fd86e588-db60-491d-97b0-e9a8d97087a1 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-655-1023/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33473-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,

dalyvaujant prokurorams Renatai Oželienei, Osvaldui Stadaliui,

kaltinamajam N. B., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

nukentėjusiajam L. N., jo atstovei advokatei R. M.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, Kauno (duomenys neskelbtini)moksleivis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. B. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 1 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme, žodinio konflikto metu muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam L. N. fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo, tyčia trenkdamas jam stikliniu buteliu į galvÄ , o po to trenkdamas kumščiu į veidÄ , tokiais savo veiksmais padarydamas jam nubrozdinimÄ ir kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke ir nubrozdinimÄ kairio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų nukentėjusiojo L. N. sveikatos sutrikdymÄ .

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis N. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. buvo draugo gimtadienis, L. buvo išgėręs, jis pats irgi buvo gėręs kokteilio, bet ryte policijai kai pūtė į alkotesterį rodė 0 promilių. L. kaip supranta pavydėjo jam, kad jis bendravo su jo buvusia panele V., todėl kabinėjosi, nueidavo ir vėl grįždavo sakydamas, kad sumuš jį. Tai vyko nuo kokių 21 val. iki 1 val. nakties. L. vis grasino, kad sumuš jį ir pan. ir tada įvyko konfliktas apie 1-2 val. nakties. Jis, L., V. stovėjo prie pastato, L. pradėjo stumdytis, pirmiausia pastūmė V., tada jį, norėjo jam trenkti, tačiau jis greičiau sureagavo ir trenkė L. su buteliu, kurį turėjo rankose. T. L. vėl jam norėjo trenkti, bet jis greičiau sureagavo ir jam trenkė iš kumščio, po ko L. nukrito. Mano, kad L. skaudėjo, nes butelis sudužo. Po to atėjo daugiau žmonių ir juos išskyrė. Pabuvo gimtadienyje dar 10 min ir išvažiavo. Naktį policija nebuvo kviesta. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi dėl tokio poelgio, atsiprašo nukentėjusiojo. Mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis, sutinka atlyginti 300 Eur neturtinės žalos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokurorė ir gynėja, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiÅ¡kai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir iÅ¡tirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2022 m. rugpjūčio 27 d. vyko pas draugÄ A. Ž. į gimtadienį, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ä® gimtadienį susirinko dar apie 20 žmonių. Kai kuriuos jis pažinojo, buvo jo draugai, tačiau buvo asmenų, kurių jis nepažįsta. Visų jų iÅ¡vardinti negalėtų, neprisimena. Visi Å¡ventė gimtadienį, linksminosi. Gimtadienyje buvo buvusi jo Å¡irdies draugė V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), su kuria jis ankščiau draugavo, tačiau po Å¡iai dienai nėra jos pamiršęs. Gimtadienio Å¡ventės metu jis vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje, pajautus pavydÄ , jam kilo pyktis, jog V. su juo nebÅ«na, jį ignoruoja.

Vienu momentu vakarėlio metu, apimtas pykčio, rėkė ant V., klausė, kodėl ji taip elgiasi. Su V. riejosi. Jų pykčio su V. metu, N. B., gimęs (duomenys neskelbtini) iÅ¡ stiklinio butelio, kokio tiksliai, nežino, trenkė jam į galvÄ . Po kurio laiko, N. B. trenkė jam dar vienÄ smÅ«gį į galvÄ iÅ¡ kumščio. Kuria ranka trenkė, tiksliai nežino. Po Å¡ių smÅ«gių jis jautė didelį skausmÄ , zvimbimÄ ausyse, nuo smÅ«gio neiÅ¡stovėjo ir prisėdo ant žemės. Kiek prisimena, jam iÅ¡ galvos kraujavo labai daug.

Dar ir Å¡iandien yra kairės akies silpnesnis regėjimas, protarpiais pasireiÅ¡kia zvimbimas ausyje. Ä®vykio metu policijos nekvietė, grįžo namo. Kai jį pamatė mama, o jis save pamatė veidrodyje, nusprendė, kad privalo kreiptis į policijÄ . Atvažiavusi policija pradėjo tyrimÄ . 2022 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusysis L. N. papildomos apklausos metu parodė, kad N. B. žodinio konflikto metu tyčia trenkė jam į galvos sritį, ko pasėkoje pas jį atsirado nubrozdinimas kairio smilkinio srityje.

Tiksliai nurodyti negali, kuriuo metu N. trenkė jam kumščiu į galvos sritį, taip pat negali nurodyti, kuria ranka trenkė, kaip ir minėjo praeitoje apklausoje. Kur tiksliai N. jam trenkė, taip pat pasakyti negali, tačiau po Å¡io smÅ«gio pas jį atsirado kraujosruva ir nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke. Po Å¡ių smÅ«gių jis tikrai jautė fizinį skausmÄ . Kitus iÅ¡vardintus sužalojimus, pateiktus specialisto iÅ¡vadoje, t. y kraujosruva krÅ«tinės srityje, kraujosruva deÅ¡inio peties srityje ir kraujosruva su nubrozdinimu deÅ¡iniajame žaste, pasidarė pats, kuriuo metu nurodyti negali neprisimena, tačiau gali patvirtinti, kad N. B. jų tikrai nepadarė.

Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 23 - 30).

Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. ji buvo pakviesta į draugo ir kaimyno A. Ž. gimtadienį. A. gyvena šalia jos namų, jie pažįstami apie 5 metus, gerai sutaria. A. gimtadienis vyko jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Į gimtadienį ji nuvyko apie 19 val., atėjo viena. Gimtadienio šventėje buvo maždaug apie 10–15 žmonių, tikslaus jų skaičiaus nurodyti negali, neįsidėmėjo. Visus asmenis buvo prieš tai mačiusi, tačiau dalį jų pažinojo tik iš matymo.

Tarp gimtadienio svečių buvo L. N., N. B. ir G. J.. L. N. jokių kontaktų ji nebeturi, nes viskÄ iÅ¡trynusi iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono. L. yra buvęs jos vaikinas, jie buvo pora, draugavo maždaug metus laiko, tačiau nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio jau iÅ¡siskyrę. Tuo metu, kai su L. buvo pora, vakarėlių metu iÅ¡gėręs alkoholinių gėrimų, dažniausiai tai bÅ«davo degtinė, jis tapdavo agresyvus, o toks jo elgesys jai nepatikdavo. IÅ¡ esmės, bÅ«tent dėl to ji ir priėmė sprendimÄ iÅ¡siskirti su L..

Žinojo, kad L. sunkiai iÅ¡gyveno jų skyrybas, ne vienÄ kartÄ jai rašė, norėdamas susitaikyti, tačiau nenorėjo su juo draugauti, vėl bÅ«ti pora, apie tai jam pasakė, t. y. jį atstÅ«mė. Apskritai, visÄ laikÄ po skyrybų vengdavo L., nes nenorėjo konfliktų. Tačiau L. atėjo į A. gimtadienį, kuris vyko lauke, pavėsinėje. Visi susirinkę vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė įvairius kokteilius, degtinę ir pan. Ji alkoholio negėrė, gėrė tik „spraitÄ â€œ.

IÅ¡ pradžių pasisveikino su L., daugiau nieko neÅ¡nekėjo. Matė, kad L. vartoja alkoholinius gėrimus, kiek prisimena, iÅ¡ pradžių jis gėrė alų, paskui degtinę. L. atrodė neblaivus, buvo sutrikusi jo kalba. Stengėsi nekreipti į jį dėmesio, sėdėjo pavėsinėje ir kalbėjo su N. apie gimtadienį ir Å¡iaip įvairius dalykus, kurių Å¡iuo metu įvardinti negali. N. pažinojo iÅ¡ matymo, kadangi jis yra G. J. vaikystės draugas. Tuomet L. priėjo prie jų ir pradėjo sakyti N., kÄ jis čia veikia, kodėl jis sėdi su ja ir pan.

Po to L. N. pradėjo apie jÄ sakyti įvairius necenzÅ«rinius žodžius: „žertva, Å¡liÅ«cha, nuraÅ¡yta“. Ji klausė L., kodėl jis taip jÄ vadina. L. atsakė, dėl to, kad ji jį įskaudino. Ji stengėsi iÅ¡vengti konflikto, todėl nusprendė nueiti su N. toliau nuo L.. Buvo kartu su N. kieme, netoli pavėsinės. Tuomet vėl atėjo L., kuris pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti necenzÅ«riniais žodžiais. Susinervinusi ji apipylė L. „spraitu“, kurį turėjo rankoje. Tada kartu su N. nuėjo toliau į kiemÄ , netoli Å«kinio pastato.

L. iÅ¡kart atėjo iÅ¡ paskos. Toliau vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Kadangi viskas vyko labai greitai ir buvo tamsu, negali pasakyti kuris kurį pirmas pastÅ«mė, tačiau tikrai matė, kaip L. pastÅ«mė jÄ ir N.. Fizinis skausmas buvo momentinis, į medikus ji nesikreipė ir nesikreips. N. tuo metu rankoje laikė „Mix“ buteliukÄ . Kokio dydžio, nurodyti negali, neprisimena. Kažkuriuo momentu ji iÅ¡girdo dūžio garsÄ , o atsisukusi pamatė stovintį L. ir N.. Tuo metu Å¡alia stovėjo dar kažkoks žmogus, tačiau kas toks, įvardinti negali, neįsidėmėjo.

Paties fakto, kaip N. trenkė L. nematė, tačiau matėsi, kad po smūgio L. nesijautė blogai. Kai kažkas jo paklausė, kaip jis, jis nurodė, kad viskas gerai ir medikų pagalbos atsisakė. Ji matė, kad ant L. kaktos buvo nubrozdinimas, tačiau labai nežymus. Tuomet L. kažkur išvažiavo, kur, nežino. Kai visi svečiai jau buvo išvykę, o ji buvo likusi padėti A. tvarkytis, apie 4 val., tikslaus laiko nurodyti negali, grįžo L., kuris klausinėjo apie N. ir įvykusį įvykį. Klausinėdamas apie N., jis vartojo daug necenzūrinių žodžių, sakė, kad jį susiras, pasigaus, jam „bus pizda“.

Ji mėgino L. paaiÅ¡kinti, kad tai jis viskÄ pradėjo, o ne N., tačiau L. akivaizdžiai buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. PanaÅ¡u, kad jis nesuprato, kÄ ji bando jam paaiÅ¡kinti. Netrukus ji išėjo namo, o L. dar liko pas A.. Kas toliau vyko, ji nežino. KitÄ dienÄ N. jai papasakojo, kad trenkė L. stikliniu buteliu ir iÅ¡ kumščio, kadangi L. elgėsi agresyviai ir visÄ vakarÄ kabinėjosi. Paties fakto, kaip N. trenkė L., ji nematė, tik girdėjo butelio dūžį. Gali patvirtinti, kad L. pats iÅ¡provokavo N. ir norėjo konflikto, kadangi, kaip ir minėjo, L. buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio.

Tai ne pirmas kartas, kai L. vakarėlių metu vartoja alkoholinius gėrimus, po kurių tampa agresyvus ir elgiasi neadekvačiai. Be to, 2022 m. rugpjūčio 28 d. L. parašė į jos elektroninį paÅ¡tÄ 3 žinutes: 1) „krc tavo bachuriukui pzda mano tevai sake kad tsg prisiteisk saibu o kas jis taip padare o as jam nieko nedariau tai jis tegul taip ir zino ;)“; 2) „ ir isivaizduok wow viskas per tave ros pabetkes man nerupi man rupi jos bet tsg mana ikalbejo :Dd ragas jam tsg“, trečia žinutė; 3) „kur zinai as net nesakiau tevam jie patys pastebejo ir sako jei tu nepaduosi i teisma tai tu daunas koks jo vardas krc“.

Iš šių žinučių ji susidarė nuomonę, kad L. daroma jo tėvų įtaka dėl ikiteisminio tyrimo ir dėl pinigų. Asmeniškai jai jokia žala nepadaryta (1 t., b. l. 75–79).

Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Å¡ių metų rugpjūčio mėnesį ji buvo pakviesta į draugo A. gimtadienį, kuris vyko jo namuose, adresu J. A. g. 10, Kaunas. Taip pat Å¡alia jos gyvena jos draugė V. G., kuri yra artima jos draugė, su kuria bendrauja ne vienerius metus. Ji žinojo, kad V. maždaug apie metus buvo pora su L. N., kuris yra jos draugas, jie yra vienoje kompanijoje. V. ir L. santykiai buvo geri, tačiau buvo ir pykčių, bet jie atrodė vienas kitÄ Ä¯simylėję. Maždaug prieÅ¡ metus V. nusprendė iÅ¡siskirti su L., dėl kokių priežasčių, nežino, bet V. paliko L..

TÄ dienÄ , kai vyko A. gimtadienis, jo namų kieme, gimtadienio Å¡ventėje buvo apie 15 žmonių, tačiau tikslaus skaičiaus nurodyti negali. Visų asmenų, buvusių gimtadienyje, nurodyti negali, kadangi dalį jų pažinojo tik iÅ¡ matymo. Gimtadienio Å¡ventėje buvo ir L., N. B. ir V.. Gimtadienio Å¡ventėje visi Å¡ventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji gėrė alkoholinį kokteilį, kurio sudėtyje buvo džinas su „švepsu“. Matė, kaip L. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę.

L. per visÄ vakarÄ iÅ¡gėrė tikrai nemažai alkoholio, tačiau kiek tiksliai iÅ¡gėrė, pasakyti negali, bet jis atrodė neblaivus. V. gimtadienyje nemažai laiko praleido su N., kurį ji pažįsta nuo senai, nes anksčiau gyvenant PetraÅ¡iÅ«nuose, su juo susipažino. Kurį laikÄ buvo nustoję bendrauti, tačiau maždaug savaitė iki A. gimtadienio pradėjo vėl bendrauti. Gimtadienio vakaro metu L. iÅ¡gėręs vis kabinėjosi prie V., vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais „žertva“ ir pan.

Tai jau ne pirmas kartas, kai L. vakarėlių metu iÅ¡gėręs pradeda kabinėtis prie V. ir pavyduliauti, jeigu ji bÅ«na su kažkuo kitu. Tuo metu N., kai L. vadino V. necenzÅ«riniais žodžiais, klausė L., kodėl jis taip su ja elgėsi ir bandė V. užstoti. Ji taip pat vis bandė L. nuraminti, prieidama prie jo ir sakydama nekelti konflikto. Kažkuriuo metu V. su N. buvo kartu, kai prie jų priėjo L.. KÄ jie Å¡nekėjo, nurodyti negali, tačiau matė, kad V. apipylė L. „spraitu“. Tada ji nuėjo pas A.

į kambarį surasti L. naujus marÅ¡kinėlius, o tuo laiku iÅ¡girdo Å¡auksmus lauke. Nubėgusi į laukÄ pažiÅ«rėti tamsoje prie Å«kinio pastato pamatė žmones. Kas tokie buvo, nurodyti negali, nes neįsižiÅ«rėjo. Tuomet nubėgo iki kambario, o vėl grįžusi į tÄ pačiÄ vietÄ , pamatė L. sėdintį ir susiėmusį sau už galvos. L. kakta buvo nubrozdinta, iÅ¡ galvos bėgo kraujas, jo marÅ¡kinėliai buvo sutepti krauju. L. medikų pagalbos atsisakė. Ji iÅ¡sivedė L.

į laukÄ pasivaikščioti, iÅ¡sikvietė taksi ir kartu su L. nuvyko iki Rotušės. Rotušėje tiesiog pabuvo, niekur nėjo. T. L. jai papasakojo, kad tarp jo ir Neilo kilo žodinis konfliktas, kurio metu N. trenkė jam per galvÄ su stikliniu buteliu, po ko trenkė jam iÅ¡ kumščio į galvÄ . Po kurio laiko ji kartu su L. grįžo pas A.. Gimtadienio svečiai jau buvo iÅ¡siskirstę, buvo likusi tik V., kuri kažkÄ Å¡nekėjo su L., tačiau kÄ , nurodyti negali. Maždaug po 20 min. ji išėjo namo, kadangi jau norėjo miego.

Grįžo namo apie 4 val. ryto, tikslaus laiko nurodyti negali. Paties fakto, kaip vyko muštynės ir kilo konfliktas tarp L. ir Neilo ji nematė (1 t., b. l. 88–91).

Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Å¡ių metų rugpjūčio 29 dienÄ , savo namuose organizavo Å¡vęsti savo gimimo dienÄ , pasikviesti draugus. Apie 19-20 val. pas jį pradėjo rinktis žmonės. Buvo apie 15 asmenų, tikslaus skaičiaus nurodyti negali, neprisimena. Tarp asmenų buvo jo artimas draugas L. N., kurį pažįsta apie 3 metus. Taip pat buvo ir L. buvusi mergina V. G., kuri gyvena netoli. Apie tai, kad L. draugavo su V., jam buvo žinoma. PrieÅ¡ kiek laiko jie iÅ¡siskyrė, pasakyti negali, kadangi kol jie draugavo, jie skyrėsi ir taikėsi ne vienÄ kartÄ . L. anksčiau ne vienÄ kartÄ A. buvo minėjęs, kad norėtų susitaikyti su V., tačiau jis į tai per daug nekreipė dėmesio, kadangi tai buvo judviejų santykiai. Jo gimtadienio Å¡ventėje taip pat buvo ir N. B., su kuriuo pažįstami virÅ¡ mėnesio. Kadangi jiems puikiai sekėsi bendrauti, jis N. pakvietė į savo namus. Gimtadienis vyko lauko pavėsinėje, į namus niekas nėjo, kadangi namuose buvo jo tėvai. Pavėsinėje visi vartojo alkoholinius gėrimus, visi linksminosi. Kažkuriuo laiku, tiksliai laiko nurodyti negali, tačiau jau buvo naktis, jis buvo pavėsinėje kartu su kitais draugais. Tuo metu pavėsinėje L. ir Neilo nebuvo, kur jie buvo, nurodyti negali, nes nežino. Po kurio laiko jis pamatė, kad L. akis paraudusi. Paklausė, kas buvo, ir L. patvirtino, kad susimušė su N., tačiau kas tiksliai įvykio ir kuris kuriam trenkė pirmas, nežino, nurodyti negali, kadangi įvykio nematė. Po to N. iÅ¡važiavo, tačiau prieÅ¡ tai, ant Neilo akivaizdžių sužalojimų nematė. L. nenorėjo policijos pareigÅ«nų bei kviesti medikų, todėl visi kartu Å¡ventė toliau. Paskui visi išėjo, liko tik L., kuris jam padėjo susitvarkyti. Kas įvyko tarp jo ir Neilo, nieko nepasakojo, o jis ir neklausinėjo. Po to L. išėjo namo. KitÄ rytÄ , kaip jis suprato, L. mama apie įvykusį įvykį pranešė policijos pareigÅ«nams, kurie atvyko pas jį į namus (1 t., b. l. 69–72).

Liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. N. yra jos sÅ«nus, kuris kartu su ja gyvena, jų santykiai yra geri, jis visada jÄ informuoja, kur bÅ«na ir kÄ veikia. Ji žinojo, kad L. buvo pakviestas į gimtadienį, tačiau asmens, pas kurį vyko gimtadienis, ji nežinojo. Žinojo tik tiek, kad jis gyvena J. A. gatvėje, Kaune, tikslaus adreso nurodyti negali. Taip pat žinojo, kad vaikinas, kurio gimtadienis vyko, gyveno netoli L. N. buvusios panelės V. G.. Ji žinojo, kad L. su V. buvo pora apie 2 metus, V. ateidavo pas juos į svečius, jai atrodė, kad jie myli vienas kitÄ .

Maždaug prieš pusę metų, tikslaus laiko nurodyti negali, L. išsiskyrė su V.. L. papasakojo jai, kad V. jį paliko, tačiau dėl kokių priežasčių, nenurodė. L. stipriai išgyveno jų skyrybas, labai pergyveno. L. buvo sakęs jai, kad gimtadienyje, į kurį jis ketino eiti, bus ir V.. Kokie dar asmenys dalyvavo gimtadienyje, ji nežino. 2022 m. rugpjūčio 26 d. L. išvyko į gimtadienį, o į namus grįžo apie 4 val. ryto, tikslesnio laiko nurodyti negali, tačiau jau buvo ankstyvas rytas.

Ji iÅ¡girdo L. rakinant namų duris, o tada pamatė, kad jis visas Å¡lapias, jo balti marÅ¡kinėliai buvo kruvini. Kaip L. grįžo namo, ar jį kas parvežė, ar jis parėjo pėsčiomis, ji nematė. Nuo L. alkoholio kvapas nesklido, tačiau matėsi, kad jis yra iÅ¡gėręs. Paklausė jo, kodėl tiek prisigėrė, o jis nurodė, kad prisigėrė po muÅ¡tynių, kadangi jam skaudėjo. Kokius alkoholinius gėrimus L. vartojo, ji neklausė. Matė L. veide ant kairės akies voko mėlynę ir patinimÄ , taip pat matė ir nubrozdinimus kaktoje.

Klausė L., kas nutiko. L. papasakojo, kad buvo gimtadienyje, Å¡ventė, vartojo alkoholinius gėrimus, tarp svečių buvo ir V.. Su V. Å¡nekėjo, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. apipylė jį „spraitu“. Tada jis labai supyko ir pradėjo V. vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Tuomet vienas vaikinas iÅ¡ buvusių svečių, kurio vardo L. nenurodė, trenkė L. iÅ¡ butelio į galvÄ sritį ir iÅ¡ kumščio į veidÄ . Po patirtų smÅ«gių jo draugai (kurių L. nenurodė) paėmė L. ir nuvežė iki Centro nusiraminti.

L. papasakojo, kad pabuvo Centre su draugais, tada po kurio laiko vėl grįžo į tÄ patį gimtadienį paklausti, kas jį sumušė. Po visko L. grįžo namo. Tuo metu, kai L. grįžo, medikų nekvietė. Ji nusprendė iÅ¡ jai priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje, paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir praneÅ¡ti apie įvykį policijai. L. skundėsi galvos skausmu, todėl rugpjūčio 29 dienÄ kartu su L. nuvyko pas teismo medicinos ekspertus apžiÅ«rai.

Taip pat nuvyko pas Å¡eimos gydytojÄ apžiÅ«rai. L. registruotas Marių klinikoje, adresu Girionių g. 29, VaiÅ¡vydava, pas gydytoja E. M.. Gydytoja nurodė, kad nėra nieko baisaus, tačiau L. reikalingas psichologas (1 t., b. l. 82–85).

Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Marių klinikoje Å¡eimos gydytoja. L. N. nuo 2018 metų yra jos pacientas. Å ių metų rugpjūčio 31 dienÄ L. kreipėsi į jÄ , t. y. atvyko kartu su mama J. N.. L. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. patyrė galvos traumÄ , gavo su buteliu per galvÄ , skundėsi galvos skausmais bei galvos svaigimu, atsiradusiu po traumos. Ji atliko jo apžiÅ«rÄ . L. veide prie kairės akies buvo kraujosruva ir kelios nedidelės žaizdelės (įbrėžimai), liečiant minėtas vietas, L. teigė, kad jaučia skausmÄ . L. atrodė stabilus, tačiau buvo sunerimęs, kadangi jam atsirado keisti pojūčiai - galvos svaigimas ir skausmas. L. įvardino, kad vartojo nuo galvos svaigimo ir skausmo vaistus, tačiau skausmui nepraėjus, nusprendė kreiptis į Å¡eimos gydytojÄ . Atlikus L. apžiÅ«rÄ , skubos tvarka ji parašė siuntimÄ pas neurologÄ , kad perÅ¡viestų L. galvÄ , kadangi norėjo įsitikinti, ar nėra vidinio kraujavimo ir smarkaus sutrenkimo. L. tÄ pačiÄ dienÄ nuvyko pas neurologÄ (neurologo iÅ¡vadÄ pateiks prie Å¡ios liudytojo apklausos), pakitimų nebuvo nustatyta. Maždaug po kelių savaičių, tikslios datos įvardinti negali, pas jÄ atvyko L. mama J. N., kuri kreipėsi dėl savo asmeninių sveikatos problemų. Pokalbio metu su J. N. nurodė, kad jos sÅ«nui L. N. po įvykio sunku susikaupti studijų metu, jis prastai miega. Ji pasiÅ«lė J. N. dėl minėtų priežasčių L. apsilankyti pas psichologÄ . Ji asmeniÅ¡kai jokio gydymo L. N. dėl patirtos traumos neskyrė, tik iÅ¡rašė siuntimÄ skubos tvarka pas neurologÄ . L. lankėsi pas jÄ tik vienÄ kartÄ po įvykio (1 t., b. l. 94–97).

IÅ¡ 2022 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nurodytu adresu yra dviejų aukÅ¡tų, baltos spalvos namas, kuris aptvertas rudos spalvos metaline tvora. Įėjus į kiemÄ , matomas trinkelėmis iÅ¡klotas kiemas, ant trinkelių matomos tamsios spalvos dėmės. Toliau matoma medinė rudos spalvos terasa, Å¡alia terasos deÅ¡inėje pusėje yra sudėti krėslai ir stalas, ant kurio matomi alkoholiniai gėrimai, skardinė tara, matosi girtavimo pėdsakai. Nuo terasos kairėje pusėje, matomas baltos spalvos stalas ant kurio taip pat matomi alkoholiniai gėrimai, skardinių tara, Å¡alia stalo ant trinkelių, matomos stiklo Å¡ukės, kurios iÅ¡imamos ir įdedamos į vokÄ Nr. 1. Įėjus į terasÄ , ant stalo matoma įvairių gėrimų tara, maisto dėžės, kurie reikÅ¡mės tyrimui neturi. Matosi girtavimo pėdsakai. Daugiau tyrimui reikÅ¡mingų daiktų nerasta ir neiÅ¡imta. Patalpos bei kiemas nėra stebimas vaizdo kameromis (1 t., b. l. 8–10).

IÅ¡ 2022 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad atlikta garso įraÅ¡o, gauto iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC), atsiųsto 2022 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paÅ¡tu, raÅ¡tu Nr. 41D(K)-1072, apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu atidarius failÄ , pavadinimu „2022_08_28_08-05-44_37065018387“, matoma, kad garso įraÅ¡o trukmė 2 min. 21 s.. Kalbasi dvi moterys (toliau moters balsas - A; moters balsas - B). A : 112, B : Laba diena, A : Laba diena, kas nutiko?, B : Labai atsipraÅ¡au, norėjau paklausti, nuo ko pradėti.

Mano sÅ«nus grįžo iÅ¡ gimtadienio, susipyko su panele ir jam su buteliu trenkė per veidÄ ., A : Kas trenkė per veidÄ ?, B : Tik, tai vardÄ Å¾inom, bet, nu, per kompanijÄ ...A : Pažįstamas draugas? B : Ne, ne... A : Nepažįstamas asmuo? B : Jo ir jis... A : Kokiu adresu viskas įvyko? B : Palaukit, einu aÅ¡ paklaust, nes visas kruvinas. A : Medikų reikia jam? B : Ne, ne, viskas tvarkoj. A : Nereikia medikų nėra kraujavimo? B : Ne, buvo dvideÅ¡imt minučių, o adresÄ , nors žinai, kur tu buvai Lukai? Jisai žino, kur gyvena, kaimynystei ten.

A : O tai koks adresas, Kauno mieste? B : Kaune. Kaune, VaiÅ¡vydava VaiÅ¡vydava; A : Kauno rajone ar mieste? B : Miestas miestas Kaunas. A : Adreso gatvės nežino? B : Gatvę gal atsimeni, Aisčio gatvė Aisčio? A : Aisčio? B : A. A.; A: Mhm, supratau. O, dabar sakykit, prieÅ¡ kiek laiko čia viskas įvyko? B : KelintÄ valandÄ maždaug viskas įvyko, nu, prieÅ¡ kelias valandas; A : Čia svečiuojantis pas draugÄ namuose? B : Jo jo gimtadienis; A : Nepažįstamas asmuo, taip su buteliu trenkė per galvÄ ? B :

Koks vardas N.? N.; A : Tai pažįstamas? B : Ne, jis tik žinojo, kad gimtadienį buvo, nepažįstamas; A : O, kur asmenys yra Å¡iuo metu? B : O, Å¡iuo metu jie visi iÅ¡siskirstę? Jo iÅ¡siskirstę. A : Laukiat namuose, taip lauksit kokiu adresu? B : Namuose, ai jÅ«s atvažiuosit? A : Taip, policijÄ informuosim, pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yt. B : Labai gerai ačiÅ«, labai, taip (duomenys neskelbtini). A : (duomenys neskelbtini)? B : Taip. A : Čia Kauno miestas? B : Kaunas Kaunas, bet, kad bÅ«tų orientačiau tai, tiesiog, kur karjeras, policija čia dažnai važinėja, nes čia daug jaunimo, tai...

A : Mhm, vardas pavardė jūsų? B : Mano J. N., aš - mama, o jis - L. N.. A : Gerai, informuosim, laukit. Kaunas, Aisčio gatvėj įvyko, o laukiat (duomenys neskelbtini), Kaune, taip? B : Taip, A : Laukit viso gero (1 t., b. l. 106–109).

Iš 2022 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. atlikta elektroninių laiškų kopijų, pateiktų liudytojos V. G., apžiūra. Nustatyta, kad į elektroninio pašto vartotojos, pasivadinusios „(duomenys neskelbtini)“ gauti trys elektroniniai laiškai iš vartotojo, pasivadinusio „L. N.“. Pirmojo elektroninio laiško turinys: „krc tavo bahuriukui pzda mano tevai sake kad tsg prisiteisk saibu o kad jis taip padare o as jam nieko nedariau tai jis tegul taip ir zino)“; antrojo laiško turinys: „ kur zinai as net nesakiau tevam jie patys pastebejo ir sako jei tu nepaduosi i teisma tai tu daunas koks jo vardas krc?“; trečiojo laiško turinys: „ir isivaizduok wow viskas per tave tos pabetkes man nerupi man rupi jos tsg mana ikalbejo :Dd ragas jam tsg.“ (1 t., b. l. 114–116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1827/2022(02) nurodyta, kad L. N. nustatyta: kraujosruva su nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kraujosruva krūtinės kairėje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruva su nubrozdinimu dešiniame žaste. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, vaizdas, rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 103–104).

IÅ¡ 2022 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad atliekant aplinkybių patikslinimo veiksmus pagal ROIK Nr. 0122000515982, buvo nuvykta į L. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ , kur pareigÅ«nus pasitiko L. N. motina Jolanta. Ji nurodė, kad jos sÅ«nus Å¡ventė gimtadienį pas draugus ir konflikto metu jos sÅ«nui draugas N. stikline sudavė į veidÄ , stiklinė sudužo, o L. buvo sužalotas. Taip pat ji teigė, kad įvykio metu buvo namuose, įvykio nematė, o jos sÅ«nus Å¡ventė gimtadienį J.

A. gatvėje, Kaune. Bendraujant su L. N., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliais žodžiais ir sakiniais. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810 Nr. ARBH-0043“, patikros sertifikato Nr. 1710555, jam nustatytas sunkus girtumas (2,58 promilės). L. N. teigė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 4 ar 5 val. ryto, konfliktavo su savo buvusia drauge V. G., kai priėjęs pažįstamas N. B. su stikline sudavė jam į veido sritį. Greitosios pagalbos nei po įvykio, nei būdamas namuose L.

N. nekvietė, teigė, kad iÅ¡siblaivęs galbÅ«t raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . PasiÅ«lius iÅ¡kviesti medikus, jų atsisakė. L. N. įteiktas Å¡aukimas prisistatyti į policijos įstaigÄ . Nustatyta, kad įvykio vieta yra J. A. g. 10, Kaunas. Nuvykus nurodytu, adresu bendrauta su A. Ž., kuris teigė, kad nurodytu adresu pas jį namuose, lauke, pavėsinėje vyko gimtadienio Å¡ventimas, konflikto jis nematė. Ä®vykio vietoje rastos stiklo Å¡ukės, kurios iÅ¡imtos. Taip pat nustatyta, kad kaimynystėje gyvena V.

G.. Su nepilnamete bendrauta dalyvaujant jos tėvams. Ji nurodė, kad įvykio nematė, tačiau girdėjo stiklo dužimo garsÄ . Kadangi V. G. nepilnametė, jai buvo įteiktas Å¡aukimas prisistatyti į policijos įstaigÄ , kurį pasiraÅ¡ytinai gavo motina A. D.. Taip pat įvykio metu buvo ir G. J., kuri teigė, kad įvykio nematė, tačiau N. pažįsta ir nurodė, kur jis gyvena. Nuvykus į N. B. namus, surastas N. B. patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, nustatyta, kad jis yra blaivus. Jis nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 1 val., prie pavėsinės, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, sukonfliktavo dėl V.

G.. Jo teigimu, L. N. pradėjo stumdyti N. B., po ko Å¡is, rankoje laikydamas stiklinę tarÄ , tyčia sudavė ja L. N. į veidÄ , stiklinė tara sudužo (1 t.,b. l. 6–7).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 1 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme.

Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog 2022 m. rugpjūčio 27 d. gimtadienio Å¡ventėje jis sužalojo nukentėjusįjį – sudavė stikliniu buteliu per galvÄ , bei vienÄ kartÄ trenkė kumščiu į veidÄ . Nurodė, kad taip pasielgė dėl to, kad nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, kabinėjosi prie V. G., vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, grÄ sino, kad jį sumuÅ¡.

Nukentėjusysis L. N. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog gimtadienio Å¡ventėje pajautus pavydÄ , jam kilo pyktis, jog V. su juo nebÅ«na, jį ignoruoja, todėl apimtas pykčio, rėkė ant V., su V. riejosi, jų pykčio su V. metu, N. B. iÅ¡ stiklinio butelio trenkė jam į galvÄ , po kurio laiko dar vienÄ smÅ«gį į galvÄ iÅ¡ kumščio.

Minėtus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir papildo liudytojų parodymai:

1) liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje patvirtino, kad kažkuriuo momentu ji iÅ¡girdo dūžio garsÄ , o atsisukusi pamatė stovintį L. ir N., paties fakto, kaip N. trenkė L. nematė, tačiau matėsi, kad po smÅ«gio L. nesijautė blogai, kai kažkas jo paklausė, kaip jis, jis nurodė, kad viskas gerai ir medikų pagalbos atsisakė, ji matė, kad ant L. kaktos buvo nubrozdinimas, tačiau labai nežymus, gali patvirtinti, kad L. pats iÅ¡provokavo N. ir norėjo konflikto, kadangi L. buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi agresyviai ir visÄ vakarÄ kabinėjosi;

2) liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gimtadienio Å¡ventėje L. iÅ¡gėręs vis kabinėjosi prie V., vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais „žertva“ ir pan., tuo metu N., kai L. vadino V. necenzÅ«riniais žodžiais, klausė L., kodėl jis taip su ja elgėsi ir bandė V. užstoti, ji taip pat vis bandė L. nuraminti, prieidama prie jo ir sakydama nekelti konflikto, vėliau pamatė L. sėdintį ir susiėmusį sau už galvos, L. kakta buvo nubrozdinta, iÅ¡ galvos bėgo kraujas, jo marÅ¡kinėliai buvo sutepti krauju, L. medikų pagalbos atsisakė, ji iÅ¡sivedė L. į laukÄ pasivaikščioti, iÅ¡sikvietė taksi ir kartu su L. nuvyko iki Rotušės;

3) liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo gimtadienio šventėje jis pamatė, kad L. akis paraudusi, paklausė, kas buvo, ir L. patvirtino, kad susimušė su N., L. nenorėjo policijos pareigūnų bei kviesti medikų, todėl visi kartu šventė toliau;

4) liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. stipriai iÅ¡gyveno skyrybas su V., jis jai buvo sakęs, kad gimtadienyje, į kurį jis ketino eiti, bus ir V., po gimtadienio apie 4 val. ryto L. grįžo visas Å¡lapias, jo balti marÅ¡kinėliai buvo kruvini, matėsi, kad jis yra iÅ¡gėręs, matė L. veide ant kairės akies voko mėlynę ir patinimÄ , taip pat matė ir nubrozdinimus kaktoje, L. papasakojo, kad buvo gimtadienyje, Å¡ventė, vartojo alkoholinius gėrimus, tarp svečių buvo ir V., tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. apipylė jį „spraitu“, tada jis labai supyko ir pradėjo V. vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, tuomet vienas vaikinas trenkė L. iÅ¡ butelio į galvÄ sritį ir iÅ¡ kumščio į veidÄ , po ko draugai nuvežė jį iki centro nusiraminti, po kurio laiko vėl grįžo į tÄ patį gimtadienį, po visko, kai L. grįžo, medikų nekvietė;

5) liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Å¡eimos gydytoja, 2022 m. rugpjūčio 31 d. L. kreipėsi nurodydamas, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. patyrė galvos traumÄ , gavo su buteliu per galvÄ , skundėsi galvos skausmais bei galvos svaigimu, atsiradusiu po traumos, pagal jos siuntimÄ L. nuvyko pas neurologÄ , pakitimų nebuvo nustatyta, jokio gydymo L. N. dėl patirtos traumos neskyrė.

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina raÅ¡ytiniai bylos duomenys: 1) įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, jog vyko gimtadienio vakarėlis, buvo vartojamas alkoholis, paimtos stiklo Å¡ukės; 2) tarnybinis praneÅ¡imas, kuriuo nustatyta, jog buvo iÅ¡klausyta L. N. motina, pats L. N., kuris kalbėjo neriÅ¡liais sakiniais, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,58 promilės), nurodęs, kad jis sukonfliktavo su savo buvusia drauge V., kai N. B. trenkė su stikline jam į veido sritį, greitosios pagalbos nei po įvykio nei namuose L. N. nekvietė, pasiÅ«lius iÅ¡kviesti medikus – atsisakė; patikrinus N. B. neblaivumÄ nustatyta, jog jis blaivus, nurodė, jog įvyko konfliktas dėl V., L. pradėjo stumdyti jį, po ko jis rankoje laikydamas stiklinę tarÄ tyčia sudavė ja L. į veidÄ , stiklinė tara sudužo; 3) apžiÅ«ros protokolai, kuriais apžiÅ«rėti elektroniniai laiÅ¡kai ir atlikta skambučio bendruoju pagalbos telefonu garso įraÅ¡o apžiÅ«ra, kuria nustatyta, jog L. N. mama J. N. praneÅ¡a, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gimtadienio Å¡ventėje L. susipyko su panele, N. L. trenkė su buteliu per veidÄ , nurodo, jog visas kruvinas, medikų pagalbos nereikia; 4) specialisto iÅ¡vada patvirtina nukentėjusiojo L. N. sveikatos sutrikdymo laipsnį – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Abejoti byloje esančiais kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais aukščiau iÅ¡tirtais įrodymais nėra pagrindo, jie dėl esminių aplinkybių sutampa, papildo vieni kitus ir visiÅ¡kai patvirtina N. B. kaltę. Nusikalstamos veikos padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymÄ patvirtina, kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1827/2022(02), kurioje nurodyta, kad L. N. nustatyta: kraujosruva su nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kraujosruva krÅ«tinės kairėje, kraujosruva deÅ¡inio peties srityje, kraujosruva su nubrozdinimu deÅ¡iniame žaste. Sužalojimų pobÅ«dis, lokalizacija, vaizdas, rodo, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. N. B. tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ L. N., tačiau bylos duomenų visuma patvirtina, kad pats nukentėjusysis savo elgesiu iÅ¡provokavo kaltinamojo veiksmus, apie kÄ teismas pasisakys spręsdamas dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas konstatuoja, kad iÅ¡tyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas N. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pasitvirtino. Teisiamojo posėdžio metu pačio kaltinamojo duoti parodymai, kurie iÅ¡ esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei aukščiau įvertinti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis N. B. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 1 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme, žodinio konflikto metu muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam L. N. fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo, tyčia trenkdamas jam stikliniu buteliu į galvÄ , o po to trenkdamas kumščiu į veidÄ , tokiais savo veiksmais padarydamas jam nubrozdinimÄ ir kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke ir nubrozdinimÄ kairio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų nukentėjusiojo L. N. sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais N. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamojo padaryta veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Pažymėtina, kad siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, svarbi kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra. Proceso metu nukentėjusiojo reiÅ¡kiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iÅ¡ kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Nukentėjusysis 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesiekia, kad kaltinamasis bÅ«tų nuteistas, gali bÅ«ti ir atleistas nuo atsakomybės, jo siekis, kad bÅ«tų atlyginta žala, toks jo siekis buvo ir ikiteisminio tyrimo metu susiraÅ¡inėjant su kaltinamuoju ir nurodant, kad sumokėtų 500 Eur, po ko jis bÅ«tų atsiėmęs pareiÅ¡kimÄ .

Kaltinamasis N. B., jo gynėja teisminio nagrinėjimo metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nurodant, jog N. B. neteistas, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarė iÅ¡vadas ir ateityje pasižada daugiau nedaryti jokių teises pažeidimų. Jis yra moksleivis, dirba, padeda mamai, kuri yra jam artimiausia ir didžiausiÄ autoritetÄ bei įtakÄ turinčių asmenų.

Laiduotoja R. D. (buvusi pavardė – G.) byloje pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kurį palaikė ir teismo posėdžio metu, perduoti sÅ«nų N. B. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ . Tiek praÅ¡yme, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jai yra žinoma veika, kuria kaltinamas jos sÅ«nus N. B.. Ji laiduoja už vienturtį sÅ«nų, garantuoja, jog sÅ«nus įstatymų nepažeidinės, nedarys nusikalstamų veikų, praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jų tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s, ji yra sÅ«nui moraliniu autoritetu, jos žodžio sÅ«nus klauso, po Å¡ių įvykių sÅ«nus pergyveno, gailėjosi, su juo apie tai kalbėjosi iÅ¡ karto po įvykio jam grįžus, jis suprato savo neigiamus veiksmus, sÅ«nus jos klauso, visada pasisako, nieko neslepia. Ji nėra teista, bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, seniÅ«nijos charakterizuojama teigiamai, gauna darbines pajamas apie 700 Eur, neįgalumo paÅ¡alpÄ 400 Eur, nekilnojamojo turto neturi, turi dvi maÅ¡inas iÅ¡ po skyrybų, viena iÅ¡ jų naudojasi sÅ«nus, dėl sunkios turtinės padėties praÅ¡o paskirti laidavimÄ be užstato, nes gyvena nuo algos iki algos. Dėl civilinio ieÅ¡kinio nurodė, kad jis labai didelis pagal jos turtinę padėtį, bet kiek teismas priteis tiek ir mokės.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos: 1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo.

Kaip matyti iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį N. B. esančių duomenų, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmÄ kartÄ , anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė nuoseklius parodymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos bei reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio.

Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras prašė laikyti, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ir aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Å i lengvinanti aplinkybė apibÅ«dina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį.

Tokiais atvejais paprastai nebÅ«na nei savanaudiÅ¡kų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerÅ¡tas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti Å¡iÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę dėl sekančių priežasčių. Kaltinamojo parodymais nustatyta, jog konfliktas pradėtas pačio nukentėjusiojo, kuris vartojo necenzÅ«rinius įžeidžiančius žodžius liudytojos V.

G. atžvilgiu ir kuris pats pirmas, bÅ«damas neblaivus, pavartojo smurtÄ â€“ pastÅ«mė V., tada kaltinamÄ jį, po ko nukentėjusysis norėjo dar ir trenkti kaltinamajam. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje, pajautus pavydÄ , jam kilo pyktis, jog V. su juo nebÅ«na, jį ignoruoja, todėl apimtas pykčio, rėkė ant V., su ja riejosi, o jų pykčio metu N. B. iÅ¡ stiklinio butelio trenkė jam į galvÄ , vėliau trenkė jam dar vienÄ smÅ«gį į galvÄ iÅ¡ kumščio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai G. J., V. G. patvirtino, jog konfliktas inicijuotas pačio nukentėjusiojo L. N.. Liudytoja V. G. parodė, jog L. elgėsi agresyviai ir visÄ vakarÄ kabinėjosi, L. pats iÅ¡provokavo N. ir norėjo konflikto. Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. per visÄ vakarÄ iÅ¡gėrė tikrai nemažai alkoholio, iÅ¡gėręs L. vis kabinėjosi prie V.s, vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais „žertva“ ir pan., tuo metu N., kai L. vadino V. necenzÅ«riniais žodžiais, klausė L., kodėl jis taip su ja elgėsi ir bandė V. užstoti, o ji taip pat vis bandė L. nuraminti, prieidama prie jo ir sakydama nekelti konflikto.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pats nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus ir siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti asmeninius santykius su buvusia panele, pradėjo žodinį konfliktÄ , vartojo necenzÅ«rinius įžeidžiančius žodžius, pats pirmas pradėjo stumdytis, taigi nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ir asmenį, su kuriuo jis bendravo – panelę V. G., nukentėjusysis pats pirmas atliko smurtinius veiksmus, nulėmusius kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį, nenustatyta nei savanaudiÅ¡kų, nei kitokių žemų paskatų, kaltininko nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius, rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Taigi, konstatuotina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis N. B. yra jauno amžiaus, moksleivis, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas ir nebaustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas teismui parodymus, suprato savo veikos pavojingumÄ , savo elgesį vertino kritiÅ¡kai, pažadėjo daugiau nenusikalsti, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį civiliniu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tos žalos. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad N. B. buvo kritiÅ¡kas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, prieÅ¡ingai, jis inkriminuotas veikas pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytų veikų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam dalį civiliniu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tos neturtinės žalos, nurodė, jog civilinį ieÅ¡kinį jam esant moksleiviu padės atlyginti mama. N. B. psichikos-priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje neįraÅ¡ytas, yra moksleivis, vasaros laikotarpiais dirbantis. Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys.

Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ , teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos, nes: 1) kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi, 3) atlygino dalį žalos, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins padarytÄ Å¾alÄ , kadangi nei jis, nei laiduotoja - jo mama, iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo civilinio ieÅ¡kinio atlyginimui, pripažino nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį, tik dėl jo dydžio nurodė, jog mano, kad per didelis, dėl ko teismas pasisakys spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, inkriminuota veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, jis neteistas ir nebaustas administracine tvarka, taigi kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, viso proceso metu kritiÅ¡kai vertino savo veiksmus, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 40 straipsnio 2 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Ä®statyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimÄ konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , jos pavojingumÄ , jo nurodytÄ bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojos asmenines savybes, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siÅ«loma laiduotoja yra kaltinamojo motina. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, gyvena kartu, vienas kitam padeda, motina turi kaltinamajam didžiausiÄ Ä¯takÄ ir autoritetÄ . Kaip teismo posėdžio metu nurodė laiduotoja, sÅ«nus tÄ pačiÄ naktį tik grįžęs papasakojo apie įvykį, jie daug apie tai kalbėjosi, sÅ«nus labai pergyveno, suprato netinkamai pasielgęs, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Tai, kad motina gali daryti įtakÄ sÅ«nui N. B. patvirtina ir tai, kad nėra duomenų apie naujus pradėtus ikiteisminius tyrimus, administracinius nusižengimus. Laiduotoja neteista, bausta administracine tvarka už neÅ¡iurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, dirba, jai nustatytas 30 procentų darbingumas, gauna neįgalumo iÅ¡mokÄ . Dėl administracinių baustumų pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo buvo ne kartÄ pažymėta, jog Å¡ių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ ir iÅ¡klausius teismo posėdyje laiduotojÄ , teismui nekyla abejonių, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali savo gyvenimiÅ¡ka patirtimi, moralinėmis nuostatomis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad N. B. gali bÅ«ti perduotas pagal laidavimÄ Å¡io asmens atsakomybėn.

Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau iÅ¡analizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sÄ lygos, tiek praÅ¡ymas perduoti asmenį pagal laidavimÄ pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, bendravimo su N. B. pobÅ«dį, saistomus tvirtus asmeninius Å¡eiminius ryÅ¡ius, bendravimo reguliarumÄ , siejamus glaudžius santykius, darys jam teigiamÄ Ä¯takÄ , kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje.

Ä®vertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybę charakterizuojančius duomenis, jų Å¡eiminį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis yra moksleivis, geranoriÅ¡kai atlygino dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos, taip pat įvertinus laiduotojos finansines galimybes, tai, kad asmuo, turėdamas 30 procentų darbingumÄ , dirba, gauna darbo užmokestį, tačiau jis yra nedidelis, kaip nurodė laiduotoja pajamų vos užtenka pragyvenimui, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog laidavimo tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neskiriant užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra bÅ«tinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamasis N. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jÄ laiduotojos atsakomybėn, baudžiamoji byla N. B. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Laiduotojai iÅ¡aiÅ¡kintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl N. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės N. B. iÅ¡aiÅ¡kintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieÅ¡kovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos 92,79 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59–60). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajam L. N. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje suteikta ambulatorinė gydytojo neurologo konsultacija ir atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija dėl galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inio sužalojimo, nepatikslinto, už paciento gydymÄ ligonių kasa iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 92,79 Eur sumÄ . Taigi, nurodytos iÅ¡laidos patirtos apmokant iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiojo L. N. apžiÅ«rÄ ir gydymÄ . Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog L. N. buvo sužalotas neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais N. B. veiksmais, todėl už žalÄ , patirtÄ mokant už jo gydymÄ , atsakingas kaltas asmuo, t. y. N. B.. IeÅ¡kinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamojo N. B. Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 92,79 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis L. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos 163 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 43–44). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad turtinę 163 Eur žalÄ sudaro 60 Eur marÅ¡kinėlių trumpomis rankovėmis kaina, 80 Eur džinsinių kelnių kaina, 23 Eur už Valstybinės teismo medicinos tarnybos iÅ¡vadÄ . Neturtinę žalÄ sudaro tai, kad dėl nusikaltimo jam buvo sutrikdyta sveikata, jautė fizinį skausmÄ , kurį dar jaučia iki Å¡iol, pažeminimÄ bendraamžių akyse, baimę, emociÅ¡kai iÅ¡gyveno, kurį laikÄ jautė galvos svaigimÄ , pykinimÄ .

Nukentėjusysis L. N. teisiamojo posėdžio metu patikslino civilinį ieÅ¡kinį dėl praÅ¡omų priteisti žalų dydžių: 1) dėl turtinės žalos, nurodydamas, kad jam yra atlyginta 93 Eur turtinės žalos, todėl praÅ¡o likusios 70 Eur turtinės žalos bei 2) dėl neturtinės žalos sumos, sumažindamas šį reikalavimÄ iki 1000 Eur, bei praÅ¡ydamas priteisti patikslintas advokato iÅ¡laidas 1000 Eur sumoje (2 t., b. l. 3-4, 60). Parodė, kad jis pats kaltas, kad negražiai kalbėjo su savo buvusia mergina, N. gynė jÄ , davė smÅ«gius jam, po ko jis 4 dienas nesikėlė iÅ¡ lovos, nebuvo apetito, prastai jautėsi, silpna buvo. TÄ vakarÄ gavęs smÅ«gį dar buvo miesto centre. PrieÅ¡ tai nebuvę jokių traumų, buvo visiÅ¡kai sveikas, niekada galvos neskaudėjo, o po to karto visas dienas skaudėjo galvÄ , todėl važiavo į klinikas, pas neurologÄ . Vaistų nuo skausmo nevartojo, med. tvarsčių nereikėjo, Å¡aÅ¡ai ant tos vietos buvo užsidėję. Gydytoja sakė, jei bus blogai vėl ateiti, bet pablogėjimo nebuvo. PsichologiÅ¡kai buvo truputį palaužtas, naktimis nemiegojo, kad toks konfliktas įvyko, o galėjo bÅ«ti iÅ¡vengta, nieko nenorėjo daryti, net iÅ¡ universiteto išėjo po metų laiko mokinimosi, nes neturėjo motyvacijos mokintis, buvo baimė, kad gal liks durnas po tokių smÅ«gių. Å iandien jaučiasi geriau, dėl mokslų – buvo sunkÅ«s mokslai ir sunku buvo pasivyti kitus. Kiek kainavo marÅ¡kinėliai ir džinsai – įrodymų neturi, nes čekiai nėra iÅ¡saugoti, senokai buvo pirkęs. RÅ«bai buvo sugadinti, kraujuoti marÅ¡kinėliai, vis tiek liko dėmės kai kur, o džinsai – juos tiesiog iÅ¡metė. Å iuos daiktus pirko mama.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti 23 Eur išlaidos dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos duotos išvados yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš kaltinamojo. Kitos prašomos priteisti išlaidos 140 Eur už drabužius, nors ir nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau pagrįstai tikėtinos, nes įvertinus patirtus nukentėjusiojo sužalojimus, tai, kad pagal bylos duomenis nukentėjusysis po sužalojimų kraujavo, akivaizdu, kad nukentėjusiojo drabužiai buvo sugadinti. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad minėtos išlaidos nėra nepagrįstai išdidintos, atitinka būtinumo, realumo kriterijus, yra artimos rinkoje esančioms tokių daiktų kainoms, todėl minėtos išlaidos taip pat priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. Kaip nurodė nukentėjusysis teismo posėdžio metu, jam buvo atlyginta 93 Eur turtinės žalos, taigi iš kaltinamojo priteistina likusi neatlyginta 70 Eur turtinės žalos suma.

Dėl nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti 1000 Eur neturtinės žalos. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vienÄ iÅ¡ svarbiausių žmogaus vertybių sveikatÄ , yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kuriÄ turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultÅ«rines vertybes, kuria savo gerovę, o iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015).

Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiÅ¡ka individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus asmens sveikatÄ , Å¡i vertybė gali bÅ«ti ginama teisme iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobÅ«džio, kitų aplinkybių, apibÅ«dinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. ReikÅ¡mingas kriterijus – žalÄ padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors Å¡ios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimÄ , kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumÄ , tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalÄ (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. NusikaltimÄ padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi bÅ«ti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma bÅ«tina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų turi bÅ«ti protinga.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia trenkė su buteliu, su kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį – gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ ; taip padarė jam nubrozdinimÄ ir kraujosrÅ«vÄ kairės akies apatiniame voke bei nubrozdinimÄ kairio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant N. B. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo L. N. sveikatai, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam dėl dviejose vietose padarytų nubrozdinimų ir vienos kraujosrÅ«vos buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nors panaudoto fizinio smurto bÅ«das – stiklinis butelis, kumÅ¡tis, su kuriais buvo trenkta į galvÄ , yra itin pavojingas, tačiau nebuvo diagnozuota jokių lūžimų, kraujavimų po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, trauminių galvos smegenų sukrėtimų ir kitų sunkių pasekmių. Kaip minėta, nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl to tam tikrÄ laikÄ jautė skausmÄ , dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortÄ , pagrįstai tikėtina nukentėjusiojo parodymais, kad po tokios galvos traumos jam galėjo skaudėti galvÄ , ji galėjo svaigti, juolab Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina medicininiais duomenys byloje.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis tiek iÅ¡ kart po įvykio atsisakė siÅ«lymo kviesti jam greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tiek grįžęs namo skambinant bendruoju pagalbos numeriu ir vėliau jau atvykus policijos pareigÅ«nams greitosios medicinos pagalbos atsisakė. IÅ¡ medicininių duomenų matyti, kad nukentėjusysis po sužalojimo tik praėjus keturioms dienoms kreipėsi į gydytojÄ su nusiskundimais, kad po traumos atsirado ir vis pasikartoja galvos skausmas, kartais pasvaigsta galva, dėl ko asmeniui iÅ¡duotas siuntimas pas neurologÄ , rekomenduoti nuskausminamieji vaistai pagal poreikį (1 t., 45-46).

Neurologas taip pat rekomendavo nuskausminamuosius vaistus, nurodė, jog bÅ«klei pablogėjus, atsiradus naujų simptomų pakartotinai kreiptis į gydymo įstaigÄ (1 t., b. l. 47). Kaip nurodė pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu, jis rekomenduotų vaistų nuo skausmo nevartojo, sveikatos pablogėjimo nebuvo, pakartotinai į gydytojus nesikreipė, byloje nustatyta, kad dėl padaryto sužalojimo jam nebuvo taikomas stacionarinis gydymas (1 t., b. l. 58-60, 188). Nukentėjusysis neturtinę žalÄ siejo ne tik su fizine sveikata, su jam padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, bet ir su psichologiniais pergyvenimais, nurodydamas, kad buvo psichologiÅ¡kai palaužtas, naktimis nemiegojo, kad toks konfliktas įvyko, o galėjo bÅ«ti iÅ¡vengtas, emociÅ¡kai iÅ¡gyveno, bijojo dėl savo sveikatos.

Taigi, byloje yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, tačiau byloje nenustatyti jokie liekamieji reiÅ¡kiniai nukentėjusiojo sveikatai dėl patirto sveikatos sutrikdymo, jų nenurodė nei pats nukentėjusysis, nei medikai juos nustatė, taip pat byloje nėra duomenų, kad veikos pasėkoje jam buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grÄ Å¾inimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, prieÅ¡ingai nustatyta, kad nukentėjusysis jokių vaistų, tvarsčių nenaudojo, daugiau pas gydytojus po pirminės apžiÅ«ros dėl veikos pasekmių nesilankė, nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas nedarbingumas ar ribotas darbingumas, ar kad kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo ir pan..

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, jog anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, moksleivis, vasaros laikotarpiais dirba, jokio turto neturi, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viso proceso metu pripažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlygino dalį žalos.

Ä®vertintinas ir neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinantis faktorius, susijęs su nukentėjusiojo elgesio įtaka kilusioms pasekmėms, patirtai žalai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali bÅ«ti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalÄ atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ar sudarė sÄ lygas jai atsirasti. Nusikaltimo padarymo situacija rodo, kad įtakos nusikaltimui padaryti turėjo ir pačio nukentėjusiojo elgesys. Teismas Å¡iame nuosprendyje jau aukščiau nustatė, kad konfliktas inicijuotas pačio nukentėjusiojo, konstatavo kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, kuomet nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus ir siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti asmeninius santykius su buvusia panele, pradėjo žodinį konfliktÄ , vartojo necenzÅ«rinius įžeidžiančius žodžius, pats pirmas pradėjo stumdytis, taigi nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ir asmenį, su kuriuo jis bendravo – panelę V. G., nukentėjusysis pats pirmas atliko smurtinius veiksmus, nulėmusius kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį, nenustatyta nei savanaudiÅ¡kų, nei kitokių žemų paskatų, kaltininko nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius, rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Taip pat atsižvelgiama į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 289,62 Eur iki 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-104-139/2015, Nr. 2K-99-507/2015, Nr.2K-272-648/2015, Nr.2K-10-489/2017, Nr. 2K-265-976/2017 (2000 Eur dėl galvos ir krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imų, kaklo raiščių patempimo, Å¡onkaulių lūžių), Nr. 2K-393-489/2017 (300 Eur dėl prakirstos lÅ«pos), Nr. 2K-109-976/2018 (1000 Eur dėl akių nudegimo, veido paburkimo); Klaipėdos apygardos teismo nutartys: Nr. 1A-219-651/2018 – 600 Eur dėl galvos smegenų sukrėtimo, Nr. 1A-229-651/2018 – 600 Eur dėl danties vainiko lūžio ir kt.).

Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe tai, kad nukentėjusiojo patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl nubrozdinimų ir kraujosrÅ«vos gijimas vyko sklandžiai, vaistų, tvarsčių neprireikė, liekamųjų reiÅ¡kinių nenustatyta, ribotas nedarbingumas nenustatytas, dėl nedarbingumo lygio nustatymo nebuvo kreiptasi, įvertinus duomenis apie fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pačio nukentėjusiojo provokuojantį, rizikingÄ elgesį ir bÅ«senÄ veikos metu– neblaivus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktikÄ , yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina iki 500 Eur sumos kuri, teismo nuomone, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis). Kadangi kaltinamasis N. B. nukentėjusiajam atlygino 300 Eur neturinės žalos, tai iÅ¡ kaltinamojo priteistina 200 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

VI. Dėl proceso išlaidų, daiktų ir kardomosios priemonės

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-78-942/2022 ir kt.).‏‏‎

Nukentėjusysis pateiktu praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 1000 Eur sumoje. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusiojo interesams tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė R. M., nukentėjusiojo patirtas ir praÅ¡omas atlyginti advokato iÅ¡laidas sudaro 1000 Eur, tai patvirtina sÄ skaitos už teisines paslaugas ir apmokėjimo dokumentai – pinigų priėmimo kvitai.

Teismas, įvertinęs bylos ir civilinio ieÅ¡kinio sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, konstatuoja, kad atstovas surašė iÅ¡ esmės vienÄ procesinį dokumentÄ , t. y. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurio apimtis ir sudėtingumas nelaikytini dideliais, todėl atsižvelgdamas į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtÄ darbo laikÄ , tai, kad atstovas į teismo posėdžius vykdavo į tÄ pačiÄ kaip yra ir jo advokato bÅ«stinė vietovę, kad atstovo paruoÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys laikytinas visiÅ¡kai įprastiniu ir nereikalaujančiu specialių (ypatingų) teisinių žinių, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusįjį viso proceso metu, tad bylos aplinkybės advokatui buvo gerai žinomos, kad byla nebuvo iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį ir dėl pačio nukentėjusiojo ir jo atstovo reikÅ¡tų praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ , kad byla dalyvaujant nukentėjusiojo advokatei buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės per du teismo posėdžius, trukusius nepilnai 2 valandas (2023-03-16 9:00 val., 2023-05-19 9:00 val.), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis moksleivis, Å¡iuo metu darbinių pajamų negauna, tačiau kaip nurodė dirba vasaromis, įvertinus iÅ¡ jo priteistinÄ turtinę bei neturtinę žalÄ , kuri jo turtinę padėtį dar labiau apsunkins, tuo tarpu nukentėjusysis nesinaudojo valstybės teikiama nemokama teisine pagalba, o jį gynė privatus advokatas, taip pat atsižvelgiant į protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtų iÅ¡laidų suma teisinėms paslaugoms nelaikytina proporcinga, yra per didelė, todėl mažintina ir iÅ¡ kaltinamojo viso priteistina 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų nukentėjusiojo naudai.

Kaltinamajam N. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu (1 t., b. l. 118), paliktinas saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

N. B., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant laiduotojos R. D. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ .

BaudžiamÄ jÄ bylÄ N. B. atžvilgiu nutraukti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Neilo B. L. Navickui 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos ir 70 Eur (septyniasdešimt eurų) turtinės žalos.

Priteisti iš N. B. 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato išlaidų L. N. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš N. B. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 92,79 Eur (devyniasdešimt du eurus 79 ct) turtinės žalos atlyginimo .

Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

DaiktÄ , turėjusį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui N. B. ir laiduotojai R. D. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

–       laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

–       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

–       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaida Baumilė