fd91dbe6-0f4e-42c0-84bb-6f8382ee34e9 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-69-744/2022 (1A-401-744/2021) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50721-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.7.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (vaizdo konferencijos būdu) ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui, nuteistojo S. Š. gynėjui advokatui D.

V., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. Å . gynėjo advokato D. V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. Å . pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tu 45 paroms, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tu 90 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir S. Å . paskirta galutinė bausmė – areÅ¡tas 90 parų; areÅ¡to bausmę S. Å . paskirta atlikti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje; areÅ¡to bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo S. Å . atvykimo į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ arba jo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos; nukentėjusiojo V.

M. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas dalinai ir priteista iÅ¡ S. Å . 500 Eur nukentėjusiajam V. M. neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiosios T. S. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas ir priteista iÅ¡ S. Å . nukentėjusiajai T. S. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iÅ¡ S. Å . valstybės naudai priteista 556,94 Eur patirtoms iÅ¡laidoms, susidariusioms teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiesiems T. S. ir V. M., atlyginti. Nuosprendžiu S. Å . iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių atlikti areÅ¡to bausmės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo iki Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai praneÅ¡ti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datÄ .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. S. Å . skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra 2020 m. gruodžio 24 d. apie 4 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, tyčia sudavė vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sėdinčiam ant fotelio V. M. į veidÄ , sugriebė jį už rÅ«bų ir nutempė ant grindų, gulintį prispaudė kojos keliu ir sudavė kumščiu ne mažiau trijų smÅ«gių į veidÄ , taip padarė kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktoje, nosies nugarėlėje, skruostuose, tai yra padarė nukentėjusiajam V.

M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Be to, S. Å . nuteistas už tai, kad jis seksualiai prievartavo, tai yra 2020 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 4 val. iki 6.27 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), T. S. bÅ«nant duÅ¡o patalpoje, grasindamas bei dėl prieÅ¡ tai V. M. atžvilgiu panaudoto smurto atėmęs galimybę T. S. prieÅ¡intis, reikalavo, kad ji jį patenkintų oraliniu bÅ«du, panaudojo fizinį smurtÄ , tai yra sugriebė jÄ už plaukų iÅ¡raudamas plaukų kuokÅ¡tÄ , tempė jÄ už rankos, jėga rankomis skėtė jos kojas, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatÄ dėl padarytos kraujosruvos kairės Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje, ir įkišęs savo lytinį organÄ nukentėjusiajai į burnÄ , tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du prieÅ¡ nukentėjusiosios T.

S. valiÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. Å . gynėjas advokatas D. V. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir S. Å . iÅ¡teisinti dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 1 dalyje, o už veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtÄ areÅ¡to bausmę sumažinti iki 30 parų ir jos vykdymÄ atidėti 3 mėnesiams; netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, praÅ¡o, vadovaujantis BK 75 straipsniu, S. Å . paskirtos 90 parų areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 3 mėnesiams, o nukentėjusiai T.

S. priteistÄ neturtinę žalÄ sumažinti iki 1000 Eur; taip pat praÅ¡o pripažinti S. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltės dėl V. M. atžvilgiu padarytos veikos pripažinimÄ . 3.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. Å . gynėjas advokatas nurodo, kad S. Å . iÅ¡ dalies pripažino jam pareikÅ¡tus kaltinimus, tai yra pripažino savo neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu, todėl neginčija teismo iÅ¡vadų dalies dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei priteistos žalos dydžio, tik mano, kad buvo pagrindas atidėti jam skirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ .

Tačiau S. Å . kategoriÅ¡kai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų pagal BK 150 straipsnio 1 dalį nukentėjusia pripažintos T. S. atžvilgiu. 3.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. Å . atsakomybe lengvinančia aplinkybe nelaikė fakto, jog jis pripažino padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ V. M. atžvilgiu. S. Å . pripažino esminius faktus, tai yra pačiÄ veikÄ , nurodė jos padarymo motyvus. Pats nukentėjusysis kitų racionalių jo sužalojimo motyvų, paneigiant S. Å . versijÄ , nepateikė, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti S. Å . parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Å . laikėsi savo pozicijos, gailėjosi dėl savo veiksmų, dėl to teismas nepagrįstai nelaikė Å¡io fakto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 3.3. Apeliantas nurodo, kad, vertinant teismo iÅ¡vadas dėl veikos T. S. atžvilgiu, pažymėtina, jog byloje nebuvo surinkta ir nustatyta jokių objektyvių S. Å . kaltę patvirtinančių duomenų. Teismo iÅ¡vados pagrįstos tik pačios nukentėjusios liudijimu, nesant kitų šį faktÄ patvirtinančių duomenų, kadangi kiti liudijimai grindžiami jau pačios nukentėjusios parodymais.

Apelianto vertinimu, teismo iÅ¡vados dėl S. Å . kaltės padarius veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnyje, atliktos nesant pakankamai įrodymų bei palikus abejones dėl jų patikimumo. Apelianto nuomone, teismas tinkamai neįvertino kai kurių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. Vadovaujantis pareigÅ«nų „Body“ filmavimo kameros vaizdo įraÅ¡u, nukentėjusi teigia, kad jai buvo iÅ¡rautas plaukų kuokÅ¡tas, tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o įvykio vietoje matyti, kad jokių pažeidimų galvos srityje nukentėjusi neturi, pareigÅ«nams Å¡io fakto nenurodo, pati akivaizdžiai neblaivi, nepateikia iÅ¡rautų plaukų kaip įrodymo ir nenurodo jų buvimo vietos.

Nukentėjusioji tik deklaratyviai nurodo patyrusi seksualinę prievartÄ , tačiau akivaizdžiai nebijo bÅ«ti vienoje patalpoje su S. Å ., diskutuoti Å¡iuo klausimu, o tai verčia abejoti, ar iÅ¡ties deklaruojama prievarta buvo patirta, ar nebuvo tai vienas iÅ¡ kerÅ¡to motyvų dėl fakto, jog nukentėjo jai artimas asmuo – jos sugyventinis V. M.. Taip pat teismas nevertino to, kad toje pačioje situacijoje S. Å . neigė kaltę, stebėjosi nukentėjusios pareiÅ¡kimais ir kaltinimais, nesiÅ¡alino ir nesiekė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, nes atvykus pareigÅ«nams joje buvo surastas.

Kadangi jam inkriminuotų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusios valiÄ S. Å . neatliko, jis pagrindo bėgti ir slėptis nematė. Padarius tokio pobÅ«džio veikÄ , tai tikrai bÅ«tų lėmę S. Å . pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos ir siekį paslėpti savo nusikalstamos veikos pėdsakus. 3.4. Apelianto teigimu, S. Å . inkriminuotas nukentėjusiosios Å¡launies sužalojimas. Kitas nukentėjusysis patvirtino, jog iki nusikalstamos veikos momento T. S. neturėjo sužalojimų. Tačiau, apelianto nuomone, teismas Å¡io asmens parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai, kadangi jis pats nukentėjo nuo S. Å ., be to, nebuvo tirta ir vertinta, kada minėtas asmuo atliko nukentėjusios iÅ¡samiÄ apžiÅ«rÄ , jog patikimai galėtų patvirtinti jÄ neturėjus jokių sužalojimų.

Å ių aplinkybių visumos teismas nevertino ir paliko abejones dėl įrodymų vertinimo objektyvumo. Apelianto tvirtinimu, pačios nukentėjusios motyvas apkalbėti S. Å . yra suprantamas ir aiÅ¡kus. Atvykus pareigÅ«nams ji galėjo iniciuoti procedÅ«rÄ dėl mėginių paėmimo ar pėdsakų ant jos pačios fiksavimo, pėdsakų fiksavimas galėjo bÅ«ti ir vonios kambaryje, siekiant nustatyti, ar iÅ¡ties liko S. Å . požymių vonios kambaryje (pvz. kojų/pėdų pėdsakų), tačiau tokie tyrimai atliekami nebuvo, dėl to nukentėjusios parodymai negali bÅ«ti laikomi neginčytinais ir patikimais. 3.5.

Apeliantas nurodo, kad proceso metu buvo pateikti garso įraÅ¡ai, kuriuos pavieÅ¡ino byloje liudijusi A. S.. Å iuose įraÅ¡uose S. Å . tik iÅ¡leistas iÅ¡ policijos įstaigos nurodo smurtavęs prieÅ¡ V. M. ir dėl to buvęs sulaikytas, tačiau nebuvo kalbos apie seksualinės prievartos naudojimÄ . Be to, ir pati nukentėjusioji, bendraudama su liudytoja, pradinių pokalbių metu taip pat akcentavo tik S. Å . fizinę prievartÄ jos sugyventinio atžvilgiu, bet ne seksualinės prievartos veiksmus. Be to, pareiÅ¡kimas paraÅ¡ytas tik praėjus 5 dienoms po įvykio, todėl asmuo galėjo apgalvoti savo veiksmus ir pozicijÄ kaltinant asmenį, tačiau teismas to taip pat neįvertino.

Apelianto teigimu, nebuvo renkami ir kiti faktiniai įrodymai - jeigu S. Š. nutraukė grandinėlę, tai kodėl nukentėjusioji to nenurodė pareigūnams, neatkreipė jų dėmesio į tai, neiniciavo su ja susijusios įvykio vietos apžiūros ir pėdsakų fiksavimo, kad neliktų abejonių dėl jos teiginių teisingumo ir patikimumo. Apelianto nuomone, esant vien suinteresuotam nukentėjusio asmens liudijimui, taip pat esant motyvui neigiamai liudyti ir dėl sugyventinio sužalojimo, visi netiesioginiai duomenys turėjo būti tiriami itin atidžiai ir kruopščiai, kad neliktų jokių abejonių dėl S. Š. kaltės, o jų nepašalinus buvo privalu vadovautis in dubio pro reo principu. 3.6.

Apelianto nuomone, net ir neiÅ¡teisinus S. Å . pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, pagal nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į S. Å . asmenybę bei turtinę padėtį, neturtinė žala nukentėjusiajai neturėtų virÅ¡yti 1000 Eur. 3.7. Apelianto nuomone, buvo pagrindas vadovautis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atidėti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ . S. Å . teistumo neturėjo, jam ankstesnis teistumas buvo iÅ¡nykęs. Be to, teismas neatsižvelgė į S. Å . sveikatos bÅ«klę, kad jis vis tik turi psichikos sveikatos sutrikimų.

Nors tai neÅ¡alina jo atsakomybės, tačiau, apelianto nuomone, sudaro prielaidas vertinti, kad asmuo galėjo įvykio situacijÄ suvokti neteisingai ir kitaip, dėl ko S. Å . negalima laikyti kaip didesnio pavojingumo asmens, kuriam negaliotų BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tarp S. Å . inkriminuotų veikų, nors ir padarytų atskirų subjektų atžvilgiu, yra itin nedidelis laiko periodas, jis abiem atvejais yra teisiamas areÅ¡to bausme pirmÄ kartÄ , pagrindų manyti, kad jis sistemingai ir piktybiÅ¡kai siektų pažeisti baudžiamÄ jį įstatymÄ , nėra, dėl to teismas nepagrįstai skyrė S. Å . realų bausmės vykdymÄ .

S. Å . yra dirbantis, turi atlyginti nukentėjusiam ir galimai nukentėjusiai žalÄ , kas atliekant 90 parų areÅ¡to bausmę taptų neįmanoma, nes asmuo netektų darbo. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

4. Atsiliepimų į nuteistojo S. Å . gynėjo advokato D. V. apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo S. Å . gynėjas advokatas D. V. prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras Egidijus Timonis prašė nuteistojo S. Å . gynėjo advokato D. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Nuteistojo S. Å . gynėjas advokatas D. V. apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl S. Å . kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 1 dalyje, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pastarÄ jį nuteisė pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, nes, S. Å . jam inkriminuotų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, todėl praÅ¡o S. Å . iÅ¡teisinti dėl veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje.

Be to, apelianto nuomone, S. Å . už nusikalstamas veikas paskyrus areÅ¡to bausmę, buvo pagrindas vadovautis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atidėti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ . Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl įrodymų vertinimo ir S. Å . kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 1 dalyje 8. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lÅ«kesčių, nėra nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

9. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas S. Å . inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl S. Å . kaltės padarius šį jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. Å . kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistÄ jį (tuo metu – kaltinamÄ jį) S. Å ., nukentėjusiuosius V.

M., T. S., liudytojus Ž. M., D. L., A. S., iÅ¡tyrė (iÅ¡vardino) dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek S. Å . teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – S. Å . teisinančius – įrodymus (paties S. Å . parodymus).

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. Å . kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta nuosprendyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

10. Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Objektyviai seksualinis prievartavimas pasireiÅ¡kia lytinės aistros tenkinimu su nukentėjusiu asmeniu pirmiau nurodytais bÅ«dais prieÅ¡ jo valiÄ . Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinio pobÅ«džio veiksmus, fiziÅ¡kai kontaktuoja su nukentėjusiu asmeniu prieÅ¡ jo valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį bÅ«tent taip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022).

Esminis seksualinio prievartavimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiÅ¡kai santykiaujama prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ , tai yra nesutinkant vienam iÅ¡ asmenų, dalyvaujančių lytiÅ¡kai santykiaujant. Asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos, arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieÅ¡ jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais bÅ«dais.

Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtÄ , grasinimus arba pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali iÅ¡oriÅ¡kai neiÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimo dėl panaudoto prieÅ¡ jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtÄ , ar bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ .

11. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. Å . savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Pirmosios instancijos teismo posėdyje S. Å . parodė, kad 2020 m. gruodžio 24 d. naktį svečiuojantis T. S. namuose vaiÅ¡inantis kava ir alkoholiniu gėrimu T. S. pradėjo jo klausinėti, ar jis laiÅ¾Ä s A. S., ar jis yra santykiavęs oraliniu bÅ«du, ar yra kam nors čiulpęs, ar jam yra kas nors čiulpęs. Jis pasakė, kad nieko tokio nedaro ir tokių kalbų net negali bÅ«ti.

Tada T. S. persėdo prie savo vyro V. M., kuris nusimovė kelnes, o T. S. pradėjo jam čiulpti lytinį organÄ , laižyti. Po to V. M. atsiklaupė prieÅ¡ jÄ ant kelių, o T. S. iÅ¡sižergusi atsigulė, tada jos vyras pradėjo laižyti jos lytinius organus. Paskui jos vyras pasakė jam eiti ir daryti taip, kaip jis darė. Tačiau jis labai supyko, atsikėlė nuo sofos ir tris ar keturis kartus trenkė V. M. į veidÄ . V. M. nuo pirmo smÅ«gio nugriuvo, kitus kartus sudavė į veidÄ V. M. gulinčiam.

Po to, pamatęs, kad jo kelnės iškruvintos, nuėjo iki kriauklės išsiplauti kelnių. Priėjusi T. S. padėjo jam išsiplauti kelnes, jas pasidžiovė ant radiatoriaus. Po to jis atsisėdo kambaryje ant sofos, o V. M. nuėjo į viršų atsigulti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Prie T. S. jis nelindo, nieko jai nedarė, jai negrasino, jos neprievartavo (3 t., b. l. 5-6). Pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nuteistasis S. Š. nurodė, kad neneigia to, kad kai V. M. laižė, jis norėjo pasižiūrėti kaip jis laižo, tada T.

S. jam numovė kelnes ir paėmė varpÄ Ä¯ savo burnÄ , taip viskas ir buvo, jis jos per prievartÄ niekada nelietė (3 t., b. l. 23). 2021 m. kovo 2 d. akistatos su T. S. metu S. Å . taip pat parodė, kad kai T. S. iÅ¡plovė jo kelnes, jis jas pakabino ant gyvatuko ir grįžo į kambarį. T. S. paėmusi telefonÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Jis prieÅ¡ T. S. fizinio smurto nepanaudojo ir lytinių santykių nereikalavo (2 t., b. l. 71-74).

12. Kaip matyti iÅ¡ aptartų nuteistojo S. Å . parodymų, viso proceso metu jo parodymai dėl byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklÅ«s ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Å¡iuos S. Å . parodymus ir vadovavosi nukentėjusiųjų T. S., V. M. bei liudytojų Ž. M. ir D. L. parodymais, o taip pat raÅ¡ytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad S. Å . 2020 m. gruodžio 24 d., laikotarpyje nuo 4 val. iki 6.27 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), T. S. bÅ«nant duÅ¡o patalpoje, grasindamas bei dėl prieÅ¡ tai V. M. atžvilgiu panaudoto smurto atėmęs galimybę T. S. prieÅ¡intis, reikalavo, kad ji jį patenkintų oraliniu bÅ«du, panaudojo fizinį smurtÄ ir įkišęs savo lytinį organÄ nukentėjusiajai į burnÄ , tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du prieÅ¡ nukentėjusiosios T. S. valiÄ .

13. Nukentėjusioji T. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad į svečius atvykus S. Å ., visi (ji, jos sugyventinis V. M. ir S. Å .) sėdėjo, bendravo ir įvyko konfliktas, S. Å . paÅ¡oko nuo sofos ir pradėjo kumščiais muÅ¡ti V. M.. Ji S. Å . atitraukė nuo V., tuo metu sugyventinis buvo be sÄ monės. Ji nuėjo į Å¡alia svetainės esantį duÅ¡o kambarį, pasiėmė sudrėkintÄ rankÅ¡luostį ir pradėjo sugyventiniui nuo veido valyti kraujÄ . Vienu metu jai nuėjus į duÅ¡o patalpÄ , plaunant rankÅ¡luostį, atėjo S. Å . ir jai liepė iÅ¡plauti jo kelnes.

Ji kelnes iÅ¡plovė ir padžiovė ant radiatoriaus. Tuo metu jos sugyventinis jau buvo užlipęs į antrÄ aukÅ¡tÄ . Jai plaunant S. Å . kelnes ir rankÅ¡luostį, S. Å . stovėjo jai už nugaros, pradėjo jÄ tampyti, draskyti, sakydamas: „padarysiu tau vaikÄ , pagimdysi man vaikÄ , stokis „rakum“, jeigu nesistoji, tada čiulpk“. Ji visaip bandė iÅ¡sisukinėti, stumti jį, jai smÅ«gių suduota nebuvo, daugiau buvo grumtynės. Tų grumtynių metu jai iÅ¡rovė kuokÅ¡tÄ plaukų, rankomis skėtė jos kojas, dėl to liko mėlynės ant Å¡launų.

Ji juto didžiulę baimę, nes jis buvo pakankamai agresyvus. Tuomet, iÅ¡ baimės, kad jos nesumuÅ¡tų taip kaip sugyventinio, sutiko patenkinti jį oraliniu bÅ«du, kÄ ir padarė. Kažkuriuo momentu jai pavyko iÅ¡sprÅ«sti iÅ¡ vonios kambario, S. Å . dar nebaigus to oralinio lytinio akto. Nubėgo iki svetainės ir pasiėmė telefonÄ , vėl nubėgo į duÅ¡o kambarį, užsidarė duris ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 (2 t., b. l. 191-193). IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus nukentėjusioji T.

S. davė ir akistatos su S. Š. metu (2 t., b. l. 71-74).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios T. S. viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi. Nukentėjusiosios T. S. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai nukentėjusiojo V. M. (nukentėjusiosios T.

S. sugyventinio) pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jokių lytinių santykių su T. S. nebuvo, jis S. Å . čiulpti lytinį organÄ ar laižyti T. S. lytinius organus neliepė, tačiau S. Å . staiga paÅ¡okęs pradėjo jį kumščiais muÅ¡ti į veidÄ . T. S. atitraukė S. Å . nuo jo. Po kiek laiko jis atsikėlė nuo žemės, užlipo į namo viršų, nuėjo į miegamÄ jį ir atsigulė. Jį prikėlė policijos pareigÅ«nai. Kas vyko name jam užlipus miegoti, nežino, T.

S. apie jos patirtÄ prievartÄ nepasakojo. Apie jos patirtus sužalojimus sužinojo, kai nuvyko pas teismo medicinos ekspertÄ , tačiau iki 2020 m. gruodžio 24 d. įvykių T. S. jokių mėlynių neturėjo (2 t., b. l. 190-191); liudytojos policijos pareigÅ«nės Ž. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2020 m. gruodžio mėnesį nuvykus į įvykio vietÄ nukentėjusioji pasakojo, kad S. Å . jÄ prievartavo oraliniu bÅ«du – privertė jÄ atlikti oralinį aktÄ , nes ji bijojo bÅ«ti sumuÅ¡ta.

Antrame namo aukÅ¡te buvo nukentėjusiosios sugyventinis, kuris buvo sumuÅ¡tas (3 t., b. l. 2-3); liudytojo policijos pareigÅ«no D. L. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad atvykus į įvykio vietÄ rado ant sofos sėdintį S. Å ., o nukentėjusioji aiÅ¡kino, kad ji, jos sugyventinis ir S. Å . iÅ¡gėrinėjo, S. Å . pradėjo prie jos priekabiauti, todėl įsikiÅ¡o jos sugyventinis, kurį S. Å . sumušė, po to jai grasino ir iÅ¡prievartavo oraliniu bÅ«du. SumuÅ¡imo žymių ant moters nepastebėjo, rÅ«bai irgi nebuvo suplėšyti, tik matėsi, kad moteris susijaudinusi, drebėjo balsas.

S. Š. buvo ramus, aiškino, kad nukentėjusioji ir jos sugyventinis jo akivaizdoje pradėjo lytiškai santykiauti, pasiūlė ir jam prisijungti, jis dėl to supyko ir sumušė moters sugyventinį, o moteriai negrasino ir jos seksualiai neprievartavo. Nukentėjusiosios sugyventinis buvo antrame namo aukšte, jis buvo sumuštas (3 t., b. l. 3-4); 2020 m. gruodžio 29 d. T. S. protokole – pareiškime (1 t., b. l. 10-11), 2020 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 24-35); 2020 m. gruodžio 24 d. policijos pareigūnės Ž.

M. tarnybiniame praneÅ¡ime (1 t., b. l. 37); Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136), 2021 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 139-140); 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. vasario 3 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 147-160) užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ nuteistojo S. Å . kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

15. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, jog nukentėjusieji T. S. ir V. M. bei liudytojai Ž. M. ir D. L. galėjo apkalbėti nuteistÄ jį S. Å ., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to bÅ«tų davę neobjektyvius parodymus. Tiek nukentėjusieji T. S. ir V. M., tiek liudytojai Ž. M. ir D. L. parodymus pirmosios instancijos teisme davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

16. Nuteistojo S. Å . gynėjas apeliaciniame skunde, abejodamas nukentėjusiosios T. S. parodymų patikimumu, pažymi, kad nukentėjusioji tik deklaratyviai nurodo patyrusi seksualinę prievartÄ , nes po byloje nagrinėjamo įvykio akivaizdžiai nebijojo bÅ«ti vienoje patalpoje su S. Å ., diskutuoti Å¡iuo klausimu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno žmogaus reakcija į patirtÄ fizinį smurtÄ ir seksualinę prievartÄ yra individuali, todėl pakankamai santÅ«ri nukentėjusiosios T. S. reakcija į S. Å . jos atžvilgiu pavartotÄ seksualinę prievartÄ nagrinėjamos bylos kontekste negali bÅ«ti vertinama kaip S. Å . teisinantys duomenys, juo labiau, kad smurto ir prievartos padariniai įrodyti ne tik pačios nukentėjusiosios parodymais, bet ir teismo medicininio tyrimo duomenimis. Taip pat pažymėtina, kad po patirto fizinio smurto ir seksualinės prievartos nukentėjusioji T. S. vienoje patalpoje su S. Å . buvo ne viena, o Å¡alia esant policijos pareigÅ«nams.

17. Tai, kad nukentėjusioji T. S. byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivi, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepaneigia jos parodymų dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir nesudaro pagrindo jais netikėti visumoje. Apie esmines analizuojamo įvykio aplinkybes nukentėjusioji parodė ir praėjus kelioms dienoms po įvykio. Tai rodo, kad nukentėjusiosios girtumas konkrečiu atveju suvokti prieÅ¡ jÄ atliekamų smurtinių ir prievartinių veiksmų prasmę realios įtakos neturėjo ir ji reikÅ¡mingas įvykio detales iÅ¡ tikrųjų atsiminė. Aplinkybės, kad nukentėjusioji, bendraudama su liudytoja A. S., pradinių pokalbių metu neakcentavo seksualinės prievartos veiksmų, o pareiÅ¡kimÄ parašė tik praėjus 5 dienoms po įvykio, taip pat nesuteikia pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimimu. Kaip minėta, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

18. Apelianto tvirtinimu, nukentėjusioji, atvykus pareigūnams, neiniciavo procedūros dėl mėginių paėmimo ar pėdsakų ant jos pačios fiksavimo, pėdsakų fiksavimas galėjo būti ir vonios kambaryje, siekiant nustatyti, ar išties liko S. Š. požymių vonios kambaryje (pvz. kojų/pėdų pėdsakų), tačiau tokie tyrimai atliekami nebuvo. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pėdsakų rinkimas ir fiksavimas yra ne nukentėjusiojo asmens prerogatyva, rinkti, tikrinti ir vertinti reikšmingus bylai duomenis privalo ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, kas ir buvo šiuo atveju padaryta.

19. Apelianto teigimu, S. Š. inkriminuotas nukentėjusiosios šlaunies sužalojimas, nukentėjusysis V. M. patvirtino, jog iki nusikalstamos veikos momento T. S. neturėjo sužalojimų, tačiau, apelianto nuomone, teismas šio asmens parodymus turėjo vertinti kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nukentėjusiojo V. M. parodymai, be jokios abejonės, patys savaime neįrodo, jog nukentėjusiajai T. S. nustatytas sužalojimas buvo padarytas smurtiniais S. Š. veiksmais, tačiau šie parodymai, vertinant juos su nukentėjusiosios T.

S. parodymais ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ , kad sužalojimai nukentėjusiajai T. S. buvo padaryti byloje nagrinėjamo įvykio metu panaudojus fizinį smurtÄ T. S. atžvilgiu. Taigi teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad kraujosruva T. S. kairės Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje buvo padaryta bÅ«tent byloje nagrinėjamo įvykio metu.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali bÅ«ti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, S. Å . kaltei dėl BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrįsti pakanka byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiÅ¡kai bei nuosekliai susijusiÄ Ä¯rodymų grandinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 1 dalyje, ir kad jÄ padarė bÅ«tent S. Å ..

21. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis S. Å . betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuot nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia. Byloje nustatytas nuteistojo S. Å . elgesys, naudojant fizinį smurtÄ nukentėjusiosios T. S. atžvilgiu ir dėl prieÅ¡ tai nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu panaudoto smurto atimant galimybę T. S. prieÅ¡intis, patvirtina, kad S. Å . suprato, jog savo veika kėsinasi į T.

S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumÄ . Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji T. S. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ santykiauti ar tenkinti nuteistojo S. Å . lytinę aistrÄ , bandė iÅ¡sisukti nuo jo, stumti jį, tačiau S. Å . panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , tarp jų vyko grumtynės, jis jÄ tampė, draskė, iÅ¡rovė kuokÅ¡tÄ plaukų, rankomis skėtė jos kojas, grasindamas išžaginti („padarysiu tau vaikÄ , pagimdysi man vaikÄ , stokis „rakum““), ir galiausiai liepė jį seksualiai tenkinti oraliniu bÅ«du („čiulpk“), kÄ iÅ¡ baimės, kad jos nesumuÅ¡tų taip kaip sugyventinio, T.

S. ir padarė. Taigi akivaizdu, kad nurodyti nuteistojo S. Å . veiksmai buvo atliekami prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ . Taigi S. Å . veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, kaip seksualinis prievartavimas.

22. Nuteistojo S. Å . gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji teigė, jog jai buvo iÅ¡rautas plaukų kuokÅ¡tas, tačiau iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „Body“ filmavimo kameros vaizdo įraÅ¡o įvykio vietoje matyti, kad jokių pažeidimų galvos srityje nukentėjusi neturėjo ir pareigÅ«nams Å¡io fakto nenurodė, nepateikė iÅ¡rautų plaukų kaip įrodymo ir nenurodė jų buvimo vietos. Apeliantas taip pat nurodo, kad S. Å . atvykus policijos pareigÅ«nams neigė kaltę, stebėjosi nukentėjusios pareiÅ¡kimais ir kaltinimais, nesiÅ¡alino ir nesiekė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, atvykus pareigÅ«nams joje buvo surastas. Tačiau teisėjų kolegija, atsakydama į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad tokie apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina nuteistojo ir jo gynėjo akcentuojamos aplinkybės, jog oralinio lytinio akto nebuvo, ir nepaneigia nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

23. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir S. Å . iÅ¡teisinti dėl veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, iÅ¡ esmės visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas. Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistajam S. Å . ir jo gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte 24. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. Å . gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. Å . atsakomybe lengvinančia aplinkybe nelaikė to, jog jis pripažino padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ V. M. atžvilgiu, gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

25. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tai yra veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir panaÅ¡iai). Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teisminę praktikÄ , ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir panaÅ¡iai).

26. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas pirmÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. sausio 11 d.) S. Å . kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prisipažino ir nurodė, kad kumščiu sudavė smÅ«gius į veidÄ nukentėjusiajam V. M. ir dėl to gailisi, norėtų jo atsipraÅ¡yti, padengti jo gydymosi iÅ¡laidas (2 t., b. l. 64-65). Apklausiamas papildomai 2021 m. liepos 5 d. S. Å . nurodė, kad visiÅ¡kai prisipažįsta kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl nukentėjusiajam V. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, norėtų jo atsipraÅ¡yti ir atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ (2 t., b. l. 82). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme S. Å . taip pat nurodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu sudavė kumščiu kelis smÅ«gius nukentėjusiajam V. M. į veidÄ , pasikarščiavo ir gailisi taip padaręs, žalÄ jam atlygins (3 t., b. l. 5-6, 24).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog S. Å . prisipažino padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog viso baudžiamojo proceso metu dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nuteistojo parodymai buvo nuoseklÅ«s, jis pripažino esmines Å¡ios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, apie Å¡ios nusikalstamos veikos aplinkybes jo duoti parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Dėl šios priežasties pripažintina S. Š. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Todėl ši Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Be to, turi būti iš naujo sprendžiamas bausmės S. Š. individualizavimo klausimas. Dėl paskirtos bausmės 28.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

29. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

30. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 1 dalyje, baudžiama areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas S. Å . už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nubaudė sankcijoje numatyta bausme – areÅ¡tu 45 paroms, o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 1 dalyje, – maksimalia (90 parų) areÅ¡to bausme, skiriama už nusikaltimÄ (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Skirdamas bausmes nuteistajam S. Å . pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad S. Å . padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vienÄ sunkų nusikaltimÄ (BK 150 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), veikė tyčia, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neteistas (S. Å . praeityje buvo teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, jis taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus nepakaltinamu, kas teistumo nesukelia), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat į tai, kad S. Å . verčiasi individualia veikla, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi psichikos sutrikimų, tačiau atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyta, jog jis nusikalstamų veikų padarymo metu suprato ir Å¡iuo metu supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, tai yra, jis yra pakaltinamas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo S. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai nuteistojo S. Å . atžvilgiu bus pasiekti jam už abi nusikalstamas veikas paskyrus areÅ¡to bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 1 dalyje, S. Å . paskirta maksimali (90 parų) areÅ¡to bausmė individualizuota tinkamai, bausmių skyrimÄ reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos nepažeistos, pritaikytos teisingai.

Tačiau, atsižvelgus į tai, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino S. Å . atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, teisėjų kolegija turi pagrindÄ sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. Å . už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtÄ areÅ¡to bausmę, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmės dydis yra per griežtas, atsižvelgiant į paaiÅ¡kėjusiÄ naujÄ svarbiÄ aplinkybę – nuteistojo visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas Å¡iÄ pirmosios instancijos nuosprendžio dalį pakeisti ir sumažinti nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės dydį (BPK 328 straipsnio 2 dalis).

32. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam S. Å . už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu), tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliacinės instancijos teismui sumažinus nuteistajam S. Å . už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtÄ bausmę, kuri buvo apimta griežtesnės – už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės, nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo 33. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. Å . gynėjas advokatas D. V. nurodo, kad S. Å . už nusikalstamas veikas paskyrus areÅ¡to bausmę, buvo pagrindas vadovautis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

34. Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panaÅ¡iai. IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

35. BK 75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kada įstatymas (BK 75 straipsnio 1 dalis) nedraudžia atidėti areÅ¡to bausmės, paskirtos ir už BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytus sunkius nusikaltimus (tame tarpe ir už sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, BK XXI skyrius).

36. Atsižvelgus į nurodytÄ reglamentavimÄ ir į tai, kad S. Å . teistumas iÅ¡nykęs, jam anksčiau nebuvo taikyta areÅ¡to bausmė, nuteistais vykdo individualiÄ veiklÄ , teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus areÅ¡to atlikimo, tokiu bÅ«du sudarant galimybę nuteistajam S. Å . pasitaisyti, dirbti. Atidėjus bausmės vykdymÄ , S. Å . bus pakankamai nubaustas, jam paskirta intensyvi priežiÅ«ra ir skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu bÅ«du individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ , nebus pažeisti jo socialiniai ryÅ¡iai.

Ä®vertinus S. Å . padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ , S. Å . asmenybę, 90 parų areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir įpareigojant S. Å . per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Svarbu ir tai, kad S. Å ., bÅ«damas laisvėje ir dirbdamas, prisidės ir prie valstybės gerovės (mokėdamas mokesčius), kai tuo tarpu atlikdamas areÅ¡to bausmę bÅ«tų valstybės iÅ¡laikomas.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Dėl nukentėjusiosios T. S. civilinio ieškinio 37. Nuteistojo S. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į S. Š. asmenybę bei turtinę padėtį, neturtinė žala nukentėjusiajai neturėtų viršyti 1000 Eur.

38. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

39. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

40. Å ioje byloje nustatyta, kad dėl S. Å . padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajai T. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl padarytos kraujosruvos kairės Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje. Nukentėjusioji T. S. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad dėl S. Å . veiksmų jai ne tik buvo padaryti sužalojimai, tačiau ji patyrė baimę, pažeminimÄ , gėdÄ , stresÄ , vartojo raminamuosius vaistus, todėl patyrė 3000 Eur neturtinę žalÄ ir prašė jÄ priteisti iÅ¡ S. Å . (2 t., b. l. 157-159).

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad dėl S. Å . tyčinių seksualinės prievartos veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat nukentėjusiosios T. S. civiliniame ieÅ¡kinyje ir teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio ji patyrė didžiulį iÅ¡gÄ stį, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , stresÄ , taip pat atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , T.

S. sukeltas pasekmes, S. Å . atliktus veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ priteisiant neturtinę žalÄ dėl nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnyje, konstatavo, kad nukentėjusiosios praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkino visiÅ¡kai – iÅ¡ S. Å . nukentėjusiajai priteisė 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-235-628/2020). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).

42. Pirmosios instancijos teismas, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis, nukentėjusiosios parodymais, civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, nustatė, kad nukentėjusiajai T. S. dėl S. Å . nusikalstamų veikų buvo padaryta neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejoti tokia iÅ¡vada nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio, įvertino visas Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir, nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertinęs 3000 Eur suma, nuo teismų formuojamos praktikos nenukrypo.

Tokio pobÅ«džio bylose, įvertinus skirtingÄ nusikalstamų veikų epizodų skaičių, nusikalstamų veikų trukmę, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimas paprastai svyruoja nuo 5792,40 Eur iki 8688,60 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2012, Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-610/2012, Nr. 2K-40/2013, Nr. 2K-131-2014, Nr. 2K-261/2014, Nr. 2K-483/2014, Nr. 2K-539-976/2015). IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma paneigia nuteistojo S. Å . apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ nukentėjusiai T.

S. priteistÄ neturtinę žalÄ sumažinti iki 1000 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajai T. S. sukeltÄ fizinį skausmÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai nustatytas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas, kadangi neturtinės žalos priteisimas negali virsti siekiu pagerinti savo turtinę padėtį. Nors nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo turtinė padėtis nors ir yra svarbi, tačiau yra tik vienas iÅ¡ kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį.

Be to, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nuteistasis S. Š. turi nekilnojamojo turto, užsiima individualia veikla, taigi jo turtinė padėtis nėra bloga.

43. Pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio priteisiant neturtinę žalÄ iÅ¡sprendė tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į Å¡ios žalos rÅ«Å¡ies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi BPK ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , bei formuojama teismų praktika Å¡iuo klausimu. Konstatuoti, kad nukentėjusiajai T. S. priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir keisti jį nuteistojo S. Å . apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo S. Å . gynėjo advokato D. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti S. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

S. Å . už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtÄ areÅ¡to bausmę sumažinti iki 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, S. Å . paskirtos 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo laikotarpį bÅ«ti namuose, esančiuose Å iauliuose, Žalgirio g. 2-192, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ namų bÅ«tina iÅ¡vykti dėl darbo, o taip pat dirbti ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria areÅ¡to bausmė S. Å . paskirta atlikti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, areÅ¡to bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo S. Å . atvykimo į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ arba jo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos, ir S. Å . iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių atlikti areÅ¡to bausmės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo iki Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai praneÅ¡ti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datÄ .

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Nerijus Masiulis Ernesta Montvidienė Laisvydas ZederÅ¡tremas