2020-08-05 Nr. CB-8732-2-69-3-13417-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-346-684/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13417-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4; 3.3.3.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – L. T., I. E.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių kasacinio skundo atsisakymą, aiškinimo bei taikymo.

2. Pareiškėja prašė teismo atnaujinti jai terminą priimti palikimą po tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini).

3. Ji nurodė, kad 2019 metų balandžio mėnesio gavo iš suinteresuoto asmens L. T. laišką, iš kurio turinio sužinojo, kad jos tėvas V. B. yra paveldėjęs 1/3 dalį mirusiai močiutei priklausiusio turto, kurį po tėvo mirties pareiškėja turi teisę paveldėti. Sužinojusi apie mirusio tėvo turėtas turtines teises pareiškėja ėmė aktyviai veikti, domėtis paveldėjimo klausimais ir procedūromis. Nuvyko į Lietuvos Respublikos ambasadą ir 2019 m. gegužės 17 d. surašė įgaliojimą F. M. jos vardu priimti palikimą, vesti paveldėjimo bylą, atstovauti teisme, atlikti visus reikalingus palikimui priimti veiksmus. F. M., gavusi įgaliojimą, nedelsdama nuvyko į notaro biurą, kur buvo išaiškinta palikimo priėmimo tvarka ir terminai. Pareiškėja yra vienintelė V. B. pirmos eilės įpėdinė, savo tėvo turto paveldėtoja pagal įstatymą. Suinteresuoti asmenys yra tik penktos eilės įpėdiniai. Pareiškėja tėvo laidotuvėse nedalyvavo, nes apie tėvo mirtį jai nebuvo pranešta, apie tėvo mirtį jai pranešė F. M. (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje, kai atvyko į svečius pas dukrą į Jungtinę Karalystę. Suinteresuoti asmenys apie pareiškėjos tėvo mirtį ir tai, kad tėvas turėjo turto, pareiškėjai nepranešė, nors žinojo, kad ji yra vienintelė jo dukra ir turto paveldėtoja. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad nekilnojamojo ar registruojamo turto tėvas neturi. Tai, kad pareiškėjos tėvas turi nekilnojamojo turto L. T. informavo pareiškėją tik 2019 m. balandžio mėnesį, kai notaras atsisakė jai išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Iš testamento registro išraše esančių duomenų matyti, kad L. T. jau 2018 m. balandžio 4 d., nepraėjus nei dviem mėnesiams po pareiškėjos tėvo mirties, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, nors ji yra tik penktos eilės įpėdinė. Kita pareiškėjos tėvo sesuo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tai leidžia daryti išvadą, kad L. T., žinodama apie pareiškėjos teisę priimti palikimą, bandė jai šią teisę apriboti ir be eilės priimti palikimą, pareiškėją – pirmos eilės įpėdinę eliminuojant iš įpėdinių rato. Pareiškėjos gyvenimas užsienyje apribojo jos galimybę gauti informaciją, susijusią tėvo mirtimi, su palikimo atsiradimu ir jo sudėtimi, galimybe įgyvendinti teises.

4. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo L. T. su pareikšimu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad ji kreipėsi į notarą ir priėmė palikimą po jos brolio mirties. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol nėra nuo palikimo atsisakiusi pirmos eilės įpėdinė. Pareiškėja yra jos brolio dukra, su broliu negyveno, juo nesirūpino, nebendravo, neaplankė, kai brolis sirgo, nors žinojo apie jo ligą ir sveikatos būklę, laidotuvėse nedalyvavo, nors apie laidotuves jai buvo pranešta per jos mamą. Po laidotuvių pareiškėja jai skambino ir L. T. pareiškėjai pasakė, kad reikės tvarkytis palikimą. Dėl palikimo priėmimo pareiškėja kreipėsi praėjus 1,5 metų, todėl nebuvo rūpestinga ir termino palikimui priimti atnaujinti negalima. L. T. visą tą laiką rūpinosi brolio turtu, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, todėl atnaujinus terminą palikimui priimti kils nauji ginčai, bus pažeisti jos interesai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai E. B. įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėja, mirus tėvui, sąžiningai klydo manydama, jog nėra paveldimo turto, todėl jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą neatliko. Teismas įvertino ir pareiškėjos elgesį, kai ji sužinojusi apie palikimą, kreipėsi į ambasadą ir išdavė įgaliojimą priimti palikimą.

7. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik suinteresuoto asmens – L. T., bet ir pareiškėjos interesus. Pareiškėja nurodė, jog su paveldimu turtu susijusi, nes ten vaikystėje gyveno, tėvas su ja nebendravo, išlaikymo jai neteikė, todėl palikimo priėmimas užtikrina ir socialinį teisingumą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

8. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį ir pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė.

9. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo termino atnaujinimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažino, kad iki 2019 m. balandžio mėnesio, kai gavo laišką iš suinteresuoto asmens dėl paveldimo turto, jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko ir neįrodė, kad jos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties buvo suvaržyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, o kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo vertinti, kad buvo objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jai priimti palikimą ar, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

11. Kasaciniu skundu pareiškėja E. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taip pat dėl 5.57 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo:

11.1. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus ir faktines aplinkybes vertino formaliai, neatsižvelgdamas į objektyviai pareiškėjos gyvenime susidariusią situaciją, aplinkybes nulėmusias jos santykius su tėvu, tėvo gyvenimo būdą, jos turtinės padėties pasikeitimą, suinteresuoto asmens L. T. elgesį po pareiškėjos tėvo mirties.

11.2. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė CPK 185 straipsnį, nes bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka neturėjo galimybės išklausyti šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, įrodymus ir faktines aplinkybes tyrė ir vertino formaliai.

12. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo L. T. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas argumentu:

12.1. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

13. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2020 m. liepos 17 d. gautas pareiškėjos E. B., pagal įgaliojimą atstovaujamos F. M., pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo. Pareiškėja, pagal įgaliojimą atstovaujama F. M., nurodo, kad, pasinaudodama įstatymu suteikta teise, atsisako paduoto kasacinio skundo ir prašo kasacinį procesą nutraukti; pažymi, kad jai žinomi kasacinio skundo atsisakymo procesiniai padariniai.

14. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2020 m. rugpjūčio 3 d. gautas pareiškėjos E. B. patvirtinimas dėl kasacinio skundo atsisakymo. Pareiškėja nurodo, kad pareiškime dėl kasacinio skundo atsisakymo išreikšta jos valia, pareiškėja atsisako paduoto kasacinio skundo, pažymi, kad jai žinomi kasacinio skundo atsisakymo procesiniai padariniai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmens teisės atsisakyti kasacinio skundo

15. Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ar reikalinga jų teisminė gynyba. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Pagal CPK 349 straipsnio 1 dalį kasatorius turi teisę atsisakyti paduoto kasacinio skundo iki dalyvaujančių byloje asmenų kalbų pabaigos teismo posėdyje, o rašytinio proceso metu – iki teismo posėdžio pradžios. Vėliau atsisakyti kasacinio skundo negalima.

16. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos šalių teisės, tarp jų ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Nurodyta norma taikytina ir kasaciniame procese, nes, pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi šio kodekso 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms.

17. Teisės atsisakyti kasacinio skundo įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti kasacinį procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 349 straipsnio 3 dalis).

18. Pagal (duomenys neskelbtini) esančioje Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini) sudarytą įgaliojimą pareiškėja E. B. įgaliojo F. M., mirus pareiškėjos tėvui, priimti pareiškėjai priklausančią palikimo dalį ir vesti paveldėjimo bylą, taip pat kreiptis pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą dėl palikimo dalies priėmimo pareiškėjos vardu, savo nuožiūra parenkant palikimo priėmimo būdą, juo rūpinimosi kaip savo turtu fakto nustatymo, prireikus gauti notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo ir pateikti jį antstoliui, dalyvauti skelbiant testamentą, pasirašyti testamento skelbimo protokole, atstovauti pareiškėjai notaro biure, teisme, antstolio kontoroje, visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, archyvuose, VĮ Registrų centre, bankuose ar kitose kredito įstaigose gaunant pažymas ir visus kitus dokumentus apie mirusiojo pareiškėjos tėvo turtą, lėšas, skolas, reikalingus pateikti antstoliui ir (arba) notarui, gauti paveldimo turto apyrašą, rašyti pareiškėjos vardu pareiškimus, prašymus, gauti nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus, įregistruoti nuosavybės teisės liudijimus, paveldėjimo teisės liudijimus ir paveldėtą turtą VĮ Registrų centre ir (arba) kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose, gauti registracijos ir paveldėto turto nuosavybės dokumentus; vykdant šiame įgaliojime nurodytus pavedimus atstovauti pareiškėjai notarų biuruose, VĮ Registrų centre, civilinės metrikacijos įstaigose, teismuose, antstolio kontorose, archyvuose bei visose kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, santykiuose su trečiaisiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, teikti pareiškėjos vardu prašymus, rašyti sutikimus, pateikti ir gauti visus reikiamus dokumentus, informaciją raštu ir žodžiu, mokėti pareiškėjos vardu visus mokesčius (įmokas), už pareiškėją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, kuriuos bus būtina atlikti veikiant pagal šį įgaliojimą.

19. Pareiškėja E. B. patvirtino kasacinio skundo atsisakymą, nurodė, kad pareiškime dėl kasacinio skundo atsisakymo išreikšta jos valia.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, pažeidžia pareiškėjos arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Iš pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo turinio matyti, kad pareiškėjai teisiniai kasacinio skundo atsisakymo padariniai, nustatyti CPK 140 straipsnyje, 340 straipsnio 3 dalyje ir 349 straipsnyje, yra žinomi.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo atsisakymas priimtinas ir kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla šios dalies nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį vadovaujantis šiomis sąlygomis konstatuotinas ne tik tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis arba ieškovas atsiima ieškinį, bet ir šaliai atsisakant paduoto kasacinio skundo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2012; 2012 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2012; kt.). Taigi pareiškėjai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsisakius pareikšto kasacinio skundo, jai grąžintinas visas sumokėtas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant kasacinį skundą.

23. Byloje nėra duomenų apie šalių patirtas dėl pateikto kasacinio skundo išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 12,78 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja atsisako kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasacinį skundą pateikusios pareiškėjos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti pareiškėjos E. B. kasacinio skundo atsisakymą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo ir kasacinį procesą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjai E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 27 d. Perlas terminale.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,78 Eur (dvylika Eur 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė