fd8b6261-a45d-4fe7-bc79-331f49f75bb0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-7580-414/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00616-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Z. S. (Z. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Z. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde, procesiniuose dokumentuose „Skundžiamų aplinkybių patikslinimo-papildymo skundas“, „Skundas-paaiÅ¡kinimas“, „PraÅ¡ymas“ (1 t., b. l. 1–10; 4 t., b. l. 12–25, 44, 47; toliau – ir skundas) nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gegužės 11 d.

Marijampolės pataisos namuose jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos. Skiriant į bÅ«rius nebuvo atsižvelgiama į jo turimus prieÅ¡us, neužtikrintas saugumas, todėl jis nuo nuteistųjų patyrė sunkius daugybinius kÅ«no sužalojimus, psichologinį spaudimÄ , žeminimÄ , patyčias. Atvykęs į Marijampolės pataisos namus, prašė paskirti jį į ramų bÅ«rį, kuriame negrėstų pavojus sveikatai ir gyvybei, tačiau pareigÅ«nai jo problemų nesvarstė, pasakė, kad paskirs į bÅ«rį, kuriame yra vietos, o jei dėl saugumo kils problemų, tada pradės jas spręsti.

Paskirtas į 16-17-Ä bÅ«rį, kuriame kalinami nuteistieji, turintys adaptacinių problemų, vartojantys alkoholį ir narkotikus, nuo nuteistųjų patyrė psichologinį ir fizinį smurtÄ , buvo reketuojamas, žeminamas. Jis žodžiu prašėsi paskiriamas į reabilitacijos bÅ«rį, nes atitinka reabilitacijos kriterijus ir Å¡iame bÅ«ryje bÅ«tų saugiausia, tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo tenkintas, neatsakyta, kokie žodinio praÅ¡ymo netenkinimo motyvai. 2-ame, 3-iame, 4-5-ame, 6-ame, 7­-ame, 16-17-ame, 22-ame bÅ«riuose tualetai nuo patalpos buvo atskirti tik žema pertvara, todėl nebuvo užtikrintas privatumas jais naudojantis, buvo per mažai įrengta tualetų, pisuarų, nes tekdavo laukti eilėse. 16-17-ame bÅ«ryje buvo 6 vnt. pisuarų ir 6 vnt. klozetų, kuriais naudojosi apie 100 nuteistųjų, klozetai buvo įrengti per arti pisuarų. 2-ame, 3-iame, 16-17-ame, 22-ame bÅ«riuose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, todėl laisvo ploto buvo tik 1,5 kv. m.

Nebuvo rÅ«kymo vietų, ventiliacijos, nuolatos trÅ«ko gryno oro. 16-17-ame bÅ«ryje nuteistieji rÅ«kė, gėrė alkoholį, vartojo narkotikus, sumokėjo 100 Eur, kad nuteistieji jo nemuÅ¡tų. Kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nus, tačiau jo nusiskundimai buvo ignoruojami. Buvo uždarytas laikino sulaikymo patalpoje visai parai, kurioje teko miegoti ant grindų. BÅ«riai buvo rakinami, nors gyvenamosios patalpos nebuvo kamerų tipo, nebuvo pareigÅ«nų budėjimo posto. BÅ«riuose nebuvo pakankamai laisvo ploto judėti, koridorius itin siauras, vienu metu juo galėjo eiti trys asmenys, į laukÄ galėdavo iÅ¡eiti kelis kartus per dienÄ , iÅ¡ viso tik 2-3 valandas.

Ä® 22-Ä bÅ«rį, kuriame jis turėjo priešų, pareigÅ«nų buvo patalpintas panaudojant fizinį smurtÄ , aÅ¡arines dujas, veido nudegimai buvo užfiksuoti asmens sveikatos istorijoje. PareigÅ«nai neregistravo jo raÅ¡tų bei praÅ¡ymų, tarp jų ir dėl bado akcijos paskelbimo, grasino, kad perkels į bÅ«rį, kuriame jis turi priešų, neperveÅ¡ į saugius pataisos namus, jei jis raÅ¡tų (skundų) neatsiims. 2019 m. rugpjūčio 26 d. 3-ame bÅ«ryje jis patyrė fizinį smurtÄ . Neperkėlus į kitÄ bÅ«rį, 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo pakartotinai stipriai sumuÅ¡tas.

Nuteistieji jį stipriai sužalojo ir 2019 m. lapkričio 3 d. 2-ame būryje, teko gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje net keturis mėnesius. Buvo nustatyti kūno sužalojimai, lūžusi koja, šonkauliai. Sužalojimų pasekmės neišnyko iki šių dienų (kamuoja stuburo skausmai, deformuota, susilpnėjusi kūno kairė pusė). Nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. dėl žemiau kelio lūžusios ir sugipsuotos kojos laikino sulaikymo kameroje negalėjo pasinaudoti tualetu, nes tualetas buvo tupiamas.

Prašėsi perkeliamas į slaugos skyrių, tačiau praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Grįžęs iÅ¡ Laisvės atėmimo ligoninės jis prašėsi izoliuojamas, tačiau Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai atsisakė tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apÅ¡vietimas, o natÅ«rali dienos Å¡viesa į kameras nepatekdavo dėl už langų pastatytos aukÅ¡tos tvoros. Kamerose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, nes dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas, trÅ«ko inventoriaus (stalų, kėdžių, spintelių), nebuvo ventiliacijos, naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas.

Tualete nebuvo tiesioginio vandens nuleidimo, teko vandenį pilti iÅ¡ pravestos Å¡langos. Pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 valandÄ per parÄ . Kameroje Nr. 17 čiužinys, antklodė ir pagalvė buvo atiduodami tik miegui skirtam laikui. Dėl džiovyklų trÅ«kumo, drabužius ir avalynę džiovindavo kameroje, todėl bÅ«davo nuolatinė drėgmė, nebuvo ventiliacijos, smirdėjo tualetas, ant sienų ir lubų atsirasdavo pelėsis, krito tinkas. Patalpos buvo labai retai dezinfekuojamos. Veisėsi tarakonai, nariuotakojai. 2-ame bÅ«ryje iÅ¡ jo buvo atimti rÅ«bai ir avalynė, kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl labdaros skyrimo, nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2020 m. gegužės 11 d. labdara jam nebuvo skirta, todėl daugiau nei 2 mėnesius neturėjo rÅ«bų persirengimui, negalėjo iÅ¡eiti į laukÄ pasivaikščioti.

Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, juose nebuvo Å¡iukÅ¡liadėžės, suoliukų, sporto įrangos, pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų, buvo nelygus grindinys. Kamerų tipo patalpose jam trÅ«ko užimtumo, galėjo naudotis tik biblioteka, nedirbo Resocializacijos skyriaus specialistai. Daug kartų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis kreipėsi į pataisos namų administracijÄ , tačiau niekas esamos padėties nebandė pakeisti. Netinkamos kalinimo sÄ lygos pažeidė LR Konstitucijos 21 straipsnį, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 bei 8 straipsnius.

Atsakovo atsiliepimas į skundÄ yra Å¡abloninis, klaidinantis ir netikras, todėl prašė jį atmesti, o atsakovo nepaneigtas aplinkybes – vertinti jo naudai. Pataisos įstaigoje jis jautėsi žeminamas ir kankinamas, paÅ¡lijo fizinė, psichologinė sveikata. Dėl patiriamo nuolatinio streso, nerimo, baimės pradėjo rÅ«kyti, vartoti sintetiniu kanabinoidu purkÅ¡tÄ tabakÄ , retsykiais norėjo nusižudyti. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinę žalÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su skundu nesutiko.

Atsiliepimuose į skundÄ (1 t., b. l. 76–91; 4 t., b. l. 31–36) nurodė, kad nuteistieji į bÅ«rius skirstomi pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintÄ diferencijuoto skirstymo schemÄ , vertinant nuteistųjų socialinius gebėjimus, polinkį arba ne, daryti naujas nusikalstamas veikas, požiÅ«rį į subkultÅ«rÄ ir kitas asmenines, individualias savybes. Pagal minėtus kriterijus į bÅ«rius buvo skiriamas ir pareiÅ¡kėjas. Nurodė laikotarpius, kameras, bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas, į kuriuos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, jų plotus, kartu apgyvendintų asmenų skaičių, vienam asmeniui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad jo teiginiai dėl tekusio per mažo gyvenamojo ploto yra nepagrįsti.

Teisinis reglamentavimas nenustato, jog baldai ar kiti įrenginiai turi įtakos gyvenamojo ploto normos skaičiavimui. Pažymėjo, kad tam tikrais laikotarpiais jis iÅ¡ įstaigos buvo iÅ¡vykęs. Marijampolės PN įgyvendina galiojančias teisės aktų nuostatas dėl nuteistųjų užrakinimo gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose ar gyvenamosiose patalpose (kamerose), užtikrinant galimybę pasinaudoti tualetu, prieiti prie vandens Å¡altinio, kamerose sudarant sÄ lygas iÅ¡kviesti pareigÅ«nus. Nurodė bÅ«riuose esančių sanitarinių įrenginių kiekį, jais besinaudojančių nuteistųjų skaičių, pastebėjo, kad teisės aktai nenumato, jog pisuarai nuo unitazų turi bÅ«ti atskirti pertvaromis, todėl teiginiai dėl per mažo kiekio sanitarinių įrenginių ir netinkamo įrenginių iÅ¡dėstymo tualetuose yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįstas.

Atlikdamas bausmę pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, jis galėjo laisvai judėti po lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemÄ nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose pataisos įstaigos teritorijose ir erdvėse – direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Kitose įvairios paskirties patalpose: bibliotekoje, koplyčioje, laisvalaikiui skirtose erdvėse yra sanitariniai mazgai, kuriais galėjo naudotis pareiÅ¡kėjas. Darė iÅ¡vadÄ , kad naudojantis tualetu jo privatumas buvo pakankamai užtikrinamas.

PareiÅ¡kėjo nurodytose kamerose sanitariniai mazgai yra visiÅ¡kai atskiroje patalpoje, o kameros Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 yra vienutės, pareiÅ¡kėjas buvo vienas, todėl sanitariniu mazgu galėjo naudotis nepažeidžiant jo teisės į privatumÄ . Marijampolės PN neturi duomenų, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. bÅ«tų vykęs remontas ar sugedę sanitariniai įrenginiai, todėl teiginiai, jog jis visiÅ¡kai negalėjo pasinaudoti tualetu neatitinka tikrovės. Skundo dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu pataisos įstaigai pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs. Nurodė, jog visose patalpose dirbtinis apÅ¡vietimas, vėdinimas per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, atitinka higienos normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas galėjo atsidaryti langus ir patalpas vėdinti jam patogiu laiku. Baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpų sanitariniuose įrenginiuose yra oro iÅ¡traukimo sistema, t. y. vėdinimo ventiliacija. Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu negavo duomenų, kad pareiÅ¡kėjo minimose kamerose bÅ«tų buvę pelėsio ar kamerose bÅ«tų jaučiama drėgmė. Patalpų atitikimas higienos normų reikalavimams yra periodiÅ¡kai tikrinamas Å¡iÄ prievolę turinčių valstybės įstaigų, į kurias galėjo kreiptis ir pareiÅ¡kėjas.

Turto valdymo skyriaus specialistai – gedimus ar defektus nedelsiant Å¡alina. Kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjui buvo suteikiamas mažesnis užimtumas, nes jis jose buvo patalpintas nuobaudų atlikimui arba dėl tam tikrų reikalavimų nevykdymo. Tačiau jis galėjo skaityti bibliotekos darbuotojų iÅ¡duodamas knygas, tam skirtu laiku iÅ¡eiti pasivaikščioti. Pagal galiojančius teisės aktus į kamerų tipo patalpas patalynė iÅ¡duodama tik miegojimui skirtu laiku. Å varÄ ir tvarkÄ Marijampolės PN bendrojo naudojimo patalpose palaiko dirbantis nuteistasis – tvarkinys.

Nuteistiesiems tvarkymuisi iÅ¡duodamos valymo priemonės, patalpų Å¡vara ir tvarka priklauso nuo nuteistųjų, taip pat ir pareiÅ¡kėjo valios. RÅ«kymo patalpų įrengimo teisės aktai nenumato. Pagal Marijampolės PN direktoriaus įsakymu patvirtintÄ grafikÄ nuteistieji gali naudotis skalbykla, skalbiniai grÄ Å¾inami iÅ¡džiovinti. Teisės aktai nenumato pasivaikščiojimo kiemelių ploto ar vienam nuteistajam turinčio tekti ploto, nenumato privalomai įrengti suoliukus ar sporto inventorių.

PrieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemelių danga yra lygi, yra įrengta vandens Å¡alinimo sistema. Ä®staigoje yra įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema, tačiau nėra galimybės užtikrinti, kad ji funkcionuotų nuolatos, nes nuteistieji jÄ piktybiÅ¡kai gadina. Marijampolės PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri prižiÅ«ri patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimÄ . 2019 m. rugpjūčio 26 d. pareiÅ¡kėjas atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl sužalojimo, todėl tyrimas buvo nutrauktas.

Dėl 2019 m. lapkričio 3 d. sužalojimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Marijampolės apylinkės teisme priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-61-416/2021. PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl gyvenimo sÄ lygų į psichologus nesikreipė. IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nekyla prievolės atlyginti žalÄ . Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovui apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 7 d.; 4 t., b. l. 40), atsakovas prašė bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 89), byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) neužtikrinus saugių ir teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sÄ lygų. Dėl privalomų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Dėl vienam asmeniui tekusios gyvenamojo ploto normos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo, nurodė, kad dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, kamerose – dar ir sanitarinis mazgas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d., toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1, 111.2 punktuose reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m., pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Analogiškas ploto normas reglamentuoja ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galioja nuo 2020 m. vasario 6 d., toliau – ir Įsakymas) 2.1 ir 2.2 punktai. Atsakovas atsiliepime pateikia skaičiavimus, pagal kuriuos, pareiškėjui skirtingais laikotarpiais būrių gyvenamosiose patalpose teko nuo 3,1 kv. m. iki 3,2 kv. m. gyvenamojo ploto, kamerų tipo patalpose teko nuo 4,0 kv. m. iki 4,35 kv. m. ploto ir teigia, kad ploto norma pažeista nebuvo.

Pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų apie gyvenamųjų patalpų ir kamerų plotus, apgyvendintų asmenų skaičių neginčija, tačiau nurodo, jog dalį ploto užėmė inventorius, įrenginiai, kamerose sanitarinis mazgas, todėl laisvo judėjimui skirto ploto buvo per mažai. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog baldų užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš patalpų ploto, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo judėjimui skirto ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Pastebėtina ir tai, kad asmens laikymo pataisos namuose sÄ lygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Nagrinėjamu atveju, pagal bylos duomenis, pareiÅ¡kėjui kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo, todėl skaičiuojant ploto normÄ iÅ¡ bendro kameros ploto sanitarinio mazgo užimamas plotas neiÅ¡skaičiuojamas ir nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės galėjo bÅ«ti pažeidžiamos neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto.

Dėl pareiÅ¡kėjo patirtų sužalojimų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad, skiriant į bÅ«rius nebuvo atsižvelgiama į jo turimus prieÅ¡us, atsakovui netenkinus praÅ¡ymo paskirti jį į pageidaujamus bÅ«rius, 2019 m. rugpjūčio 26 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d. bei 2019 m. lapkričio 3 d. jis buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų, patyrė sužalojimų. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai.

Akcentuotina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus, siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; bei padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), bÅ«rius, skyrius bei konkrečias gyvenamÄ sias patalpas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumÄ , taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

BVK normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai teisės aktai: Vidaus tvarkos taisyklės, ginčui aktualios Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, galioja nuo 2020 m. sausio 22 d. (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklių nauja redakcija), ginčui aktualiu laikotarpiu galioję Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d.

įsakymas Nr. 4/07-68), Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4/07-194 patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema (1 t., b. l. 110; toliau – ir Nuteistųjų paskirstymo schema). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo teikęs skundus Marijampolės PN direktoriui (2 t., b. l. 112–113, 125–126) taip pat Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, dėl nesaugumo paskirtuose būriuose, dėl patirto sužalojimo.

Kalėjimų departamentas raÅ¡tais (1 t., b. l. 19, 20, 21, 26, 28) jam paaiÅ¡kino, kad dėl perkėlimo turi kreiptis į Marijampolės PN, o turint duomenų apie kitų nuteistųjų kėsinimÄ si jam pakenkti, žinomus faktus ir aplinkybes iÅ¡dėstyti įstaigos personalui arba Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriui, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ra nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl sužalojimo 2019 m. rugpjūčio 27 d., nes jis atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nurodęs, jog didelių sužalojimų nepatyrė ir niekam jokių pretenzijų neturi, o 2019 m. rugpjūčio 28 d. jis buvo paskirtas į kitÄ nuteistųjų bÅ«rį, kad po 2019 m. lapkričio 3 d. patirtų sužalojimų, jis buvo paskirtas dar į kitÄ nuteistųjų bÅ«rį, 2019 m. lapkričio 7 d. pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2020 m. vasario 27 d., pasibaigus gydymui, grÄ Å¾intas į Marijampolės PN.

Teismas sutinka su Kalėjimų departamento atsakymuose pareiÅ¡kėjui pateikta informacija, kad pagal bendro pobÅ«džio paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėjui nenurodant konkrečių asmenų, kuriuos jis laiko prieÅ¡ais ir su kuriais negali bÅ«ti apgyvendintas tame pačiame bÅ«ryje, negalima objektyviai įvertinti, kuriuose bÅ«riuose pareiÅ¡kėjui nėra saugu. Pastebėtina, kad administracinių teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, jog BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų paskirstymo pataisos įstaigoje į bÅ«rius ar konkrečias gyvenamÄ sias patalpas pagal jų pačių pasirinkimÄ , nes tai gali prieÅ¡tarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Nuteistasis, bÅ«damas paskirtas į atitinkamÄ bÅ«rį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtÄ administracijos reikalavimÄ vykti į paskirtÄ bÅ«rį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimÄ ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti kiekvienÄ praÅ¡antįjį, tačiau gali izoliuoti nuteistÄ jį, kuris raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuotas ir nurodė svarbias priežastis, arba tokios priežastys buvo nustatytos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji į bÅ«rius skirstomi ne pagal jų pačių pageidavimus, o pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus. Byloje nėra duomenų, kad minėtus atsakymus ar ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ pareiÅ¡kėjas yra ginčijęs teisme, nagrinėjamoje byloje dėl minėtų raÅ¡tų ginčo taip pat nekelia, todėl vertintina, kad su juose pateikta informacija pareiÅ¡kėjas sutiko.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, jeigu nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. LaikÄ , kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius.

Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jis, pasinaudodamas BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe, bÅ«tų teikęs praÅ¡ymÄ laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų ar bÅ«tų raÅ¡tu atsisakęs eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį, įrodymų apie žodinius jo praÅ¡ymus byloje nėra, todėl darytina iÅ¡vada, jog prieÅ¡ apgyvendinimÄ konkrečiuose bÅ«riuose realių grėsmių jis nejautė. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29474/09), vertindamas situacijÄ , kai pataisos namuose įvyko muÅ¡tynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , nurodė, jog siekiant įrodyti Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimÄ , asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti keliÄ realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iÅ¡ jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iÅ¡ kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad bÅ«tina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigÄ atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).

Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, kad skunde nurodytomis dienomis pareiškėjas patyrė sužalojimų (2 t., b. l. 143). Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Z. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. lapkričio 3 d. incidento metu, ir medžiaga perduota teismui (4 t., b. l. 46). Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-61-416/2021), konstatavo, jog incidente dalyvavo kiti nuteistieji (kaltinamieji G.

L., L. K., D. Z.), kurie įvykdė jiems inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiajam Z. S.. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bÅ«tinus atlikti veiksmus, kurie leistų įsitikinti, jog pareiÅ¡kėjui po patirtų sužalojimų 2019 m. rugpjūčio 26 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d. skiriant į kitus konkrečius bÅ«rius jam bus saugu (pvz., apie pareiÅ¡kėjo iÅ¡klausymÄ Nuteistųjų skirstymo komisijos posėdyje, apie Kriminalinės žvalgybos skyriaus atliktÄ tarnybinį tyrimÄ ).

Skyrimas į bÅ«rį, neįsitikinus, jog pareiÅ¡kėjo saugumui pavojus negresia, kad kiti nuteistieji prieÅ¡ jį nėra nusiteikę, kai du kartus (2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d.) pareiÅ¡kėjas sveikatos sužalojimus jau buvo patyręs, vertintini kaip nepakankami Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmai vykdant laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ (BVK 114 str. 1 d.). Pripažintina, kad atsakovas pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 11 punkte nurodomi asmenų, laikomų pataisos įstaigose, priežiūros užtikrinimo būdai ir priemonės, tarp jų: nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymuose nustatytų suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, ir pan.

Teismas vertina, kad atsakovas neįgyvendino Instrukcijos 11 punkte nurodytų veiksmų, neužkardė bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų, dėl to pareiškėjui buvo sutrikdyta sveikata. Po 2019 m. lapkričio 3 d. incidento pareiškėjui nustatytas šeivikaulio lūžis, kaklo sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, peties ir žasto sumušimas (2 t., b. l. 61–62). Todėl pripažintina, kad atsakovas pažeidė Instrukcijos 11 punkto reikalavimus ir pareiškėjo patirti sveikatos sutrikdymai, skunde aprašyti neigiami išgyvenimai yra tokio pažeidimo pasekmė.

Dėl skundų ir praÅ¡ymų neregistravimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, pareigÅ«nai neregistravo jo raÅ¡tų bei praÅ¡ymų, tarp jų ir dėl bado akcijos paskelbimo, grasino, kad perkels į bÅ«rį, kuriame jis turi priešų, neperveÅ¡ į saugius pataisos namus, jei jis raÅ¡tų (skundų) neatsiims. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nekartÄ rašė skundus, praÅ¡ymus, ne tik pataisos įstaigos administracijai, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), teismui, tokie skundai buvo registruojami, iÅ¡siunčiami, pareiÅ¡kėjas gaudavo atsakymus.

PareiÅ¡kėjas ne kartÄ raÅ¡tu (pvz. 2019 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 10 d., 2020 m. balandžio 17 d. ir pan.) yra pareiÅ¡kęs, jog atsakymų nereikia, nes viskas iÅ¡aiÅ¡kinta pokalbio metu (2 t., b. l. 95, 97, 105, 108, 122, 129). Minėti bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nebijojo skundus (praÅ¡ymus) raÅ¡yti, todėl argumentai, kad raÅ¡ydamas skundus jis patirdavo grasinimus iÅ¡ pareigÅ«nų, jam liepdavo skundus atsiimti arba jų neregistruodavo, vertintini kritiÅ¡kai.

PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo ir nedetalizavo, kada ir koks konkretus jo skundas nebuvo registruojamas, tokių (neregistruotų, grÄ Å¾intų, neiÅ¡spręstų) skundų į bylÄ nepateikė todėl aplinkybės dėl skundų neregistravimo dėl jų abstraktumo ir prieÅ¡taravimo bylos dokumentams negali bÅ«ti vertinamos atsakovo neteisėtais veiksmais. Dėl privatumo neužtikrinimo tualete ir nesudarytos galimybės pasinaudoti tualetu laikino sulaikymo kameroje. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, nes jis su sugipsuota koja buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ , kurioje įrengti tupiami tualetai, kad kamerose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 ir 2-ame, 3-iame, 4-5-ame, 6-ame, 7­-ame, 16-17-ame, 22-ame bÅ«riuose naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Normos), nurodoma, kad sanitariniame mazge įrengtas klozetas gali bÅ«ti ir tupiamas (Normų 7.6 p., 10.4 p.), todėl tupiamo klozeto įrengimas nepažeidžia galiojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ , jog dėl sugipsuotos kojos negali naudotis tupiamu tualetu, o Å¡is į tokį skundÄ nebÅ«tų reagavęs. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad pareiÅ¡kėjui laikino sulaikymo kameroje nebuvo galimybės pasinaudoti tualetu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, nustatančių pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimÄ , numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Atkreiptinas dėmesys ir į EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, G. byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr.

G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; taip pat žr. A. M. prieÅ¡ RusijÄ , 97 paragrafas, pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007 m. lapkričio 15 d. ir K. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI). Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas kamerose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 buvo apgyvendintas vienas (kameros vienutės), tačiau taip pat nurodo, kad kameroje Nr. 11 yra įrengtos dvi miegamos vietos.

Duomenų, leidžiančių daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dvivietėje kameroje buvo apgyvendintas vienas, atsakovas į bylÄ nepateikė. Atsakovo į bylÄ pateiktos fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios (nenurodoma, kurios kameros sanitarinio mazgo nuotraukos pridedamos, nenurodomas sanitarinių mazgų atskyrimo sienelių aukÅ¡tis, yra nuotraukų, kuriose unitazai neatskirti sienelėmis, pvz., 3 t., b. l. 77, 81), todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas pareiÅ¡kėjo argumentų dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniuose mazguose nepaneigė.

Todėl yra pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Marijampolės PN, pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad tualeto patalpose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas deramas privatumas. Dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerų tipo patalpose, nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apÅ¡vietimas, o natÅ«rali dienos Å¡viesa į kameras nepatekdavo dėl už langų pastatytos labai aukÅ¡tos tvoros. Kamerose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 nebuvo ventiliacijos, buvo nuolatinė drėgmė, ant sienų ir lubų atsirasdavo pelėsis, krito tinkas, smirdėjo tualetas.

Pataisos įstaigoje veisėsi tarakonai, nariuotakojai. Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.), kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 p.).

IÅ¡ Visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktai (1 t., b. l. 163–164, 167–168) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2019 m. liepos 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. kamerose Nr. 8 ir Nr. 17 nustatyti Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimai (dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų), 2019 m. rugsėjo 2 d. (1 t., b. l. 171–172) 2-o bÅ«rio tualete lubų pavirÅ¡iai buvo lygÅ«s, jų vientisumas nepažeistas, nuo lubų tinkas nebyrėjo, tarakonų nepastebėta, 2019 m. rugpjūčio 7 d. (1 t., b. l. 173–175) laikino sulaikymo kameroje Nr. 8 nemalonus kvapas nebuvo juntamas, ant sienų vizualiai matomų pelėsių nebuvo, tačiau nustatytas Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų), 2019 m. rugpjūčio 7 d. (1 t., b. l. 176–177), kameroje Nr. 18 buvo tikrinta santykinė drėgmė, oro judėjimo greitis – pažeidimų nenustatyta. konstatuota, kad yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, mechaninė ventiliacija neprivalo bÅ«ti įrengta, 2019 m. liepos 19 d. buvo tikrintos gyvenimo sÄ lygos kamerose Nr. 8, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 20 (tarp jų, sienų, grindų, lubų dangos, tinko byrėjimo tikimybė, apÅ¡vietimas; 1 t., b. l. 184–186), nustatytas Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų), 2019 m. gegužės 8 d. (1 t., b. l. 194–196) konstatuota, jog nuteistųjų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, kontrolės metu koridoriuose nebuvo rÅ«koma, tabako dÅ«mų kvapo nesijautė.

Minėti bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Visuomenės sveikatos centro specialistai į skundus dėl gyvenimo sÄ lygų pataisos įstaigoje reaguoja, nustato pažeidimus, kurie Å¡alinami, vykdo grįžtamÄ sias kontroles. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakingos institucijos patikrinimų metu nustatytais pažeidimais, todėl vertina, kad atsakovas ne vienkartinai neužtikrino tinkamo apÅ¡vietimo patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, tuo pažeisdamas Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus, t. y. neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.

Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“ (2 t., b. l. 13–17; toliau – ir Sutartis). Deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas teikianti bendrovė, be kita ko, įsipareigojo Marijampolės PN patalpose atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės, naikinimo paslaugas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad kenkėjų naikinimo paslaugos buvo atliekamos ir iki Sutarties, pareiÅ¡kėjas teigia neturtinę žalÄ patyręs nuo 2019 m. gegužės 26 d., todėl vertintina, kad pateikta Sutartis nėra pakankama pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių apie buvusius tarakonus, nariuotakojus paneigimui nuo ginčui aktualaus laikotarpio pradžios iki Sutarties sudarymo.

Atsakovui pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, laikytina, kad atsakovas pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , įpareigojantį nuolat naikinti nariuotakojus ir kitus kenkėjus, o tai galėjo lemti pareiÅ¡kėjo patirtus perteklinius nepatogumus. IÅ¡ Higienos normoje HN 134:2015 įtvirtinto reglamentavimo matyti, kad pataisos įstaigose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (4 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Pareiškėjas neginčija, kad patalpų nebuvo galima išvėdinti per langus, natūralaus apšvietimo parametrai Higienos normoje HN 134:2015 nėra reglamentuojami, todėl aplinkybės dėl nebuvusios ventiliacijos ar netinkamo natūralaus patalpų apšvietimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Dėl patalpų įrengimo. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ per mažo kiekio tualetų, pisuarų, pisuarų įrengimo per arti klozetų, bÅ«riuose nebuvusio sporto inventoriaus, kamerose stalų, kėdžių, spintelių trÅ«kumo, per mažų pasivaikščiojimo kiemelių, juose nebuvusių Å¡iukÅ¡liadėžių, suoliukų, sporto įrangos, pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų, nelygaus grindinio, itin siauro koridoriaus. Normose nurodoma, kad sanitarinėse patalpose turi bÅ«ti įrengiamas klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Pareiškėjas teigia, kad 16-17-ame būryje buvo 6 vnt. pisuarų ir 6 vnt. klozetų. Tokiu būdu sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 90 asmenų (15 x 6). Pareiškėjas teigia, kad minėtame būryje sanitariniais įrenginiais naudojosi apie 100 nuteistųjų. Atsakovo teigimu, 16-17-ame būriuose galėjo gyventi iki 82 nuteistųjų. Pareiškėjui nurodžius apytikslį nuteistųjų besinaudojančių sanitariniai įrenginiais skaičių, kuris yra artimas 90-iai asmenų, kuriems įrenginių turėjo pakakti, ir neginčijant atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl apgyvendintų 82 nuteistųjų, laikytina, kad Normose nustatytas sanitarinių įrenginių kiekis buvo pakankamas.

Teismas pritaria atsakovo argumentui, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotai galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuojami. Pastebėtina, kad 2003 m. gruodžio 23 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas (1 t., b. l. 139–141) patvirtina, jog Marijampolės PN yra pripažinti tinkamais naudoti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad juose suprojektuoti koridoriai arba pisuarų atstumai nuo klozetų gali neatitikti statybos projekto sprendinių. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl itin siaurų koridorių, per mažų pasivaikščiojimo kiemelių ar netinkamo pisuarų ir klozetų išdėstymo atmestini kaip nepagrįsti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 21 d.; toliau – ir Taisyklės) 18–21 punktai, reglamentuoja pasivaikščiojimo kiemų įrengimÄ . Pasivaikščiojimo kiemuose gali bÅ«ti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankÅ¡tintis gryname ore (Taisyklių 20 p.).

Privalomo sporto inventoriaus, Å¡iukÅ¡liadėžių, suoliukų ar pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos įrengimo pasivaikščiojimo kiemuose Taisyklės nereglamentuoja, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemų atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kurioje kameroje galėjo bÅ«ti nepakankamas kiekis inventoriaus (stalų, kėdžių, spintelių), be to nurodė, kad esantis inventorius užėmė kameros plotÄ ir laisvo judėjimui ploto buvo per mažai.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ dėl trÅ«kstamo inventoriaus ar nelygaus pasivaikščiojimo kiemuose grindinio, nedetalizavo ir nekonkretizavo neturtinės žalos dėl nurodytų aplinkybių pasireiÅ¡kimo, todėl nėra pagrindo, nurodytų abstrakčių aplinkybių apimtyje, konstatuoti neturtinės žalos pasireiÅ¡kimo faktÄ ar atsakovo neteisėtus veiksmus. Dėl bÅ«rių rakinimo, patalynės iÅ¡davimo kamerose tik miegui skirtam laikui ir užimtumo neorganizavimo.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ bÅ«rių rakinimo, kameroje Nr. 17 čiužinio, antklodės ir pagalvės atidavimo tik miegui skirtam laikui ir nepakankamo jo užimtumo organizavimo. BVK 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte ir Vidaus tvarkos taisyklių naujos redakcijos 15 punkte nurodyti, nuteistųjų rakinimui kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose bÅ«tini reikalavimai: 1) nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio;

2) nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įstaigoje yra įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema, tačiau nėra galimybės užtikrinti, kad ji funkcionuotų nuolatos, nes nuteistieji jÄ piktybiÅ¡kai gadina. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl nuolat neveikiančios pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos (mygtukų), nepaneigia pareiÅ¡kėjo argumentų dėl rakinamuose bÅ«riuose nebuvusios pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos (veikiančių mygtukų), todėl vertintina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 731.2 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių naujos redakcijos 15.2 punkto reikalavimai, rakinant nuteistuosius bÅ«riuose buvo pažeidžiami.

Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pataisos namuose visÄ parÄ budi ir dirba apsaugos pareigÅ«nai, medicinos personalas, teismas vertina, jog, esant ekstremaliai situacijai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡sikviesti pagalbÄ nebÅ«tų pernelyg sudėtinga. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, ar kada nors bÅ«tinybė iÅ¡sikviesti pagalbÄ jam buvo iÅ¡kilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių nebuvimo. Byloje nesant duomenų apie konkrečius atvejus, kai pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡sikviesti pareigÅ«nų ir realiai jam kilo dėl to pasekmės, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinės žalos pasireiÅ¡kimÄ .

Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte, be kita ko, nurodomi, daiktai, kuriuos nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti ir daiktai, kuriuos galima pasiimti. Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. AnalogiÅ¡kas reglamentavimas įtvirtintas ir Vidaus tvarkos taisyklių naujos redakcijos 23 punkte.

Teismas vertina, kad Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmai, kai nuteistajam nuobaudos vykdymo laikotarpiu nebuvo leista visÄ dienÄ turėti patalynę (pagalvę, čiužinį, antklodę) kamerų tipo patalpose, atitiko ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių ir Vidaus tvarkos taisyklių naujos redakcijos (atitinkamai 220 punkte ir 23 punkte) įtvirtintÄ reglamentavimÄ , Marijampolės PN pareigÅ«nai, iÅ¡duodami patalynę tik miegui skirtu laiku, vykdė teisės aktų reikalavimus.

Byloje nėra jokių prielaidų išvadai, kad neleidimas pareiškėjui (kaip ir kitiems nuteistiesiems) dienos metu kameroje turėti patalynę (pagalvę, čiužinį, antklodę) buvo neteisėtas ar atliekamas piktnaudžiaujant pareigūnams suteiktais įgaliojimais, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Iš pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl neorganizuojamo užimtumo pareiškėjui atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose, matyti, kad jo teisės buvo apribotos BVK 145 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Duomenų leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas galėjo pažeisti galiojantį teisinį reglamentavimÄ dėl perteklinio pareiÅ¡kėjo teisų suvaržymo, byloje nėra, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Dėl kitų skundo argumentų. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintÄ Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as), higienos reikmenimis ir drabužiais suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant ApraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms, t. y. higienos priemonės ir drabužiai iÅ¡duodami nemokiems nuteistiesiems, jų raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu. 2020 m. kovo 27 d. skundu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl neiÅ¡duodamų higienos reikmenų (2 t., b. l. 128–129). 2020 m. balandžio 17 d. pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu nurodė, kad priemones, nors ir pavėluotai, bet gavo.

Dėl kamerų sanitarinėse patalpose surÅ«dijusios kriauklės, vandens čiaupo pakeitimo, nepakankamo kiekio spintelių, neaprÅ«pinimo drabužiais pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas 2019 m. rugsėjo 16 d. praÅ¡yme (2 t., b. l. 104–105), skunde 2019 m. spalio 10 d. jis parašė ir pasirašė prieraÅ¡Ä , kad viskas buvo iÅ¡spręsta (2 t., b. l. 105). 2020 m. balandžio 27 d. praÅ¡ymu, pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡duoti jam rÅ«bus (skirti materialinį aprÅ«pinimÄ ), 2020 m. gegužės 11 d. praÅ¡yme padarė prieraÅ¡Ä , kad visus rÅ«bus gavo ir raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo nereikalauja (1 t., b. l 59–60).

Minėti bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad į skundus pataisos namų administracija reaguoja, esančius gedimus, trÅ«kumus Å¡alina, esant praÅ¡ymui skiria materialinį aprÅ«pinimÄ . Todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, nesprendžiant kylančių problemų, dėl gedimų taisymo ar ApraÅ¡o nuostatų vykdymo. Atsakovo į bylÄ pateikti Individualus nuteistojo Z. S. socialinės reabilitacijos planas, Nuteistojo individualaus darbo planas, įraÅ¡ai apie pravestus pokalbius ir socialines priemones (2 t., b. l. 66–92) paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad Resocializacijos skyriaus darbuotojai neatliko pareigų.

Pagal Higienos norma HN 134:2015 37 punktÄ patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal Marijampolės PN direktoriaus įsakymu patvirtintÄ grafikÄ nuteistieji gali naudotis skalbykla, skalbiniai grÄ Å¾inami iÅ¡džiovinti.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas Marijampolės PN administracijai dėl inventoriaus patalpų tvarkymuisi iÅ¡davimo (neiÅ¡davimo), skalbinių neskalbimo ar grÄ Å¾inimo neiÅ¡džiovintų, taip pat kitų skunde nurodytų aplinkybių, tokių kaip: džiovyklų trÅ«kumo, rÅ«kančių, geriančių alkoholį, vartojančių narkotikus nuteistųjų, miegojimo ant grindų laikino sulaikymo patalpoje, o pataisos įstaigos administracija nebÅ«tų į tokius skundus (praÅ¡ymus) reagavusi.

PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kada pareigÅ«nai naudojo prieÅ¡ jį psichologinę prievartÄ , fizinį smurtÄ , aÅ¡arines dujas, kada buvo reketuojamas, nedetalizavo, kÄ reiÅ¡kia patalpų retas dezinfekavimas. Todėl minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais. Teisės aktai nenumato, jog atsakovas privalo tenkinti kiekvieno praÅ¡ančiojo žodinį pageidavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jo žodiniai praÅ¡ymai dėl perkėlimo į Socialinės reabilitacijos bÅ«rį ar Slaugos skyriaus patalpas, dėl paskyrimo į praÅ¡omus bÅ«rius nebuvo tenkinti, atmestini kaip neįrodyti dėl jų žodinės formos ir nepagrįsti.

Pastebėtina, kad LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartÄ buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Dėl neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautėsi žeminamas ir kankinamas, paÅ¡lijo fizinė, psichologinė sveikata, dėl patiriamo nuolatinio streso, nerimo, baimės pradėjo rÅ«kyti, vartoti sintetiniu kanabinoidu purkÅ¡tÄ tabakÄ , retsykiais norėjo nusižudyti.

Bylos duomenys patvirtina, kad dėl gyvenimo sÄ lygų į psichologus ginčui aktualiu laikotarpiu jis nesikreipė (2 t., b. l. 144). Pradėjimas rÅ«kyti, vartoti sintetiniu kanabinoidu purkÅ¡tÄ tabakÄ laikytina nuo paties pareiÅ¡kėjo valios priklausančiu ir jo paties pasirinktu gyvenimo bÅ«du, todėl nepripažintina iÅ¡imtinai tik netinkamų kalinimo sÄ lygų pasekmėmis. Vis dėlto, bylos duomenys leidžia teismui vertinti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti perteklinių neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį skausmÄ , papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sÄ lygomis.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. nepakankamas nariuotakojų naikinimas, deramo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, tinkamo dirbtinio apÅ¡vietimo neužtikrinimas, nepakankama laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė, bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų neužkardymas, laikytini neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui neigiamas pasekmes, tarp jų nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kurios patenka į CK 6.250 straipsnyje nurodytÄ neturtinės žalos apibrėžtį.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas Marijampolės PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimų pobÅ«dį ir trukmę, spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ . Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, atsižvelgus į LVAT suformuotÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinėse bylose (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. TA-186-629/2021, 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520/2018), pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 350,00 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 105 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Z. S. (Z. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti Z. S. (Z. S.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 350,00 Eur (trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis