Legislator Case Law & Legislation
2016-10-10 Nr. AB-19392-3-64-3-01306-2016-5 AI generated

2016-10-10 Nr. AB-19392-3-64-3-01306-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-10-10 Nr. AB-19392-3-64-3-01306-2016-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2016-10-10 Nr. AB-19392-3-64-3-01306-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas E. B. 2016 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–7), kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-690-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01306-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. B. 2016 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–7), kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi (b. l. 11) pareiškėjo E. B. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžino pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo pagrindą, o pareiškėjo materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo dalyką. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr.A8–891/2007). Pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. spalio 28 d. – 2012 m. sausio 18 d.; prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Pažymėtina, kad yra įsiteisėjęs Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1766-621/2015. Minėtu sprendimu nuspręsta pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą; sprendime nurodoma, kad „iš pareiškėjo skundo bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2012 m. sausio 20 d.“. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 24 d. (spaudas ant voko) į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi su skundu dėl neturtinės žalos pritiesimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, už tą patį 2011 m. spalio 28 d. – 2012 m. sausio 18 d. laikotarpį. Pareiškėjo 2016 m. gegužės 23 d. skundas yra dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl skundas yra atsisakytinas priimti.

III. Pareiškėjas E. B. atskiruoju skundu (b. l. 13–14) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį.

Pareiškėjo teigimu, administracinėje byloje Nr. I-1766-621/2015 buvo sprendžiami visai kitokie jo nusiskundimai, šiame teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl sanitarinio mazgo, mažo gyvenamojo ploto.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka.

Atsakovo manymu, pareiškėjo skundas nagrinėjamoje administracinėje byloje yra tapatus skundui, paduotam administracinėje byloje Nr. I-1766-621/2015, kadangi abiejuose skunduose pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2012 m. sausio 20 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo E. B. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. ABTĮ Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato jo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą išnagrinėjo atsižvelgdama į ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas taisykles.

Pagal bylai aktualios redakcijos ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

LVAT, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Iš ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotės matyti ir tai, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą).

Pagal LVAT praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad yra priimtas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1766-621/2015 pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuris, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, yra įsiteisėjęs.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo 2016 m. gegužės 23 d. skundas (teisme gautas 2016 m. gegužės 25 d., b. l. 2, 8) yra tapatus skundui, kurį išnagrinėjus buvo priimtas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1766-621/2015.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad iš nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo teismui pateikto 2016 m. gegužės 23 d. skundo turinio matyti, jog E. B. teismo prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą (4 000 Eur), kurios atsiradimą siejo su netinkamomis kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 d. – 2012 m. sausio 18 d. (per mažu kamerų plotų, natūralaus apšvietimo neužtikrinimu, apžiūrų atlikimu netinkamomis sąlygomis, trumpu pasivaikščiojimo laiku, uždaro tualeto nebuvimu, drėgnomis ir tamsiomis kameromis). Įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendime nurodyta, kad administracinėje byloje Nr. I-1766-621/2015 pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė neturtinės žalos atlyginimo, o šią žalą siejo su netinkamomis kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2012 m. sausio 20 d. (sprendime pažymėta, kad pareiškėjas skundėsi tuo, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, kameros buvo antisanitarinės, jose lakstė žiurkės ir tarakonai, patalynėje buvo blakių, atlikdamas gamtinius reikalus pareiškėjas neturėjo privatumo, jautėsi stebimas, kamerose nebuvo spintelių, rūbai nuo drėgmės pelijo ir kt.).

Įvertinusi pareiškėjo 2016 m. gegužės 23 d. skundo ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1766-621/2015 turinį, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nusprendė, jog pareiškėjo reiškiamas naujas skundas yra tapatus minėtu sprendimu jau išnagrinėtam skundui. Šiuo atveju pareiškėjo skunde, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, yra nurodytos tos pačios ginčo šalys (pareiškėjas E. B. ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus) kaip ir Šiaulių apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1766-621/2015. Skundo dalykas (pareiškėjo reikalavimas) taip pat yra tapatus, t. y. abiejuose bylose pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurį sieja su netinkamomis kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis; kalinimo laikotarpis abiem atvejais iš esmės sutampa.

Pareiškėjas atskirajame skunde skundų netapatumą sieja su jų pagrindų skirtumais ir teigia, kad jis skunde nurodė kitus atsakovo neteisėtus veiksmus, negu buvo vertinami Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1766-621/2015. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, kadangi, kaip jau minėta, vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Taigi, kadangi šiuo atveju pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių (netinkamų kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2012 m. sausio 18 d.) ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (neturtinės žalos atlyginimo), pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad jis skunde nurodė kitus atsakovo neteisėtus veiksmus, negu buvo vertinami Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1766-621/2015, atmetamas kaip nepagrįstas.

Kadangi tiek pareiškėjo 2016 m. gegužės 23 d. skundo, paduoto nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. I-1766-621/2015 nagrinėto skundo visi trys elementai iš esmės yra tapatūs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas nutarties priėmimo pagrindas – ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas, laikytinas rašymo apsirikimu, kadangi iš šios nutarties turinio matyti, jog teismas vadovavosi būtent ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė