2023-10-11 Nr. AB-18083-3-64-3-02423-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-684-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02423-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.4; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritoriniam skyriui, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“; 2) panaikinti Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. R-4646 „Dėl asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno pildymo tvarkos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo laikotarpiu“; 3) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. SS-1992 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“; 4) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. SS-2093 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“ (šiuo sprendimu ištaisyta Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendime Nr. SS-1992 buvusi apsirikimo klaida dėl darbingumo lygio datos); 5) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. S-176 „Dėl V. J. darbingumo lygio“; 6) perduoti pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimą teritoriniam skyriui nagrinėti iš naujo; 7) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos Šiaulių I skyriaus ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Ginčų komisija 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. S-176, kuriuo atmetė jos skundą dėl darbingumo lygio nustatymo. Pareiškėja teigė, kad ji 2021 m. rugsėjo 18 d. teikė Ginčų komisijai skundą dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. SS-1992 ir Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 panaikinimo bei naujo sprendimo priėmimo dėl netekto darbingumo priežasčių nustatymo, nes, pareiškėjos nuomone, jos prašymas nustatyti netektą darbingumą atgaline data buvo ignoruotas, neįvertintas 2016 m. birželio 13 d. atliktas dešinio kelio magnetinio rezonanso tyrimas, taip pat neįvertintos medicinos specialistų teiktos rekomendacijos dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašte jai buvo nurodyta paskambinti Tarnybai iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., nors pats raštas pareiškėjai buvo įteiktas tik 2021 m. rugpjūčio 21 d., todėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai nusprendė pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą dėl darbingumo lygio palikti nenagrinėtą, pareiškėjai iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. nepaskambinus Tarnybai ir neužpildžius klausimyno.

3. Pareiškėjos teigimu, Ginčų komisija, nagrinėdama jos 2021 m. rugsėjo 18 d. skundą, turėjo galimybę ištaisyti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. priimtą sprendimą Nr. SS-1992 ir šios Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. R-4646 pareiškėjai keltas neadekvačias sąlygas (paskambinti Tarnybai iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., nors pats raštas pareiškėjai buvo įteiktas tik 2021 m. rugpjūčio 21 d.) bei tuo pačiu ištaisyti Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312, tačiau to nepadarė. Pareiškėja teigė, kad Ginčų komisijai su 2021 m. rugsėjo 18 d. skundu buvo pateikti šie dokumentai: Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. SS-1992, pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 30 d. skundas Ginčų komisijai, 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundas Tarnybos direktoriui dėl Šiaulių 1 teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312, 2021 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių I teritorinio skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-895, 2021 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių I teritorinio skyriaus darbingumo lygio pažyma Nr. 1785, 2020 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių III teritorinio skyriaus darbingumo lygio pažyma Nr. 1689, 2021 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių I teritorinio skyriaus sprendimas Nr. STS-2312, 2021 m. rugpjūčio 2 d. teiktas prašymas Šiaulių I teritoriniam skyriui dėl darbingumo lygio nustatymo atgaline data bei netekto darbingumo lygio priežasčių (iš dalies nedarbinga tapus galbūt ir dėl kito asmens veiksmų), 2016 m. birželio 13 d. atlikto dešinio kelio magnetinio rezonanso tyrimo kopija, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. SS-3674, Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2015 m. spalio 26 d. raštas Nr. R-6340.

4. Pareiškėja, nesutikdama su Ginčų komisijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. S-176, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. R-4646, Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. STS-2312, tvirtino, kad jie priimti neteisėtai, nepagrįstai ir nesąžiningai. Pareiškėjos teigimu, Ginčų komisijos, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus, Šiaulių I teritorinio skyriaus sprendimai priimti nerūpestingai atlikus pareigas siekiant nustatyti netektą darbingumą ir jo priežastis, vilkinant procesą, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl tokie sprendimai turi būti panaikinti, įpareigojant atsakovą priimti naują sprendimą. Pasak pareiškėjos, Ginčų komisija, susipažinusi su jos medicininiais dokumentais, įvairių medicinos specialistų išvadomis ir jų teiktomis rekomendacijomis, atsakingai įvertinusi aplinkybes dėl galimo netekto darbingumo iš dalies ir dėl kito asmens veiksmų, turėjo galimybę panaikinti jos skundžiamus sprendimus ir įpareigoti Tarnybos Šiaulių teritorinį skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl darbingumo lygio priežasčių, netekto darbingumo nustatymo atgaline data klausimų išsprendimo, galimų aukščiau nurodytų netikslumų ir padarytų pažeidimų pašalinimo.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendime taip pat neįvertintos 2016 m. birželio 13 d. atlikto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išvados dėl (duomenys neskelbtini), nes jokie koeficientai dėl III laipsnio nebuvo taikyti, todėl buvo padaryti pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 4, 5 ir 6 punktų nuostatas. Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius taip pat tinkamai neįvertino Respublikinės Šiaulių ligoninės neurochirurgo rekomendacijų, formuojant išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurias neurochirurgas teikė 2020 m. spalio 17 d. medicinos dokumentų išrašuose, pažymėdamas nedirbti sunkaus fizinio darbo, kelti ne daugiau 3 kg, remiantis 2020 m. birželio 21 d. atlikto stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografija. Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius tinkamai nevertino ir neatsižvelgė į kitas nustatytas ligas ir rizikos faktorius, kurie vienas kitą stiprina, todėl galimai netinkamai suformulavo išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, t. y. neatsižvelgta į kardiologinius rizikos veiksnius, į gretutines diagnozes, stiprinančias rizikos veiksnius. Pareiškėjos teigimu, Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius 2015 m. spalio 26 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. pareigas atliko nepakankamai rūpestingai ir sąžiningai, nes nesikreipė į asmens priežiūros įstaigą dėl vertinimui pateiktos, bet vertinimų kriterijų aprašo reikalavimų neatitinkančios būklės patikslinimo, taip pat 2021 metais atliekant vertinimą buvo palikta ir nevertinama dalis medicinos specialistų jau nustatytų diagnozių bei nesivadovaujama jų pateiktomis rekomendacijomis, formuojant išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

6. Pareiškėja tvirtino, kad dėl Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus nerūpestingai atliktų pareigų 2015 m. – 2021 m. nustatant netekto darbingumo priežastis ir darbingumo lygį ji patyrė neturtinę žalą. Pareiškėja patirtą neturtinę žalą įvertino 30 000 Eur suma, nes buvo daroma neigiama įtaka jos sveikatai dėl patiriamo streso ir jo neigiamos įtakos uždegiminiams procesams, streso sukeltų neigiamų padarinių kraujotakos sistemai (burniniai kraujospūdžio švytavimai, širdies permušimai), dėl patiriamo streso buvo skatinami ir stiprinami kiti negalavimai, patirtas stiprus nesaugumo jausmas, pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai buvo išsakytos replikos viešojo administravimo institucijose bei patirti kitokie nepatogumai. Taip pat pareiškėja patyrė nereikalingų išlaidų, susijusių su procesu, neteko laiko, kurį galėjo skirti sau, savo sveikatos stiprinimui ir savo artimųjų reikmėms.

7. Atsakovas Tarnyba, atstovaudamas Lietuvos valstybės, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Tarnybos Šiaulių I teritoriniam skyriaus, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus interesus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad sprendžiant iš skundo turinio pareiškėja su atsakovų administraciniais sprendimais nesutinka dėl tos priežasties, kad, pareiškėjos nuomone, buvo ignoruojamas jos prašymas netektą darbingumo lygį nustatyti atgaline data. Pareiškėja nesutinka su nustatyta darbingumo lygio priežastimi ir su išvada dėl darbo pobūdžio bei sąlygų, taip pat abejoja suteiktų gydymo ir reabilitacijos paslaugų adekvatumu.

9. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog Tarnyba, be kitų sprendimų, priima sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino ir netekto darbingumo procentų. Darbingumo lygio vertinimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Darbingumo lygio termino nustatymą atgaline data reglamentuoja Tvarkos aprašo 28 punktas, kuris numato, kad, pareiškėjui prašant, darbingumo lygis atgaline data gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai asmuo pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką praleidžia dėl pateisinamų priežasčių ir jei Tarnybai yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežastims nustatyti atgaline data, bet ne daugiau kaip už trejus praėjusius metus. Kai darbingumo lygis yra vertinamas pirmą kartą, vadovaujamasi Tvarkos aprašo 17 punktu, reglamentuojančiu, kad tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, pasikeitus asmens sveikatos būklei ar darbingumo lygio priežastims, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra dokumentų Tarnyboje gavimo diena.

10. Atsakovo teigimu, kadangi pareiškėja į Tarnybą pirmą kartą kreipėsi 2015 m. spalio 26 d., darbingumo lygis jai buvo nustatytas būtent nuo šios datos. Atsakovas atkreipė dėmesys, kad darbingumo lygio nustatymo prasme svarbu ne ligos diagnozavimo ar atsiradimo laikas, o būtent darbingumo lygio nustatymo momentas. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas ir nustato ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę organizmo funkcijų sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir, jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą organizmo funkcijos sutrikimą. Už siuntime į Tarnybą pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas jį parengęs gydantis gydytojas, o už pateiktas konsultacijų išvadas – jas suteikę gydytojai specialistai. Darbingumo lygio priežastys yra reglamentuotos Tvarkos aprašo 27 punkte. Tvarkos aprašo 10 punktas numato, kad asmuo be kitų dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, papildomai pateikia ir dokumentus, kurių pagrindu netektą darbingumo lygį galima būtų susieti su konkrečia darbingumo lygio priežastimi. Atsakovas teigė, kad Tarnyba, skirtingai nei reikalauja pareiškėja, darbingumo lygio negali susieti su priežastimi, reglamentuota Tvarkos aprašo 27.5 papunktyje (liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu), nes tam reikia pateikti nustatytos formos medicininius ir karinius dokumentus, prireikus – teismo sprendimą ar ikiteisminio tyrimo nuosprendį, kitos kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kad įvykis yra susijęs su sužeistu (suluošintu) asmeniu ir jo tarnyba. Kadangi Tarnyba tokiais dokumentais nedisponuoja, nustatyti kitokią priežastį nei reglamentuota Tvarkos aprašo 27.1 papunktyje (ligos arba būklės), nėra pagrindo.

11. Atsakovas teigė, kad vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius (t. y. asmens bazinį darbingumą) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos darbingumo lygiui esminę įtaką daro (duomenys neskelbtini) ir su judesiais susijusios funkcijos sutrikdymas bei (duomenys neskelbtini) liga. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Tilžės gatvės bendrosios praktikos gydytojų kabineto 2021 m. liepos 30 d. išduotame siuntime į Tarnybą Nr. 239 nurodytos diagnozės pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – TLK-10-AM) kodą (duomenys neskelbtini), vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.1.2 papunkčiu, kuris taikomas dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo, esant vidutiniam judesių apribojimui. Kriterijus vertinamas 70 proc. bazinio darbingumo lygio verte ir taikytas, nes tokio sunkumo sveikatos funkcijos sutrikdymas yra patvirtintas 2020 m. lapkričio 3 d. reabilitologo konsultacijos duomenimis. Vertinant dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77.2.2 papunkčiu. Šiuo atveju pareiškėjai nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri yra patvirtinta 2020 m. sausio 8 d. ortopedo traumatologo konsultacijos duomenimis ir anksčiau minėto siuntimo į Tarnybą duomenimis. Asmens bazinis darbingumas prilygintas 54 proc. (60 proc. x 0,9). Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno balų suma (29 balai) prilyginta koeficientui 1 (nes patenka į intervalą nuo 23 iki 67 balų). Suapvalinus pareiškėjai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (54 proc. x 1).

12. Atsakovo teigimu, pareiškėjos argumentai, kad jai darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pažeidžiant Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 4, 5 ir 6 punktus, yra nepagrįsti, nes atlikdami darbingumo lygio vertinimą Tarnybos specialistai išanalizavo visus Tarnybai pateiktus medicininius dokumentus, vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir objektyviai įvertino asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Dėl pareiškėjos argumentų, kad abejotina, ar jai buvo suteiktos adekvačios reabilitacijos paslaugos ir buvo delsiama atlikti tyrimus, atsakovas pabrėžė, kad Tarnyba yra ne sveikatos priežiūros ir ne reabilitacijos paslaugas teikianti, o viešojo administravimo įstaiga, taigi ligų diagnozavimas ar gydymas nėra jos kompetencija. Kadangi sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir kiti su tuos susiję klausimai nėra Tarnybos kompetencija, priimdama sprendimą dėl darbingumo lygio, ji remiasi sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais.

13. Atsakovas teigė, kad viešojo administravimo subjekto atsakomybė gali atsirasti tik tuo atveju, kai jo veiksmai neatitinka pagal įstatymus privalomo elgesio modelio. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad ji dėl Tarnybos priimtų sprendimų patyrė neturtinę žalą, yra nepagrįsti. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia išimtinai tik subjektyviu vertinimu, skunde nenurodydama aiškių ir nuoseklių teisinių motyvų, pagrindžiančių jos abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms teisinio reguliavimo nuostatoms ar teisės principams pareiškėja abejoja.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjos V. J. skundą tenkino iš dalies – panaikino Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. R-4646, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. SS-1992, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. SS-2093 ir Ginčų komisijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. S-176 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ bei įpareigojo atsakovą Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą. Kitą pareiškėjos skundą dalį teismas atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė skundą Tarnybos direktoriui dėl Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“. Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. R-4646 (toliau – ir Raštas) nurodoma, kad nustatydama darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius Tarnyba vertina medicininius ir kitus darbingumo lygiui nustatyti reikalingus dokumentus, pildo asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos visoje šalyje metu šis klausimynas pildomas susisiekus su asmeniu ar jo atstovu telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu. Pareiškėjai Rašte paaiškinta, kad kitas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyno pildymo būdas karantino ar ekstremalios situacijos paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nėra numatytas. Raštu pareiškėjos prašoma ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. paskambinti į Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių telefonu 868907682 darbo dienomis nuo 7.30 val. iki 16.30 val. (pietų pertrauka nuo 11.30 val. iki 12.30 val.) dėl pareiškėjos klausimyno užpildymo. Rašte taip pat paaiškinta, kad neužpildžius klausimyno Tarnyba nebeturės galimybės atlikti pareiškėjos darbingumo vertinimo. Iš pateikto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Samus“ siuntų archyvo išrašo teismas nustatė, kad siunta Nr. RS168000222LT buvo įregistruota 2021 m. rugpjūčio 16 d. 15 val. 40 min. Siunta buvo siunčiama iš Vilniaus pareiškėjai, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip ir nurodė pati pareiškėja, siunta jai buvo įteikta 2021 m. rugpjūčio 21 d., t. y. po Rašte numatyto termino, per kurį pareiškėja turėjo susiekti su atsakovu dėl klausimyno užpildymo.

16. Teismas vertino, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėja be pateisinamų priežasčių nepaskambino į Tarnybą ar atsisakė dalyvauti klausimyno užpildyme. Teismas pažymėjo, kad nors Kriterijų apraše nenumatyta, koks terminas nustatytinas teritorinio padalinio sprendimą apskundusiam asmeniui susisiekti su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriumi telefonu dėl klausimyno užpildymo, vis dėlto, darytina išvada, jog pareiškėjai Raštu numatytas terminas nebuvo protingas ir proporcingas.

17. Teismas nurodė, kad ginčijamuose Tarnybos Sprendimų kontrolės sprendimuose pažymėta, jog Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu R-4646 informavo pareiškėją, kad neužpildžius asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno jis neturės galimybės atlikti pareiškėjos darbingumo vertinimo; turimais duomenimis, registruota pašto siunta pareiškėjai buvo įteikta 2021 m. rugpjūčio 21 d. Tačiau Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėja nesusisiekė su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus specialistais iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., vadovaudamasis Tvarkos aprašo 121 punktu, nevertino pareiškėjos darbingumo lygio, atkreipdamas dėmesys, kad toks teisinis reglamentavimas neužkerta kelio esant pasikeitusiai sveikatos būklei bet kada, pateikus reikalingus dokumentus, kreiptis dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.

18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėja Rašte buvo įpareigota per neprotingą ir neproporcingą terminą susisiekti dėl klausimyno užpildymo, o Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimuose netinkamai pritaikyta Tvarkos aprašo 121 punkto nuostata, nes nebuvo atsižvelgta, į tai, kad pareiškėjai siunta įteikta tik 2021 m. rugpjūčio 21 d. Kadangi Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius netinkamai taikė Tvarkos aprašo 121 punkto nuostatas ir nepagrįstai nusprendė pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą dėl jos darbingumo lygio palikti nenagrinėtą, teismas sprendė, kad Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. R-4646, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. SS-1992 ir 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. SS-2093 naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, teismas taip pat panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą Ginčų komisijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. S-17, kuriuo buvo revizuotas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. SS-1992, įpareigodamas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą.

19. Vertindamas pareiškėjos reikalavimą panaikinti Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ teismas nustatė, kad iš Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo turinio matyti, jog Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjos darbingumo lygio, atsižvelgė ir vertino pateiktus pareiškėjos sveikatos būklę (funkcinius organizmo sutrikimus) patvirtinančius medicininius dokumentus. Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius 2021 m. rugpjūčio 5 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1755 parengė, atsižvelgdamas į specialistų, konsultantų išvadas (oftalmologo, neurochirurgo, reabilitologo, ortopedo-traumatologo), parengtas 2019 m. spalio 29 d. – 2020 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu.

20. Teismas pažymėjo, kad Tarnybai nėra suteikta kompetencija keisti asmeniui nustatytą diagnozę – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Taip pat ir teismui nėra suteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį. Nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo teismas sprendžia tik teisės klausimus, nes teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius, priimdamas 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312, laikėsi pagrindinių procedūrų, todėl nenustatė pagrindo šį sprendimą panaikinti.

21. Vertindamas pareiškėjos reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėja grindė Tarnybos nerūpestingai atliktomis pareigomis, prašymuose teiktos informacijos dėl smurtinio nusikaltimo pareiškėjos atžvilgiu ignoravimu, teismas atsižvelgė į Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-210/2009 nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas dėl pareiškėjos užpuolimo ir patirtų sužalojimų, kurie buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodytoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje nebuvo konstatuota, jog ji nuo 2006 m. birželio 18 d. tapo tik iš dalies darbinga galimai dėl kito asmens veiksmų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyrius ignoravo, nevertino informacijos dėl smurtinio nusikaltimo pareiškėjos atžvilgiu.

22. Nenustatęs neteisėtų Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus veiksmų vertinant pareiškėjos darbingumo lygį, teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimą dėl pareiškėjos prašomos žalos atlyginimo priteisimo.

III. 23. Pareiškėja V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl padarytų procesinės ir materialiosios teisės normų pažeidimų bei priimti naują sprendimą. Pareiškėja prašo priteisti jai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tarnybos Šiaulių skyriaus, 30 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikia įrodymus, kurie jau yra byloje.

24. Pareiškėja teigia, kad teismas nepasisakė dėl didžiosios dalies jos skundo argumentų, sprendime pateikė sutrumpintus motyvus, neatskleidė bylos esmės, teismo sprendimas neatitinka sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, yra neteisingas, priimtas galimai šališko, priklausomo ir nesąžiningo teismo.

25. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo padarytos proceso teisės normų pažeidimai. Pareiškėja prašo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės normų pažeidimą, pakeisti sprendime neteisingai nustatytą ginčo dalyką, įvardijant, kad ginčas kilo dėl darbingumo lygio nustatymo (atsakovui nevertinant pateiktų ir Kriterijų aprašą atitinkančių duomenų), dėl netekto darbingumo priežasčių nenustatymo, dėl netekto darbingumo iš dalies ir dėl kito asmens veiksmų nenustatinėjimo (esant pateiktiems duomenims apie patirtą smurtinį nusikaltimą), dėl galimo vilkinimo ir neveikimo bei nesivadovavimo teisės aktais, nustatant netektą darbingumą atgaline data (teisės aktuose netekto darbingumo nustatymas atgaline data yra numatytas), dėl parengtų išvadų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nesivadovaujant medicinos specialistų teiktomis rekomendacijomis (išvados parengtos galimai aplaidžiai atlikus pareigas).

26. Pareiškėja teigia, kad teismas sprendime padarė ir materialiosios teisės normų pažeidimą, nes klaidingai nustatė teisinių santykių subjektų teises ir pareigas bei padarė nepagrįstą išvadą, kad „pareiškėjos nurodytoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje nebuvo konstatuota, kad pareiškėja iš dalies darbinga tapo galimai dėl kito asmens veiksmų nuo 2006 m. birželio 18 d., todėl negalima daryti išvados, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius ignoravo, nevertino informacijos dėl smurtinio nusikaltimo pareiškėjos atžvilgiu“. Pareiškėja nurodo, kad Šiaulių apygardos teisme baudžiamoji byla buvo iškelta dėl patirtų dešinės pusės krūtinės sužalojimų ir ryškių išorinių dešinės rankos vidinės pusės sužalojimų, atsiradusių užpuolimo pradžios metu, prieš prasidedant tempimo veiksmui, o dėl stipraus tempimo ir jo metu patirtų vidinių sužalojimų bei jų padarinių byla nebuvo iškelta ir nebuvo nagrinėta, nes teismo medicinos ekspertas, surašęs nusiskundimus po užpuolimo, nedavė siuntimo atlikti išsamių tyrimų dėl pareiškėjos negalėjimo pakelti dešinę ranką, dėl nugaros skausmų ir dėl kitų nusiskundimų. Pasak pareiškėjos, esant akivaizdiems liekamiesiems stipraus tempimo padariniams, yra pagrindas kreiptis į teismo medicinos ekspertizę atlikusią įstaigą dėl objektyvaus netekto darbingumo priežasčių nustatymo, reikalingo dėl tinkamo gydymo ir reabilitacijos paslaugų teikimo.

27. Pareiškėja nurodo, kad dėl viešųjų paslaugų neprieinamumo, viešojo administravimo subjektų nepakankamai rūpestingai atliktų pareigų, negautos reikiamos ir savalaikės paslaugos, ji negavo pajamų ir patyrė moralinę žalą, kurią įvertino 30 000 Eur suma. Teigia, kad jai buvo daroma neigiama įtaka sveikatai dėl patiriamo streso, kurio sukelti neigiami padariniai pasireiškė burniniais kraujospūdžio svyravimais, širdies permušimais, pablogėjusia emocine būkle. Pareiškėja tvirtina patyrusi stiprų nesaugumo jausmą dėl tinkamų paslaugų neprieinamumo, taip pat nepatogumų dėl neefektyvios reabilitacijos, kuri buvo taikyta neatlikus išsamių tyrimų, todėl turėjo priešingą efektą, kai po reabilitacijos buvo skirta kita reabilitacija, buvusios reabilitacijos padariniams šalinti. Pareiškėja taip pat patyrė nepatogumų ir kitose institucijose (Užimtumo tarnyboje) dėl to, kad ji nepagrįstai 2015 m. buvo pripažinta darbinga, nes nebuvo atlikti reikiami tyrimai. Pasak pareiškėjos, skundžiamų institucijų veiksmai pasireiškė vilkinimu atlikti pareigas ir nerūpestingu pareigų atlikimu, todėl jai priteistina žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas.

28. Atsakovas Tarnyba, atstovaudamas Lietuvos valstybės, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Tarnybos Šiaulių I teritoriniam skyriaus, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus interesus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

30. Atsakovo teigimu, nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl tos priežasties, jog jis yra nemotyvuotas, nes nebuvo atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus. Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus įrodymus ir reikalavimus bei pagrįstai konstatavo, kurios aplinkybės turi bylai esminės reikšmės, o kurios ne. Pareiškėjos argumentas, jog teismas pažeidė sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, nes netinkamai nurodė ginčo dalyką, yra nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių, su gydymo procesu susijusių, klausimų.

31. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą atsakovas nurodo, kad pareiškėja žalą kildina dėl patirto smurtinio nusikaltimo ir dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų. Esant tokioms faktinėms aplinkybės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį pareiškėjos reikalavimą, nes nebuvo nustatyti jokie neteisėti Tarnybos veiksmai vertinant darbingumo lygį, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja dėl tokių veiksmų būtų patyrusi jos nurodytą žalą, t. y. nėra pagrindinės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiradimo sąlygos.

32. Pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodo, kad Tarnyba netinkamai vykdė savo pareigą nustatyti netekto darbingumo priežastis ir netekto darbingumo atsiradimo laiką. Tarnyba nevertino 2016 m. birželio 13 d. atlikto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo duomenis, nesikreipė papildomų duomenų nei į teismo medicinos ekspertą, nei į gydymo įstaigą, ignoravo pareiškėjos pateiktus duomenis. Pareiškėja teigia, kad Tarnyba taip pat ignoravo jos prašymą nustatyti netektą darbingumą atgaline data, nepasisakė dėl darbo pobūdžio rekomendacijų ir sąlygų. Pareiškėja pažymi, kad ji, manytina, patyrė ir turinę žalą dėl atgaline data nenustatyto netekto darbingumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“, Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašto Nr. R-4646 „Dėl asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno pildymo tvarkos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo laikotarpiu“, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. SS-1992 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. SS-2093 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“ ir Ginčų komisijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. S-176 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ pareiškėjai nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu, 2021 m. rugpjūčio 9 d. padavė skundą Tarnybos direktoriui. Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 16 d. priėmė raštą Nr. R-4646 „Dėl asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno pildymo tvarkos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo laikotarpiu“, kuriame, be kita ko, prašė pareiškėjos ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. paskambinti į Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių telefonu 868907682 darbo dienomis nuo 7.30 val. iki 16.30 val. (pietų pertrauka nuo 11.30 val. iki 12.30 val.) dėl pareiškėjos klausimyno užpildymo.

Rašte taip pat buvo išaiškinta, kad neužpildžius klausimyno Tarnyba neturės galimybės atlikti pareiškėjos darbingumo vertinimo (Tvarkos aprašo 121 punktas). Pareiškėjai Tarnybos Raštas buvo įteiktas 2021 m. rugpjūčio 21 d., t. y. po Rašte numatyto termino, per kurį pareiškėja turėjo susiekti su Tarnyba dėl klausimyno užpildymo. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. SS-1992 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“, kuriuo pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą (Tarnyboje gautą 2021 m. rugpjūčio 10 d.) paliko nenagrinėtą, nes pareiškėja nesusisiekė su Tarnybos Sprendimų skyriaus specialistais ir neužpildė asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno (Tvarkos aprašo 121 p.).

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2093 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“, kuriuo ištaisė Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendime Nr. SS-1992 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“ padarytas technines klaidas. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. SS-1992 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“, kreipėsi į Ginčų komisiją su 2021 m. rugsėjo 18 d. skundu, kuri 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. S-176 „Dėl V.

J. darbingumo lygio“ pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja dėl Tarnybos, Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimų panaikinimo kreipėsi į teismą su skundu.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. R-4646 „Dėl asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno pildymo tvarkos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo laikotarpiu“, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. SS-1992 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. SS-2093 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“ ir Ginčų komisijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. S-176 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ bei įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą. Teismas sprendė, kad pareiškėja Tarnybos Rašte buvo įpareigota per neprotingą ir neproporcingą terminą susisiekti dėl klausimyno užpildymo, o Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendime Nr. SS-1992 ir 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendime Nr. SS-2093 netinkamai pritaikė Tvarkos aprašo 121 punkto nuostatą, nes neatsižvelgė, į tai, jog pareiškėjai Tarnybos Raštas buvo įteikta po Rašte numatyto termino, per kurį pareiškėja turėjo susiekti su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriumi dėl klausimyno užpildymo. Atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, teismas taip pat panaikino Ginčų komisijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. S-17, kuriuo buvo revizuotas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. SS-1992, įpareigodamas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą.

36. Pažymėtina, kad teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“, kuriuo pareiškėjai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, panaikinimo, vertindamas, jog Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius, priimdamas 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312, laikėsi pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo šį sprendimą panaikinti. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nenustatęs neteisėtų Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus veiksmų, vertinant pareiškėjos darbingumo lygį.

37. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas. Pareiškėjos nuomone, teismas neteisingai nustatė ginčo dalyką, neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl didžiosios dalies jos skundo argumentų, teismo sprendimas neatitinka sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, yra neteisingas, priimtas galimai šališko teismo. Pareiškėja mano, kad teismas netinkamai vertino Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-210/2009 nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, taip pat nepagrįstai jai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, kaip matyti iš šios nutarties 34–37 punktuose nustatytų faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismui, skundžiamu sprendimu panaikinus Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. R-4646, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. SS-1992, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. SS-2093 ir Ginčų komisijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. S-176, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą, kuriuo ji ginčijo Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312 dėl 55 proc. darbingumo lygio nustatymo. Taigi šiuo atveju galutinis sprendimas dėl pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo nėra priimtas, nes Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius teismo įpareigojimu turės patikrinti Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 pagrįstumą ir teistumą pagal pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą.

40. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 38.1 punktą NDNT teritorinio skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas NDNT direktoriui per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų šio Tvarkos aprašo 17 punkte, gavimo dienos, kai asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus sprendimu. Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 2 punktą darbingumo lygį nustato Tarnyba. Tarnybos direktoriaus priimtas sprendimas per 30 kalendorinių dokumentų gavimo dienos gali būti skundžiamas Ginčų komisijai, kuri ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (Tvarkos aprašo 41 p.). Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog <...> Ginčų komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 14 dalį Ginčų komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Tais atvejais, kai per šiame įstatyme nustatytą terminą Komisija sprendimo nepriima, Tarnybos priimtas sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

41. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra baigta ikiteisminė Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ tikrinimo procedūra, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisėtas pirmosios instancijos teismo atliktas Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas bei nėra pagrįstos išvados, kad Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius, priimdamas 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312, laikėsi pagrindinių procedūrų ir nėra pagrindo šį sprendimą panaikinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ panaikinimo pirmosios instancijos teismo turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes tik Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ iš naujo patikrinus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnyje ir Tvarkos aprašo 41 punkte nustatyta tvarka (taip pat apskundus jį privaloma ikiteismine tvarka Ginčų komisijai), teismas turėtų pagrindą vertinti Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi susiklosčiusioje faktinėje situacijoje teismo procesas negalėjo ir negali vykti, o asmens reikalavimas paliekamas nenagrinėtu todėl, kad teismo sprendimu yra nustatytas įpareigojimas užbaigti administracinio sprendimo priėmimo procedūrą (institucijos vadovui priimant sprendimą dėl teritorinio skyriaus sprendimo), kartu sudarant galimybę pasinaudoti tos kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka (ABTĮ straipsnio 105 straipsnio 1 punktas, 4 straipsnio 7 dalis).

42. Konstatavus, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją teismas neturėjo pagrindo vertinti Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ pagrįstumo ir teisėtumo, nėra teisiškai reikšmingi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su jai nepagrįstai / neteisėtai nustatytu darbingumo lygiu, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

43. Vertindama pareiškėjos reikalavimą priteisti jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos Šiaulių I skyriaus ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

44. Pagal CK 6. 250 straipsnio 1 dalį neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri atlyginama siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

46. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010 ir kt.) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėja jai kilusią neturtinę žalą grindžia argumentais, kad žala jai atsirado dėl Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos galimai nerūpestingai atliktų pareigų, pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių netekto darbingumo priežasčių nustatymą ir netekto darbingumo nustatymą atgaline data, dėl prašymuose teiktos informacijos dėl smurtinio nusikaltimo pareiškėjos atžvilgiu ignoravimo, dėl patiriamo streso, kurio sukelti neigiami padariniai pasireiškė burniniais kraujospūdžio svyravimais, širdies permušimais, pablogėjusia emocine būkle. Pareiškėja tvirtino patyrusi stiprų nesaugumo jausmą dėl tinkamų paslaugų neprieinamumo, taip pat nepatogumų dėl neefektyvios reabilitacijos, kuri buvo taikyta neatlikus išsamių tyrimų, todėl turėjo priešingą efektą, kai po reabilitacijos buvo skirta kita reabilitacija, buvusios reabilitacijos padariniams šalinti. Pareiškėja taip pat teigė patyrusi nepatogumų ir kitose institucijose (Užimtumo tarnyboje) dėl to, kad ji nepagrįstai 2015 m. buvo pripažinta darbinga, nes nebuvo atlikti reikiami tyrimai.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė pažeidimus priimant Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. R-4646, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. SS-1992, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. SS-2093 ir Ginčų komisijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. S-176, tačiau viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo(-ų) panaikinimas savaime nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja jai kilusią neturtinę žalą nesusiejo būtent su šioje byloje ginčijamų sprendimų priėmimu, pareiškėja neturtinę žalą grindė argumentais apie jai netinkamai nustatytą darbingumo lygį, tačiau, kaip jau buvo minėta, ginčas dėl pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo dar nėra išnagrinėtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pažymėtina ir tai, kad kai kurie pareiškėjos nurodyti argumentais net nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku (pavyzdžiui, netinkama reabilitacija, tinkamų paslaugų neprieinamumu, nepatogumai kitose institucijose, kuriuos ji patyrė nuo 2015 m.). Pareiškėja tvirtino, kad jai kilo neigiami padariniai sveikatai, tačiau įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinti priežastinį ryšį tarp pareiškėjos nurodytos žalos ir teismo panaikintų Tarnybos bei Ginčo komisijos sprendimų, nepateikė.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad pareiškėja neįrodė jai kilusios žalos dėl Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašto Nr. R-4646, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. SS-1992, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. SS-2093 ir Ginčų komisijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. S-176 priėmimo, taip pat priežastinio ryšio tarp viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų ir jai kilusios žalos, todėl jos reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negalėjo būti tenkinamas (CK 6.271 str.).

50. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas galimai šališko, priklausomo ir nesąžiningo teismo, teisėjų kolegija pažymi, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, jog sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., EŽTT 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje I. prieš Slovakiją). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje G. ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje F. ir S. prieš Italiją).

51. Apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų pirmosios instancijos teismo šališkumą tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektais. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas buvo šališkumas.

52. Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. R-4646 „Dėl asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno pildymo tvarkos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo laikotarpiu“, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. SS-1992 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. SS-2093 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“, Ginčų komisijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. S-176 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ ir pagrįstai įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą, tačiau nepagrįstai kaip teisėtą vertino Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“, nesant baigtai ikiteisminei Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ tikrinimo procedūrai pagal pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – pareiškėjos reikalavimą dėl Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ panaikinimo paliekant nenagrinėtą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos V. J. reikalavimą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ panaikinimo palikti nenagrinėtą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė