fd926f4f-5d0f-4838-bbfc-510fa8e5f3cc · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-5807-367/2018 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02080-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams D. M. ir J. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o solidariai iÅ¡ atsakovų D. M. ir J. M. priteisti 3 394,40 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovai atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ . Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl D. M. kaltės, vairavusio J. M. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 10 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala fiziniam asmeniui Y.

G., sutrikdant jo sveikatÄ (nustatyta kaklo trauma) ir sugadinant jo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) minėto eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalies bei 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo yra Europos SÄ jungos (toliau - ES) valstybėje narėje (Å¡iuo atveju – Danijoje) reziduojantis asmuo, eismo įvykis įvyko Vokietijoje, kuri nėra nukentėjusiojo asmens buveinės vieta ir kurios nacionalinis draudikų biuras yra žaliosios kortelės sistemos narys, eismo įvykio kaltininko transporto priemonė registruota kitoje ES valstybėje narėje (Å¡iuo atveju – Lietuvoje), nei ta, kurioje yra nukentėjusio asmens buveinės vieta, todėl aukščiau minėto eismo įvykio metu padarytos žalos administravimui yra taikytinos 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/103/EC dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (kodifikuota redakcija) (toliau – Direktyva), nuostatos, įgyvendintos TPVCAPDÄ® 1 straipsnio 11 dalyje.

Å i Direktyva suteikia galimybę nukentėjusiems asmenims kreiptis į savo valstybių Žalų atlyginimo institucijas dėl patirtų nuostolių eismo įvykiuose, kurie įvyko ne toje valstybėje, kurioje nuolat reziduoja žalÄ patyrusi Å¡alis, ir kurie buvo sukelti transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra kurioje nors kitoje ES valstybėje narėje. Å ias nuostatas į savo teisės aktus buvo įpareigotos perkelti visos naujosios ES narės iki įstojimo į ES. Pažymėtina, jog tiek Danija, kurioje yra minėtame eismo įvykyje nukentėjusio asmens buveinė, tiek Vokietija, kurioje įvyko eismo įvykis, tiek Lietuva, kurios registracijos numerio ženklÄ turėjo įvykį sukėlusi transporto priemonė, kaip ES valstybės narės, minėtas nuostatas perkėlė į savo nacionalinius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Tokio Direktyvos nuostatų perkėlimo į Danijos nacionalinę teisę pasekmė – Danijos nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta teisė joje nuolat reziduojantiems asmenims (patyrusiems žalÄ kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių metu), nesikreipiant dėl žalos atlyginimo į už eismo įvykį atsakingÄ asmenį, ar į eismo įvykio valstybės (Å¡iuo atveju – Vokietijos) nacionalinį draudikų biurÄ , grįžti į DanijÄ ir dėl eismo įvykyje patirtos žalos atlyginimo kreiptis į Danijos nacionalinį draudikų biurÄ .

Tuo tarpu Direktyvos nuostatų perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę pasekmė yra ta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuriam pavesta vykdyti Žalų atlyginimo institucijos ir Garantinio fondo funkcijas Lietuvoje, privalėjo pasiraÅ¡yti su kitomis ES valstybių narių (tame tarpe ir su Danijos) Žalų atlyginimo institucijomis sutartis (Sutartis tarp Žalų atlyginimo institucijų ir Garantinių fondų/Agreement between Compensation bodies and Guarantie funds (toliau – Sutartis)), kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, bei vykdyti visas Sutartyje įtvirtintas ir visoms ES valstybių narių Žalų atlyginimo institucijoms privalomas nuostatas – atsiskaityti už bet kokius kitų valstybių narių Žalų atlyginimo institucijų atliktus mokėjimus (Direktyvos 7 straipsnis) dėl eismo įvykių, kuriuos sukėlė Lietuvoje registruotos transporto priemonės. Kadangi Å¡iuo atveju nukentėjęs asmuo nuolat gyvena Danijoje ir eismo įvykis buvo sukeltas transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvoje, todėl pastarasis, pasinaudodamas Direktyvos suteiktomis teisėmis, dėl minėto eismo įvykio metu patirtos žalos administravimo bei atlyginimo kreipėsi į Danijos nacionalinį draudikų biurÄ .

Danijos nacionalinis draudikų biuras nustatė ir atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 3 394,40 Eur (25 281,49 DKK) sumai ieÅ¡kovui – transporto priemonės registracijos valstybės — Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. IÅ¡ byloje pateikto 2018 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymo Nr. 18912000, nustatyta, jog ieÅ¡kovas sumokėjo Danijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ sumÄ . 2018 m. kovo 12 d. raÅ¡tais dėl 3 394,40 Eur gražinimo ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovus J.

M. ir D. M., reikalaudamas grÄ Å¾inti Danijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtÄ sumÄ , tačiau iki nagrinėjamo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos atsakovai reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo. TPVCAPDÄ® įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas Å¡ių santykių objekto – transporto priemonės – specifiÅ¡kumu. AiÅ¡kinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams, sukuria imperatyviÄ pareigÄ jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalis). Teisėtas transporto priemonės naudotojas turi pareigÄ rÅ«pintis privalomuoju transporto priemonės draudimu, mokėti draudimo įmokas ir neturi teisės eksploatuoti neapdraustos transporto priemonės (TPVCAPDÄ® 4 straipsnis, CK 6.526 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. liepos 10 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 ir 5 dalys įtvirtinta, kad ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje padarytos žalos, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Transporto priemonių draudikų biuro teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Bylos medžiaga nustatyta, jog transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs atsakovas D.

M. atsitrenkė į ta pačia kryptimi ir ta pačia kelio juosta važiavusius automobilius. Esant nustatytai atsakovui J. M. priklausiusios transporto priemonės valdytojo D. M. kaltei, darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos sÄ lygos kilti atsakovo D. M. civilinei atsakomybei. Nagrinėjamoje byloje taip pat kyla atsakovo J. M. – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininko atsakomybė, kuri Å¡iuo atveju atsirado ne dėl žalos padarymo, o dėl to, kad atsakovas nevykdė pareigos apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl tokiu atveju padarytÄ Å¾alÄ turėjo atlyginti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuras.

IeÅ¡kovas praÅ¡o atlygintÄ sumÄ priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi bei 6.279 straipsnio 1 dalimi laikytina, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Å ioje byloje keliamas solidariosios atsakomybės taikymas ne dėl žalos padarymo bendrais veiksmais, bet dėl solidariosios atsakomybės taikymo įstatymo pagrindu. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Vertinant, kokia atsakomybė taikytina atsakovams, reikia vadovautis TPVCAPDÄ®. Å io įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Pažymėtina, jog transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas, taip pat aplaidus jos laikymas, sudarant galimybes nedrausta transporto priemone pasinaudoti paÅ¡aliniams asmenims, yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Kadangi D. M. sukėlė avarinę situacijÄ , dėl kurios atsirado žala, kuriÄ nukentėjusiajam kompensavo Danijos nacionalinis draudikų biuras, kuriam žalÄ atlygino ieÅ¡kovas, o J. M. pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų Biurui taip pat buvo padaryta žala, D. M. ir J. M. atžvilgiu solidarioji atsakomybė. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Įvertinus tai kas nurodyta, ieškovo reikalavimas dėl 3 394,40 Eur nuostolių atlyginimo laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas visiškai. Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių biuro Danijos nacionaliniam draudikų biurui atlyginta nedraustos transporto priemonės padaryta žala – 3 394,40 Eur priteistina solidariai iš atsakovų D. M. ir J. M. (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 10 straipsnis, 17 straipsnis, 23 straipsnis, 41 straipsnio 8 dalis, CK 6.6 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis, CPK 177-178 straipsniai, 185 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, todėl iÅ¡ atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

VisiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovų priteistinos ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog sumokėjo 102,00 Eur žyminį mokestį bei 335,18 Eur už į bylÄ pateiktų priedų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ . Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis ieÅ¡kovui priteistinas 102,00 Eur žyminis mokestis, 335,18 Eur už vertimo paslaugas, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 218,59 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas).

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, tai yra 4,04 Eur, Å¡ioje byloje valstybės naudai iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 2,02 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 394,40 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus 40 ct) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2018 m. lapkričio 30 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 218,59 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų 59 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, naudai.

Priteisti iÅ¡ atsakovų D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2,02 Eur (du eurus 02 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5660, minėtÄ sumÄ sumokant pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“.

Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovas per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus. Teisėja Raimonda Pauparienė