2020-09-09 Nr. AB-16170-3-61-3-01629-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-486-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01629-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. gegužės 7 d. elektroniniu paštu Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašė priteisti iš savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Susiekimo paslaugos“ 7 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamo kontrolierių elgesio (neteisėto sulaikymo).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2020 m. gegužės 28 d. pašalinti skundo trūkumus.

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 19 d. pateikė skundą, kuriame prašė priteisti iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 7 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamo kontrolierių elgesio (neteisėto sulaikymo). Pareiškėjas skunde dėstė aplinkybes apie tai, kad 2018 m. liepos 12 d. apie 21:20 val. 16 troleibuse, vykdant keleivių kontrolę, kontrolieriai su juo netinkamai elgėsi (užpuolė, neteisėtai sulaikė, nepagarbiai elgėsi), todėl sukėlė konfliktą ir pareiškėjas policijos pareigūnų buvo pristatytas į 1-ąjį policijos komisariatą. Dėl tokių kontrolierių veiksmų, pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo skundui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti informaciją apie save, pateikti pasirašytą skundą, patikslinti skundo reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Teisme 2020 m. gegužės 20 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas „civilinis ieškinys“, kuriame pareiškėjas prašė priteisti iš SĮ „Susiekimo paslaugos“ 7 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kontrolierių elgesio (neteisėto sulaikymo). Kartu su patikslintu skundu pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2019 m. kovo 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio, 18 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, įvertinęs pateiktus dokumentus bei skundo turinį, darė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl galbūt neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo baudžiamajame procese, pristatant pareiškėją į 1-ąjį policijos komisariatą ir skiriant jam kardomąją priemonę. Teismas nurodė, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str.), nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų veikomis baudžiamajame procese padarytos žalos atlyginimo ar/ir pateikti skundą dėl prokuratūros nutarimo ikiteisminio tyrimo teisėjui baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas A. B. padavė atskirąjį skundą, kuriame, nors ir nesuformulavo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad su šia nutartimi nesutinka.

Pareiškėjas akcentuoja, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškė „SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl netesėtų šios įmonės darbuotojų veiksmų, užpuolimo, neteisėto sulaikymo, tačiau skunde (ieškinyje) nekėlė klausimo dėl prokuroro ar teisėjų atsakomybės. Tai, kad teismas suprato, jog pareiškėjas žalą kildina dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, matyti iš kartu su atskiruoju skundu pridedamos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties.

Pareiškėjas nurodo, kad tą patį ieškinį siuntė ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17659-862/2020 jį atsisakė priimti, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, nes ieškinys yra susijęs su viešojo administravimo subjekto veikla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, nustatęs, kad pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina dėl galbūt neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo baudžiamajame procese, pristatant pareiškėją į 1-ąjį policijos komisariatą ir skiriant jam kardomąją priemonę.

Pareiškėjo manymu, teismas klaidingai suprato skundo esmę, nes reikalavimą atlyginti žalą reiškė „SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl netesėtų šios įmonės darbuotojų veiksmų, užpuolimo, neteisėto sulaikymo, tačiau skunde (ieškinyje) nekėlė klausimo dėl prokuroro ar teisėjų atsakomybės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju ABTĮ)) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019; 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, savivaldybių administravimo subjektai – savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Tokius viešojo administravimo įgaliojimus suteikia įstatymų įgaliotos savivaldybės institucijos savo priimtu teisės aktu.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-152 “Dėl keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių patvirtinimo” patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklės, kurių 3 punkte nustatyta, kad keleivių ir bagažo vežimą viešuoju transportu organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) arba jos įgaliota įstaiga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, konstatuoja, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neskundžia neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo baudžiamajame procese, pristatant pareiškėją į 1-ąjį policijos komisariatą ir skiriant jam kardomąją priemonę. Pareiškėjas žalą kildina iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų veiksmų, vykdant keleivių kontrolę viešajame transporte (neteisėtai sulaikant, nepagarbiai ir netinkamai elgiantis), tai, be kita ko, pareiškėjas pakartojo ir atskirajame skunde. Toks pareiškėjo reikalavimas visiškai atitinka Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas (vertinant tik bylos teismingumo aspektą), todėl šiuo atveju byla nagrinėtina administraciniame teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog, šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas prie skundo pridėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartį skirti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2019 m. kovo 12 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo baudžiamajame procese. Be to, pastebėtina, kad būtent minėta teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus, susijusius su jo neteisėtu sulaikymu, jei buvo surašytas sulaikymo protokolas ar kitas viešojo administravimo institucijos sprendimas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai nusprendė nepriimti pareiškėjo skundo ginčijamoje nutartyje nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl pareiškėjo skundo priėmimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius