fd83e69e-b7bd-4f92-9f62-93399bbc5f4e · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1779-422/2016Proceso Nr. 3-62-3-01832-2015-6                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3..;15.2.3.2.;21.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 5 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,nedalyvaujant pareiškėjui V.

V. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. V. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 20796,65 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pareiškėjas skunde (b.l.

5) ir patikslintame skunde (b.l.

9) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. spalio 1 d. pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotÄ minimaliÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ . Pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų plotÄ mažino ir jose buvę baldai – lovos ir spintelės. Dėl ploto trÅ«kumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, o pareiÅ¡kėjui, atsižvelgiant į jo amžių ir jo sveikatÄ , bÅ«tina ramybė.

Gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas apÅ¡vietimas, ventiliacija, jos buvo neÅ¡varios, trÅ«ko spintų rÅ«bams susidėti, nebuvo stalo. Nurodė, kad nebuvo keičiama patalynė, nebuvo kur iÅ¡siskalbti rÅ«bų. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų patyrė insultÄ , po kurio tapo nevaldoma jo kÅ«no deÅ¡inė pusė, jautėsi bejėgis, juo niekas nesirÅ«pino, pats negalėjo nei nusiprausti, nei iÅ¡siskalbti drabužių, nuolat kentė nuteistojo, kuris jam vežė maistÄ ir valė kambarius, patyčias, į tai niekas nereagavo, jam nebuvo skirta reabilitacija, netvarkomi dokumentai dėl invalidumo nustatymo, negavo socialinės paÅ¡alpos.

Tokias kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas prilygina nežmoniÅ¡koms, kankinančioms, žeminančiomis orumÄ kalinimo sÄ lygoms. Tvirtino, kad patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat jaučia baimę, apatijÄ , nervinį stresÄ , t.y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 20796,65 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 12-21 ), papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (b.l. 64,70-71,91) ir atstovė teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko su pertraukomis laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. vasario 11 d. Pažymėjo, kad ne visada gyvenamųjų patalpų visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad baldų bei kito inventoriaus, esančio gyvenamojoje patalpoje, plotas privalo bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ bendro patalpos ploto, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ .

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės, bloginančios jo gyvenimo kokybę, sÄ lygos. Pažymėjo, kad pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ darbotvarkę gali lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais), užtikrinama tinkama patalų temperatÅ«ra. Nuteistųjų patalynė keičiama kartÄ Ä¯ savaitę. Nuteistųjų drabužiai, nuosava patalynė skalbiama PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-216 patvirtintame Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka. Su UAB „Kauno skalbykla sudarytos skalbimo paslaugų teikimo sutartys.

Savo nuosavus rÅ«bus nuteistieji gali skalbtis patys maudymosi metu. Teisės aktai iÅ¡imčių dėl nuosavų drabužių skalbimo neįgaliems nuteistiesiems nenumato, tačiau dėl drabužių iÅ¡skalbimo pareiÅ¡kėjas galėjo žodžiu ar raÅ¡tu kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , ar administracijÄ , bet to nepadarė. Pažymėjo, kad po insulto, pareiÅ¡kėjui esant PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stebėjimo palatos 2 patalpoje, jo drabužius iÅ¡skalbdavo sanitaras.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo susirgimas (insultas) nebuvo sÄ lygotas kalinimo sÄ lygų, o buvo pareiÅ¡kėjo ankstesnio gyvenimo bÅ«do (priklausomybė alkoholiui), ligų (hipertenzijos) bei jo elgesio (gydytojų nustatyto gydymo režimo nesilaikymo) pasekmė. PravieniÅ¡kių PN-AK reabilitacijos paslaugos nėra teikiamos. Nurodė, kad medicininiai dokumentai dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijai buvo pradėti rengti 2014 metais, tačiau tam yra reikalingos tretinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms priskirtino lygio gydytojų konsultacijos, kurios užsakomos ir vykdomos per Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL).

PareiÅ¡kėjas 2014 m. gegužės 7 d. atsisakė vykti į LAVL, taip užvilkindamas minėtų dokumentų rengimÄ , vėliau jam tokios konsultacijos buvo suteiktos, tačiau tam reikėjo papildomo laiko. 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo pateikti pareiÅ¡kėjo dokumentai Kauno neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijai, tačiau dėl pareiÅ¡kėjo nedeklaruotos gyvenamosios vietos, minėti dokumentai buvo grÄ Å¾inti. PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Prašė skundÄ atmesti bei taikyti trejų metų senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos iÅ¡ netinkamai teikiamų (neteikiamų) sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, paliekamas nenagrinėtu, dėl kitos dalies reikalavimų skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Dėl senaties taikymo.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK įstaigoje bausmę atliko su pertraukomis laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. vasario 11 d. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas nepatikslino laikotarpio, už kurį reikalaujama priteisti neturtinę žalÄ , todėl byloje vertintinas pareiÅ¡kėjo patikslintame skunde nurodytas laikotarpis – nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. spalio 1 d.Atsakovo atstovas praÅ¡o teismÄ taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.PareiÅ¡kėjas į Kauno apygardos administracinį teismÄ kreipėsi 2015 m. rugsėjo 16 d. (b.l. 4-5).

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas nepraleido 3 metų senaties termino paduoti skundÄ teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. spalio 1 d., todėl atsakovo atstovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo netenkinamas.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ atsakovo atsiliepime į skundÄ bei 2015 m. lapkričio 23 d. raÅ¡te Nr. 65-4120 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b.l. 23).Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. kovo 20 d. gyveno 9 bÅ«rio 4 patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 17,62 kv.m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b.l. 22-23), todėl jam teko 2,2 kv.m. gyvenamojo ploto.Nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2014 m. kovo 19 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 8 bÅ«rio 3 patalpoje, kurios gyvenamasis plotas yra 34,19 kv.m., įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,4 kv.m. (b.l. 22-23)Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2015 m. spalio 1 d. pareiÅ¡kėjas gyveno Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stebėjimo patalpoje Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas 16,94 kv.m., įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,4 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 22-23) Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, po atsiliepimo į skundÄ gavimo, pareiÅ¡kėjas atsakovo pateiktų duomenų teisingumo nekvestionavo, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kėjui kalint 9 bÅ«rio 4 patalpoje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ . Tačiau, nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t.y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičiuos gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada bÅ«na užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji iÅ¡vyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

Šių atsakovo atstovo argumentų neginčijo ir pareiškėjas.Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietos, jos buvo nešvarios, trūko spintų drabužiams susidėti, stalo, taip pat nurodė, kad patalynė ir drabužiai nebuvo skalbiami.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietai ir ventiliacijai nustatyti Higienos norma HN 76:2010 24 ir 26 punktuose.Higienos normos HN 76:2010 Higienos normos 63 punkte nustatyta pareiga pataisos įstaigai aprÅ«pinti laisvės atėmimo vietose laikomus asmenis Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės aktų nustatytas normas. Higienos normos 67 punkte nurodyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Pagal Higienos normos 38.1. punktÄ skalbyklose skalbiami lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai, apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai. Higienos normos 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Byloje liudytojais apklausti PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytoja E. L. ir nuteistasis, vykdantis sanitaro pareigas, V.

K. nurodė, kad pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stebėjimo patalpoje, jo patalynė buvo keičiama, sanitaras pareiÅ¡kėjui padėdavo iÅ¡siskalbti drabužius, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl patalynės nekeitimo ir drabužių neskalbimo pareiÅ¡kėjui kalint minėtose patalpose atmestinos kaip nepagrįstos.Atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui, kalint 9 bÅ«rio 4 patalpoje ir 8 bÅ«rio 3 patalpoje buvo sudarytos tinkamos sÄ lygos iÅ¡siskalbti drabužius, kad pareiÅ¡kėjo patalynė buvo skalbiama ir keičiama kartÄ per savaitę (teisės akto, reglamentuojančio nuteistųjų patalynės ir drabužių skalbimÄ , sutarčių dėl skalbimo paslaugų teikimo ir pan.), taip pat nepateikė jokių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, apÅ¡vietimÄ , ventiliacijÄ , todėl jo nurodytos aplinkybės dėl netinkamos patalpų ventiliacijos, apÅ¡vietos, drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų netinkamo suteikimo aukščiau paminėtose gyvenamosiose patalpose lieka nepaneigtos.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, jog pataisos namų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė, gyvenamajai patalpai turi būti skirtas vienas stalas, staliukas sieninis laikrodis, kambarinis termometras, šiukšlių dėžė, valymo inventoriaus komplektas bei užuolaidos kiekvienam langui.Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas buvo stalas, todėl ši pareiškėjo pretenzija laikoma pagrįsta.

AprÅ«pinimo normose reikalavimo gyvenamÄ sias patalpas aprÅ«pinti drabužių spintomis nėra nustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl spintų nebuvimo atmestini.Higienos normos HN 76:2010 58 punkte įtvirtintas įpareigojimas nuteistiesiems patiems tvarkytis gyvenamÄ sias patalpas, tam jiems yra iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. PareiÅ¡kėjas neginčijo, kad nuteistiesiems nebuvo iÅ¡duodamas valymo inventorius ir priemonės, todėl atsakovo veiksmų neteisėtumas Å¡iame kontekste nekonstatuotinas.

Liudytoja E. L. nurodė, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stebėjimo patalpÄ Nr. 2 valydavo, joje palaikydavo Å¡varÄ ir tvarkÄ sanitarÄ , kuris vykdydavo ir Sveikatos priežiÅ«ros darbuotojų nurodymus. Liudytojas V. K. , kuris atliko sanitaro pareigas, Å¡ias aplinkybes patvirtino. PravieniÅ¡kių PN -AK 2014-07-30 direktoriaus įsakymu Nr. V-397 patvirtintame Sanitaro pareigybės apraÅ¡yme nurodyta, jog sanitaras privalo kokybiÅ¡kai ir savalaikiai valyti Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpas, atlikti jam pavestus darbus, vykdyti Sveikatos priežiÅ«ros darbuotojų nurodymus.

Byloje nėra jokių liudytojų parodymus paneigiančių įrodymų, be to, pareiÅ¡kėjas nei raÅ¡tu, nei žodžiu pretenzijų dėl patalpų neÅ¡varos nereiÅ¡kė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neÅ¡varios Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stebėjimo patalpos Nr. 2 laikomi nepagrįstais.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad po patirto insulto 2013 m. gruodžio 9 d. grįžęs į PravieniÅ¡kių PN-AK iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės buvo bejėgis, negalėjo savimi pasirÅ«pinti (nusiprausti, iÅ¡siskalbti drabužių), juo niekas nesirÅ«pino, nuolat kentė nuteistojo, kuris jam vežė maistÄ ir valė kambarius, patyčias, į tai niekas nereagavo, jam nebuvo skirta reabilitacija, netvarkomi dokumentai dėl invalidumo nustatymo, neskirta paÅ¡alpa.Nors LAVL epikrizėje nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 6 d. iÅ¡raÅ¡ant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ LAVT, jam buvo rekomenduotas bendras režimas, nustatyta speciali mityba, rekomenduota tęsti nustatytÄ gydymÄ bei vaikščioti su lazdele (b.l. 48), o tai iÅ¡ esmės leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė nebuvo tokia bloga, jog jis negalėtų apsitarnauti pats, tačiau liudytoja E. L. teismo posėdyje nurodė, kad iki pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stebėjimo patalpÄ Nr. 2 , jam buvo sudėtinga apsitarnauti (nusiprausti ar iÅ¡siskalbti drabužius), todėl tikėtina pareiÅ¡kėjo tvirtinimu, kad iki jo patalpinimo į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stebėjimo patalpÄ Nr. 2 galimybė nusiprausti bei iÅ¡siskalbti drabužius pareiÅ¡kėjui buvo apsunkinta.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ visiems nuteistiesiems taikomos vienodos sÄ lygos asmeninių drabužių iÅ¡siskalbimui bei nusiprausimui, neįgaliems ar ribotai darbingiems nuteistiesiems iÅ¡imčių, iÅ¡skirtinių sÄ lygų nėra nustatyta, be to, byloje nėra duomenų, kad dėl Å¡ių nepatogumų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , ar į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ . Å ios aplinkybės formaliai Å¡alina atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, akivaizdu, kad žmogui, patyrusiam insultÄ , nevaldant deÅ¡inės kojos, turėjo bÅ«ti sudarytos sÄ lygos turėti Å¡varius drabužius bei užtikrinta jo asmens higiena.

Liudytojų E. L. ir V. K. paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stebėjimo patalpoje Nr. 2, nuolatos juo buvo rÅ«pinamasi, jam neÅ¡amas maistas, valoma patalpa, sanitaras padėdavo pareiÅ¡kėjui apsiprausti, iÅ¡siskalbti drabužius, keisdavo patalynę, padėdavo jam daryti mankÅ¡tÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stebėjimo patalpoje Nr. 2 juo niekas nesirÅ«pino, atmestini kaip nepagrįsti.Pažymėtina, kad liudytojas V.

K. nurodė, jog pareiÅ¡kėjas buvo pasyvus, nesirÅ«pino savo higiena, vengė praustis, negėrė vaistų, nedėjo jokių pastangų tam, kad pasveiktų. Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė gydymo režimo, negėrė vaistų, neklausė gydytojų nurodymų patvirtino ir liudytoja E. L. .PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitaro tyčiojimosi paneigia liudytojo V. K. parodymai, kuriais jis paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo tyčiojamasi. Dėl pareiÅ¡kėjo piktybiÅ¡ko higienos reikalavimų nesilaikymo jam buvo sakoma, jog nuo sklinda nemalonus kvapas ir siÅ«loma nusiprausti, tai teismo nevertintina, kaip tyčiojimasis iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su Å¡io pobÅ«džio pažeidimu, t.y. nenurodė konkrečių veiksmų, kuriuos jis traktavo kaip tyčiojimÄ si iÅ¡ jo, jų atlikimo datų, taip pat nenurodė asmenų, galinčių tai patvirtinti, todėl bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ taip pat sieja su reabilitacijos paslaugų jam nesuteikimu.

Minėtos paslaugos yra priskiriamos prie asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ( LR Sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 3 str.), todėl pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ iÅ¡ esmės nesuteikiant jam tinkamos asmens sveikatos priežiÅ«ros pagalbos. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Å eÅ¡tosios knygos XXXV skyrius) ir negali bÅ«ti laikomas nei vieÅ¡uoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ar neteikimo, bÅ«dami civilinio teisinio pobÅ«džio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014).

Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalÄ dėl netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo teismingumo, laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, turinti vieÅ¡osios įstaigos statusÄ , pati savaime nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartį byloje T-77/2006, 2009-09-23 nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartį byloje T-110/2013).Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad: turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (1 dalis); pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 dalis);

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (3 dalis). Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Pagal ABTÄ® 103 straipsnio 1 dalį teismas skundÄ palieka nenagrinėtÄ jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir dar galima Å¡ia tvarka pasinaudoti.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima Å¡ia tvarka pasinaudoti, todėl teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ dėl neteikiamų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų – reabilitacijos neskyrimo- palieka nenagrinėtÄ .PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad atsakovas nesiėmė veiksmų, bÅ«tinų jo neįgalumo nustatymui.Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys bei liudytojų E. L. ir B.

D. parodymai patvirtina, kad dokumentai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) buvo rengiami jau 2014 metais, kuomet pareiškėjas 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. gegužės 14 d., 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydytojų konsultacijoms, kurių išrašai buvo reikalingi pateikti minėtai NDNT. 2015 m. sausio 19 d. pareiškėjas buvo siunčiamas į LAVL ištyrimui bei gydymui, 2015 m. vasario 13 LAVL pareiškėjui suteikta tretinio lygio gydytojo neurologo konsultacija, 2015 m. kovo 15 d. planine tvarka siunčiamas į LAVL konsultacijai ir gydymui, 2015 m. balandžio 2 d. gydytojas nurodo, kad renkami ir pildomi dokumentai siuntimui į NDNT (b.l. 37, 65-65, 70-71). 2015 m. rugsėjo 14 d. dokumentai išsiųsti NDNT Kauno dokumentų registracijos skyriui (b.l. 72).

NDNT tarnybos Kauno dokumentų registravimo skyrius 2015 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu informavo atsakovo atstovÄ , kad V. V. nedeklaravęs gyvenamosios vietos ir prašė pateikti jo gyvenamosios vietos deklaravimÄ patvirtinantį dokumentÄ arba pažymÄ , jog pareiÅ¡kėjas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ bei užpildytÄ asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynÄ atsiųsti NDNT. Su Å¡iuo raÅ¡tu atsakovo atstovui buvo pateikta praÅ¡ymo nustatyti darbingumo lygį nauja forma ir Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas (b.l. 73).

Atsakovo atstovui nepateikus reikalaujamų dokumentų, NDNT Kauno dokumentų registravimo skyriui 2015 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡siųsti dokumentai buvo grÄ Å¾inti (b.l. 74). Aukščiau nurodyti ir įrodymais pagrįsti duomenys įrodo, kad atsakovo atstovas ėmėsi Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, nustatytų veiksmų, bÅ«tinų pareiÅ¡kėjo darbingumo lygiui nustatyti, tačiau dokumentų pateikimo procedÅ«ros neužbaigė.

Byloje nenustatyta priežasčių, sutrukdžiusių pateikti minėtame raÅ¡te nurodytus dokumentus, tai iÅ¡ dalies patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl atsakovo netinkamo veikimo, nustatant pareiÅ¡kėjo nedarbingumo lygį. Tuo pačiu pažymėtina, jog Å¡iuos veiksmus apsunkino ir nuo paties pareiÅ¡kėjo priklausanti aplinkybė- gyvenamosios vietos nedeklaravimas. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog bausmės atlikimo metu jam nebuvo mokama 6 Eur paÅ¡alpa.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos direktorius iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo į PravieniÅ¡kių PN- AK administracijÄ , byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčius teiginius (nenurodė kada konkrečiai kreipėsi su praÅ¡ymais dėl paÅ¡alpos skyrimo ir kokiems konkretiems bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ia skundo apimtimi neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.Ä®vertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumÄ ginčo teisinio reglamentavimo kontekste, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN – AK ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 4 mėnesius neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietos, ventiliacijos, stalo nebuvimo, nesuteiktų patalynės ir drabužių skalbimo paslaugų, sveikatos bÅ«klės apsunkintos galimybės iÅ¡simaudyti, iÅ¡siskalbti drabužius bei nepakankamai intensyviai tvarkomų darbingumo lygio nustatymui bÅ«tinų dokumentų, todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN – AK pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis.

Nors pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad patyrė insultÄ dėl kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK, tačiau šį jo tvirtinimÄ paneigia į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojos E. L. paaiÅ¡kinimai, kuriais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas sirgo hipertonija anksčiau, jau 2011 m. buvo patyręs insultÄ , (b.l. 30), 2013 m. spalio 19 d. pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡tiko insultas dėl to, kad jis piktybiÅ¡kai nesilaikė gydytojų nurodymų, gydėsi nereguliariai, negėrė jam skirtų vaistų (b.l. 42).

Byloje nėra jokių duomenų, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus dėl fizinių ar psichinių sveikatos sutrikimų, sÄ lygotų netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK, prieÅ¡ingai 2014 m. balandžio 1 d. konsultuotas psichiatro, kuris nurodė, jog nusiskundimų neturi, miega gerai, nuotaika normali, jaučia pagerėjimÄ dėl jam taikomo gydymo (b.l. 37).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, netinkamos ventiliacijos, apÅ¡vietos, neskalbiamos patalynės ir asmeninių drabužių ir pan. ) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. V. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Byloje nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ buvo laikomas 4 mėnesius, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 2,2 kv.m.), atsižvelgtina į tai, kad dėl gyvenamojoje patalpoje esančių baldų Å¡is plotas buvo dar mažesnis.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, jo ribotÄ galimybę judėti, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, darytina iÅ¡vada, jog byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindÄ pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimÄ .

Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudaro pagrindÄ spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ( Ä®statymo įgyvendinimas), teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Priteisti V. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                             Janina Vitunskienė