2023-12-20 Nr. AB-22175-3-61-3-00888-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. (E. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-12-20 Nr. AB-22175-3-61-3-00888-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas E. J. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2021 m. lapkričio 26 d. (nurodyta data – 2021 m. lapkričio 27 d. – laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. DNRE01-3030-1 „Dėl pateikto išlaidų kompensavimo prašymo atmetimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 21R2-17(AG2-187/16-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1591-556/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00888-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. (E. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas E. J. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2021 m. lapkričio 26 d. (nurodyta data – 2021 m. lapkričio 27 d. – laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. DNRE01-3030-1 „Dėl pateikto išlaidų kompensavimo prašymo atmetimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 21R2-17(AG2-187/16-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. E. J. 2020 m. spalio 19 d. Agentūrai pateikė paraišką, kurioje prašė kompensacijos už dalį patirtų išlaidų, įrengiant saulės elektrinę ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). Atlikus vertinimą, Paraiška buvo įtraukta į teigiamai įvertintų registracijos formų sąrašą. E. J. 2021 m. liepos 19 d. Agentūrai pateikė išlaidų kompensavimo prašymą (toliau – ir Išlaidų kompensavimo prašymas). Agentūra Sprendimu pareiškėjo prašymą kompensuoti dalį išlaidų už elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginio įrengimą ant minėto pastato stogo atmetė ir kompensacinės išmokos neskyrė, E. J. projekto veiklos neįgyvendinus per nustatytą terminą.
2.2. Pareiškėjas projekto per nustatytą terminą neįgyvendino, kadangi akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 21-42833 (toliau – ir Ribų aktas) buvo išduotas 2021 m. liepos 28 d., t. y. praleidus 7 dienas nuo nustatyto termino. E. J. nuomone, Agentūra jo Išlaidų kompensavimo prašymą išnagrinėjo formaliai, o ginčijamas Komisijos sprendimas yra prieštaringas ir dviprasmiškas, ši institucija neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias projekto veiklos pabaigą, ir teisės normas dėl pateikiamų dokumentų sudėties bei taikė tas teisės normas, kurios ginčo teisinio santykio nereguliavo, ir neatsižvelgė į kitas svarbias faktines aplinkybes.
2.3. Projekto veiklos pabaiga laikoma ne tik Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1-250 patvirtinto 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-V-114 priemonės „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2 (toliau – Aprašas) 2 priedo 35.1–35.3 papunkčiuose nurodytų dokumentų sudarymo data, tačiau ir šio aprašo 35.4 papunkčiuose nurodytos elektrinę įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaracijos data, kai fizinis asmuo jau yra atlikęs visus reikiamus veiksmus. 2021 m. liepos 5 d. deklaracija operatoriui apie elektros energiją gaminančio vartotojo ne didesnės kaip 30 kW galios elektrinės įrengimą (toliau – Deklaracija) įrodo, kad pareiškėjas jau 2021 m. liepos 5 d. buvo atlikęs visus reikiamus veiksmus ir įrengęs saulės elektrinę, todėl jis jau tada buvo pabaigęs elektrinės įrengimo projektą. Atsižvelgiant į tai, E. J. 9 mėnesių termino, skirto projektui įgyvendinti, nepraleido.
2.4. Pateikiamų dokumentų sudėtis gali keistis priklausomai nuo konkretaus atvejo. Tai patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė Aprašo 40.1 ir 40.2 papunkčiuose nurodytų dokumentų, tačiau to atsakovas kaip kliūties išmokėti kompensaciją nevertino. E. J. turėjo teisę pateikti arba Aprašo 40.3 papunktyje, arba 40.4 papunktyje nurodytus dokumentus ir jis tai padarė tinkamai. Pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę pateikti trūkstamus dokumentus, taip pat ir Ribų aktą, bei po to, kai suėjo 9 mėnesių terminas projektui įgyvendinti, kadangi jokie teisės aktai nenustato, kad išlaidų kompensavimo prašyme nustatyti trūkumai privalo būti ištaisyti per 9 mėnesių terminą. Be to, toks reikalavimas nebūtų logiškas.
2.5. Aprašas projekto veiklos pabaigos nesieja su pareiškėjo prisijungimu prie elektros tinklų ir (ar) faktine elektros įrenginių eksploatavimo ir (ar) elektros energijos gamybos pradžia. Aprašo 35 punktas projekto veiklos pabaigą sieja tik su atitinkamų dokumentų surašymo data ir jame nėra jokio reikalavimo, kad tų dokumentų surašymo pabaiga būtų jau po to, kai kompensacijos prašymą pateikusio asmens elektros įrenginiai jau būtų prijungti prie elektros tinklų ir (ar) toks asmuo faktiškai pradeda eksploatuoti įrenginius ir (ar) gamina elektros energiją. Net elektros tinklų nuosavybės ribų akto ar jo atnaujinimo surašymas visiškai nereiškia, kad asmens elektros įrenginiai jau yra prijungti prie elektros tinklų, kadangi elektros tinklų nuosavybės ribų aktas surašomas dar iki elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir po to atliekami kiti darbai, kurie yra būtini prisijungti prie elektros tinklų. Energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtintame Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos apraše (toliau – Prisijungimo tvarkos aprašas) išdėstytos teisės normos neturi jokios įtakos pareiškėjo teisei gauti kompensaciją ir šiam ginčui negalėjo būti taikomos.
2.6. Komisija nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų, kad net jeigu jis ir pavėlavo įgyvendinti projektą, toks pavėlavimas yra tik formalus ir įvyko dėl biurokratinių kliūčių. ESO Ribų aktą parengė ir E. J. pateikė tik 2021 m. liepos 27 d., t. y. daugiau kaip po 3 mėnesių, todėl terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės. Sprendimas neskirti kompensacijos pavėlavus tik 7 dienas ir kai projekto įgyvendinimo terminai iš dalies nepriklausė nuo E. J. veiksmų bei valios bei išskirtinai priklausė nuo trečiųjų asmenų veiksmų, kuriems pareiškėjas negalėjo daryti jokios įtakos, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
2.7. Lietuva ir Europos Sąjunga yra paskelbusios „žaliąjį kursą“ bei vykdo prioritetinę energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos ir jos plėtros politiką. Vien tik formalios biurokratinės kliūtys, su kuriomis susidūrė pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, negali prieštarauti minėtam prioritetiniam kursui.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas E. J. ir jo atstovas palaikė skundą jame išdėstytais argumentais bei prašė jį tenkinti.
4. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Savo poziciją Agentūra grindė šiais argumentais:
5.1. E. J. neteisingai supranta tapimo gaminančiu vartotoju, o tai yra būtina siekiant gauti kompensaciją, procesą. Agentūra vertina, kad kai fizinis asmuo dar nebuvo tapęs gaminančiu vartotoju, jo projekto pabaiga yra gaminančio vartotojo sutarčių su elektros energijos tiekėju ir (ar) energetikos tinklų operatoriumi sudarymo data. Nauju gaminančiu vartotoju tampama ESO išrašius elektros tinklų nuosavybės ribų aktą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pateiktą 2020 m. rugsėjo 29 d. elektros tinklų nuosavybės ribų aktą Nr. 18-32786, nustatė, jog jame nebuvo nurodyta leistinoji generuoti galia ir generatorių instaliuota galia, todėl nebuvo galima nustatyti įdiegtos elektrinės galios. Agentūra 2021 m. rugsėjo 9 d. Išlaidų kompensavimo prašymą E. J. grąžino patikslinti ir prašė pateikti trūkstamą dokumentą, t. y. ESO išduotą elektros tinklų nuosavybės ribų aktą, kuriame būtų nurodyta leistinoji generuoti ir generatorių instaliuota galia. Būtent pareiškėjui yra nustatyta pareiga pateikti elektros tinklų nuosavybės ribų aktą su nurodyta saulės elektrinės galia. E. J., tikslindamas Išlaidų kompensavimo prašymą, pateikė Ribų aktą, kuris neatitiko Aprašo 2 priedo 36 punkto nuostatų, kadangi pareiškėjas gaminančiu vartotoju tapo 2021 m. liepos 28 d.
5.2. Kai fizinis asmuo didinasi saulės elektrinės galią, vertinama elektrinę įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaracijos data. Sudaryta sutartis su ESO ir turima elektros įrenginius įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaracija dar nereiškia, kad asmuo automatiškai tampa gaminančiu vartotoju. Siekdamas tapti gaminančiu vartotoju, asmuo privalo ESO pateikti elektros įrenginius įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaraciją, tada ESO surašo elektros tinklų nuosavybės ribų aktą ir fizinis asmuo tampa gaminančiu vartotoju. Deklaracija dar nepatvirtina fakto, kad saulės elektrinė yra prijungta prie ESO tinklų.
5.3. Kai pareiškėjas dar nėra tapęs gaminančiu vartotoju ir tampa juo pirmą kartą, vertinamas elektros tinklų nuosavybės ribų aktas; jis įrodo, kada saulės elektrinė buvo prijungta prie operatoriaus tinklų. Šiuo atveju E. J. nesididino galios, o tapo nauju gaminančiu vartotoju, todėl Deklaracija nepatvirtina, kad jis 2021 m. liepos 5 d. jau buvo pabaigęs saulės elektrinės projektą.
5.4. E. J. Agentūrai pateikė Aprašo 2 priedo 40.1 ir 40.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus, todėl priešingi jo argumentai atsakovui nėra suprantami. Yra būtina Agentūrai pateikti visus Aprašo 2 priedo 40 punkte nurodytus dokumentus, kadangi tik juos gavus, galima atlikti tinkamą išlaidų kompensavimo prašymo patikrą ir priimti sprendimą skirti kompensaciją.
5.5. Pareiškėjas painioja projekto pabaigos ir privalomų pateikti dokumentų pateikimo / tikslinimo institutus. Aprašo 2 priedo 36 punkte yra nurodyta, kad fizinis asmuo projekto veiklą turi įgyvendinti ir Agentūrai išlaidų kompensavimo prašymą pateikti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo jos kvietimo teikti registracijos formas galiojimo pabaigos dienos. Agentūros kvietimas „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ projektų registracijos formoms teikti (toliau – Kvietimas) buvo paskelbtas 2020 m. rugsėjo 21 d., projektų registracijos formos buvo priimamos iki 2020 m. spalio 21 d., todėl remiantis Aprašo 2 priedo 36 punktu, projektas turėjo būti įgyvendintas ir Išlaidų kompensavimo prašymas pateiktas iki 2021 m. liepos 21 d., šis terminas yra naikinamasis, t. y. po šio termino suėjimo patirtos išlaidos negali būti kompensuojamos. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas laiku pateikė Išlaidų kompensavimo prašymą, nėra, šis dokumentas buvo pateiktas laiku. E. J. pavėlavus įgyvendinti projektą per 9 mėnesius, vėlesnių datų dokumentai tik patvirtina pavėlavimo faktą; nors Aprašo 2 priedo 41 punkte yra nustatyta Agentūrai pateiktų dokumentų tikslinimo galimybė, tačiau minėtas punktas nėra susijęs su Aprašo 2 priedo 36 punkte nustatytu naikinamuoju terminu įgyvendinti projektą.
6. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo E. J. skundo netenkinti.
II. 7. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo E. J. skundą atmetė.
8. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, kad į administracinę bylą pateiktos ESO savitarnos puslapio ekrano nuotraukos patvirtina, jog pareiškėjo paraiška prijungimo sąlygoms gauti buvo pateikta 2021 m. balandžio 19 d., prijungimo sąlygos buvo išduotos 2021 m. balandžio 22 d., o prijungimo paslaugos sutartis, parengta 2021 m. balandžio 22 d., buvo patvirtinta 2021 m. liepos 8 d. Kliento elektros dokumentai buvo priimti 2021 m. liepos 27 d., 2021 m. liepos 28 d. buvo išduotas elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 21-42833. Į bylą taip pat buvo pateiktas rangovo (uždarosios akcinės bendrovės „VEESLA“ (toliau – Rangovas) 2021 m. birželio 11 d. atliktų darbų ir prekių priėmimo–perdavimo aktas Nr. VEE21/04/12_263, kurį E. J. pasirašė 2021 m. liepos 13 d., Rangovo 2021 m. liepos 18 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. VEE-2353 už atliktus darbus ir įrangą 9 389,66 Eur sumai.
9. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Prisijungimo tvarkos aprašas ir Aprašas, nustatantis reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus finansuojamas veiklas, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų vykdytojai, įgyvendindami pagal Aprašą finansuojamus projektus, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą (Aprašo 1 p.). Pagal Priemonę teikiamo finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija (Aprašo 6 p.).
10. Teismas nurodė, kad Finansavimo fiziniams asmenims skyrimo tvarkos aprašas yra pateiktas Aprašo 2 priede (Aprašo 34 p.). Aprašo 2 priedo 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad finansavimo fiziniams asmenims skyrimo tvarkos aprašas (toliau – Finansavimo tvarkos aprašas) nustato finansavimo skyrimo fiziniams asmenims tvarką. Finansavimas skiriamas fiziniam asmeniui, nuosavybės teise valdančiam elektros vartojimo objektą ir bet kokiais teisėtais pagrindais elektrinės įrengimo objektą. Finansavimo tvarkos aprašo 4 punkte yra nustatyta, jog pagal šį tvarkos aprašą elektrinės įrengimo objektas yra fizinio asmens bet kokiais teisėtais pagrindais valdomas žemės sklypas arba pastatas, ir kuriame įrengiamos atsinaujinančių išteklių energiją naudojančios technologijos, skirtos elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms. Finansavimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, jog fizinis asmuo turi įrengti šios tvarkos II skyriuje nurodytą įrangą, tapti gaminančiu vartotoju teisės aktų nustatyta tvarka (įskaitant, bet neapsiribojant sudaryti atitinkamas sutartis ar pasirašyti prie sutarties pridedamą atnaujintą elektros tinklų nuosavybės ribų aktą ar kitus sutarties priedus su elektros energijos tiekėju ir (ar) energetikos tinklų operatoriumi, įsirengti apskaitos prietaisą (išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo jau yra tapęs gaminančiu vartotoju ir (ar) atlikęs dalį ar visus reikiamus veiksmus) bei pateikti išlaidų kompensavimo prašymą Agentūrai ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo Agentūros kvietimo teikti registracijos formas galiojimo pabaigos dienos. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad minėtame punkte nurodyti veiksmai turi būti atlikti per 9 mėnesių laikotarpį nuo Agentūros kvietimo teikti registracijos formas galiojimo pabaigos dienos.
11. Pacitavęs Finansavimo tvarkos aprašo 15–16, 21, 23, 34 ir 35 punktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog tuo atveju, kai asmuo jau yra tapęs gaminančiu vartotoju, dokumentas, patvirtinantis projekto veiklos pabaigą, yra deklaracija, o tais atvejais, kada asmuo įsirengė saulės elektrinę ir gali būti laikomas gaminančiu vartotoju, dokumentas, pagrindžiantis projekto veiklos pabaigą, yra bent vienas iš 1–3 punktuose nurodytų dokumentų arba visi kartu (elektros energijos tiekimo sutartis, atnaujintas elektros tinklų nuosavybės ribų aktas, ar kitas sutarties priedas, kuriems keliami reikalavimai įrodymų prasme – juose turi būti nurodyti duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti asmenį įsirengus elektrinę ir jį galima laikyti gaminančiu vartotoju).
12. Remdamasis Finansavimo tvarkos aprašo 36–38, 39.5, 40.3, 40.4, 40.6 ir 41 punktų bei Prijungimo tvarkos aprašo 20, 62 ir 5610 punktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad nauju gaminančiu vartotoju tampama ESO išdavus elektros tinklų nuosavybės ribų aktą.
13. Teismas nustatė, kad Kvietimas buvo paskelbtas 2020 m. rugsėjo 21 d., projektų registracijos formos buvo priimamos iki 2020 m. spalio 21 d., ir sprendė, kad remiantis Aprašo 2 priedo 36 punktu, projektas turėjo būti įgyvendintas ir Išlaidų kompensavimo prašymas pateiktas iki 2021 m. liepos 21 d. E. J. Išlaidų kompensavimo prašymą pateikė 2021 m. liepos 19 d., t. y. nepraleidęs 9 mėnesių termino, tačiau jo prašymas buvo grąžintas tikslinti (be kita ko, pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti gaminančio vartotojo elektros tinklų nuosavybės ribų aktą). Teismas pažymėjo, kad Finansavimo tvarkos aprašo 2 ir 35 punktų bei Prisijungimo tvarkos aprašo 5610 punkto nuostatos įtvirtina, jog projekto pabaigą patvirtinti deklaracija gali tik tie vartotojai, kurie jau faktiškai gamina elektros energiją, t. y. jau atlikę Apraše nustatytus veiksmus, apimančius objekto prisijungimo sąlygų išdavimą, prisijungimo sutarties pasirašymą ir kitus veiksmus, nurodytus Aprašo VII2 skyriuje. Prisijungimo tvarkos aprašo 1.8 papunktis nustato, kad siekiantis tapti gaminančiu elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose vartotoju, laikytinas vartotojas, kuris pirmą kartą įsirengia elektros energiją generuojančius įrenginius, tačiau faktiškai elektros energijos negamina, ir jam taip pat nustatytas reikalavimas juos prijungti prie skirstomųjų elektros tinklų Apraše nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad byloje ginčo nėra, jog E. J. pirmą kartą įsirengė elektros energiją generuojančius įrenginius ir Išlaidų kompensavimo prašymo pateikimo metu faktiškai elektros energijos negamino. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nebuvo gaminantis vartotojas, vadovaujantis Finansavimo tvarkos aprašo 2 ir 35 punktų bei Prisijungimo tvarkos aprašo 5610 punkto nuostatomis, užbaigti projekto pateikdamas Deklaraciją jis negalėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, E. J. argumentai, jog jis nuo 2021 m. liepos 5 d. pagal Deklaraciją tapo gaminančiu vartotoju, buvo atmesti kaip nepagrįsti.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas įrengtą saulės elektrinę iš Rangovo priėmė 2021 m. liepos 13 d. (2021 m. birželio 11 d. atliktų darbų ir prekių priėmimo–perdavimo aktas Nr. VEE21/04/12-263). Pateiktos ESO savitarnos ekrano nuotraukos patvirtina, kad kliento tinklo elektros dokumentai (gaminančio vartotojo elektros tinklų nuosavybės ribų aktui gauti) ESO buvo priimti 2021 m. liepos 27 d., t. y. po 9 mėnesių termino numatyto projekto įgyvendinimui (2021 m. liepos 21 d.), elektros tinklų nuosavybės ribų aktas buvo išduotas 2021 m. liepos 28 d. Teismas pažymėjo, kad E. J. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis dokumentus, kurie yra reikalingi elektros tinklų nuosavybės ribų aktui gauti, ESO pateikė projekto įgyvendinimo terminu (iki 2021 m. liepos 21 d.), o vien deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, jog elektros tinklų nuosavybės ribų aktas jam nebuvo išduotas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad E. J. projektą įgyvendino laiku, t. y. nepraleidęs 9 mėnesių termino. Pateikti įrodymai patvirtina, kad po kliento tinklo elektros dokumentų priėmimo ESO (2021 m. liepos 27 d.) pareiškėjui gaminančio vartotojo elektros tinklų nuosavybės aktas buvo išduotas kitą dieną (2021 m. liepos 28 d.), todėl argumentai, kad jis pavėlavo pateikti elektros tinklų nuosavybės ribų aktą dėl trečiųjų asmenų kaltės, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad E. J. paskelbtame Kvietime buvo supažindintas su paraiškų atrankos kriterijais ir paramos skyrimo sąlygomis. Teismas pabrėžė, kad teisė į išlaidų kompensaciją yra įgyjama, kai yra laikomasi paramos skyrimo taisyklių, t. y. projektas turi būti įgyvendintas per 9 mėnesius nuo registracijos formų priėmimo pabaigos (2021 m. liepos 21 d.), tačiau pareiškėjas šios sąlygos nesilaikė, projektą įgyvendino 2021 m. liepos 28 d. (tapo gaminančiu vartotoju), todėl toks pažeidimas negali būti laikomas formaliu. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad E. J. projektą įgyvendino praėjus numatytam 9 mėnesių terminui, o vadovaujantis išdėstytais argumentais ir aptartu teisiniu reguliavimu, po šio termino (2021 m. liepos 21 d.) patirtos išlaidos negali būti kompensuojamos.
15. Teismas pažymėjo, kad E. J. Paraišką pateikė paramai, finansuojamai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšų, gauti. Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 2 straipsnio 36 punktą, pažeidimas – bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Agentūra yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos administravimą bei jų panaudojimo kontrolę ir atsiskaito ne tik Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. Taigi, Agentūra negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, kurie pagal Aprašą jų negalėjo gauti, priešingu atveju būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.
16. Įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas bei Sprendimo turinį, teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, jis buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, kad Komisija, išnagrinėjusi E. J. skundą, motyvuotai, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. sausio 24 d. sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Sprendimą remiantis skunde nurodytais argumentais.
17. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo.
III. 18. Pareiškėjas E. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.
19. Pareiškėjo nuomone, administracinė byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai, o jo skundas buvo atmestas tik formaliais pagrindais, neįsigilinus į jo esmę, neteisingai vertinant bylos įrodymus, neteisingai taikant materialiosios teisės normas, todėl teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
20. Savo poziciją pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. E. J. teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias projekto veiklos pabaigą (Finansavimo tvarkos aprašo 35 p. nuostatas), ir padarė neteisingas išvadas dėl jo projekto veiklos pabaigos. Pažymi, kad 9 mėnesių termino, skirto projektui įgyvendinti, nepraleido, kadangi visus reikiamus veiksmus buvo atlikęs iki 2021 m. liepos 5 d., o Deklaracijos data taip pat yra 2021 m. liepos 5 d. Be to, teismas neteisingai aiškino ir taikė Finansavimo tvarkos aprašo 40 punkto teisės normą dėl pateikiamų dokumentų sudėties, o jis Agentūrai kartu su išlaidų kompensavimo prašymu pateikė visus reikiamus dokumentus ir savo pareigas įvykdė laiku bei tinkamai. E. J. nuomone, elektros tinklų nuosavybės ribų aktas nėra būtinas dokumentas, siekiant gauti išlaidų kompensavimą. Pareiškėjas teigia, kad Finansavimo tvarkos aprašas projekto veiklos pabaigos nesieja su prijungimu prie elektros tinklų ir (ar) faktine elektros įrenginių eksploatavimo ir (ar) elektros energijos gamybos pradžia, o minėtame akte išdėstytos teisės normos neturi jokios įtakos E. J. teisei gauti išlaidų kompensaciją ir šiam teisiniam ginčui negalėjo būti taikomos. Be to, teismas nevertino, kad net jeigu pareiškėjas ir pavėlavo įgyvendinti projektą, tai akivaizdu, jog toks pavėlavimas – 7 dienos iš 9 mėnesių – turi būti laikomas tik formaliu, jis įvyko dėl biurokratinių kliūčių.
21. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Agentūra savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į E. J. skundą. Akcentuoja, kad atsakovas elgėsi teisėtai ir pareiškėjo paprašė patikslinti trūkstamą informaciją bei Aprašo 2 priedo nuostatų nepažeidė. Agentūra, nustačiusi, kad yra pažeistos Aprašo 2 priedo nuostatos, negali pareiškėjų prašyti pateikti „tinkamos“ datos dokumentų, negali siūlyti klastoti dokumentų ar priimti dokumentus su netinkamomis datomis.
23. Atsakovas paaiškina, kad jo nustatytas pažeidimas negali būti laikomas tik formaliu. Agentūra, administruodama projektus, privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis ir neturi teisės interpretuoti aiškių teisės aktų nuostatų kitaip, nei parašyta, ar vertinti pareiškėjus skirtingai. Be to, ne pagal taisykles įgyvendintam projektui išmokėjus paramą, būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui, o tai būtų vertinama kaip pažeidimas. Nustačius, kad parama buvo išmokėta ne pagal Aprašą, atsakovui grėstų finansinės korekcijos, o neteisėtai išmokėtas lėšas į Europos Sąjungos biudžetą turėtų grąžinti projekto vykdytojas – Agentūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 24. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. DNRE01-3030-1 „Dėl pateikto išlaidų kompensavimo prašymo atmetimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.
25. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Agentūra 2020 m. rugsėjo 21 d. paskelbė kvietimą „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ projektų registracijos formoms teikti. Pareiškėjas 2020 m. spalio 19 d. atsakovui pateikė projekto registracijos formą Nr. VP-EM-DNRE01-3030, kurioje yra nurodyta, jog E. J. ant pastato (ar integruojant į pastato sieną ar stogą (ar jų dalį), esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planuoja įsirengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį (saulės elektrinės komplektas (moduliai ir inverteris) bei prašo kompensacijos už dalį patirtų išlaidų.
Paraiška 2020 m. spalio 22 d. buvo perduota vertinimui, 2020 m. lapkričio 4 d. ji buvo įvertinta, 2020 m. lapkričio 22 d. – įvertinta ir patikrinta, 2020 m. lapkričio 24 d. – patvirtinta bei rezervuotas finansavimas. Pareiškėjas 2021 m. liepos 19 d. Agentūrai pateikė Išlaidų kompensavimo prašymą. Įvertinęs Išlaidų kompensavimo prašymą, atsakovas jį grąžino pareiškėjui ir prašė patikslinti elektrinės įrengiamo objekto unikalų numerį, pateikti elektros tinklų nuosavybės ribų aktą, kuriame būtų nurodyta leistinoji galia ir generatorių išduota galia, bei pateikti individualios veiklos pažymėjimo kopiją ir įrodymus (dokumentus bei išsamų laisvos formos paaiškinimą), kur yra vykdoma veikla.
E. J. 2021 m. rugsėjo 27 d. tikslindamas Išlaidų kompensavimo prašymą, be kita ko, pateikė 2021 m. liepos 28 d. išduotą elektros tinklų nuosavybės ribų aktą Nr. 21-42833. Įvertinusi patikslintą prašymą, Agentūra 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė atmesti Išlaidų kompensavimo prašymą ir kompensacinės išmokos neskirti. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas projekto veiklos neįgyvendino per 9 mėnesius nuo kvietimo teikti registracijos formas galiojimo pabaigos dienos, t. y. iki 2021 m. liepos 21 d., todėl jo Išlaidų kompensavimo pašymas neatitiko Aprašo 2 priedo 36 punkto sąlygų.
Nesutikdamas su Sprendimu, E. J. su skundu kreipėsi į Komisiją ir prašė jį panaikinti. Komisija prašomu panaikinti sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas, padaręs išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, o Komisija, išnagrinėjusi E. J. skundą, motyvuotai, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. sausio 24 d. sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą, pareiškėjo skundą atmetė.
26. E. J. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo šį sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai. E. J. nuomone, administracinė byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai, o jo skundas buvo atmestas tik formaliais pagrindais, neįsigilinus į jo esmę, neteisingai vertinant bylos įrodymus, neteisingai taikant materialiosios teisės normas. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias projekto veiklos pabaigą (Finansavimo tvarkos aprašo 35 p. nuostatas), ir padarė neteisingas išvadas dėl jo projekto veiklos pabaigos, o E. J. 9 mėnesių termino, skirto projektui įgyvendinti, nepraleido. Be to, teismas nevertino, kad net jeigu pareiškėjas ir pavėlavo įgyvendinti projektą, tai yra akivaizdu, jog toks pavėlavimas – 7 dienos iš 9 mėnesių – turi būti laikomas tik formaliu, jis įvyko dėl biurokratinių kliūčių.
27. Ginčijamo Agentūros 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. DNRE01-3030-1 turinys patvirtina, kad pareiškėjo pateiktas Išlaidų kompensavimo prašymas buvo atmestas ir kompensacinė išmoka jam nebuvo skirta dėl to, kad E. J. projekto veiklos neįgyvendino per 9 mėnesius nuo kvietimo teikti registracijos formas galiojimo pabaigos dienos, t. y. iki 2021 m. liepos 21 d., o tai neatitinka Aprašo 2 priedo 36 punkto sąlygų.
28. Ginčas tarp šalių šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl skirtingo projekto veiklos pabaigos momento vertinimo. Būtent nuo šio vertinimo priklauso, ar fizinis asmuo gali būti laikomas laiku įgyvendinęs projekto veiklą. E. J. teigia, kad jau 2021 m. liepos 5 d. buvo atlikęs visus reikiamus veiksmus ir įrengęs saulės elektrinę, todėl jis jau tada buvo pabaigęs elektrinės įrengimo projektą, tačiau teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.
29. Aprašo 2 priedo „Finansavimo fiziniams asmenims skyrimo tvarkos aprašas“ 36 punkte yra nustatyta, kad fizinis asmuo projekto veiklą turi įgyvendinti ir Agentūrai pateikti išlaidų kompensavimo prašymą ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo Agentūros kvietimo teikti registracijos formas galiojimo pabaigos dienos. Pagal Aprašo 2 priedo 35 punktą, fizinio asmens projekto veiklos pabaiga yra elektros energijos tiekimo sutarčių ir (ar) atnaujinto elektros tinklų nuosavybės ribų akto ir (ar) pasirašyto kito sutarties priedo su elektros energijos tiekėju ir (ar) energetikos tinklų operatoriumi, pagal kuriuos galima identifikuoti, kad asmuo įsirengė saulės elektrinę ir yra laikomas gaminančiu vartotoju, sudarymo data arba elektrinę įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaracijos data (deklaracijos forma nustatyta Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 priede), kai fizinis asmuo jau yra tapęs gaminančiu vartotoju ir (ar) atlikęs dalį ar visus reikiamus veiksmus. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, tuo atveju, kai asmuo jau yra tapęs gaminančiu vartotoju, dokumentas, patvirtinantis projekto veiklos pabaigą, yra deklaracija, o tais atvejais, kai asmuo įsirengė saulės elektrinę ir gali būti laikomas gaminančiu vartotoju, dokumentai, pagrindžiantys projekto veiklos pabaigą, yra kiti Aprašo 2 priedo 35 punkte nurodyti dokumentai arba kuris nors vienas iš jų. Aprašo 2 priedo 35 punktas projekto veiklos pabaigą sieja su atitinkamų dokumentų surašymo data, vienas iš tokių dokumentų – elektros tinklų nuosavybės ribų aktas.
30. Kaip teisingai pažymėjo Agentūra, sudaryta sutartis su ESO ir turima elektros įrenginius įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaracija dar nereiškia, kad asmuo automatiškai tampa gaminančiu vartotoju. Siekdamas tapti gaminančiu vartotoju, asmuo privalo ESO pateikti elektros įrenginius įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaraciją, tada ESO surašo elektros tinklų nuosavybės ribų aktą ir fizinis asmuo tampa gaminančiu vartotoju. Kaip jau minėta, kai pareiškėjas dar nėra tapęs gaminančiu vartotoju ir tampa juo pirmą kartą, vertinamas elektros tinklų nuosavybės ribų aktas; jis įrodo, kada saulės elektrinė buvo prijungta prie operatoriaus tinklų.
31. Nustatyta, kad Kvietimas buvo paskelbtas 2020 m. rugsėjo 21 d., projektų registracijos formos buvo priimamos iki 2020 m. spalio 21 d., todėl, remiantis Aprašo 2 priedo 36 punktu, E. J. vykdyto projekto veikla turėjo būti įgyvendinta iki 2021 m. liepos 21 d.
32. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nustačiusi, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. elektros tinklų nuosavybės ribų akte Nr. 18-32786 nebuvo nurodyta leistinoji generuoti galia ir generatorių instaliuota galia, Agentūra 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui grąžino patikslinti Išlaidų kompensavimo prašymą ir paprašė, be kita ko, pateikti elektros tinklų nuosavybės ribų aktą, kuriame būtų nurodyta leistinoji generuoti ir generatorių instaliuota galios. ESO elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 21-42833 buvo išrašytas 2021 m. liepos 28 d.
33. Nors, kaip pažymėjo E. J., Agentūrai pateikiamų dokumentų sudėtis gali keistis, priklausomai nuo konkretaus atvejo, tačiau nesutiktina, kad pareiškėjo pateikti trūkstami dokumentai, konkrečiai Ribų aktas, galėjo būti surašytas ir po to, kai suėjo 9 mėnesių terminas projektui įgyvendinti. Kadangi pagal teisinį reguliavimą asmuo projekto veiklą turi įgyvendinti ir išlaidų kompensavimo prašymą Agentūrai pateikti ne vėliau kaip per 9 mėnesius, darytina išvada, kad per šį laikotarpį turi būti pateikti visi būtini tinkamai parengti dokumentai, galintys patvirtinti projekto veiklos įgyvendinimą. Kitoks aiškinamas asmenims sudarytų galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesilaikyti teisės aktuose nustatyto projekto veiklos įgyvendinimo termino. Taigi, nors Aprašo 2 priedo 41 punkte yra nustatyta Agentūrai pateiktų dokumentų tikslinimo galimybė, tačiau minėtas punktas nėra susijęs su Aprašo 2 priedo 36 punkte nustatytu terminu įgyvendinti projektą. Nors Išlaidų kompensavimo prašymą pareiškėjas pateikė nepraleidęs 9 mėnesių termino, tačiau E. J. pavėlavus įgyvendinti projektą per 9 mėnesius, vėlesnių datų dokumentai tik patvirtina pavėlavimo faktą.
34. Pareiškėjas paskelbtame Kvietime buvo supažindintas su paraiškų atrankos kriterijais ir paramos skyrimo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė į išlaidų kompensaciją yra įgyjama, kai yra laikomasi paramos skyrimo taisyklių, t. y. projektas turi būti įgyvendintas per 9 mėnesius nuo registracijos formų priėmimo pabaigos (2021 m. liepos 21 d.), tačiau pareiškėjas šios sąlygos nesilaikė, projektą įgyvendino 2021 m. liepos 28 d. (tapo gaminančiu vartotoju), todėl toks pažeidimas negali būti laikomas formaliu. Atkreiptinas dėmesys, kad Agentūra, administruodama projektus, privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis ir neturi teisės aiškių teisės aktų nuostatų interpretuoti kitaip, nei parašyta, ar vertinti pareiškėjus skirtingai; ne pagal taisykles įgyvendintam projektui išmokėjus paramą, galėtų būti padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.
35. Įvertinus pareiškėjo kartu su Išlaidų kompensavimo prašymu pateiktus dokumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Deklaracija negalėjo būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, patvirtinantis projekto veiklos pabaigą. Kadangi patikslintas elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 21-42833, kuriame buvo nurodyta leistinoji generuoti ir generatorių instaliuotoji galia, buvo pateiktas 2021 m. liepos 28 d., būtent nuo šio dokumento sudarymo dienos pareiškėjas turi būti laikomas gaminančiu vartotoju. Jokio kito iš Aprašo 2 priedo 35 punkte nurodytų alternatyvių dokumentų, kuris galėtų patvirtinti projekto veiklos pabaigą ir pagal kurį būtų galima identifikuoti, jog asmuo įrengė elektrinę ir gali būti laikomas gaminančiu vartotoju, administracinėje byloje nėra. Nepateiktus patikslinto Ribų akto, nebuvo galima nustatyti projekto veiklos pabaigos, o šis dokumentas, kaip jau minėta, buvo surašytas suėjus 9 mėnesių terminui.
36. Už tinkamą projekto įgyvendinimą yra atsakingas būtent pareiškėjas. Neatlygintina kompensacija siekiantis pasinaudoti asmuo privalo itin atidžiai ir nustatytais terminais atlikti visus privalomus veiksmus tokiai kompensacijai gauti. Būdamas aktyvus ir rūpestingas, matydamas, kad yra pernelyg ilgai nesiimama veiksmų, jog būtų surašytas elektros tinklų nuosavybės ribų aktas, o terminas, iki kada turi būti įgyvendinama projekto veikla, artėja prie pabaigos, E. J. turėjo kreiptis į ESO, nurodyti aplinkybes, susijusias su projekto veiklos įgyvendinimo terminu, ir prašyti elektros tinklų nuosavybės ribų aktą surašyti greičiau, tačiau jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, administracinėje byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad buvo objektyvios kliūtys pareiškėjui domėtis jo prašymo nagrinėjimo eiga, bendradarbiauti su ESO ir būti pakankamai rūpestingam, jog visi reikalaujami dokumentai Agentūrai būtų pateikti per nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. J. teiginys, kad projekto įgyvendinimo terminai išskirtinai priklausė nuo trečiųjų asmenų veiksmų, kuriems pareiškėjas negalėjo daryti jokios įtakos, atmetamas kaip nepagrįstas.
37. Atsižvelgęs į tai, kad E. J. projekto veiklos neįgyvendino per 9 mėnesius nuo kvietimo teikti registracijas formos galiojimo pabaigos, atsakovas pagrįstai jo pateiktą Išlaidų kompensavimo prašymą atmetė ir kompensacinės išmokos neskyrė. Sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra pakankamai aiškus ir motyvuotas bei buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl Sprendimas negali būti laikomas tik formaliu; Komisija, kaip ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija, pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė, o Sprendimą paliko nepakeistą.
38. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia E. J., išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. E. J. naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. J. (E. J.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius