fd919bb7-ef80-4319-bb35-d945c1ec8a56 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-1971-1181/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17886-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė supaprastinta raÅ¡ytinio proceso tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641, 66 straipsniais, galutine bausme – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir konfiskuota turto (automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma – 530 Eur;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į kitÄ bausmę – 19 MGL (950 Eur) dydžio baudÄ , bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė: V. K. 2022 m. gegužės 20 d. apie 22.36 val. Kirtimų g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 3,54 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena kartu su tėvais, turi pastovias pajamas – pragyvena iÅ¡ nelegalaus darbo (legalaus darbo neturi, nes augina maÅ¾Ä vaikÄ ir turi daug skolų antstoliams). Alkoholį vartoja per iÅ¡eigines, mano, kad neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. 2022 m. gegužės 20 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 22.00 val., namuose su broliu vartojo alkoholį, jis pats iÅ¡gėrė apie 0,7 l degtinės. Apie 22.00 val. pasibaigė cigaretės, todėl paskambino savo pusseserei S. U., kuri gyvena kitoje namo dalyje, paklausė, ar ji gali paskolinti savo automobilį.

S. U. visada leidžia paimti jos automobilį, todėl leido ir šį kartÄ , nes nesuprato, kad jis yra iÅ¡gėręs, tačiau ji žinojo, jog jis neturi teisių. Rakteliai buvo jos namuose ant Å¡aldytuvo, o S. U. jau gulėjo, todėl nematė kaip jis paėmė raktelius. Paėmęs automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietÄ , o brolis atsisėdo Å¡alia, ir jie kartu važiavo pirkti cigarečių. Nuvažiavo iki degalinės ir vyko atgal, tačiau Kirtimų g. jį sumėtė ir jis atsitrenkė į atitvarÄ .

Po įvykio automobilį patraukė į Å¡onÄ , kad netrukdytų kitoms transporto priemonėms, ir kartu su broliu sėdėjo, bėgti nebandė. Atvykę policijos pareigÅ«nai pirmu pÅ«timu nustatė jam 3,67 promilių girtumÄ , o antru – 3,54 promilių girtumÄ . Dėl savo veiksmų labai gailisi. Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniu praneÅ¡imu (e. b. l. 15), neblaivumo nustatymo aktu (e. b. l. 17), alkotesterio rodmenimis (e. b. l. 18–20), valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Regitra“ iÅ¡raÅ¡u (e. b. l. 33), vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ¡Ä®) „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡u (e. b. l. 34), liudytojų apklausos protokolais (e. b. l. 40–43, 51–54, 59–62) ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (taisyklių redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Visuma Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu bÅ«du aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. K. vairavo motorinę transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent, 2022 m. gegužės 20 d. apie 22.36 val.

Kirtimų g., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 3,54 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje Prokurorė siÅ«lo baudžiamÄ jÄ bylÄ užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sÄ lygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamajame įstatyme gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, V.

K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieÅ¡tarauja, sutinka su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu. V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę V.

K., atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į V. K. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ â€“ tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų eismo saugumo srityje, Å¡ioje byloje nėra klausimo dėl žalos atlyginimo, vairavo automobilį bÅ«damas sunkaus (nuo 2,51 promilės) girtumo laipsnio.

Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ â€“ prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir sunkinančiÄ â€“ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį V. K. – jauno ir darbingo amžiaus, oficialiai nedirba, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nuobaudos galioja, anksčiau teistas du kartus, jam buvo paskirtos Å¡velnesnės bausmės (bauda ir vieÅ¡ieji darbai), kurios nepasiekė savo tikslų, nes V.

K. pakartotinai Å¡iurkščiai pažeidė KET ir vairavo bÅ«damas neblaivus. Byloje nėra duomenų apie V. K. gydymÄ si VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų įraÅ¡ytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitÄ . Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V.

K. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , jo trukmę nustatant artimÄ BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam Å¡ios bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, prokurorės siÅ«lomas Å¡ios bausmės dydis – 48 paros areÅ¡to – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esÄ s kaltas, vadovaujantis BK 641 straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Prokurorė pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti V. K. BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 4 metams. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016). Kaltinamasis V.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ Å¾inodamas, kad jam negalima vairuoti transporto priemonių, nes Å¡ios teisės neturi, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais jis kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų sveiktai ir turtui, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡ios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 30 d.

Prokurorė prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. K. konfiskuotino turto (automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2 400 eurų. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).

Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ne kaltinamasis, o kitas asmuo – S. U..

Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡Ä , automobilio „Citroen C4“ 2009 metų gamybos vidutinė vertė Lietuvoje 2022 m. gegužės mėnesį buvo – 2 400 Eur su PVM. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei siekiant iÅ¡vengti trečiųjų asmenų (S. U.) teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo V. K. iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, jÄ skaičiuojant su PVM – 2 400 Eur (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, nusprendžia: V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 48 (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias) paras areÅ¡to.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. (V. K.) skirti 32 (trisdeÅ¡imt dvi) paras areÅ¡to. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. K. (V. K.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 30 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi V.

K. (V. K.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ V. K. (V. K.) į valstybės biudžetÄ konfiskuotino turto (automobilio Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2 400 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6610.

Ä®siteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstine tvarka. V. K. (V. K.) paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus Å¡ias kardomÄ sias priemones panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti V. K. (V. K.), kad:

1. AreÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, Å¡iÄ bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areÅ¡tas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistÄ jį atlikti areÅ¡to iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ leidžiama dėl ligos arba iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigÄ atlikti areÅ¡to bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose areÅ¡to bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo) apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ . Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti areÅ¡to bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paieÅ¡kÄ atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti areÅ¡to bausmės į Å¡ias laisvės atėmimo vietų įstaigas: į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areÅ¡tÄ ir pilnamečiai asmenys, kuriems areÅ¡tÄ paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

5. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Zina Vilnienė