nebuvo.

3. Pareiškėjas skunde teigė, kad darbas valgykloje prasidėdavo 6 val. ryte, maitinimas pusryčių metu vyko nuo 6.45 val. iki 8.00 val. Pasibaigus pusryčiams pareiškėjas turėjo valgykloje nuvalyti stalus, taigi darbas truko daugiau nei dvi valandas. Per pietus darbas prasidėdavo nuo 11.00 val., maitinimas truko nuo 11.30 val. iki 13.30 val., po kurių pareiškėjas taip pat turėjo nuvalyti valgyklos stalus, todėl pietų metu darbas truko daugiau nei dvi valandas. Vakare darbas prasidėdavo nuo 17.00 val., vakarienė truko nuo 17.30 val. iki 18.45 val., o po vakarienės maitinimo pareiškėjas turėjo nuvalyti valgyklos stalus, suolus, palanges, taigi vakare darbas taip pat truko daugiau nei dvi valandas.

4. Už 2016 m. sausio mėnesį pareiškėjui nebuvo išmokėta 57,40 Eur darbo užmokesčio, už 2016 m. vasario mėn. – 132,10 Eur, už 2016 m. kovo mėn. – 146,70 Eur, už 2016 m. balandžio mėn. – 145,80 Eur, už 2016 m. gegužės mėn. – 156,80 Eur, už 2016 m. birželio mėn. – 83,79 Eur, už 2016 m. liepos mėn. – 110,70 Eur, už 2016 m. rugpjūčio mėn. – 97,20 Eur, už 2016 m. rugsėjo mėn. – 86,40 Eur, už 2016 m. spalio mėn. – 108,00 Eur, už 2016 m. lapkričio mėn. – 97,20 Eur, už 2016 m. gruodžio mėn. – 108,00 Eur, už 2017 m. sausio mėn. – 97,20 Eur, už 2017 m. vasario mėn. – 108,90 Eur, už 2017 m. kovo mėn. – 88,10 Eur, už 2017 m. balandžio mėn. – 118,80 Eur, kas sudarė 1797,00 Eur turtinę žalą (negautas pajamas). Negavęs darbo užmokesčio dalies jis negalėjo įsigyti sau būtiniausių prekių.

5. Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią įvertino 5000 Eur. Pažymėjo, kad neturtinė žala pasireiškė dvasinėmis kančiomis, išgyvenimais, sukrėtimu, fiziniu skausmu (pūslės ant kojų) dirbant be poilsio dienų.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo išdirbtas laikas buvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Pagal žiniaraštyje pateiktus duomenis Marijampolės PN buhalteris apskaičiuoja asmeniui priklausantį darbo užmokestį. Marijampolės PN neturėjo pagrindo abejoti darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų tikrumu. Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų tikrumo pareiškėjas yra kreipęsis į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi visi teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Marijampolės PN buhalterio pateikti paskaičiavimai patvirtina, kad darbo užmokestis pareiškėjui skaičiuojamas teisingai. Pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ir įrodymų dėl darbo užmokesčio nepriemokos. Pataisos namai neturi duomenų apie pareiškėjo moralinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų darbo užmokestis. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo G. L. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas G. L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės PN ir dirbo patalpų tvarkytoju (tvarkdariu). Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7/07-18 pareiškėjas buvo paskirtas dirbti patalpų tvarkytoju (tvarkdariu) 0,5 etato, MMA koef. 0,43. Nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 7/07-241 G. L. buvo paskirtas dirbti patalpų tvarkytoju (tvarkdariu) 0,75 etato, MMA koef. 0,43. Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. buvo apskaičiuota ir išmokėta 1 152,59 Eur darbo užmokesčio. Remiantis Marijampolės PN darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. dirbo pataisos namų valgyklos salės tvarkytoju 4 val. per dieną, penkias dienas per savaitę. Nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. – 6 val. per dieną, penkias dienas per savaitę. Pagal minėtus duomenis pareiškėjas savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirbo.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. realiai dirbo daugiau nei 4 valandas per dieną. Remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7/07-18, pareiškėjui minėtu laikotarpiu buvo nustatyta dirbti 0,5 etato, t. y. 4 val. darbo trukmė per dieną. Iš nuteistųjų maitinimo grafiko matyti, kad nuteistųjų pusryčiai truko nuo 6.45 val. iki 8.00 val. (1 val. 15 min.), pietūs – nuo 11.30 val. iki 13.30 val. (2 val.), vakarienė – nuo 17.30 iki 18.45 val. (1 val. 15 min.), t. y. iš viso 4 val. 30 min. per dieną. Minėtu laikotarpiu pats pareiškėjas irgi valgė pusryčius, pietus ir vakarienę, o darbuotojų nuteistųjų pertrauka pailsėti ir pavalgyti neįskaitoma į darbo laiką. Teismas nesirėmė pareiškėjo pateikta Nuteistųjų išvedimo į darbą 2016 m. birželio 1–30 d. paraiška, kadangi ši paraiška neatspindi, kada realiai pareiškėjas buvo išvestas į darbą ar pervestas iš darbo. Teismas pareiškėjo argumentus, jog jis dirbo daugiau nei 4 val. per dieną laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. laikė deklaratyviais ir atmetė nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų.

11. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. jis realiai dirbo švenčių dienomis ir savaitgaliais, tačiau atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtų išdirbtų dienų nežymėjo. Dėl šių pareiškėjo teiginių teismas pažymėjo, jog iš nuteistųjų maitinimo grafiko matyti, kad darbai, kuriuos atliko pareiškėjas, yra kasdienio pobūdžio, nes nuteistieji maitinami tiek švenčių, tiek poilsio dienomis. Liudytojas V. D. patvirtino, kad ginčo laikotarpiu jis buvo atsakingas už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, ir paaiškino, kad už valgyklos salės tvarkymą ginčo laikotarpiu buvo atsakingi trys nuteistieji – G. L., V. V. ir S. V., tačiau nei vienam iš šių nuteistųjų darbo laikas švenčių ir poilsio dienomis žiniaraščiuose nebuvo žymimas. Duomenų, kuris konkrečiai nuteistasis (-ieji) ginčo laikotarpiu dirbo pataisos namų valgykloje tvarkytoju (-iais) švenčių ir poilsio dienomis į bylą nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiškinimo, kad į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai išdirbtą (pareiškėjo) darbo laiką ir yra teisingi, nagrinėjamu atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kas konkrečiai iš nuteistųjų dirbo tvarkytoju (-iais) pataisos namų valgykloje poilsio ir švenčių dienomis. Remdamasis liudytojo V. D. paaiškinimais teismas sprendė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo fiksuojamas nuteistųjų (tvarkytojų G. L., V. V. ir S. V.) išdirbtas laikas darbo dienomis, o švenčių dienomis ir savaitgaliais nuteistųjų išdirbtas laikas žiniaraščiuose iš vis nebuvo žymimas. Nesant byloje konkrečių duomenų, kurie konkrečiai nuteistieji ir kuriomis dienomis dirbo tvarkytojais pataisos namų valgykloje švenčių ir poilsio dienomis, teismas rėmėsi pareiškėjo paaiškinimais ir konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. pareiškėjas G. L. dirbo tvarkytoju Marijampolės PN valgykloje tiek darbo, tiek švenčių bei poilsio dienomis.

12. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Marijampolės PN valgykloje dirbo tvarkytoju švenčių ir poilsio dienomis, už kurias, pagal minėtą reglamentavimą, pareiškėjui turėjo būti suteiktos papildomos poilsio dienos. Duomenų apie papildomų poilsio dienų suteikimą pareiškėjui už darbą švenčių ir poilsio dienomis nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. byloje nėra. Nustatęs, kad už darbą švenčių ir poilsio dienomis pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos, teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo Marijampolės PN veiksmus.

13. Pareiškėjas skunde prašė iš atsakovo priteisti 1 797 Eur turtinę žalą (negautas pajamas) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, tačiau teismas pažymėjo, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis nuteistiesiems nėra apmokama, tačiau jiems suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Nesant atsakovo atstovui pareigos už nuteistųjų darbą poilsio ir švenčių dienomis atlyginti pinigais, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo (nuostolių atlyginimo) už jo darbą poilsio ir švenčių dienomis.

14. Teismui nekilo abejonių, kad dėl ilgai trunkančio darbo be poilsio dienų pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, tačiau jis dėl papildomų poilsio dienų suteikimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis į pataisos namų administraciją nesikreipė. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. 15. Pareiškėjas G. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos nustatymo, neatsižvelgė į tai, kad Marijampolės PN veikė neteisėtai, pažeidė G. L. teises bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą draudimą versti dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime prašo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, G. L. apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo įsitikinimu, teismas tinkamai konstatavo, kad pareiškėjui turtinė žala (negautos pajamos) už darbą poilsio ir švenčių dienomis negali būti priteisiama, nes už darbą poilsio ir švenčių dienomis nuteistiesiems nėra apmokama, jiems suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Be to, pareiškėjas neteikė prašymų dėl papildomų poilsio dienų suteikimo.

19. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuota, kad dėl ilgai trunkančio darbo be poilsio dienų, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą. Tačiau pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl papildomų poilsio dienų suteikimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo pateiktų įrodymų visumą įrodo, kad jis nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Kalėjimų departamento nuomone, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkami vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų nuteistųjų darbo ir poilsio laiko apskaitos bei apmokėjimo už darbą srityje.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs, kad už darbą švenčių ir poilsio dienomis pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, kad teismas netinkami įvertino įrodymus ir nepagrįstai jam nepriteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimais pinigais.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, t. y. plačiau pasisakys tik dėl tų pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kurie susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, turtinės ir neturtinės žalos nepriteisimu.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliantas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, o aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius duomenis teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie duomenys pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą apskritai nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tarp nuteistųjų asmenų ir laisvės atėmimo vietų administracijų kylančius ginčus dėl darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo (žr., pvz., 2018 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1578-624/2018) yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Kita vertus, EŽTT ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad tam tikro pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 2573/03)).

28. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovui, teigiančiam, kad pareiškėjo darbą jis organizavo laikydamasis teisės aktų reikalavimų, ir tenka pareiga nurodyti bei pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kuriais jis ir disponuoja. Vykdydamas šią pareigą atsakovas į bylą pateikė su pareiškėjo darbu Marijampolės PN susijusias aplinkybes patvirtinančius dokumentus: Marijampolės PN direktoriaus įsakymus, kuriais pareiškėjas buvo priimtas į tvarkdario (patalpų valytojo) pareigas, pažymą apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, taip pat pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Minėti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. dirbo 4 val. 30 min. per dieną, tačiau šiuo laiku pareiškėjas taip pat valgė pusryčius, pietus ir vakarienė, todėl jo darbo laikas per dieną negalėjo viršyti daugiau nei 4 val. Kadangi pareiškėjas nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, pareiškėjo argumentai dėl dirbtos ilgesnės darbo dienos nei užfiksuota žiniaraščiuose atmestini kaip nepagrįsti.

29. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam turi būti atlygintas 1 797 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 128 straipsnio 1 dalį nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, jog pareiškėjui neteko dirbti poilsio ir švenčių dienomis, tuo tarpu pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN administraciją dėl poilsio dienų suteikimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – nesuteikė pareiškėjui papildomų poilsio dienų už darbą poilsio ir švenčių dienomis, tačiau pareiškėjui nesikreipus dėl poilsio dienų suteikimo, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą ir priteisti jo nurodomą 1 797 Eur sumą.

30. Vertindama pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės pažeidimo pripažinimas kai kuriais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą L. L. prieš Prancūziją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį (pareiškėjas dirbo tvarkytoju Marijampolės PN valgykloje tiek darbo, tiek švenčių bei poilsio dienomis), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pats pareiškėjas, savo procesiniuose dokumentuose įvardindamas tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepriteistas.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė