fd90aebf-56ba-44d0-9a1c-6b43075fa2ba · Vilniaus apygardos teismas

                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-468/2015                       Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02660-2013-0                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3.; 2.4.7.                          (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA R T I S 2015 m. balandžio 24 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Gintaro Dzedulionio,sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Miglei Suchanikienei,gynėjui advokatui Vitalijui Vasilionokui,nuteistajam M. L.,ekspertei JÅ«ratei Gincman – DoroÅ¡enko,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendžio, kuriuo M.

L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus: laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; per 6 mėnesius, įsiteisėjus nuosprendžiui, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; per 6 mėnesius, įsiteisėjus nuosprendžiui, sumokėti į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ 10 MGL (376,60 EUR) dydžio įmokÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

M. L. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2013-10-29, apie 22.00 val., bute adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto su partnere N. V. metu tyčia ranka trenkė jai per galvÄ , po to nusekė jai iÅ¡ paskos į kambarį ir tyčia jÄ pargriovė ant lovos, užlipo ant jos kojų, sugriebė už rankų, jas užsuko bei pakiÅ¡o po jos kÅ«nu, užsėdęs jai ant kojų suėmė rankomis už kaklo ir jÄ smarkiai spaudė, tuo savo veiksmais padarė N. V. kraujosruvas abipus kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, abiejuose dilbiuose, kairio rieÅ¡o srityje, kairėje plaÅ¡takoje ir tuo sukėlė jai fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti arba pakeisti šį nuosprendį, sumažinant jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminÄ ir panaikinant įpareigojimÄ laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei įmokos sumokėjimÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai grindė, remdamasis iÅ¡imtinai tik kitų asmenų (įvykyje tiesiogiai nedalyvavusių liudytojų ir nukentėjusiosios) jį kaltinančiais parodymais, nesant jokių kitų tiesioginių, vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų dėl jo kaltės. Nuteistasis nesutinka, kad jo veiksmuose yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., sudėtis.

Teigia, kad prokurorė neteisėtai ikiteisminį tyrimÄ atliko dėl veikos, kuri yra priskiriama privataus kaltinimo bylų procesui. BÅ«tent, prokurorė, pradėdama ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 140 str. 2 d., be pagrindo konstatavo, jog N. V. BK 140 str. 2 d. prasme gali bÅ«ti laikoma M. L. artima giminaite ar Å¡eimos nare. N. V. papildomos apklausos metu nurodė, kad ji su apeliantu neveda bendro Å«kio, neturi bendrų interesų, Å¡eiminių pareigų. Apelianto teigimu, jis ir N. V. negali bÅ«ti laikomi artimais giminaičiais ar Å¡eimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iÅ¡ BK 248 str. nurodytų sÄ vokų.

Jie jau kurį laikÄ kartu negyveno ir nevedė bendro Å«kio, kiekvienas gyveno tarpusavyje pasidalintuose atskiruose kambariuose, nors ir esančiuose viename bute. Pirmosios instancijos teismas formaliai juos pripažino esant partneriais, neatsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡ esmės jų santykiai neatitinka CK 3.229 str. sampratos. Pirmosios instancijos teismas nevertino N. V. papildomų parodymų, jog ji nuo 2013 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kojo kito buto, į kurį norėjo iÅ¡sikelti gyventi atskirai nuo M. L., su juo neveda bendro Å«kio, neturi su juo Å¡eiminių santykių.

Å ias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja N. Z., nukentėjusiosios mama, parodydama, kad dukra su M. L. jau seniai nesutaria, keletÄ kartų dukra jau buvo iÅ¡ jo buto išėjusi ir pas jÄ (mamÄ ). Taip pat N. V. parodė, jog nuo 2012-09-01 apeliantas nesirÅ«pina jų bendru vaiku bei neiÅ¡laiko nei vaiko, nei jos. Apelianto vertinimu, kadangi N. V. jau ieÅ¡kojo gyvenamosios vietos atskirai nuo jo, akivaizdu, kad jų tarpusavio geri santykiai buvo tik pirmuosius kelerius metus. Nuo 2004 metų, kuriais ir gimė jų sÅ«nus, per 10 metų jie nesusituokė ir nesusilaukė daugiau vaikų, N. V. net nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos apelianto bute.

Nuteistojo teigimu, nėra pagrindo jo ir N. V. ryšį tapatinti su Å¡eimos narių tarpusavio ryÅ¡iais, kadangi jų santykiai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kintos Å¡eiminių santykių sampratos. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp N. V. ir apelianto paskutiniu metu vyko nuolatiniai žodiniai nesutarimai, dėl ko N. V. yra suinteresuota bylos baigtimi. Apkalbėdama M. L. ji turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ - pasiekti, jog policija M. L. sulaikytų, o ji galėtų netrukdomai, iÅ¡sikraustydama iÅ¡ apelianto buto, pasiimti kuo daugiau daiktų, taip pat ir baldus, kÄ ir padarė 2013-10-30.

Apelianto teigimu, nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymais klaidino teismÄ , nes nurodė, jog iÅ¡ M. L. buto iÅ¡sikraustė 2013-11-01. Tačiau tokius jos parodymus paneigė nukentėjusiosios motina N. Z., teismo posėdžio metu nurodydama, jog padėjo dukrai (N. V.) iÅ¡sikraustyti iÅ¡ M. L. buto kitÄ dienÄ t.y. 2013-10-30. Taigi, N. V. iÅ¡ apelianto buto kraustėsi 2013-10-30, bet ne 2013-11-01. Gabenant baldus iÅ¡ vieno buto į kitÄ nukentėjusioji turėjo sunkiai fiziÅ¡kai dirbti, juolab, jog atliekant medicininį patikrinimÄ ji skundėsi viso kÅ«no skausmais.

Nepaneigta, jog persikraustymo metu nukentėjusioji ir „užsidėjo“ mėlynes ant rankų riešų, dilbių bei kaklo neÅ¡dama daiktus, o kitÄ dienÄ (2013-10-31) Å¡iuos sužalojimus nurodė specialistui. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji tvirtino, jog jai M. L. sudavė stiprų smÅ«gį į galvÄ , o skambindama į BPC (2014-04-17 apžiÅ«ros protokolas), nurodė, kad jai pastarasis trenkė per veidÄ , tačiau tokie jos parodymai paneigti specialisto iÅ¡vada, nenustačius sužalojimų nurodytose kÅ«no vietose.

Be to, pareiÅ¡kimo dėl smurto artimoje aplinkoje priedo dalyje Nr. 1 vizualiai nurodytas smurtÄ galintis rodyti požymis - paraudimas krÅ«tinės srityje, kuris nurodytas ne kaklo, o krÅ«tinės srityje, paraudimÄ pažymėjo vyr. patrulis P. P.. Apelianto vertinimu, tai kelia pagristų abejonių, ar N. V. sužalojimai atsirado bÅ«tent tiriamo įvykio momentu. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl N. V. parodymuose nurodytų prieÅ¡taravimų, tačiau juos pripažino patikimais įrodymais byloje, nors jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu nuolat keitėsi, siekiant apkalbėti apeliantÄ .

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pareigÅ«nai P. P. ir V. S. buvo apklausti po įvykio praėjus trims mėnesiams, 2014-01-30 jų duoti parodymai yra identiÅ¡ki tarpusavyje, Å¡ie asmenys buvo apklausti vienodÄ laiko tarpÄ t.y. po 14 minučių. PareigÅ«nų parodymai tapatÅ«s N. V. 2013-10-29 pareiÅ¡kimui. Aplinkybė, jog, po įvykio praėjus trims mėnesiams, pareigÅ«nai nurodė ne tik tariamo įvykio dalyvių vardus ir pavardes (N. V. ir M. L.), bet ir tikslų iÅ¡kvietimo adresÄ , t.y. (duomenys neskelbtini), anot apelianto, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie pareigÅ«nai arba labai gerai pažįsta N. V. ir/ar M.

L., arba prieš duodami parodymus buvo supažindinti su N. V. 2013-10-29 pareiškimu dėl smurto artimoje aplinkoje. Aptariami pareigūnų parodymai yra išvestiniai, gauti iš suinteresuotos bylos baigtimi N. V. parodymų, todėl jie negali būti pripažinti patikimais įrodymais. Juo labiau, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pareigūnai P. P. ir V. S. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teigdami, jog nepamena įvykio aplinkybių, o tik prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Apeliantas tvirtina, kad neteisingo nuosprendžio priėmimui turėjo įtakos teisėjos šališkumas, kuris pasireiškė akivaizdžiai menamais klausimais, tikslinančiais nepalankius kaltinimui specialistės atsakymus. Po nepalankaus kaltinimui specialistės atsakymo teisėja nuolat perklausdavo, vėliau negavusi reikalingo kaltinimui atsakymo, uždavinėjo menamus klausimus pagal norimus gauti atsakymus, į kuriuos specialistė atsakyti menamai buvo tiesiog priversta teismo. Tokiu atveju specialistės duoti parodymai nebuvo tinkamai įvertinti.Nuteistasis, nesutikdamas ir su jam paskirta bausme, teigia, kad ji yra per griežta bei neatitinkanti bausmės paskirties.

Nagrinėjamoje byloje jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau vien tai nustatant bausmės dydį neturi nusverti kitų ne mažiau bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Svarbu yra tai, kad jis praeityje nėra teistas, dirbantis, savo nepilnamečiui vaikui teikia iÅ¡laikymÄ . Be to, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nukentėjusiosios darbingumui įtakos neturėjo, nukentėjusiajai nėra iÅ¡likę jokių iÅ¡liekamųjų reiÅ¡kinių, ji nesiekia realios atsakomybės nuteistajam.

Anot apelianto, jam pagal BK 140 str. 2 d. turėtų bÅ«ti paskirta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Be to, paskirtas įpareigojimas laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. gali turėti neigiamų pasekmių jam atliekant savo darbines funkcijas, kadangi jis dirba degalinėje, veikiančioje visÄ parÄ , ir galimi atvejai, kada privalės dirbti ne tik dienos metu, bet ir naktį, todėl toks įpareigojimas turi bÅ«ti panaikintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl M. L. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės nuteistojo M.

L. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 str. 2 d., ištyrė ir įvertino teisingai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.Nors nuteistasis M. L. savo kaltę neigia, tvirtina, jog jokių smÅ«gių nukentėjusiajai N. V. nesudavė, šį jo aiÅ¡kinimÄ paneigia nukentėjusiosios, liudytojų V. S., P. P., N. Z. parodymai bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji N. V. viso proceso metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad įvykio metu M. L. jai sudavė vienÄ smÅ«gį į galvÄ , o vėliau ir smaugė.

BÅ«tent, 2013-10-29 pareiÅ¡kime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto N. V. nurodė, kad 2013-10-29 apie 22 val. jÄ grįžusiÄ namo užpuolė sugyventinis M. L.. Pastarasis prieÅ¡kambaryje kumščiu trenkė jai per galvÄ , o pradėjus prieÅ¡intis, nutempė į kambarį ir pradėjo smaugti (b.l. 1). 2013-10-30 pirminės apklausos metu ji taip pat nurodė, kad M. L., 2013-10-29 apie 22 val. grįžus į namus, trenkė jai ranka ar kumščiu per galvÄ , o vėliau jėga parvertė ant lovos ir pradėjo rankomis stipriai spausti jai kaklÄ , t.y. smaugti (b.l. 14 antra pusė). 2013-12-13 papildomos apklausos metu N. V. taip pat parodė, kad įvykio metu M.

L. kumščiu jai trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , pataikydamas už ausies iÅ¡ kairės pusės, kas jai sukėlė fizinį skausmÄ . Vėliau kambaryje pastÅ«mė jÄ , po ko Å¡i nukrito ant sofos, ir jÄ smaugė. IÅ¡trÅ«kusi ji nubėgo į kitÄ kambarį ir paskambinusi mamai pasakė, kad M. L. jos vos nepasmaugė. Po to apie įvykį pranešė policijai (b.l. 15-16). Akistatos su M. L. metu nukentėjusioji N. V. tapačiai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, nurodydama, kad M. L. iÅ¡ pradžių jai trenkė kumščiu į galvÄ , kairės ausies sritį, o po to kambaryje ant sofos užlipo visu savo svoriu, jÄ apžergęs atsisėdo jai ant Å¡launų, sugriebė rankas, kurias pakiÅ¡o po jos kÅ«nu ir, suėmęs už kaklo, spaudė kaklÄ .

IÅ¡trÅ«kusi pagriebė savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir iÅ¡ kito kambario paskambino savo mamai N. Z., o po to paskambino į policijÄ (b.l. 48-49). IÅ¡ teisme duotų nukentėjusiosios N. V. parodymų matyti, kad ji patvirtino, jog 2013-10-29 vakare jai grįžus namo M. L. deÅ¡ine ranka trenkė jai už ausies, o kambaryje pargriovė jÄ ant lovos, buvo užlipęs jai ant kojų. Sugriebęs rankas, pakiÅ¡o jas po nukentėjusiosios kÅ«nu ir tada pradėjo pastarÄ jÄ smaugti. Po Å¡io įvykio ji iÅ¡ karto paskambino mamai ir pasakė, kad M.

L. jos vos nepasmaugė. Be Å¡ių aplinkybių nukentėjusioji parodė ir tai, kad į galvÄ suduotas smÅ«gis buvo stiprus, ji ir dėl Å¡io smÅ«gio, ir dėl smaugimo jautė skausmÄ (b.l. 100). Minėtus nukentėjusiosios parodymus patvirtina į įvykio vietÄ atvykusio policijos pareigÅ«no P. P. 2013-10-29 tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vietoje buvo nustatyta, kad pranešėjos N. V. sugyventinis M. L. prieÅ¡ pastarÄ jÄ panaudojo smurtÄ . N. V. teigė, kad jis kumščiu trenkė jai į galvos sritį, o paskui nutempė į kambarį ir pradėjo smaugti.

Å iame praneÅ¡ime kaip smurtÄ galintys rodyti požymiai nurodyta „paraudonavęs kÅ«nas“, pažymint virÅ¡utinę kÅ«no dalį, apimant ir kaklo sritį, kaip patirto sužalojimo bÅ«dÄ nurodant „kaip įtariama smaugiant“ (b.l. 6). Be to, liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai V. S. ir P. P. tapačiai parodė, kad atvykus N. V. pranešė, jog jos sugyventinis M. L. jai kumščiu trenkė per galvÄ , paskui jÄ nutempė į kambarį ir, pargriovęs ant lovos, ėmė smaugti.

Å ie liudytojai patvirtino ir tai, kad ant N. V. kaklo matėsi paraudimai (b.l. 24, 25). IÅ¡ minėtų liudytojų teisme duotų parodymų matyti, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jie patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o detalių įvykio aplinkybių negalėjo nurodyti, kadangi dėl darbo pobÅ«džio dažnai tenka vykti pas įvairius asmenis dėl panaÅ¡ių įvykių (b.l. 101, 112). Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad tai, jog po įvykio praėjus trims mėnesiams pareigÅ«nai nurodė ne tik įvykio dalyvių vardus ir pavardes, bet ir tikslų iÅ¡kvietimo adresÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie pareigÅ«nai arba labai gerai pažįsta N. V. ir/ar M.

L., arba kad prieÅ¡ duodami parodymus buvo supažindinti su N. V. 2013-10-29 pareiÅ¡kimu dėl smurto artimoje aplinkoje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kuris nors iÅ¡ į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų ar jie abu (V. S. ir P. P.) bÅ«tų pažįstami su nukentėjusiÄ ja N. V. ir/ar nuteistuoju M. L.. Be to, ta aplinkybė, kad Å¡ie pareigÅ«nai 2014-01-30 apklausiami liudytojais nurodė 2013-10-29 įvykusio įvykio artimoje aplinkoje dalyvius ir tikslų iÅ¡kvietimo adresÄ , nelaikytina jų parodymų objektyvumÄ paneigiančia aplinkybe, juolab, kad jie žinojo, dėl kokio įvykio yra Å¡aukiami pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ .

Abu Å¡ie pareigÅ«nai kartu atvyko pagal N. V. iÅ¡kvietimÄ Ä¯ M. L. butÄ , matė tas pačias aplinkybes, todėl ir davė analogiÅ¡kus parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad minėti liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai V. S. ir P. P. davė teisingus parodymus apie tai, kas jiems buvo žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti. Kadangi nukentėjusioji N. V. 2013-10-29 pareiÅ¡kime nurodė teisingas įvykio aplinkybes, minėtų pareigÅ«nų parodymai jas ir patvirtina.

Liudytoja N. Z., nukentėjusiosios motina, teisme taip pat patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kad pastaroji jai skambino 2013-10-29 po 22 val. ir pranešė, kad M. L. sudavė jai per galvÄ , jÄ smaugė. Atvažiavusi pas dukrÄ matė raudonas dėmes ant jos kaklo (b.l. 101). Minėtų asmenų parodymus patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 3582/13 (01), kurioje konstatuota, kad N. V. padaryta poodinės ir odinės kraujosruvos abipus kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairio rieÅ¡o srityje, kairėje plaÅ¡takoje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du ir laiku (2013-10-29), ir kad sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 19).

Pažymima, kad N. V. tyrimas buvo atliktas 2013-10-31, specialistei N. V. nurodė tokias įvykio aplinkybes: 2013-10-29 apie 22.00 val. namuose M. L. ranka jai smogė per galvÄ , nuo smÅ«gio ji pagriuvo. Vėliau pargriovus ant lovos ir gulinčiai pusiau ant deÅ¡inio Å¡ono užsilipęs, savo kojomis prispaudęs jos kojas, rankomis sugriebęs kaklÄ , smaugė, buvo sugriebęs už rankų. Taigi, ir specialistei nukentėjusioji nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir vėliau teisme.

Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji tvirtino, kad jai M. L. sudavė stiprų smÅ«gį į galvÄ , o skambindama į BPC (2014-04-17 apžiÅ«ros protokolas (b.l. 13)) nurodė, kad jai pastarasis trenkė per veidÄ , tačiau tokie jos parodymai paneigti specialisto iÅ¡vada, nenustačius sužalojimų nurodytose vietose, nepaneigia nukentėjusiosios N. V. parodymų objektyvumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pagal specialisto iÅ¡vadÄ nukentėjusiajai nėra konstatuoti sužalojimai galvos srityje, nereiÅ¡kia, jog ji apie įvykio metu jai suduotÄ smÅ«gį į galvÄ (kairės ausies sritį) duoda neteisingus parodymus.

Vien dėl to, kad pastarosios nurodyto smÅ«gio pėdsakai kÅ«ne nenustatyti, nėra pagrindo pripažinti, kad jų nebuvo. Objektyvių įrodymų, paneigiančių nukentėjusiosios N. V. parodymus, byloje nėra.Pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį M. L. pagrįstai grindė tiek nukentėjusiosios N. V., tiek liudytojų P. P., V. S., N. Z. parodymais, kadangi jie yra nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuteistojo teiginiai apeliaciniame skunde, kad nukentėjusioji N. V. davė neteisingus parodymus, apkalbėjo M.

L., kadangi turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ netrukdomai iÅ¡sikraustyti iÅ¡ M. L. buto ir pasiimti kuo daugiau daiktų, taip pat ir baldus, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Kaip minėta, nuteistojo M. L. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet byloje esančių įrodymų visuma, kuri sudaro vientisÄ loginę grandinę.Teisėjų kolegija, siekdama paÅ¡alinti apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl neobjektyvios ekspertės apklausos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausė ekspertę J.Gincman – DoroÅ¡enko.

Pastaroji patvirtino, kad, apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ , galvos plaukuotoje dalyje, veide žymių nebuvo rasta, tuo pačiu paaiÅ¡kino, jog yra galimybė, kad suduodant ranka per galvÄ gali nelikti sužalojimų. Be to, parodė, kad N. V. kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inėje pusėje, nustatytos kelios taÅ¡kinės violetinės spalvos kraujosruvos odoje, blyÅ¡kiai gelsvėjančios poodinės kraujosruvos fone galėjo bÅ«ti padarytos nuo 2013-10-28 iki apžiÅ«ros laiko, tai yra 2013-10-31. Kraujosruvos kakle nėra bÅ«dingos nei suduodant smÅ«gį, nei atsitrenkus, jos bÅ«dingos spaudžiant.

Kitos kraujosruvos rankose, dilbiuose, kairėje plaÅ¡takoje taip pat yra bÅ«dingos spaudžiant tas kÅ«no sritis pirÅ¡tais. Be to, ji patvirtino, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kakle buvo padaryti tiesioginio kontakto metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas turėjo galimybę užduoti ekspertei klausimus, ji davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus teismui, Å¡ie jos paaiÅ¡kinimai sutampa su duotaisiais pirmosios instancijos teisme. Ekspertės paaiÅ¡kinimai apeliacinės instancijos teisme paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡keltÄ versijÄ , kad nukentėjusioji N. V. susižalojo persikraustymo iÅ¡ vieno buto į kitÄ metu gabendama baldus, tai yra, kad ji „užsidėjo“ mėlynes ant rankų riešų, dilbių bei kaklo neÅ¡dama daiktus, o kitÄ dienÄ (2013-10-31) Å¡iuos sužalojimus nurodė specialistei.

Nors nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusioji klaidino teismÄ , nurodydama, kad iÅ¡ M. L. buto iÅ¡sikraustė 2013-11-01, kadangi Å¡iuos parodymus teisme paneigė nukentėjusiosios motina N. Z., kuri parodė, kad padėjo dukrai iÅ¡sikraustyti iÅ¡ M. L. buto kitÄ dienÄ , t.y. 2013-10-30, tačiau nukentėjusiosios iÅ¡sikraustymo iÅ¡ M. L. buto laikas (2013-10-30 ar 2013-11-01) reikÅ¡mės neturi, kadangi pagal ekspertės paaiÅ¡kinimus specialisto iÅ¡vadoje nurodytos kraujosruvos nukentėjusiajai N. V. buvo padarytos 2013 m. spalio mėn. 28 –30 dienomis.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teisingai nustatė, kad M. L. tyčia sudavė N. V. ranka per galvÄ , o vėliau tyčia jÄ pagriovė ant lovos, užlipo ant jos kojų, sugriebė už rankų, jas užsuko bei pakiÅ¡o po jos kÅ«nu, užsėdęs jai ant kojų suėmė rankomis už kaklo ir jÄ smarkiai spaudė, tuo sukėlė jai fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad N. V. negali bÅ«ti laikoma nuteistojo M.

L. Å¡eimos nare, pažymima, kad BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Taigi, BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtÄ pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi bÅ«ti siejamas artimos giminystės ar Å¡eimyniniais santykiais.

Å is požymis turi bÅ«ti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. Vadovaujantis BK 248 str., pateikiančio baudžiamuosiuose įstatymuose vartojamų sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek nuteistojo M.

L., tiek ir nukentėjusiosios N. V. bei liudytojos N. Z. (nukentėjusiosios motinos) parodymus, sprendė, kad nukentėjusioji N. V. laikytina M. L. Å¡eimos nare, kadangi Å¡ie asmenys buvo partneriai, bendrai gyveno 10 metų ir turi bendrÄ vaikÄ . Teisėjų kolegija Å¡ių asmenų parodymus laiko pakankamais įrodymais padaryti iÅ¡vadÄ apie nuteistojo M. L. ir nukentėjusiosios N. V. gyvenimÄ faktinėje santuokoje. Juo labiau, kad civilinėje byloje Nr. N2-1214-862/2014 dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-17 sprendime (sprendimas įsiteisėjęs) (b.l. 127-131) yra konstatuota, kad M.

L. ir N. V. gyvena kaip Å¡eima nuo 2004 metų, ir kad jie iki 2013-11-01 gyveno kartu. Kaip matyti tiek iÅ¡ nukentėjusiosios N. V., tiek ir iÅ¡ nuteistojo M. L. parodymų, jie nurodė, jog įvykio metu nukentėjusioji gyveno kartu su M. L., su jais gyveno ir jų mažametis sÅ«nus G. L., kurio įvykio metu nebuvo namuose. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad M. L. su N. V. jau kurį laikÄ iki įvykio kartu negyveno. Nors ir N. V., ir M. L. teigė, kad įvykio metu nevedė bendro Å«kio, neturėjo Å¡eiminių pareigų, tai nepaneigia fakto, kad juos tuo metu siejo partnerystės ryÅ¡iai, juo labiau, kad 2013 10 30 pats M.

L. apklausiamas įtariamuoju nurodė, jog „aÅ¡ su savo sugyventine N. V. kartu gyvename apie 10 metų (b.l. 34). Ä®vertinus paminėtÄ sias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog M. L. smurtavo prieÅ¡ partnerę N. V., kuri BK 140 str. 2 d. prasme laikytina Å¡eimos nare. Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta bausme, tvirtindamas, kad ji yra per griežta bei neatitinka bausmės paskirties. IÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M.

L. įvertino apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau neteistas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, o taip pat tai, kad nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas padarytas iÅ¡ asmeninių paskatų artimoje aplinkoje, M. L. baustas administracine tvarka, negydytas nei VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, nei Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, neįraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ , pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės, o skiriant laisvės apribojimÄ bei nustatant įpareigojimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis už Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį, numatytÄ BK 48 str. 2 d., yra teisinga, aiÅ¡kiai ne per griežta, todėl jÄ mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde, praÅ¡ydamas panaikinti jam paskirtus įpareigojimus laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei įmokos sumokėjimÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nepateikia jokių objektyvių duomenų dėl negalimumo vykdyti Å¡iuos teismo paskirtus įpareigojimus visa apimtimi, iÅ¡ jų ir duomenų apie darbo grafikÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. L. paskirti įpareigojimai yra tikslingi, realiai įvykdomi ir galintys užtikrinti reikiamÄ poveikį nuteistajam. Nors nuteistasis nurodo, kad įpareigojimas bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val. gali turėti neigiamų pasekmių jam atliekant savo darbines funkcijas, tai nepaneigia Å¡io įpareigojimo tikslingumo. Asmuo privalo numatyti bei atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, bausmės tikslas yra ir tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo M. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                   Daiva Kazlauskienė                      Teisėjai                                                                 Jolanta Čepukėnienė                                                                                           Gintaras Dzedulionis