2024-05-22 Nr. AB-8201-3-61-3-03194-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-91-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03194-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 2-677 (1.19) „Dėl prašymo“ priimtą sprendimą (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą Nr. 1-1164(1.19) (toliau – ir Prašymas); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamame Rašte VRK nepasisakė dėl pareiškėjo, kaip kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narius, statuso atsiradimo ir pabaigos, nenurodė konkrečių priimtą sprendimą pagrindžiančių teisės aktų normų bei Rašto apskundimo tvarkos, todėl Raštas turėtų būti panaikintas, kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 10 straipsnio nuostatų.

3. Pareiškėjo teigimu, priimant Raštą, nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRKĮ), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) nuostatomis. VRK interneto svetainėje nustatyta tvarka skelbia rinkimų įstatymuose nurodytą ir pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus parengtą informaciją išimtinai tik rinkimų, rinkėjų informavimo, rinkimų procesų skaidrumo bei demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais, todėl, pasibaigus Seimo rinkimams ir išnykus VRKĮ 3 straipsnio 2 dalies 19 punkte numatytiems tikslams, nelieka pagrindo taikyti ir Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašo, patvirtinto VRK 2019 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. Sp-73 (toliau – ir Aprašas), 33 punkto nuostatas, kadangi aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nustatyta kitaip (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 ir 17 str.).

4. Pagal VRK klaidingai suprantamą prasidėjusį, bet niekada nesibaigiantį pareiškėjo, kaip kandidato į Seimo narius, statusą, jo 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose pareiškinių dokumentų duomenys (anketa, biografija, turto ir pajamų deklaracijos, privačių interesų deklaracija, nuotrauka) pagal Aprašo 33 punktą viešai VRK interneto svetainėje būtų skelbiami 100 metų, tai, pareiškėjo nuomone, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir logikai.

5. Sistemiškai taikant Aprašo 3.10 punkto ir Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra akivaizdu, kad asmuo įgyja kandidato į Seimo narius statusą tik VRK paskelbus kandidatus bei kandidatų sąrašus ir tęsiasi iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos), o, neišrinkus pareiškėjo į Seimą, jo, kaip kandidato (pretendento) į Seimo narius, statusas pasibaigė, dėl to jis iš viešojo asmens tapo privačiu asmeniu. Kadangi VRKĮ 3 straipsnio 2 dalies 19 punkte numatyti tikslai yra išnykę, nėra pagrindo taikyti ir Aprašo 33 punkto nuostatas, o VRK nenurodė Rašte kitų konkrečių teisinį pagrindą atitinkančių teisės normų. Raštas turėtų būti panaikintas ir dėl to, kad VRK neteisingai aiškino bei netinkamai taikė Aprašo 33 punkto nuostatas, kurios prieštarauja aukštesnės teisinės galios Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio, BDAR 6 ir 17 straipsnių nuostatoms, taigi VRK pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

6. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. jis gavo pareiškėjo Prašymą, kuris buvo motyvuojamas tuo, kad 2020 m. vykę rinkimai į Seimą yra pasibaigę beveik metus. VRK Raštu informavo, kokie asmens duomenys apie jį, kaip kandidatą 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose, yra skelbiami VRK interneto svetainėje, taip pat informavo, kad VRK yra asmens duomenų valdytoja, ji tvarko asmens duomenis, vadovaudamasi atitinkamomis BDAR, ADTAĮ bei Aprašo nuostatomis. Skundžiamu Raštu atsakovas informavo pareiškėją, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. keisis Seimo rinkimų įstatymas, pagal kurio nuostatas keisis nuostatos, įtvirtinančios atitinkamos informacijos apie partijų, kandidatų, jų atstovų rinkimams pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus neterminuotą skelbimą VRK interneto svetainėje.

8. VRK vertinimu, Rašte nebuvo pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjo, kaip kandidato į Seimo narius, statuso, nes jis Prašyme pats nurodė, kad 2020 m. vykusių rinkimų į Seimą metu jis buvo kandidatas į Seimo narius, taigi iš Prašymo buvo aišku, kad jis prašo VRK panaikinti jo, kaip kandidato 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose, asmens duomenis. VRK sistemiškai taikė Lietuvos Respublikos politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir PFFKĮ) 2 straipsnio 6 dalies, Seimo rinkimų įstatymo 39, 45–49 straipsnių nuostatas, t. y. vertindama, kad jos taikomos kandidatų statusą turintiems asmenims, o kandidato į Seimo narius statusas pasibaigia įsigaliojus galutiniams rinkimų rezultatams. Remdamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, VRK Rašte nurodė asmens duomenų tvarkymo teisinius pagrindus ir terminus bei išsamiai paaiškino, kodėl ji negali tenkinti Prašymo. VRK, kaip duomenų valdytojai, taikoma teisinė prievolė tvarkyti asmens duomenis, tai atliekama užtikrinant viešąjį interesą bei vykdant viešosios valdžios funkcijas, todėl pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad Rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nesutrukdė pareiškėjui, kuris yra teisininkas, dirbęs Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, advokatu, tinkamai ir laiku apskųsti Raštą, todėl, atsakovo manymu, nėra pagrindo naikinti jį dėl šio trūkumo.

9. Pagal BDAR nuostatas, teisė būti pamirštam netaikoma, kai duomenų tvarkymas yra būtinas, siekiant laikytis Europos Sąjungos ar valstybės narės teisės, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės, kuria reikalaujama tvarkyti duomenis, arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Nagrinėjamu atveju VRK tvarkė pareiškėjo asmens duomenis viešojo intereso tikslais ir įgyvendindama VRKĮ 3 straipsnio 2 dalies 19 punkte bei Aprašo 33 punkte numatytą teisinę prievolę, tai atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktų ir 17 straipsnio 3 dalies b punkto nuostatas. Atsakovas pažymėjo, kad nėra jokio Aprašo 33 punkto nuostatų neatitikimo BDAR 6 ir 17 straipsniams, o BDAR 17 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta pareiškėjo teisė reikalauti ištrinti jo asmens duomenis, remiantis jo nurodyta priežastimi, t. y. išnykus duomenų skelbimo tikslams, nėra taikoma. Nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. įsigaliojus Seimo rinkimų įstatymo 391 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XIII2783 redakcija) nuostatoms, kandidatų į Seimo narius analogiškų duomenų teikimo terminas jau yra įtvirtinamas įstatyminiu lygiu ir numatytas kandidatų į Seimo narius asmens duomenų skelbimo VRK svetainėje terminas yra ilgesnis nei numato Aprašas. Atsakovo įsitikinimu, ginčijamas Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu tenkino pareiškėjo J. K. skundą – panaikino Raštą ir įpareigojo VRK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 722,73 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, kad 2020 m. vykę rinkimai į Seimą yra pasibaigę jau beveik metus, ir prašė panaikinti iš VRK tinklapio viešai skelbiamus jo asmens duomenis, t. y. fotonuotrauką, biografiją, turto ir pajamų deklaraciją bei kitus jo asmeninius duomenis. VRK, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 2-667(1.19) „Dėl prašymo“ informavo pareiškėją, kad ji negali panaikinti VRK interneto svetainėje (www.vrk.lt) skelbiamų pareiškėjo, kaip kandidato 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose, pareiškinių dokumentų duomenų (anketa, biografija, turto ir pajamų deklaracijos, privačių interesų deklaracija, nuotrauka), remdamasi VRKĮ 3 straipsnio 2 dalies 19 punktu, Aprašo 33 straipsniu, kadangi viešas jų paskelbimas numatytas teisės aktuose.

12. Teismas, įvertinęs Rašto turinį bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Seimo rinkimų įstatymo 38 str. 1 d. 5 p., Aprašo 33 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35, 45 ir 47 p., VAĮ 1 str., 2 str. 18 d., 10 str. 5 d. ir 11 str. 1 d.), darė išvadą, kad skundžiamas Raštas, kuriuo iš esmės buvo netenkintas pareiškėjo Prašymas, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų reikalavimų. Jame atsakovas nurodė tik teisinį reglamentavimą, aktualų pareiškėjo Prašymo nagrinėjimui, tačiau nepasisakė ir išsamiai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių Prašymas negali būti tenkinamas. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nebuvo išrinktas 2020 m. spalio 11 d. rinkimuose į Seimą, taigi jis laikytinas buvusiu kandidatu į Seimo narius. Atsakovas Rašte nepasisakė dėl pareiškėjo, kaip kandidato į Seimo narius, statuso atsiradimo ir pasibaigimo, galbūt lemiančio atitinkamų duomenų skelbimo VRK tinklapyje tikslingumą, ypač atsižvelgiant į tai, kokiu tikslu šie duomenys yra skelbiami. Teismo vertinimu, VRK turėjo vertinti, ar duomenų apie buvusį kandidatą į Seimą skelbimo VRK tinklapyje tikslai (rinkėjų informavimo, rinkimų ir referendumų procesų skaidrumo bei demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos ir kt.), pareiškėjo neišrinkus Seimo nariu ir tapus ne viešuoju, o privačiu asmeniu, Prašymo pateikimo metu neišnyko, ir, įvertinus pareiškėjo statusą, spręsti dėl pareiškėjo Prašyme nurodytų asmens duomenų pašalinimo iš VRK interneto svetainės pagal jo pateikimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas.

13. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Raštas negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu bei atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas nurodė išsamesnius teisinius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių atsiliepime, neturi įtakos vertinant Rašto teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas neatliko tų veiksmų, kurie privalomi nagrinėjant Prašymą, o būtent – pateikti motyvuotą ir aiškų sprendimą. VRK, išnagrinėjusi Prašymą, turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovo veiksmai, kai į pareiškėjo Prašymą atsakoma, iš esmės vien tik cituojant teisinį reglamentavimą, nepateikiant aiškaus atsakymo į Prašyme keliamus klausimus ir nenurodant motyvų, pripažįstamas pažeidžiančiu ir gero administravimo principą.

14. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 700 Eur suma už skundo parengimą neviršijo maksimalių priteistinų dydžių, teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai šią sumą kartu su žyminiu mokesčiu (22,5 Eur) ir su jo apmokėjimu susijusiomis išlaidomis (0,23 Eur),

III. 15. Atsakovas VRK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

16. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų reikalavimus, taip pat netinkamai vertino Rašto turinį, kaip neatitinkantį minėtų nuostatų, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas. Rašte yra nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas bei motyvai, dėl kurių VRK negali tenkinti pareiškėjo Prašymo. Rašte yra nurodyti VAĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti duomenys (išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, t. y. nurodytas Rašto faktinis pagrindas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta), kurie leido ne tik pareiškėjui suprasti Prašymo netenkinimo priežastis ir skųsti Raštą teismui, bet ir teismui leido vertinti šio Rašto teisėtumą ir pagrįstumą.

17. VRK pažymi, jog nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra buvęs kandidatas 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose, todėl nebuvo poreikio atskirai pasisakyti dėl, kaip buvusio kandidato, jo statuso. Pareiškėjas, kaip asmuo, kurio kandidatūra rinkimuose yra keliama į Seimo narius (kandidatas), laikytinas viešu asmeniu (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas, VIĮ) (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-867 redakcija) 2 str. 74 d. 6 p.), o Seimo rinkimų įstatymas įvardija kandidatais asmenis, kurie teikia pareiškinius dokumentus kandidatavimui į Seimo narius. Aprašo 33 punktas numatė, kad kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys, kurių skelbimas yra privalomas pagal įstatymus, yra skelbiami 100 metų, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kitaip. Atsakovo vertinimu, Apraše numatytas tokio pobūdžio duomenų skelbimo terminas atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas, reikalaujančias numatyti konkrečius duomenų skelbimo terminus. VRK, kaip viešojo administravimo institucija, neturi teisės nevykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Aplinkybė, kad Rašte nebuvo pasisakyta, jog VRK laiko pareiškėją viešu asmeniu, nežiūrint į tai, kad jis nelaimėjo rinkimuose, nelaikytina nepakankamu Rašto teisinu argumentavimu, kuris neleistų teismui vertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą, o pareiškėjui neleistų suprasti tokio sprendimo motyvus ir jį skųsti.

18. VRK vykdo teisinę prievolę skelbti kandidatų pareiškinius dokumentus Seimo rinkimų atveju neterminuotai ir teisės aktai nenumato, kada pareiškinių dokumentų viešas paskelbimas turi būti nutrauktas. Todėl asmens statuso pasikeitimas neturi įtakos minėtos VRK teisinės prievolės vykdymui. VRK privalo skelbti kandidatų pareiškinius dokumentus ir rinkimų rezultatus neterminuotai demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo tikslais, kadangi, nutraukus tokį viešą paskelbimą, duomenys apie rinkimuose dalyvavusius asmenis ir rinkimų rezultatus taptų neprieinami visuomenei ir būtų galima kvestionuoti išrinktų valdžios institucijų teisėtumą. Todėl pareiškėjas negalėjo būti laikomas privačiu asmeniu ir VRK negalėjo to vertinti.

19. Teismas darė nepagrįstą išvadą, jog, neišrinkus pareiškėjo Seimo nariu, jis tapo ne viešu, o privačiu asmeniu. Pareiškėjas, kaip asmuo, kurio kandidatūra rinkimuose keliama į Seimo narius (kandidatas), yra laikytinas viešu asmeniu (VIĮ 2 str. 74 d. 6 p.). Pareiškėjas buvo kandidatas 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose, todėl jo, kaip viešojo asmens statusas, išlieka 4 metus, nes šiam laikotarpiui yra renkamas Seimas. Pareiškėjas pateikė prašymą neskelbti VRK tinklapyje jo asmens duomenų 2021 m. rugpjūčio 26 d., t. y. dar nepraėjus nei metams po Seimo išrinkimo. Be to, pareiškėjas buvo informuotas apie asmens duomenų tvarkymo sąlygas nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Seimo rinkimų įstatymo 391 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XIII-2783 redakcija) nuostatoms, kurios numatė, kad informacija apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą VRK interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, o kita kandidatų pagal pareiškinius dokumentus pateikta informacija – neterminuotai. Šiuo metu VRK tinklapyje nebėra skelbiama pareiškėjo biografija.

20. Pagal teismų praktiką, sprendimo apskundimo tvarkos nenurodymas (VAĮ 10 str. 5 d. 7 p.) nėra pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu, nes tai nesutrukdė pareiškėjui, kuris pats yra teisininkas, įgyvendinti teisę apskųsti tokį sprendimą teismui.

21. Pareiškėjas J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas teigia, jog jis buvo kandidatas 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose. Pagal teisinį reguliavimą, asmuo įgyja kandidato į Seimo narius statusą (tampa kandidatu), tik VRK paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, šis statusas tęsiasi iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos). Taigi, neišrinkus pareiškėjo į Seimą, jo, kaip kandidato (pretendento) į Seimo narius, statusas pasibaigė (Seimo rinkimų įstatymo 49 str. 1 d., Aprašo 3.10 p.), dėl to pareiškėjas vėl tapo privačiu asmeniu, teismas nustatė tai tinkamai. VRK nepagrįstai vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymo 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos 2 straipsnio 74 dalies 6 punktu.

23. Pasibaigus Seimo rinkimams ir pareiškėjui tapus privačiu asmeniu, išnyko VRKĮ 3 straipsnio 2 dalies 19 punkte numatyti tikslai, taip pat nebėra pagrindo taikyti Aprašo 33 punkto nuostatas.

24. Pareiškėjas pažymi, jog VRK Rašte nenurodė jokių ADTAĮ ar BDAR nuostatų. Teismas pagrįstai sprendė, kad VRK Rašte nepasisakė dėl pareiškėjo, kaip kandidato į Seimo narius, statuso atsiradimo ir pasibaigimo, galbūt lemiančio atitinkamų duomenų skelbimo VRK tinklalapyje teisingumą, ypač atsižvelgiant į tai, kokiu tikslu šie duomenys yra skelbiami.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK 2021 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 2-677 (1.19) „Dėl prašymo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymas panaikinti VRK tinklalapyje viešai skelbiamus jo duomenis (nuotrauką, biografiją, turto ir pajamų deklaraciją bei kitus duomenis), teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Raštą ir įpareigojo VRK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, konstatavęs, jog skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų reikalavimų.

27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad Rašte yra nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas bei motyvai, dėl kurių VRK negali tenkinti pareiškėjo Prašymo.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. pareiškėjas su viena iš partijų (Centro partija-tautininkai) kandidatavo Seimo rinkimuose, jis nebuvo išrinktas. 2021 m. rugpjūčio 26 d. el. laišku pareiškėjas kreipėsi į VRK, prašydamas panaikinti VRK tinklapyje viešai skelbiamus jo duomenis (nuotrauką, biografiją, turto ir pajamų deklaraciją bei kitus duomenis). Skundžiamu Raštu atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo, nurodydamas, kad viešas paskelbimas yra numatytas teisės aktuose (VRKĮ įstatymo 3 str. 2 d. 19 p. ir Aprašo 33 p.), taip pat informuodamas, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalios Seimo rinkimų įstatymo 391 straipsnio nuostatos.

30. VRKĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. balandžio 20 d.) 3 straipsnio 2 dalies 19 punkte numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija, įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius, rinkimų, referendumų, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos, politinių kampanijų, politinių partijų finansavimo, rinkėjų informavimo, rinkimų ir referendumų procesų skaidrumo bei demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje jos nustatyta tvarka skelbia rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nurodytą ir pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus parengtą informaciją. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbta informacija gali būti tikslinama, kai taisomos rašybos ir gramatinės klaidos arba kai informacija interneto svetainėje skiriasi nuo informacijos, pateiktos pareiškiniuose ir kituose dokumentuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje negali būti skelbiami kandidatų ir kitų asmenų asmens kodas, pilietybę ar asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų numeriai, gyvenamosios vietos adresas.

31. Seimo rinkimų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokius pareiškinius dokumentus VRK turi pateikti partija. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą partija turi pateikti kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat kandidato privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Partija turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją.

32. Seimo rinkimų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 45 straipsnyje įtvirtinta, jog likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, VRK savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus.

33. Pagal Aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 33 punktą, kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys, kurių skelbimas yra privalomas pagal įstatymus, yra skelbiami 100 metų, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kitaip.

34. Ginčijame Rašte atsakovas, pacitavęs VRKĮ įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 19 punkto, Aprašo 33 punkto bei Seimo rinkimų įstatymo 391 straipsnio nuostatas, kurios Rašto priėmimo metu dar negaliojo, nurodė, jog J. K. pareiškinių duomenų viešas paskelbimas yra numatytas teisės aktuose.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-968/2023). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz., 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-515-520/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1326-629/2024).

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Aprašo 33 punkte, kurį skundžiamame Rašte pacitavo atsakovas, įtvirtinta blanketinė norma, nurodanti, kad kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys, kurių skelbimas yra privalomas pagal įstatymus, yra skelbiami 100 metų, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kitaip. Skundžiamame Rašte nenurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo duomenys yra skelbiami VRK tinklapyje ir kokių įstatymų nuostatomis vadovaujantis jie yra skelbiami. Vien tik VRKĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. balandžio 20 d.) 3 straipsnio 2 dalies 19 punkto nurodymas, nedetalizuojant, pagal kokias iš šiame punkte nurodytų teisės aktų nuostatas VRK paskelbė pareiškėjo duomenis, nepagrindžia teisinio pagrindo skelbti duomenis, kuriuos prašė panaikinti pareiškėjas. Taigi atsakovas Rašte nepagrindė teiginio, jog būtent šių duomenų viešas paskelbimas yra privalomas pagal teisės aktus.

38. Be to, VRK ginčijamame Rašte nurodė, jog ji yra asmens duomenų valdytoja ir ji tvarko asmens duomenis, vadovaudamasi BDAR.

39. Pažymėtina, kad BDAR yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti teises fiziniams asmenims, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Bureau national interprofessionnel du Cognac, C-4/10 ir C-27/10, 40 p. ir jame nurodytą praktiką). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (žr., pvz., 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Bureau national interprofessionnel du Cognac, C-4/10 ir C-27/10, 60 p. ir jame nurodytą praktiką).

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma, turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014, 2015 m. balandžio 13 d. nutartį byloje Nr. A-974-624/2015 ir kt.).

41. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą reikalaujama, kad nacionaliniai teismai, įpareigoti taikyti Sąjungos teisės nuostatas pagal jiems suteiktą jurisdikciją, turėtų pareigą užtikrinti visišką šių nuostatų veiksmingumą, prireikus savo iniciatyva netaikydami bet kurios joms prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos, ir neprivalo prašyti, kad ši nacionalinė nuostata būtų panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis, arba laukti, kol tai bus padaryta (pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Minister for Justice and Equality prieš Commissioner of An Garda Siochana, C-378/17, 35 p. ir jame nurodyta praktika). Ši pareiga netaikyti Sąjungos teisei prieštaraujančių nacionalinės teisės aktų tenka ne tik nacionaliniams teismams, bet ir visoms valstybės institucijoms, įskaitant ir administracines institucijas, kurios įpareigotos taikyti Sąjungos teisę pagal joms suteiktą atitinkamą jurisdikciją (žr. 1989 m. birželio 22 d. sprendimo Costanzo, 103/88, 31 p.; 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimo CIF, C-198/01, 49 p.; 2010 m. sausio 12 d. sprendimo Petersen, C-341/08, 80 p. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo The Trustees of the BT Pension Scheme, C-628/15, 54 p.). Vadinasi, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą, ne tik teismai, bet ir visos valstybės narės institucijos privalo užtikrinti visišką Sąjungos teisės normų veiksmingumą (2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Minister for Justice and Equality prieš Commissioner of An Garda Siochana, C-378/17, 38–39 p.). Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad, viena vertus, ši viršenybės pareiga taikoma visoms administracinėms institucijoms, įskaitant decentralizuotas institucijas, su kuriomis bendraudami privatūs asmenys gali remtis tokiomis Sąjungos teisės normomis, ir, kita vertus, minėtoms normoms prieštaraujančios vidaus teisės nuostatos gali būti ir įstatyminės, ir administracinės nuostatos (žr., 2012 m. birželio 14 d. sprendimo Association nationale d’assistance aux frontires pour les étrangers (ANAFE) prieš Ministre de l’Intérieur, de l’Outre-mer, des Collectivités territoriales et de l’Immigration, C-606/10, 75 p. ir jame nurodytą praktiką).

42. Įvertinus išdėstytą ESTT praktiką bei tai, kad BDAR nuostatos yra taikomos tiesiogiai, darytina išvada, jog atsakovas, rinkdamas ir tvarkydamas asmens duomenis, privalo, be kita ko, vadovautis BDAR nuostatomis. Nacionaliniuose teisės aktuose (be kita ko, VRKĮ, Seimo rinkimų įstatyme, Apraše) nustatyta atsakovo teisė tvarkyti tam tikrus asmens duomenis turi būti įgyvendinama, atsižvelgiant į BDAR nuostatas bei taikant juose nurodytus asmens duomenų tvarkymo principus. Nors BDAR suteikia teisę valstybėms narėms pačioms nustatyti tam tikras asmens duomenų tvarkymo taisykles, tačiau jos turi būti suderinamos su BDAR nuostatomis ir negali joms prieštarauti.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Rašto pagrindimas, iš esmės nurodant tik ginčo santykiams taikytiną teisinį reguliavimą, nesusiejant jo su Prašyme nurodytomis aplinkybėmis, neanalizuojant jų išsamiai, negali būti laikomas tinkama motyvacija VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų prasme.

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu su pareiškėju susijusios informacijos dalis VRK tinklalapyje (duomenys neskelbtini) yra nebeskelbiama, taip pat su ginču susijęs teisinis reguliavimas (Aprašo 33 p., Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 75 d., Seimo rinkimų įstatymo 391 str., Rinkimų kodekso 85 str., ir kt.) yra pakeistas, todėl, nagrinėjant pareiškėjo Prašymą iš naujo, šios aplinkybės turėtų būti įvertintos.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės bei proceso teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

46. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

47. Pareiškėjas pareikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje pateikta 2022 m. spalio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22-075 patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteiktos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslaugos.

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą. Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėjui neturėtų būti priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atmestini.

49. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte įtvirtina, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3. Pareiškėjas už jam suteiktas teisines paslaugas 700 Eur sumokėjo 2022 m. spalio 11 d. (2022 m. spalio 11 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1139779) t. y. 2022 m. IV ketvirtį. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). 2022 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 780,5 Eur. Taigi maksimali galima priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 314,65 (1 780,5 x 1,3).

50. Pareiškėjo prašoma priteisti 700 Eur suma už procesinių dokumentų parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai iš esmės yra tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui, į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sumą iki 400 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausios rinkimų komisijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė