2024-08-08 Nr. CB-5289-2-56-3-00228-2023-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3028

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00228-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 1 d. paduotu atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei RUAB „Kamesta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą prejudicialumo taisyklę ir neverto aplinkybės bei suformuotos kasacinio teismo praktikos, jog teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Anot atsakovės, Koncesijos sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei mokėti koncesijos mokestį nuo koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo dienos. Vadovaujantis Koncesijos sutarties nuostatomis (36.1 punktu), pradinis finansavimas buvo sumokėtas už jau atsakovės atliktus darbus, kurių atlikimo ieškovė neginčijo, atsakovės atlikti darbai buvo pripažinti tinkami. Ieškovė neneigė ir neginčijo atliktų darbų apimties ir kokybės. Todėl pradinis finansavimas pagal Koncesijos sutarties nuostatas mokamas už atliktus darbus negalėjo būti laikomas avansu, kaip iš anksto sumokėta suma už sutartyje sulygtus darbus. Tačiau teismai šių aplinkybių, nagrinėdami tarp šalių kilusį ginčą, visiškai nevertino, netgi nurodydami, kad jos yra nereikšmingos ir dėl jų detaliau nepasisakė. Atsakovės teigimu, teismai neturėjo pagrindo „aklai“ perrašyti ieškovės ieškinio argumento, jo nepatikrinę. Juo labiau, kad teikdama paaiškinimus teismui, kodėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 yra pateikiami vienoki skaičiavimai, ieškinyje kitokie, ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad skaičiavimai ieškinyje yra nurodyti tik tarp kitko. Todėl ieškovės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo citata iš 2022 m. kovo 22 d. nutarties, nėra ir negali būti vertinama kaip ieškinio reikalavimą pagrindžiantis įrodymas, tuo labiau, kad ieškovė nepateikė jokių ieškinio reikalavimą, t. y. prašomos priteisti skolos dydžio, apskaičiavimą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė civilinėje byloje, kurios nutartimi grindė šios bylos finansinį ieškinio reikalavimą, jokio finansinio reikalavimo nepareiškė (išskyrus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

Anot atsakovės, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 galutinai pasisakė dėl to, kokio dydžio sumas Koncesijos sutarties nutraukimo dieną atsakovė buvo skolinga ieškovei, ir kokios sumos buvo mokėtinos ieškovės atsakovei (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties 58–81 punktus). Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, nenurodė, kad būtent konkreti suma turi būti atsakovės sumokėta ieškovei. Ieškovė, teikdama ieškinį, iš Lietuvos apeliacinio teismo nustatytą sumą sumažino, iš jos atimdama ieškovei išmokėtą banko garantiją, tačiau kodėl nesumažino 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtinto jos finansinio reikalavimo (449 888,25 Eur) apimti, paaiškinti negalėjo.

Be to, atsakovė nurodo, kad teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimo grąžinti avansą (taip pradinį finansavimą įvardijo pati ieškovė), turėjo įvertinti, kokio pobūdžio susitarimas buvo tarp šalių ir ar iš jo kilo atsakovei pareiga grąžinti ginčo sumą ar jos dalį ieškovei, t. y. turėjo nustatyti, kokiu pagrindu, kokius konkrečiai įsipareigojimus prisiimant šis avansas buvo pervestas ir tai nustatęs spręsti, ar atsakovė netinkamai įvykdė sutartį, jei taip, ar jai kyla pareiga šį avansą grąžinti (CK 6.222 straipsnis). Atsakovės nuomone, teismai, pasisakydami tiek dėl prejudicinių faktų taikymo šioje byloje, tiek dėl atsakovės neva esamos skolos ieškovei dydžio, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, netinkamai taikė teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė