fd82b8fa-15ad-431e-b473-e3672d6db55a · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2202-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00053-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.;

74. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 14 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A.Å ., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A.Å . skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 13).PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 7-14) nurodė, jog jis nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2011 m. balandžio 8 d. (data nepatikslinta) buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau tekste – Kauno TI). Jis buvo laikomas kamerose, kurių plotas vienam asmeniui yra mažesnis nei 3,6 kv. m. kaip to reikalauja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-05-11 įsakymas Nr. V-124.

Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde mini Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 14.6 punktÄ , kuris nurodo kad kamerose metalinės lovos, stalas ir taburetės turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 16.12 punktÄ , kuris numato, kad sanitarinis mazgas kameroje turi bÅ«ti 100x142 cm ploto. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvimo Kauno TI laikotarpiu su juo buvo elgiamasi žeminant jo orumÄ dėl to, kad, jo manymu, kameros įrenginiai (lova, stalas, kėdės, spintos bei sanitarinis mazgas) užėmė apie 12 kv. m., o direktoriaus įsakyme 2010-05-11 Nr. V-124 nustatyta norma, kad vienam suimtajam turi 3.6 kv. m neskaitant įrenginių užimamo ploto.

Nurodė, kad kiekvienam Kauno TI asmeniui nebuvo įrengtos taburetės ir spintelės higienos reikmenims susidėti. Dėl Å¡ių trÅ«kumų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs nepatogumus, o Kauno TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam tik atvykus į Kauno TI, buvo pažeidžiamos jo teisės dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo gryname ore, užsiėmimų ne kameros sÄ lygomis, sporto laiko pailginimo. Skundžiasi, jog „pažeidimus padariusiems" pareigÅ«nams nebuvo suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai, nepradėtas tarnybinis tyrimas.

Kadangi atsakovas nesudarė tinkamų kalinimo sÄ lygų, t.y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 17-20) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjui visÄ kalinimo Kauno TI laikotarpį teko nuo 16,70 iki 2,61 kv. m. ploto. Apie 60 procento kalėjimo Kauno TI laiko pareiÅ¡kėjui teko didesnis plotas, nei nustatyta Kalėjimų departamento Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu; pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ . PareiÅ¡kėjas skunde mini Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo 14.6 punktÄ , kuris nurodo, kad kamerose kiekvienam suimtajam metalinės lovos, stalas ir taburetės turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų, taip pat Kalėjimų departamento Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos direktoriaus įsakymo 16.12 punktÄ , kuris numato, kad sanitarinis mazgas kameroje turi bÅ«ti 100x142 cm ploto.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas neginčija, kad Å¡ie reikalavimai buvo pažeisti, tiesiog deklaratyviai teigia, kad tokie reikalavimai egzistuoja. Kauno TI sutinka su pareiÅ¡kėju, kad yra nustatyti tokie reikalavimai ir pažymėjo, kad Kauno TI jų laikosi. Jokių su Å¡iomis teisėmis susijusių pastabų Kauno TI administracija iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negavo. Kamerų sanitariniuose mazguose yra ant sienų kabinamos spintelės higienos reikmenims susidėti. Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija.

Pagrindinės užimtumo formos yra:

1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. PareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjo pretenzijos, kad pareigÅ«nai nesiima priemonių ilginti pasivaikščiojimo gryname ore trukmės neturi jokio teisinio pagrindo, nes Kauno TI pareigÅ«nai savo tarnyboje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir savo nuožiÅ«ra ilginti pasivaikščiojimo laiko gryname ore trukmės neturi jokio pagrindo. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 96 punktu, suaugusiems suimtiesiems sÄ lygos sportuoti ir mankÅ¡tintis sudaromos pagal galimybes.

Suimtieji gali pasinaudoti ir kitomis užimtumo formomis: gali gauti knygų iÅ¡ bibliotekos, turi teisę apsilankyti kompiuterių klasėje, gauti spaudÄ , naudotis radijo ryÅ¡iu, dalyvauti kituose jų užimtumo renginiuose. PareiÅ¡kėjas nenurodo kaip konkrečiai Kauno TI darbuotojai pažeidė „užsiėmimų ne kameros sÄ lygomis" teises. PareiÅ¡kėjui bÅ«nant Kauno TI Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos 3 str. nebuvo pažeistas. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių patirtos žalos, sveikatos sutrikdymo įrodymų, savo reikalavimo ir žalos padarymo fakto nepagrindė konkrečiomis aplinkybėmis ir iÅ¡ esmės vadovavosi tik abstrakčiais teiginiais, iÅ¡dėstytais skunde.

Atsakovas atsiliepime pripažino, jog ginčo laikotarpiu tam tikru metu pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei nustatė teisės aktai, tačiau pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo, todėl prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo pagrindu skundÄ atmesti.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo atstovas. Jiems apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla iÅ¡nagrinėta pareiÅ¡kėjui ir atsakovo atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas bausmę laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2011 m. balandžio 8 d. (data nepatikslinta).Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad į Kauno TI pareiÅ¡kėjas atskirais etapais buvo patalpintas nuo 2009-04-10 iki 2011-04-08, nuo 2011-09-05 iki 2011-09-08, nuo 2011-11-14 iki 2011-11-23, nuo 2012-03-05-05 iki 2012-03-14, nuo 2012-05-02 iki 2012-05-11 (b. l. 23-40).

Atsakovo atstovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir bÅ«dus nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarkÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , imperatyviai pabrėžė, kad nagrinėjant administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios CK normos (Teismų įstatymo 33 str., ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 ir kt.).

Teismas pabrėžia, kad pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi, pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi realiÄ galimybę suvokti apie jo teisės pažeidimÄ (Teismų įstatymo 33 str., LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.).

Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 7.4 p.). CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl padarytos žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo teigimu, buvo padaryta laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2011 m. balandžio 8 d. (data nepatikslinta). Kaip jau buvo paminėta, atsakovo atstovas teismo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas, kad jis į teismÄ kreipėsi ankščiau dėl įkalinimo sÄ lygos atitikimo teisės aktų reikalavimams. Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atlyginimo.

CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kilusio ginčo atveju turi bÅ«ti vertinamas laikotarpis už 3 metus - nuo 2012 m. sausio 14 d. (b.l.

6) iki 2012 m. gegužės 11 d. (pagal Kauno TI 2015-02-26 pažymÄ Nr. 1-11-1162 A.Å . buvo laikomas Kauno TI įvairiais laikotarpiais iki 2012-05-11 (b.l. 23-40)). Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas jau pakankamai ilgÄ laikÄ atlikinėja terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir jam objektyviai turi bÅ«ti žinomos pagrindinės teisės aktų (įstatymų ir poįstatyminių aktų), reglamentuojančių bausmės atlikimo sÄ lygas, nuostatos. Be to, neturtinė žala – tai pareiÅ¡kėjo subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.. IÅ¡ to seka, kad teismui nebuvo pateikta pakankamai duomenų, jog iki kreipimosi į teismÄ (b.l.

15) pareiÅ¡kėjas asmeniÅ¡kai negalėjo suvokti neigiamų pasekmių, kurias jo atžvilgiu galima kvalifikuoti kaip neturtinę žalÄ . Teismas konstatuoja, kad nenustatyta jokių CK 1.129 str., 1.130 str. įtvirtintų pagrindų, kurie duotų pakankamÄ pagrindÄ svarstyti klausimus ir apie ieÅ¡kinio senaties terminų sustabdymÄ arba jų eigos nutraukimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.

Ä®statymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3, 4 d., Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Ä®vertinęs bylos įrodymų visetÄ , teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra jokio pagrindo svarstyti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ (ABTÄ® 57 str.).ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jį patalpinus į Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Higienos normas ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, kurios neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų.VienÄ iÅ¡ skundo argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose.

Tačiau atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumÄ bei sutrikdė sveikatÄ neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas etapais nuo 2009-04-10 iki 2011-04-08, nuo 2011-09-05 iki 2011-09-08, nuo 2011-11-14 iki 2011-11-23, nuo 2012-03-05-05 iki 2012-03-14, nuo 2012-05-02 iki 2012-05-11 (b. l. 23-40) (pritaikius ieškinio senatį ginčo laikotarpis – 2012 m. sausio 14 d. iki 2012 m. gegužės 11 d.). Teismas akcentuoja, kad nuo 2009-04-01 įsigaliojusioje Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijoje plotas, tenkantis vienam asmeniui nebuvo iš viso reglamentuotas. Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau - Higienos norma), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais), 6.15 punkte (2 lentelė) buvo nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kameros ploto norma turi būti ne mažiau kaip 5 kv.m. vienam žmogui. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 2.2 punktu ši higienos norma buvo pripažinta netekusi galios, o minimalus plotas minėtu įsakymu nebuvo nustatytas. Iki 2009-06-10 galiojusių Kardomojo kalinimo taisyklių 11.1 punkte buvo nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameros gyvenamojo ploto norma asmeniui turi būti ne mažiau kaip 5 kv.m.

Nuo 2009-06-10 galiojančiose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse šis dydis nebuvo taip detaliai reglamentuotas. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas maksimalus suimtųjų skaičius - 336 asmenys (1.1.2 p.), kurie gali būti laikomi Kauno TI. Minėto įsakymo 1.3.1 punkte buvo numatyta minimali ploto, tenkančio vienam suimtajam, norma – 3,6 kv.m. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo".

Å ių Taisyklių 11-1.1 punktai nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamosios patalpos plotÄ vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 punktai – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, jog nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2012 m. kovo 14 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 213, kurios plotas 15,42 kv. m. Å ioje kameroje pareiÅ¡kėjui bÅ«nant 9 paras, 5 paras teko – 2,57 kv. m. ploto (trÅ«ko – 1,03 kv. m. ploto), 1 parÄ teko – 3,08 kv. m. ploto (trÅ«ko – 0,52 kv.m. ploto), 4 paras teko – nuo 3,86 kv. m. iki 7,71 kv. m.; nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. (9 paras) pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas kamerose Nr. 208, 320, 350, 214 ir Å¡iose kamerose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus 3,6 kv.m. kameros plotas (b.l. 40).

Nurodytų duomenų pagrindu akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2012 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 213, 5 paras trÅ«ko – 1,03 kv. m. ploto, 1 parÄ trÅ«ko – 0,52 kv.m. ploto, t.y. buvo laikomas kameroje, kurios plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau –EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži kitų patalpų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos Kauno TI buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisės į į teisės aktais nustatytÄ gyvenamos patalpos plotÄ buvo pažeistos minimaliai, laikotarpis trumpas. Duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du buvo bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, jo nurodytais laikotarpiais, atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2012 m. kovo 14 d. 6 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui Kauno TI minimalios gyvenamojo ploto normos.

Tai CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia, kad atsakovas neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumas, dirglumas ir pan.). Tačiau minėtų aplinkybių visuma, ypač atsižvelgiant į tai, kad nustatytos normos pažeidimai buvo nežymÅ«s, neintensyvÅ«s ir truko sÄ lyginai neilgÄ laikotarpį suteikia pagrindo konstatuoti, kad Å¡ios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , sveikatos sutrikdymÄ ar jos pablogėjimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo.Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir L. A. Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Kauno TI sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu Kauno TI neužtikrino tinkamų kalinimo sÄ lygų, t.y. kamerose nebuvo taburečių kiekvienam asmeniui, stalas apie 0,30 cm., nebuvo spintelės higienos reikmenims susidėti, buvo pažeidžiamos jo teisės dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo gryname ore, užsiėmimų ne kameros sÄ lygomis, sporto laiko pailginimo, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, t.y. patyrė neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių minėtus skundo motyvus, kurie bÅ«tų reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ (ABTÄ® 57 str. 1 d.).

Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo III skirsnio 14.6. papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kokiose kamerose ar kokiu laikotarpiu buvo mažiau kėdžių nei asmenų, nebuvo spintelės higienos reikmėms susidėti, o tuo tarpu iÅ¡ atsakovo, atstovaujamo Kauno TI, pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tiek vienas kameroje, tiek su kitais asmenimis, taip pat keitė kameras, todėl pareiÅ¡kėjui nekonkretizavus Å¡io pažeidimo aplinkybių, nėra galimybės nustatyti pažeidimo buvimo fakto.Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, 2009-06-01 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 92-94 punktais pareiÅ¡kėjui numatyta teisė į 1 valandos trukmės pasivaikščiojimus gryname ore. 2010-12-10 Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-114 patvirtinto ApraÅ¡o 13 p. numato pareiÅ¡kėjui teisę kasdien tik 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Apie jokius Å¡io teisinio reglamentavimo pažeidimus teismui nebuvo pateikta įrodymų. Kauno TI pareigÅ«nai savo tarnyboje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir savo nuožiÅ«ra ilginti pasivaikščiojimo laiko gryname ore trukmės neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl per trumpo pasivaikščiojimo laiko laikytini nepagrįstais, nes Kauno TI pasivaikščiojimo gryname ore tvarka yra įgyvendinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir nustatytais reikalavimais.Kauno TI suimtajam siÅ«lo tokias galimybes laisvalaikiui praleisti: biblioteka, skaitykla, koplyčia, televizijos ir video filmų žiÅ«rėjimas, saviÅ¡vieta, dvasinis ugdymas, fizinis užimtumas, anglų kalbos pamokos per vietinę televizijÄ (b. l. 86-88).

Tokių galimybių realizavimÄ patvirtina Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos apraÅ¡as (b. l. 93-97), Naudojimosi biblioteka taisyklės (b.l. 89-90), Naudojimosi skaitykla taisyklės (b.l. 91-92). PareiÅ¡kėjas nenurodo kaip konkrečiai Kauno TI darbuotojai pažeidė „užsiėmimų ne kameros sÄ lygomis" teises. Jokių pareiÅ¡kimų ar pastabų Kauno TI nebuvo pateikta. Teismas atkreipia dėmesį, kad jei, kaip pareiÅ¡kėjas teigia, jo teisės buvo pažeistos, jis galėjo imtis tam tikrų veiksmų, kad neteisėtas elgesys bÅ«tų paÅ¡alintas.

Tačiau pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Kauno TI administracijÄ ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetencijÄ dėl nuteistųjų gyvenimo sÄ lygų iÅ¡tyrimo ir gerinimo. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 4 p., teismas n u s p r e n d ė: SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista A.Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas suėmimo (kalinimo) Kauno tardymo izoliatoriuje sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo A.Å . reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                  Natalja Zelionkienė             Â