fd949bbb-e1fa-44be-8a91-9932c0245d87 · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Å erno ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto „UPM Raflatac Oy“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo „UPM Raflatac Oy“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “LipnÅ«s produktai“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas kilo dėl apmokėjimo už atsakovui UAB „LipnÅ«s produktai“ ieÅ¡kovo „UPM Raflatac Oy“ patiektas ženklinimo medžiagas. IeÅ¡kovas nurodė, kad patiekė atsakovui ženklinimo medžiagas ir už dalį patiektų medžiagų, kurių kaina yra 469 049,83 Lt, atsakovas nesumokėjo. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo minėtÄ sumÄ ir ieÅ¡kinio užtikrinimui prašė areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė.

Teismas nurodė, jog atsakovo pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas 2010 m. ir pirmÄ jį 2011 m. ketvirtį dirbo pelningai. Ä®vertinus atsakovo pateiktus finansinius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo turimo vertė žymiai virÅ¡ija jo įsipareigojimų kreditoriams sumas, atsakovas yra stabiliai veikianti įmonė. IeÅ¡kovo reikalaujama priteisti suma, lyginant su atsakovo turimu turtu, sudaro nedidelę jo įsipareigojimų dalį, todėl palankaus ieÅ¡kovui sprendimo priėmimo atveju skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas neturėtų įtakos atsakovo mokumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantas „UPM Raflatac Oy“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ . Nurodo, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra didelė, didžioji dalis atsakovo turto yra įkeista arba pats turtas yra gautinos sumos. Atsakovo finansinė padėtis nėra gera, įsipareigojimai siekia pusę viso turto. Neatsiskaitymas už pateiktas medžiagos kelia abejonių atsakovo galimybe vykdyti įsipareigojimus ir bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Teismų sprendimų įvykdomumÄ civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d., 2002 m. vasario 28 d. redakcija).

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamÄ bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu.

EkonomiÅ¡kumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei bÅ«tina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.).

Iš ieškinio matyti, jog atsakovui reiškiamas piniginis reikalavimas, t. y. būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo rezultatas gali būti piniginės sumos priteisimas iš atsakovo. Tokio sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas neleidžiant atsakovui sumažinti turimo turto masės daugiau, nei jo reikia ieškinio reikalavimams patenkinti (CPK 145 str. 2 d.). Priešingas veiksmas – atsakovo turto masės padidėjimas ne sumažina, bet padidina tikimybę, jog galimas ieškovui palankus teismo sprendimas bus tinkamai įvykdytas, todėl negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios mažintų teismo sprendimo įvykdymo galimybę.

Kaip minėta, teismas turi teisę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes tenka asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas savo praÅ¡ymÄ (b. l.

6) grinė didele ieÅ¡kinio suma bei atsakovo galimybe imtis nesÄ Å¾iningų veiksmų ir perleisti turtÄ .Kolegija pažymi, kad didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Atsakovas, kaip turto savininkas, laisvai disponuoja savo turtu, t. y. gali imtis nesÄ Å¾iningų veiksmų siekdamas iÅ¡vengti galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo patenkinus ieÅ¡kinį. Tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesÄ Å¾iningumo. Pats ieÅ¡kovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimÄ Â atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.

PrieÅ¡ingai, labiau tikėtina, kad, areÅ¡tavus atsakovo turtÄ , jo Å«kinė veikla sutriktų ir dėl kilsiančių finansinių problemų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo ieÅ¡kovo atžvilgiu bei atsakovo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais pasunkėtų.Teisėjų kolegija pažymi, kad interesų pusiausvyros, lygiateisiÅ¡kumo, ekonomiÅ¡kumo principai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti tokios, kad iÅ¡ esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-Å«kinės veiklos, t. y.

įmonės komercinė-Å«kinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuojant atsakovo turtÄ , turi bÅ«ti siekiama atsakovui palikti galimybę iÅ¡ esmės netrikdant vykdyti gamybinę-Å«kinę veiklÄ , kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimÄ . Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo (t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui), piniginių lėšų areÅ¡tas, stabdantis ar iÅ¡ esmės trikdantis įmonės komercinę-Å«kinę veiklÄ , neturi bÅ«ti taikomas.Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė CPK 144 straipsnyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nurodytų pagrindų, leidžiančių taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias pasaugos priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiAlė Bukavinienė Donatas Å ernas Vigintas ViÅ¡inskis