2021-02-10 Nr. AB-3005-3-62-3-02161-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-78-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02161-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN, atsakovas) direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 82/04-1277 (toliau – ir 2019 m. liepos 26 d. nutarimas) „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo jam skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 (trims) paroms, 2019 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 82/04-1282 (toliau – ir 2019 m. liepos 30 d. nutarimas) „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo jam skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 2S-3768 „Dėl V. R. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2019 m. kovo 14 d. dėl to, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, jis buvo perkeltas iš 19-to būrio į 4-tą būrį. Marijampolės PN 4-to būrio nuteistieji jo nepriėmė, kadangi jis yra dirbęs valgykloje, sveikatos priežiūros tarnyboje bei ūkvedžiu. Marijampolės PN 4-to būrio nuteistieji dėl vyraujančios subkultūros prieš dirbančius nuteistuosius yra nusiteikę priešiškai. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kad būtų izoliuotas, nes 4-to būrio nutiestieji jį muša ir grasina susidorojimu. Pareiškėjas buvo izoliuotas tik iki drausmės komisijos posėdžio, kuriame jis atsisakė nurodyti asmenis, kurie jį muša ir grasina susidorojimu, nes bijojo.

3. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. 2019 m. kovo 14 d. įsakymu pareiškėjas dėl neigiamos įtakos darymo kitiems 19-to būrio nuteistiesiems buvo perkeltas į 4-tą būrį. 2019 m. liepos 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN budinčiąją dalį, kad atsisako paskirto būrio. Pareiškėjas 2019 m. liepos 25 d. paaiškinime konkrečių priežasčių, kodėl atsisako paskirto būrio, nenurodė. Kol nebuvo pataisos įstaigos direktoriaus, pareiškėjas 2019 m. liepos 25 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2019 liepos 26 d. pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 paroms. Atlikęs nuobaudą pareiškėjas 2019 m. liepos 28 d. vėl atsisakė paskirto būrio, nurodydamas, kad 4-tame būryje bijo būti dėl savo saugumo. 2019 m. liepos 28 d. pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, kol nebuvo pataisos įstaigos direktoriaus. 2019 m. liepos 29 d. pareiškėjas vėl atsisakė paskirto būrio, paaiškinime nurodydamas, jog bijo susidorojimo, prašė taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjas konkrečių asmenų, kurie jam grasina susidorojimu nenurodė, todėl, kol nebuvo pataisos įstaigos direktoriaus, 2019 m. liepos 29 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių faktinių įrodymu, kurių pagrindų jis turėtų būti izoliuotas, 2019 m. liepos 30 d. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo nutarta pareiškėjui skirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 30 parų.

3.2. Pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmės vykdymo sistemą, o tai nėra pagrindas naikinti atsakovo nutarimus ir sprendimą. Atsakovas tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ir jų nepažeidė. Pareiškėjo atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos nurodymus, t. y. bausmę atlikti paskirtame nuteistųjų būryje, yra nepagrįstas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė faktinių aplinkybių, jog atsisakė vykdyti pataisos namų administracijos nurodymą eiti gyventi į jam paskirtą 4-tą būrį. Skunde teismui pareiškėjas teigė, kad atsisakė eiti į 4-tą būrį gyventi, nes ten egzistuoja subkultūra, 4-to būrio nuteistieji jam grasina susidorojimu.

6. Teismas nurodė, kad Marijampolės PN pareigūnai aiškinosi situaciją dėl pareiškėjo galimybės eiti į jam paskirtą 4-tą būrį, siekdami užtikrinti, kad pareiškėjas būtų laikomas tinkamomis ir saugiomis kalinimo sąlygomis. Iš 2019 m. rugpjūčio 2 d. Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio tyrimo išvados Nr. 36/06-8, 2019 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolės PN pažymos Nr. 9/07-11092 matyti, kad pareigūnai neturėjo duomenų, kad situacijos aiškinimosi metu pareiškėjui 4-tme būryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas svarbių atsisakymo priežasčių gyventi šiame būryje nenurodė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo paaiškinimuose neįvardijo, kokie konkretūs to būrio nuteistieji ar nuteistasis kelia grėsmę jo sveikatai ar gyvybei. Tokių asmenų pareiškėjas neįvardijo nei Kalėjimų departamentui, nei teismui pateiktuose skunduose.

7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Todėl teismas pripažino, kad Marijampolės PN administracijos nurodymai atlikti bausmę paskirtame būryje buvo teisėti, o pareiškėjo atsisakymai juos vykdyti – neteisėti ir nepagrįsti.

III. 8. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

8.1. Nuobaudos pareiškėjui paskirtos dėl to, kad jis nenurodė asmenų, kurie jam grasina susidorojimu. Marijampolės PN 3–7 būriuose yra laikoma apie 350 nuteistųjų, iš kurių didžioji dalis priešiškai nusiteikę prieš ūkio brigadoje dirbusius nuteistuosius. Tiek Marijampolės PN administracijai, tiek Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojams ši situacija yra žinoma. Marijampolės PN iki šios egzistuoja kastos ir subkultūra. Pareiškėjo prašymas būti izoliuotam nuo aplinkos, kurioje jis patiria psichologinį spaudimą, patyčias, fizinio susidorojimo grėsmę, yra pagrįstas. Šios priežastys buvo nurodytos atsisakyme atlikti bausmę paskirtame būryje, todėl turi būti pripažintos svarbiomis.

8.2. Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio tyrimo išvada Nr. 36/06-8 buvo priimta apklausus nuteistuosius, kurie turėjo duoti parodymus patys prieš save, todėl toks įrodymas yra negaliojantis. Be to, išvadoje nebuvo įtraukti pareiškėjui palankūs nuteistųjų parodymai, dėl ko išvada sudaryta subjektyviai, siekiant nuteikti teismą prieš pareiškėją.

9. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

9.1. Administracinėje byloje atsakovas yra pateikęs atsiliepimą ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis netikslinga.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

10.1. Teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai kad, skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjo manymu yra neteisingas, nes teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė įstatymus, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 82/04-1277„Dėl nuteistojo nubaudimo“, 2019 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 82/04-1282 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 2S-3768 „Dėl V. R. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ginčijamų Marijampolės PN direktoriaus nutarimų ir Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Pareiškėjo nuomone, nuobaudos jam paskirtos nepagrįstai dėl to, jog jis nenurodė asmenų, kurie jam grasina susidorojimu, nors tiek Marijampolės PN administracijai, tiek Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojams žinoma situacija, kad didžioji dalis nuteistųjų, gyvenančių 3–7 būriuose, yra priešiškai nusiteikę prieš ūkio brigadoje dirbusius nuteistuosius.

15. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad BVK 70 straipsnyje nustatyti nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo tikslas, sąlygos ir tvarka. Vienas iš nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslų yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą (BVK 70 str. 1 d. 3 p.). Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda (BVK 70 str. 6 d.).

16. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad galimas nuteistųjų suskirstymas į grupes pats savaime negali būti pagrindas nuteistąjį laikyti ne pagal bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką. BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016).

Todėl galima aplinkybė, kad nuteistieji yra susiskirstę į grupes, turi turėti realios įtakos nuteistojo asmenybei, pavyzdžiui, kelti realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, arba turi būti kitas svarus pagrindas, kuriuo remiantis, nuteistąjį būtų galima izoliuotai ar atskirai laikyti nuo kitų nuteistųjų tam, kad būtų įgyvendintas bent vienas iš BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012, 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014, kt.).

Pareiškėjui nenurodžius konkrečių, realiai egzistuojančių grėsmių, t. y. neįvardijus asmenų, su kuriais atlikdamas bausmę viename būryje jis nebūtų saugus, o administracijai neturint duomenų apie tokias grėsmes, nuobaudų skyrimas už administracijos teisėtų reikalavimų nevykdymą negali būti traktuojamas kaip pataisos įstaigos administracijos neveikimas taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-956-624/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2019 m. liepos 25 d. (b. l. 39), 2019 m. liepos 28 d. (b. l. 48) ir 2019 m. liepos 29 d. (b. l. 52) pasiaiškinimus, kuriais atsisakė gyventi 4-ame būryje, grindė argumentais dėl grėsmės jo saugumui. Pareiškėjas nenurodė konkrečių asmenų, kurie jam grasino susidorojimu. Pareiškėjas tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad negali nurodyti jam grasinusių asmenų, nes tuomet su juo bus tikrai susidorota.

18. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prašymas laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų turi būti motyvuotas, svarbios priežastys turi būti pagrįstos realiai egzistuojančia grėsme. Todėl įvardijimas asmenų, su kuriais atlikdamas bausmę viename būryje pareiškėjas nėra saugus, yra vienas iš tokio prašymo motyvavimo būdų. Įvertinus pareiškėjo 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. liepos 28 d. ir 2019 m. liepos 29 d. pasiaiškinimus dėl atsisakymo gyventi 4-ame būryje, pripažintina, kad jie nėra motyvuoti, pareiškėjas grėsmės jo saugumui nedetalizavo, aplinkybę dėl grasinimų susidorojimu nurodė abstrakčiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju prašantysis asmuo turėtų pats įvertinti riziką tarp pasekmių, galbūt kilsiančių nurodžius jį skriaudžiančius asmenis ir prašymo laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu netenkinimo nepagrindus svarbių priežasčių.

19. Dėl pareiškėjo argumento, kad Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio tyrimo išvada Nr. 36/06-8 (b. l. 63) buvo priimta apklausus nuteistuosius, kurie turėjo duoti parodymus patys prieš save, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjas, teigdamas, jog jam grasinama susidorojimu, jis yra mušamas, tačiau sąmoningai neįvardindamas konkrečių asmenų, pats apsunkino tarnybinį tyrimą, dėl ko prieštaravimai tarp 4-o būrio nuteistųjų parodymų ir pareiškėjo paaiškinimų liko nepašalinti.

20. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai buvo nubaustas už pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, kadangi jo atsisakymas atlikti bausmę 4-ame būryje ir prašymas būti izoliuotam nuo kitų nuteistųjų nebuvo motyvuotas, kaip to reikalaujama pagal BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, priėmė sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė