2023-04-26 Nr. AB-8913-2-69-3-12056-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-770-821/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12056-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja G. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), priteisti 742 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 26-ANR_N-1459-2020 pareiškėja buvo nubausta už tai, kad su šiukšlių konteineriu apgadino kieme stovėjusį kaimynės R. K. automobilį. Nesutikdama su minėtu nutarimu, pareiškėja pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjos skundą patenkino, ginčijamą Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną prieš pareiškėją nutraukė. R. K., nesutikdama su 2021 m. vasario 23 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą. 2021 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nutarė palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

2.2. Institucijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 26-ANR_N-1553-2020 pareiškėja buvo nubausta už tai, kad ji bėgdama neva apspjovė R. K.. Nesutikdama su minėtu nutarimu pareiškėja jį apskundė teismui. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė jos skundą patenkinti, ginčijamą Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną prieš pareiškėją nutraukti. 2021 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas 2021 m. gegužės 6 d. įsiteisėjo.

2.3. Dėl nutarimų apskundimo pareiškėja kreipėsi į advokato A. B. kontorą, advokato padėjėją V. S.. Už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme susidarė 500 Eur išlaidų. Taip pat pareiškėja kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl automobilio, kuris tariamai buvo apgadintas dėl jos veiksmų, ekspertizės. 2021 m. vasario 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2021012 nurodyta, kad už eksperto išvados parengimą mokėtina suma yra 242 Eur. Iš viso pareiškėja patyrė 742 Eur išlaidų, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas teisme.

2.4. Kauno AVPK pareigūnai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas, savo tarnybines funkcijas vykdė aplaidžiai, administracinius nusižengimus konstatavo, nenustatę jų sudėties.

2.5. Pareiškėjos vertinimu, nustačius Institucijos neteisėtus veiksmus (netinkamą Institucijos pareigūnų tarnybinių funkcijų atlikimą nepagrįstai surašant nutarimus ir skiriant pareiškėjai baudas) egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp Institucijos veiksmų ir padarinių. Jeigu nebūtų buvę priimti Institucijos 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimai, nebūtų kilusi būtinybė pareiškėjai ginti savo pažeistas teises teisme ir dėl to patirti bylinėjimosi išlaidų, kurios nebuvo atlygintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas.

3. Atsakovo atstovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1. Dainavos PK pareigūnai, atlikdami administracinių nusižengimų tyrimus, laikėsi teisės aktų reikalavimų, vadovavosi administracinio tyrimo metu turimais duomenimis, dėl to padarė pagrįstas ir logiškas išvadas. Nutarimai teismo buvo panaikinti ne dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o dėl skirtingo Institucijos ir teismo įrodymų vertinimo, taip pat dėl papildomų įrodymų teisme pateikimo.

3.2. Pareiškėja nepagrindė dalies jos patirtų išlaidų, prašomos priteisti turtinės žalos dydis vertintinas kritiškai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl eksperto išvados pateikimo. Kauno AVPK nurodė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnį ir pažymėjo, kad šiuo atveju teismui buvo pateiktas naujas, pareiškėjos iniciatyva gautas įrodymas, kuriuo ji vadovavosi. Tokia eksperto išvada nebuvo teikta Dainavos PK, pareigūnai neturėjo galimybės jos įvertinti, o tai galbūt būtų nulėmę kitokį sprendimą. Minėta išvada atskleidė naują faktą ir negali būti pagrindu pripažinti pareigūnų padarytas įrodymų vertinimo ir teisės taikymo klaidas. Todėl reikalavimas atlyginti išlaidas, patirtas sumokant ekspertui už minėtos išvados pateikimą, nelaikytinas susijusiu su Dainavos PK pareigūnų veiksmais.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. G. R. Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnas 2020 m. lapkričio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolus už ANK 115 straipsnio 1 dalies ir 481 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu G. R. buvo nubausta 50 Eur bauda už tai, kad šiukšlių konteineriu apgadino kieme stovėjusį kaimynės R. K. automobilį, t. y. dėl ANK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu G. R. buvo nubausta 50 Eur bauda už tai, kad apspjovė kaimynę, t. y. dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

5.2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. skundą, Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikino, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. skundą, Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną prieš G. R. nutraukė, nukentėjusiosios R. K. prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo netenkino. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

6. Teismas išanalizavo CK 6.271 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad pareiškėjos prašomą priteisti turtinę žalą sudaro jos turėtos 500 Eur išlaidos už teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme administracinių nusižengimų bylose dėl nutarimų ginčijimo, sumokėtos advokato padėjėjui V. S. 2021 m. sausio 5 d. sudarytos su juo Teisinių paslaugų sutarties Nr. 21/01/05 pagrindu, ir 242 Eur išlaidos ekspertui už išvados parengimą Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Teismas išanalizavo ANK 666 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

8. Teismas nurodė, kad pagal nuosekliai dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų (pagal ANK 666 str.) atlyginimo formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra eksplicitiškai nustatęs konkrečioje teisenoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką, asmuo neįgyja reikalavimo teisės į tokių išlaidų atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. tokios asmens patirtos išlaidos nėra laikomos turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepatyrė turtinės žalos ir kad nesant vienos būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą atlyginti turtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnį. Remdamasis išdėstytais argumentais, skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstas.

9. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad skundą atmetus, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisimui, todėl pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą, 2) perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

11. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo šiuos argumentus:

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-435-924/2022, 2022 m. kovo 22 d. teismo sprendime, pateiktam išaiškinimui, kad administracinio nusižengimo teisenoje nėra numatyta galimybė asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar jos institucijos, kuri pradėjo procesą (ANK 666 straipsnis, BPK 103-106 straipsniai). T. y. susiklosto situacijai, kad skirtingi teismai tuo pačiu klausimu pasisako skirtingai.

11.2. Pareiškėja ieškinyje buvo nurodžiusi teismų praktiką civilinėse bylose, kuriose buvo priteisiamos kitose bylose patirtos bylinėjimosi išlaidos, kaip institucijų padaryta žala.

11.3. Bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

11.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr 3K-3- 670-378/2015, yra konstatuota, kad asmuo turi teisę į jo patirtų advokato išlaidų atlyginimą išteisinimo atveju (administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas prilygsta išteisinimui), tokios išlaidos yra sudėtinė turtinės žalos dalis ir toks reikalavimas gali būti reiškiamas savarankiškoje civilinėje byloje.

11.5. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsakovo atstovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei pateikia šiuos argumentus:

12.1. Teismo išaiškinimas neprieštarauja Kauno apygardos teismo nutartyje 2022 m. kovo 22 d. suformuotiems išaiškinimams, kadangi Kauno apygardos teismas pripažino, kad pareiškėjos prašymas negali būti nagrinėjamas būtent civiline tvarka, ko siekė G. R., pateikdama ieškinį Kauno apylinkės teismui.

12.2. Pareiškėjos nurodyta 2021 m. vasario 2 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje esančių aplinkybių, t. y. pareiškėja G. R., skirtingai nei ieškovė jos nurodytoje byloje, neteikė atskiro prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam teismui.

12.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020.

12.4. Reikalavimas atlyginti išlaidas, patirtas sumokant ekspertui už minėtos išvados patikimą, nelaikytinas susijusiu su Dainavos PK pareigūnų veiksmais ir dėl to negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos prašymo priteisti neturtinę žalą, patirtą nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas.

14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ANK 666 straipsnį ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra eksplicitiškai nustatęs konkrečioje teisenoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką, asmuo neįgyja reikalavimo teisės į tokių išlaidų atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. tokios asmens patirtos išlaidos nėra laikomos turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepatyrė turtinės žalos ir kad nesant vienos būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą atlyginti turtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

15. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjos ieškinyje nurodytą teismų praktiką, be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendime pateiktiems išaiškinimams.

16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu buvo nubausta 50 Eur bauda už tai, kad šiukšlių konteineriu apgadino kieme stovėjusį kaimynės R. K. automobilį, t. y. dėl ANK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimo, ir 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu buvo nubausta 50 Eur bauda už tai, kad apspjovė kaimynę, t. y. dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutarimu Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikino, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną prieš G. R. nutraukė. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas patyrė 500 Eur išlaidų už teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme ir 242 Eur išlaidų ekspertui už išvados parengimą Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administraciniuose teismuose nagrinėjant skundus, kuriais buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą, kildinamą iš išlaidų teisinėms paslaugoms teisminiuose ginčuose dėl pritaikytos administracinės atsakomybės, lemiamą reikšmę turėjo procesinės normos, reglamentavusios ginčų dėl administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimą teismuose. Prieš ginčo santykius, iki 2016 m. gruodžio 31 d., tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reguliavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuriame nebuvo įtvirtinta nuostatų, kuriomis vadovaujantis galėjo būti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad nebuvo specialiojo įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimą (žr., išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

19. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose, ir konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.

20. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tais atvejais, kai teismas nutraukė asmeniui administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties nebuvimo, būtinų ir pagrįstų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas tiesiogiai vadovaujantis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021; 2021 m. birželio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-1073/2021; 2022 m. vasario 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-788/2022; 2022 m. kovo 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-489/2022; 2022 m. balandžio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

21. Pastebėtina, kad byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021, kuriame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo prašymą priteisti turtinę žalą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekdama atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, pareiškėja nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2237-662/2020; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-565-968/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1159-1062/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1502-629/2021; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-353-822/2022, 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-102-575/2023).

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo prašymo perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjos administracinio nusižengimo bylos buvo nagrinėtos ir nutarimai priimti ANK 666 straipsnio galiojimo metu (straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) ir tai reiškia, kad pareiškėja turėjo teisinį pagrindą ir galimybę nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą teismui remiantis specialiuoju įstatymu pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, todėl tokio prašymo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismui eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

24. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-102-575/2023).

25. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti turtinę žalą, patirtą nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

26. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas